2012 m. kovo 26 d., pirmadienis

Kviečiame į diskusiją „Kaip padėti vartojančiam mokiniui?“

2012 m. balandžio 3 d., 14 val. kviečiame Jus dalyvauti diskusijoje „Kaip padėti vartojančiam mokiniui?“. Diskusija vyks Kauno miesto savivaldybės (Laisvės al. 96, Kaunas) Tarybos didžiojoje salėje.

Diskusijos tikslas – su jaunimo lyderiais ir specialistais aptarti aktualiausias psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, alkoholio, tabako) vartojimo problemas tarp jaunimo, bendradarbiavimo galimybes šias problemas sprendžiant.

Diskusijoje dalyvauti kviečiami jaunimo lyderiai: mokinių savivaldos institucijų atstovai, aktyvūs ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos sprendimu suinteresuoti mokiniai, kitų jaunimo organizacijų atstovai.

Diskusiją rengia Lietuvos mokinių parlamento (LMP) Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir prevencijos darbo grupė kartu su nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“. Diskusija organizuojama vykdant projektą „Jaunimo vaidmens narkotikų politikos formavime ir įgyvendinime stiprinimas“. Projekto tikslas – didinti jaunų žmonių sąmoningumą narkomanijos klausimais, skatinti aktyvesnį jų dalyvavimą, sprendžiant su narkotikais susijusius klausimus nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Programa

Moderuoja: Girvydas Duoblys, Plietinių iniciatyvų centras ir Koalicija „Galiu gyventi“

14:00–14:10 Įžanginis žodis: diskusijos tikslo pristatymas, Lietuvos mokinių parlamento, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės darbo grupės pristatymas
Ernestas Pravilionis, LMP pirmininko pavaduotojas
Povilas Žilionis, LMP Psichiką veikiančių medžiagų varotojimo prevencijos ir kontrolės darbo grupės pirmininkas
Vincė Vaidevutė Margevičienė, LR Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė

14:10–14:50 Įvadas į priklausomybių problematiką.
Aina Adomaitytė, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė

14:50–15:00 Kavos pertrauka

15:00–16:30 Diskusija: psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problema tarp jaunimo
Girvydas Duoblys, Pilietinių iniciatyvų centras, Koalicija „galiu gyventi“

16:30–16:50 Diskusijos apibendrinimas

16:50–17:00 Tolesnio bendradarbiavimo aptarimas, renginio uždarymas


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
LR Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė

2012 m. kovo 23 d., penktadienis

Konferencija „LIETUVOS ATEITIS – JAUNIMAS BE NARKOTIKŲ IR ALKOHOLIO“

Šiandien Kaune įvyko konferencija „LIETUVOS ATEITIS – JAUNIMAS BE NARKOTIKŲ IR ALKOHOLIO“, kurioje dalyvavo specialistai, Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė, Kauno apskrities savivaldybių visuomenės sveikatos biurų direktoriai, švietimo įstaigų darbuotojai, bendruomenių bei NVO atstovai, vaikų globos įstaigų vadovai, jaunimo organizacijų vadovai, įvairių socialinio darbo įstaigų vadovai.

Šią konferenciją organizavo asociacijos „Šviesuva“, Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centro jungtinės pajėgos.

Konferencijos tikslas

Negalime būti abejingi visuomenės negerovėms, tokioms kaip alkoholizmas, narkotikai. Žinoma, yra daug įvairių priemonių – bet švietėjiška veikla yra labai svarbi, nes neformalioje aplinkoje galima veiksmingai pasiekti asmens, pakliuvusio į priklausomybės ligų tinklus, sąmonę.

2012 m. vasario mėnesį pasaulį sukrėtė žinia apie Whitney Houston mirtį. Pastaraisiais jos gyvenimo metais ji jau buvo žinoma nebe tik kaip talentinga dainininkė ar aktorė, bet ir kaip žmogus, esantis priklausomas nuo narkotikų ir alkoholio.

Žmogus yra vartotojas, tačiau kartais jo vartojami produktai pradeda „vartoti“ patį žmogų ir brangiausią ką tik jis turi – gyvenimą. Alkoholis, narkotikai, azartiniai lošimai... Vartojimas – piktnaudžiavimas – priklausomybė... Priklausomybė prasideda lėtai ir netgi nepastebimai, kol vis greitėjančiu tempu žingsnis po žingsnio pasiglemžia žmogaus gyvenimą. Mus ypač jaudina Lietuvos vaikų – jaunimo situacija dabartiniu metu ir ateityje.

Konferencijos pranešėjai atsakinėjo į klausimus, kaip spręsti šias sunkias problemas.

Konferencijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius dr. Zenius Martinkus, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis, VDU Socialinių mokslų fakulteto prodekanė doc. dr. Violeta Ivanauskienė, VDU Psichologijos klinikos vadovė dr. Loreta Zajančkauskaitė – Staskevičienė, Kauno m. sav. Švietimo ir ugdymo sk. vedėjas dr. Antanas Bagdonas, Kauno miesto socialinių paslaugų centro paramos šeimai tarnybos vedėja Raimonda Zinkevičienė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Laura Ustinavičiūtė, UAB „Pirmas žingsnis“ direktorius ir asociacijos „Šviesuva“ pirmininkas Algimantas Astrauskas ir kiti.

Susirinkusieji nagrinėjo psichologinius darbo aspektus Kauno apskrities priklausomybės ligų centre (KPLC direktorius Tautvydas Zikaras), priklausomybės prevencija mokinių požiūriu (Lietuvos moksleivių parlamento pirmininkas Paulius Kazakevičius); pristatyta Visagino „Žemo slenksčio“ programos patirtis. Jauno žmogaus paveikslas ir darbo ypatumai švietimo įstaigoje – šia tema kalbėjo Kauno Veršvų mokyklos direktorė Jolanta Gulbinienė.

Daugeliui specialistų, dirbančių su jaunimu, šis susitikimas padėjo tiesioginiame darbe, suteikė naujausios aktualios informacijos. Siekiama savomis priemonėmis ugdyti neformaliojo švietimo teikėjų kompetenciją ir skatinti naujų neformaliojo ugdymo metodų naudojimą. Konferencijos uždaviniai: sukurti specialius socialinius tinklus ir susisteminti patirtį, numatyti gaires tolesniam bendradarbiavimui šioje specifinėje srityje.


Parengta pagal „Kauno diena“

2012 m. kovo 22 d., ketvirtadienis

Turėtų būti ne 60, o viena Vaiko teisių apsaugos tarnyba



Nors Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pritarė Vaiko teisių apsaugos tarnybos reorganizacijai, pagal kurią Lietuvoje turėtų būti centralizuotos atskirose savivaldybėse veikiančios vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įsteigta viena respublikinė Vaiko teisių tarnyba, turinti savo padalinius rajonuose, tačiau Seime buvo nuspręsta nevykdyti esminės reorganizacijos, o stiprinti esamas vaiko teisių tarnybas, nuo 2013 m. skiriant joms papildomą finansavimą.

„Valstybė vaikų teisių apsaugos funkciją perdavė savivaldybėms, nors atlyginimai daugiau nei trims šimtams darbuotojų ir taip mokami iš valstybės biudžeto savivaldybėms skiriamomis dotacijomis. Matome, kad pastaruoju metu viešumoje visus pašiurpino rezonansinės vaikų pedofilijos, smurto bylos, teismai nagrinėja 400 pedofilijos bylų, todėl akivaizdu, kad savivaldybėse vaikų teisės ginamos nepakankamai ir valstybė šią funkciją turi susigrąžinti“, – sakė TS-LKD frakcijos narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, vadovavusi Seimo pirmininkės teikimu dar 2010 m. lapkričio 19 d. sudarytai darbo grupei Vaiko teisų apsaugos institucijų sistemos pertvarkymo koncepcijai parengti.

Pasak parlamentarės, nors pasiūlymai Seimo valdybai buvo pateikti 2010 m. gruodžio 23 d., tačiau Seimą pasiekė tik šią savaitę ir dar sulaukė didelio kitų frakcijų atstovų, savivaldybių pasipriešinimo.

Ir be reikalo, nes tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija, tiek vaiko teisių apsaugos kontrolierė konstatavo, kad šiuo metu vaiko teisių apsaugos funkcija Lietuvoje vykdoma chaotiškai, nes savivaldybėse vyrauja skirtinga tų pačių klausimų sprendimo politika, specialistų kvalifikacija dažnai nėra pakankama, jiems užkraunami dideli krūviai, trūksta metodinio vadovavimo, tarnybas kamuoja neproporcingas funkcijų ir galimybių jas įgyvendinti santykis ir kitos bėdos. „Norėjosi pasiekti, kad vaikų teisių tarnybos darbuotojų veikla nepriklausytų nuo kiekvieno mero asmeninių ambicijų“, – sakė parlamentarė.

Tarnybų darbuotojai skundžiasi prastu veiklos finansavimu, neturi automobilių, būtinų atokiausiose vietovėse gyvenančioms šeimoms pasiekti, be to, jų darbas baigiasi 17 val., todėl toliau niekas nekontroliuoja, kaip rizikingoje šeimoje gyvenantis vaikas leidžia vakarus. 2011 m. Lietuvoje niekas nežinojo, kur yra 23 tūkstančiai vaikų. 2011 m. gruodžio 23 d. Vyriausybėje sudaryta darbo grupė aiškinosi jų dingimo aplinkybes ir paaiškėjo, kad išties niekas nieko nežino apie 7 tūkstančius. Tokie vaikai lengvai gali atsidurti pedofilų, prekiautojų žmonėmis ir kitų nusikaltėlių rankose.

Pasak V. V. Margevičienės, vieningai administruojant vaiko teisių apsaugos įstaigas būtų galima geriau koordinuoti tokių specialistų veiklą, rūpintis jų kvalifikacijos kėlimu, o svarbiausia – tikėtis, kad vaikais bus geriau pasirūpinta. Be to, tai sudarytų galimybes tikslingiau paskirstyti ir panaudoti skiriamas valstybės biudžeto lėšas, daugiau dėmesio skiriant pagalbai šeimoms.

Šiuo metu tarnybos susiduria ir su finansavimo trūkumu. 2011 m. gegužę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strateginio plano projekte vaiko ir jaunimo teisių apsaugos funkcijai finansuoti 2012 metais Finansų ministerijos prašyta 22,5 mln. litų. Iš jų – vaiko teisių apsaugos funkcijai būtų reikėję 19,6 mln. litų (6,6 mln. litų daugiau nei 2011 m.). Dėl įtempto biudžeto į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, parlamentarė pasiūlė 6,6 mln. litų padidinti asignavimus 2012 metų valstybės biudžeto specialiosioms tikslinėms dotacijoms vaiko teisių apsaugai, atitinkamai sumažinant Teisingumo ministerijai numatytus 37,4 mln. litų teisėjų nesumokėto darbo užmokesčio daliai kompensuoti. Deja, ir šis siūlymas nesulaukė pritarimo. Susidaro įspūdis, kad ir taip neskurstančių teisėjų gerovė rūpi labiau nei sudarytos sąlygos saugiai augti vaikui ir gyventi visavertį gyvenimą.

Šiandien nemažoje dalyje šalies savivaldybių nevykdomos ir nacionalinės programos „Pienas vaikams“, „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“. Tokios yra Alytaus, Švenčionių ir Kupiškio rajonų savivaldybės. O Jonavos, Prienų, Zarasų, Kalvarijos, Varėnos rajonai ir Panevėžio miesto savivaldybė nedalyvauja programoje „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“. „Europos Sąjungos lėšomis finansuojamos programos nevykdomos, o po to stebimės, kad 9 metų vaikas nusprendžia nutraukti savo gyvenimo siūlą dėl bado“, – skaudžią Lietuvos patirtį paaitrino V. V. Margevičienė. Jos nuomone, jei vaikų teisių apsaugos specialistai nedelsdami gintų vaikų teises ir išvardytų savivaldybių vaikai galėtų gauti kokybišką vaiko vystymuisi tinkamą maistą, panašių atvejų mūsų valstybėje nebūtų. Centralizuoto valdymo modelis galėjo padėti šiai tarnybai tobulėti. Dabar baiminamasi, kad viskas liks po senovei.

2012 m. kovo 15 d., ketvirtadienis

Kreiptasi į LRT tarybą dėl A. Siaurusevičiaus veiksmų



Šiandien, ketvirtadienį, Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą dėl LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus veiksmų, pažeidžiančių neįgaliųjų teises.

„Kovo 11-oji yra valstybinė atkurtos Nepriklausomybės šventė ir vienodą teisę ją švęsti turi visi Lietuvos piliečiai. Deja, šiais metais daugiau nei 8 tūkstančiai suaugusiųjų kurčiųjų negalėjo visavertiškai stebėti iškilmingo Kovo 11-osios Seimo posėdžio ar vėliavų kėlimo ceremonijos Nepriklausomybės aikštėje, nes transliuojant atsisakyta versti į gestų kalbą“, - kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė.

Parlamentarės teigimu, toks veiksmas pažeidžia Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, Neįgaliųjų teisių konvenciją, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, Vaikų teisių konvenciją ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą (juridiškai įteisinta, jog gestų kalba yra ir valstybinė kalba).

Anot V. V. Margevičienės, negebėjimas ar nenorėjimas sudaryti vienodų sąlygų kurtiesiems gauti informaciją iš visuomeninio transliuotojo nėra nauja problema. „Kreipiausi į LRT tarybą, prižiūrinčią LRT uždavinių įgyvendinamą ir teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų laikymąsi, ir paprašiau įvertinti LRT ir jos vadovo veiklą. Nuo 2007 metų nesudaromos sąlygos neįgaliesiems gestų kalba gauti informaciją ir tuo yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai“, - sakė parlamentarė.

Seimo narė, matydama LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus pasyvumą sprendžiant šią problemą, nemato kitos išeities, tik kreiptis į Seimo Žmogaus teisių, Socialinių reikalų ir darbo bei Audito komitetus dėl jų išvadų šiuo klausimu, kurios padėtų užtikrinti kurčiųjų teises ateityje.

„Nacionalinis transliuotojas yra išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų, tad yra įpareigotas užtikrinti informacijos gavimą visiems suinteresuotiems šalies gyventojams. Nėra normalu, kai LRT generalinio direktoriaus pasiteiravus apie posėdžio vertimą į gestų kalbą, Seimo narys sulaukia atsakymo, kad vertimo nebus, nes Seimas ne taip balsavo ir nepadidino asignavimų Lietuvos radijo ir televizijos komitetui“, - piktinosi V.  V.  Margevičienė.

2012 m. kovo 11 d., sekmadienis

Sveikinimas su Kovo 11-ąja

Sveikinimai su Kovo 11-ąja - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Tai ta diena, kada aiškiai buvo išreikšta tautos valia - būti nepriklausomos ir laisvos, vientisos ir nedalomos demokratinės Lietuvos Respublikos, veikiančios tik pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, gyventojais, piliečiais, būti laisviems, turėti žmogaus, piliečio ir tautinės bendrijos teises.