 |
| Andrius Kubilius |
Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalba, pasakyta spaudos konferencijoje (2014 m. gruodžio 1 d.)
Vyriausybė pateikė atnaujintą biudžeto projektą, kuris turi keletą išlikusių sisteminių didelių problemų, kurių ministrų kabinetas nesiėmė spręsti.
Nekalbėsiu apie Vyriausybės sprendimą nuo liepos 1 d. didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ar nuo kovo 1 d. didinti viešojo sektoriaus mažus atlyginimus ir apie sprendimą PVM lengvatą šildymui naikinti tik nuo liepos 1 d. Vienintelis klausimas, į kurį neišgirstame atsakymo – ar Vyriausybė, prieš pateikdama projektą Seimui, nežinojo, kad koalicijos partneriai siūlys neatsisakyti PVM lengvatos šildymui ir siūlys didesnį MMA bei didesnius mažuosius atlyginimus. Sakyčiau, pakankamai keistas ir neatsakingas biudžeto rengimo principas, kai prieš Vyriausybei patvirtinant pradinį biudžeto projektą, valdančioje koalicijoje nėra sutariama dėl tokių esminių dalykų. Tokia praktika neturėtų būti toleruojama, nes svarstymo Seime metu yra neįmanoma rimtai svarstyti visų biudžeto detalių, kai nežinoma, kokia yra valdžios nuomonė dėl esminių dalykų. Net ir pati svarbiausia Valstybės kontrolės išvada negali būti tinkamai parengta, kai valdžia svarstymo Seime metu taip iš esmės keičia biudžeto pajamų ir išlaidų eilutes.
Tačiau negalima nekreipti dėmesio į tai, kad tiek Valstybės kontrolė, tiek Lietuvos bankas nedviprasmiškai nurodė, kad 2015 metų biudžetas prieštarauja fiskalinės drausmės principui, kurį Lietuva yra pripažinusi esminiu planuojant biudžetą. Valstybės kontrolė pastebi, kad pagal ESA 2010 metodiką, prie kurios Lietuva ir ES perėjo skaičiuojant viešųjų finansų deficitus, kitų metų deficito pagerėjimas lyginant su šiais metais sieks tik 0,1 proc. ir bus lygus 1,2 proc. BVP. Pagal Fiskalinės drausmės įstatymą toks pagerėjimas turi siekti bent 1 proc. BVP, norint taip gerokai didinti išlaidas, kaip kad Vyriausybė biudžete planuoja daryti.
Tenka pastebėti, kad ši kritinė Valstybės kontrolės pastaba yra labai rimta. Seimas privalo ją vertinti labai atsakingai. Valstybės kontrolės perspėjimas dėl Fiskalinės drausmės principų pažeidimo svarstant biudžeto projektą turi būti vertinamas taip pat, kaip Teisės departamento perspėjimas dėl kokio nors įstatymo projekto galimo neatitikimo Konstitucijai. Kaip žinia, tokiu atveju Seime įstatymo projekto svarstymas yra sustabdomas.
Nepamenu, kad svarstant ankstesnių metų biudžetus Valstybės kontrolė būtų išsakiusi tokią griežtą pastabą. Tačiau iš Vyriausybės negirdime jokių aiškių atsakymų, kaip jie planuoja atsižvelgti į Valstybės kontrolės kritinę išvadą. Susidaro vaizdas, kad ruošiamasi iš viso nekreipti į tai dėmesio. Tai būtų labai prastas sprendimas, akivaizdžiai įrodantis, kad ši valdžia fiskaline drausme rūpinasi tik žodžiais. Tokio atmestino požiūrio rezultatas yra tai, kad jau šiais metais pagal Valstybės kontrolę fiskalinio deficito rezultatai gali būti panašūs į pernai metus, kitaip sakant šiais metais nebus pasiekta jokio realaus deficito parametro pagerėjimo, tačiau išlaidos šiemet buvo didinamos taip, lyg valdžia laikytųsi Fiskalinės drausmės įstatymo.
Jeigu ši valdžia būtų nuosekliai ir principingai pastaruosius porą metų laikiusis fiskalinės drausmės principų, o ne ieškojusi būdų, kaip juos apeiti ir taip suteikti sau galimybę paišlaidauti, tai jau 2015 metais būtume galėję priartėti prie subalansuoto biudžeto. Tačiau valdžia tik žodžiais rūpinasi fiskaline drausme, tuo tarpu veiksmais yra tik galvojama, kaip tokius principus apeiti.
Štai Biudžeto ir finansų komitetas jau pritarė B. Bradausko pataisai, kad skolintomis lėšomis būtų galima finansuoti bet kokias valdžios išlaidas kiek tik valdžiai reikės. Tokia pataisa atsiranda, nepaisant Valstybės kontrolės griežtos pastabos, kad skolintas lėšas, kurios išleidžiamos per metus, reikia griežtai apskaičiuoti kaip pajamas ir išlaidas. Vietoj to, kad būtų ieškoma pagal Valstybės kontrolės pastabas, kaip sugriežtinti skolintų lėšų panaudojimą, Seimo komitetas siūlo įteisinti bet kokį tokių lėšų panaudojimą, po kurio Vyriausybei bendrai nebereikia jokio biudžeto įstatymo, nes su ta viena pataisa Seimas Vyriausybei leis daryti ką tik nori.
Nėra ką daug kalbėti ir apie tai, kad Vyriausybė nutarė neatsižvelgti nei į Valstybės kontrolės, nei į Lietuvos banko kritines pastabas, kad Vyriausybė suplanavo kitų metų pajamas per daug dideles, kad tokio prieaugio pajamose nepavyks pasiekti. Apie tai ir aš esu anksčiau kalbėjęs. Tačiau Vyriausybė nutaria visas tokias pastabas praleisti negirdomis, įskaitant net ir Valstybės kontrolės pastabas, nors pagal galiojančius įstatymus Valstybės kontrolė turi pareigą įvertinti biudžeto projektą, teikti savo išvadas, į kurias Vyriausybė privalo reaguoti. Deja, per visą svarstymo laiką negirdėjome nei Premjero, nei Finansų ministro argumentuotų komentarų tiek dėl Valstybės kontrolės, tiek dėl Lietuvos banko išvadų.
Dar daugiau – į mūsų kvietimą ateiti į frakcijos posėdį, kuriame galėtume aptarti klausimus, susijusius su biudžeto reikalais, Premjeras atsako, kad yra labai užsiėmęs ir tokiam pokalbiui neranda laiko. Finansų ministras per visą biudžeto svarstymo Seime laiką slapstosi nuo viešumos taip, kad kyla klausimas, ar Lietuva dar turi Finansų ministrą.
Tokio proceso negaliu vadinti biudžeto projekto svarstymu Seime. Vyriausybė akivaizdžiai demonstruoja, kad jai esminės pastabos, kurias dėl fiskalinės drausmės principų nesilaikymo išsako Valstybės kontrolė, yra nesvarbios. Svarbu tik, kad už Vyriausybės projektą prabalsuotų mechaninė Seimo dauguma, kuri nesigilina į fiskalinės drausmės reikalus, nes Vyriausybė vieniems Seimo nariams davė jų prašytą MMA padidinimą, kitiems – jų prašytą mažų algų padidinimą, tretiems – turgų Kaišiadoryse. Ir ramu, galima išlaidauti, nepaisant viešų pažadų laikytis fiskalinės drausmės. Gerai, kad Lietuva nuo Naujųjų Metų tampa Euro zonos nare, nes tai reiškia, kad ateinančiais metais naujo biudžeto rengimo procesas bus atidžiai stebimas Europos Komisijos. Tai leidžia tikėtis, kad toks atsipalaidavimas fiskalinės drausmės srityje nebus toleruojamas.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
