2016 m. vasario 25 d., ketvirtadienis

Atminimo vakaro, skirto 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti, akimirkos

Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją? 

1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. 

Šiandien Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune buvo paminėti 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, gimę vasario mėnesį. Renginys pradėtas signataro Aleksandro Stulginskio (1885 02 26), antrojo Lietuvos prezidento, agronomo, Ūkininkų sąjungos steigėjo ir pirmininko pristatymu ir pagerbimu, kurį paruošė politologas Vytautas Keršanskas ir Seimo narys, dr. Paulius Saudargas. 

Su signataru Jonu Smilgevičiumi (1870 02 12) – ekonomistu, bankininku, įvairių akcinių bendrovių steigėju ir dalininku, visuomenės veikėju, gyvenimu ir veikla supažindino Meilė Peikštenienė, Vilniaus signatarų namų vedėja. Apie jauniausią 1918 metų signatarą Kazį Bizauską, gimusį 1893 m. vasario 14 d., kalbėjo IX Forto muziejaus ekskursijų vadovas, istorikas Deimantas Ramanauskas. 

Ir ketvirtas signataras, gimęs 1891 m. vasario 23 dieną, yra Petras Klimas. Tai – teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reiklaų ministras, kuriam šįmet sukaktų 125 metai. Jo veiklą ir svarbius žingsnius mūsų Valstybės kūrime apžvelgė žurnalistas ir šio renginio vedėjas Vilius Kaminkskas. 

Konferencijos metu šventinę nuotaiką fleitos garsais kūrė Algirdas Tamulaitis, Lietuvos kariuomenės Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestrantas. Šio renginio globėja LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė organizatorių – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos – vardu dėkojo Istorinės Prezidentūros šeimininkams ir padovanojo naujausią LPKTS išleistą knygą „Tremties vaikai II“. 

Kūrinius fleita atliko Lietuvos kariuomenės Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestrantas ALGIRDAS TAMULAITIS. 


Renginio globėja – Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ 

Organizatoriai – Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune, TS-LKD Kauno Politinių kalinių ir tremtinių frakcija Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

2016 m. vasario 23 d., antradienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto delegacija rinkimų reglamentavimo ir organizavimo patirties sėmėsi Norvegijoje

Komiteto narių delegacija susitiko su
Stortingo Kontrolės reikalų komitetu
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (Komitetas) delegacija, plėtodama tarpparlamentinį bendradarbiavimą, š.m. vasario 17–19 d. su vizitu lankėsi Osle (Norvegijos Karalystė). Vizito tikslas – aptarti Norvegijos reformų rinkimų srityje gerąją patirtį ir iššūkius. 

Norvegijos Karalystės Parlamento (Stortingo) Kontrolės ir konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas Martinas Kolbergas (Martin Kolberg) delegacijai pristatė savo vadovaujamo komiteto kompetencijas teisėkūros ir parlamentinės kontrolės srityje. Akcentuota, kad komiteto sprendimai Norvegijoje yra gerbiami, jų paisoma. Susitikime Lietuvos ir Norvegijos parlamentarai diskutavo apie rinkimų sistemos Norvegijoje ypatumus, rinkimų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais organizavimą, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus formuojant rinkimų politiką ir organizuojant rinkimus, rinkimų apygardų formavimą bei kitais su rinkimų sistema susijusias klausimais. Pastebėta, kad Norvegijoje rinkimuose į parlamentą rinkėjų aktyvumas yra didelis ir siekia 75–77 proc., vietos ir regionų rinkimuose – apie 60 proc., rinkimais labai pasitikima. 

Komiteto narių delegacija susitiko su 
Norvegijos Savivaldybių asociacijos vadovybe
Komiteto nariams pasidomėjus, kodėl per kelis rinkimus išbandžius elektroninį balsavimą šiuo metu jo Norvegijoje atsisakyta, M. Kolbergas pažymėjo, kad balsuojant elektroniniu būdu neužtikrinamas slaptumas – nežinoma, kas paspaudžia kompiuterio mygtuką. Be to, nėra tikrumo, ar elektroniniu būdu balsuojantis asmuo nėra įtakojamas šeimos narių ar kitų asmenų. Seimo nariams pasiteiravus, kodėl buvo atsisakyta Norvegijoje merus rinkti tiesiogiai, paaiškinta, kad tai buvo politinis sprendimas, sąlygotas politinių partijų valios. 

Stortingo Kontrolės ir konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas M. Kolbergas padėkojo delegacijai už Norvegijoje gyvenančio Lietuvos jaunimo pastebimą indėlį į Norvegijos ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Lietuvos jaunimo aktyvumą ir pasiekimus Norvegijoje taip pat akcentavo Norvegijos Savivaldos ir modernizavimo ministerijos valstybės sekretorė Gretė Elingsen (Grete Ellingsen). Ji delegacijai pristatė pastaraisiais metais Norvegijoje įgyvendintas rinkimų įstatymų pataisas. Pažymėta, kad šiuo metu Norvegijoje formuojamas nepriklausomas Rinkimų departamentas, dėl kurio teisinio statuso dar diskutuojama. Iki šiol už rinkimų organizavimą buvo atsakingos tik savivaldybės, regionai bei laikinai, tik rinkimų metu, veikianti Vyriausioji rinkimų komisija. Komiteto nariams pasiteiravus apie elektroninį balsavimą, G. Elingsen teigė, kad artimiausiu metu jo diegimo pratęsti nenumatoma, bet bus ieškoma būdų, kaip elektronines priemones panaudoti rinkimų procesuose, pavyzdžiui, rinkėjų sąrašuose realiuoju laiku pažymint rinkimuose balsavusius asmenis ir pan. 

Su Norvegijos savivaldybių asociacijos vadovais Komiteto delegacijos nariai aptarė savivaldybių ir regionų bendradarbiavimo ypatumus teisėkūroje ir formuojant biudžetus. 

Susitikimas su Oslo lietuvių bendruomenės jaunimu
Prie sėkmingo delegacijos vizito labai prisidėjo Lietuvos Respublikos ambasadorės Norvegijos Karalystėje J.E. Izoldos Bričkovskienės tarpininkavimas organizuojant ir dalyvaujant vizito susitikimuose. Per specialiai tam skirtą susitikimą ambasadorė delegacijai išsamiai pristatė Norvegijoje gyvenančių lietuvių, kurių skaičius svyruoja nuo 30 iki 50 tūkstančių, situaciją. Delegacijos nariai domėjosi, kaip sprendžiamos Norvegijos lietuviams kylančios problemos vaikų teisių, darbo santykių, verslo plėtojimo, nusikalstamumo ir kitose srityse. 

Lietuvos ambasadoje vykusiame susitikime su Osle gyvenančių lietuvių bendruomenės jaunimo atstovais tiesiogiai aptarti gyvenimo Norvegijoje ypatumai, lietuvių bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimas ir ryšių su Lietuvą palaikymo stiprinimas per kultūrinos puoselėjimą, verslo plėtojimą ir įsitraukimą į politinį gyvenimą, rinkimus. 

Norvegijos patirtis rinkimų srityje bus naudinga komitetui svarstant Lietuvos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, dėl kurių Seime numatoma diskutuoti Pavasario sesijos metu. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016 m. vasario 22 d., pirmadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas su Norvegijos Karalystės Parlamento (Stortinget) Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komitetu ir kitomis institucijomis diskutavo apie rinkimų organizavimo tobulinimą

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto delegacija, plėtodama tarpparlamentinį bendradarbiavimą, š.m. vasario 17-19 d. su vizitu lankėsi Osle (Norvegijos Karalystė). Vizito tikslas - aptarti Norvegijos reformų rinkimų srityje gerąją patirtį ir iššūkius. 

Norvegijos Karalystės Parlamento (Stortinget) Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas Martin Kolberg delegacijai pristatė savo vadovaujamo komiteto kompetencijas teisėkūros ir parlamentinės kontrolės srityje. Akcentuota, kad komiteto sprendimai Norvegijoje yra gerbiami, jų paisoma. Susitikime Lietuvos ir Norvegijos parlamentarai diskutavo apie rinkimų sistemos Norvegijoje ypatumus, rinkimų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais organizavimą, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus formuojant rinkimų politiką ir organizuojant rinkimus, rinkimų apygardų formavimą bei kitais su rinkimų sistema susijusias klausimais. Pastebėta, kad Norvegijoje rinkimuose į parlamentą rinkėjų aktyvumas yra didelis ir siekia 75-77 proc., vietos ir regionų rinkimuose – apie 60 proc., rinkimais labai pasitikima. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariams pasidomėjus, kodėl per kelis rinkimus išbandžius elektroninį balsavimą šiuo metu jo atsisakyta, M. Kolberg pažymėjo, kad balsuojant elektroniniu būdu neužtikrinamas slaptumas – nežinoma, kas paspaudžia kompiuterio mygtuką. Be to, nėra tikrumo, ar elektroniniu būdu balsuojantis asmuo nėra įtakojamas šeimos narių ar kitų asmenų. Seimo nariams pasiteiravus, kodėl buvo atsisakyta Norvegijoje merus rinkti tiesiogiai, paaiškinta, kad tai buvo politinis sprendimas, sąlygotas politinių partijų valios. Stortinget Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas M. Kolberg padėkojo delegacijai už Norvegijoje gyvenančio Lietuvos jaunimo pastebimą indėlį į Norvegijos ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą. 

Lietuvos jaunimo aktyvumą ir pasiekimus Norvegijoje taip pat akcentavo Norvegijos Savivaldos ir modernizavimo ministerijos valstybės sekretorė Grete Ellingsen. Ji delegacijai pristatė pastaraisiais metais Norvegijoje įgyvendintas rinkimų įstatymų pataisas. Pažymėta, kad šiuo metu Norvegijoje formuojamas nepriklausomas Rinkimų departamentas, dėl kurio teisinio statuso dar diskutuojama. Iki šiol už rinkimų organizavimą buvo atsakingos tik savivaldybės, regionai bei laikinai, tik rinkimų metu, veikianti Vyriausioji rinkimų komisija. Komiteto nariams pasiteiravus apie elektroninį balsavimą, G. Ellingsen teigė, kad artimiausiu metu jo diegimo pratęsti nenumatoma, bet bus ieškoma būdų, kaip elektronines priemones panaudoti rinkimų procesuose, pavyzdžiui, rinkėjų sąrašuose realiuoju laiku pažymint rinkimuose balsavusius asmenis ir pan. 

Su Norvegijos savivaldybių asociacijos vadovais Komiteto delegacijos nariai aptarė savivaldybių ir regionų bendradarbiavimo ypatumus teisėkūroje ir formuojant biudžetus. 

Prie sėkmingo delegacijos vizito labai prisidėjo Lietuvos Respublikos ambasadorės Norvegijos Karalystėje J.E. Izoldos Bričkovskienės tarpininkavimas organizuojant ir dalyvaujant vizito susitikimuose. Per specialiai tam skirtą susitikimą ambasadorė delegacijai išsamiai pristatė Norvegijoje gyvenančių lietuvių, kurių skaičius svyruoja nuo 30 iki 50 tūkstančių, situaciją. Delegacijos nariai domėjosi, kaip sprendžiamos Norvegijos lietuviams kylančios problemos vaikų teisių, darbo santykių, verslo plėtojimo, nusikalstamumo ir kitose srityse. 

Lietuvos ambasadoje vykusiame susitikime su Osle gyvenančių lietuvių bendruomenės jaunimo atstovais tiesiogiai aptarti gyvenimo Norvegijoje ypatumai, lietuvių bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimas ir ryšių su Lietuvą palaikymo stiprinimas per kultūrinos puoselėjimą, verslo plėtojimą ir įsitraukimą į politinį gyvenimą, rinkimus. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016 m. vasario 17 d., trečiadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tęsdamas tarpparlamentinį bendradarbiavimą rytoj susitiks su Norvegijos Karalystės parlamento (Stortinget) Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komitetu

Plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (Komitetas) buvo surengęs atsakingų Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų komitetų įgaliotų atstovų susitikimus-posėdžius, skirtus rinkimų sistemų ir jų reformų aktualijoms aptarti. 

Šiandien, tęsdamas tarpparlamentinį bendradarbiavimą, Komitetas išvyko į Oslą (Norvegijos Karalystė). Vizito tikslas aptarti Norvegijos reformų gerąją patirtį iš iššūkius rinkimų srityje. Komiteto nariai domėsis rinkimų sistemos Norvegijoje ypatumais, šios sistemos reglamentavimo tobulinimo ir rinkimų organizavimo klausimais, domėsis rinkimų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais organizavimo, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimais formuojant rinkimų politiką ir organizuojant rinkimus, rinkimų apygardų formavimu bei kitais su rinkimų sistema susijusiais klausimais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas diskusijoms dėl elektroninio balsavimo ir merų tiesioginių rinkimų. 

Rytoj Komiteto nariai dalyvaus susitikime – posėdyje su Norvegijos Karalystės parlamento (Stortinget) Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komitetu kurio metu susipažins Norvegijos reformų gerąja patirtimi ir iššūkiais rinkimų srityje. 

Penktadienį Komiteto nariai susitiks su Savivaldos ir modernizavimo ministerijos (Kommunal - og moderniseringsdepartementet) ir Norvegijos savivaldybių asociacijos vadovais. 

Vizito metu taip pat numatoma apsilankyti Lietuvos ambasadoje bei susitikti su Osle gyvenančia lietuvių bendruomene. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Plėtodamas tarpparlamentinį bendradarbiavimą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vyksta darbo vizito į Norvegijos Karalystės parlamentą

Plėtodamas tarpparlamentinį bendradarbiavimą, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (Komitetas) išvyko į Oslą (Norvegijos Karalystė), kur vasario 17–19 dienomis dalyvaus susitikimuose su Norvegijos Karalystės Stortingo Kontrolės ir konstitucinių reikalų komiteto, Savivaldos ministerijos ir Norvegijos regionų ir savivaldybių asociacijos atstovais. 

Vizito tikslas – aptarti Norvegijos reformų gerąją patirtį iš iššūkius rinkimų srityje. Komiteto nariai domėsis rinkimų sistemos Norvegijoje ypatumais, šios sistemos reglamentavimo tobulinimo ir rinkimų organizavimo klausimais, rinkimų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais organizavimo, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimais formuojant rinkimų politiką ir organizuojant rinkimus, rinkimų apygardų formavimu bei kitais su rinkimų sistema susijusiais klausimais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas diskusijoms dėl elektroninio balsavimo ir merų tiesioginių rinkimų.  
Susitikime – posėdyje su Norvegijos Karalystės parlamento (Stortingo) Kontrolės ir konstitucinių reikalų komitetu Komiteto nariai tikisi susipažinti su Norvegijos reformų gerąja patirtimi ir iššūkiais rinkimų srityje. 

Vizito programoje taip pat numatytas Komiteto narių apsilankymas Lietuvos ambasadoje bei susitikimas su Osle gyvenančia lietuvių bendruomene. 

Komiteto delegaciją sudaro komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, nariai Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Milda Petrauskienė ir Algis Strielčiūnas. 

Plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą, Komitetas jau buvo surengęs atsakingų Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų komitetų įgaliotų atstovų susitikimus-posėdžius, skirtus rinkimų sistemų ir jų reformų aktualijoms aptarti. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Kvietimas į jau tradiciniu tapusį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti


Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją? 

1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. 

Maloniai kviečiame vasario 25 dieną, 17 valandą Jus į jau tradiciniu tapusį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti, adresu Istorinė LR Prezidentūra Kaune, Vilniaus g. 33, Kaunas.

*** 

PRANEŠIMAI 

JONAS SMILGEVIČIUS (1918 m. Signataras, ekonomistas, bankininkas, akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas, visuomenės veikėjas). 

Pranešimą skaitys - Meilė Peikštenienė, Signatarų namų vedėja.

KAZYS BIZAUSKAS (1918 m. Signataras, diplomatas, teisininkas, literatas, spaudos ir švietimo darbuotojas, visuomenės veikėjas, vienas Lietuvos banko steigėjų).
Pranešimą skaitys - Deimantas Ramanauskas, istorikas.

PETRAS KLIMAS (1918 m. Signataras, teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reikalų ministras).

Pranešimą skaitys - Mantas Adomėnas, Seimo narys, filosofijos mokslų daktaras.

 ALEKSANDRAS STULGINSKIS (1918 m. Signataras, antrasis Lietuvos prezidentas, agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas).

Pranešimą skaitys - Paulius Saudargas, Seimo narys, ir Linas Kojala, politologas.

Kūrinius fleita atliks Lietuvos kariuomenės Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestrantas ALGIRDAS TAMULAITIS. 


Renginio globėja – Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ 

Organizatoriai – Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune, TS-LKD Kauno Politinių kalinių ir tremtinių frakcija Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

2016 m. vasario 16 d., antradienis

Vasario 16-osios minėjimo akimirkos

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės nariai
Valstybės atkūrimo dieną paminėjo TS-LKD Kauno Centro ir Žaliakalnio skyriai. Prisiminėme 1918 metų nelengvus sprendimus, sutarėme, kad svarbūs sprendimai reikalingi ir šiandien. Vėliau susirinkusiems skambėjo klasikiniai muzikos kūriniai, vyko vaikų piešinių konkursas "Myliu Lietuvą". Su gimtadieniu, Lietuva! 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
TS-LKD Centro skyriaus pirmininkė Gintarė Skaistė,
TS-LKD Žaliakalnio skyriaus pirmininkas Vitas Lendraitis ir
TS-LKD pirminikas Gabrielius Landsbergis
apdovanojo vaikų priešinių konkurso "Mylių Lietuvą" dalyvius
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė











Renginio metu lydėjo šventinė nuotaika













Susirinkusius pasveikino TS-LKD Centro skyriaus pirmininkė Gintarė Skaistė 
ir TS-LKD Žaliakalnio skyriaus pirmininkas Vitas Lendraitis








Sveikinimo žodį tarė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis



Susirinkusius pasveikino LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė






























Solistė Rita Preikšaitė


















 
Koncertą pradėjo solistas Mindaugas Jankauskas












Nuotaikingos renginio akimirkos



Renginio metu vyko meno kūrinių aukcionas, kurio metu
surinktos lėšos paskirtos daugiavaikėms šeimoms paremti.
Viliaus Ksavero Slavinsko padovanotą paveikslą "Kompozicija"
įsigijo TS-LKD Centro skyriaus pirmininkė Gintarė Skaistė
























Renginio metu vyko meno kūrinių aukcionas, kurio metu 
surinktos lėšos paskirtos daugiavaikėms šeimoms paremti. 
Vytauto Lagunavičiaus padovanotą paveikslą įsigijo 
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis






















Apdovanoti vaikų piešinių konkurso "Myliu Lietuvą" dalyviai














Po renginio turėjome galimybę pabendrauti neformaliai









Sveikinimas

Kiekvienas esame mūsų valstybės kūrėju, kiekvienas atsakingai nuveiktais darbais ir sumanymais galime prisidėti prie Lietuvos laisvės ir gerovės stiprinimo. 

Nuoširdžiai sveikinu su Lietuvos valstybės atkūrimo diena! Lai šios dienos dvasia ir 1918 m. bei 1949 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktų signatarų asmenybės įkvepia mūsų siekius matyti savo šalį saugią, demokratišką ir klestinčią tarp kitų Europos šalių. 

Su Gimtadieniu, Lietuva!


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016 m. vasario 3 d., trečiadienis

Seimo nario J. Razmos pranešimas: parlamentaras teikia Seimo Statuto pataisą, panaikinančią galimybę nuteistiems asmenims išlaikyti Seimo nario mandatą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma įregistravo Seimo Statuto pataisą, kuria siūloma Seimo Statuto nuostatas suderinti su Konstitucijos 74 straipsniu, reglamentuojančiu apkaltos procesą. 

Seimo Statuto 227 straipsnyje nustatyta, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. 

Pagal tokią nuostatą išeitų, kad jei asmuo padaro labai sunkų nusikaltimą iki tapdamas Seimo nariu ir jau jam esant Seimo nariu teismas, tarkime, skiria 10 metų laisvės atėmimo bausmę, apkalta tokiam Seimo nariui negalima“, – paradoksalią situaciją komentuoja J. Razma. 

Todėl Seimo narys įregistruotame projekte siūlo dėl apkaltos proceso Konstitucijos 74 str. nurodytiems asmenims atsisakyti sąlygos, kad nusikaltimas turi būti padarytas einant pareigas, nes Konstitucija nenumato tokių apribojimų. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus pranešimas: „Žiūrėjimas pro pirštus į demokratijos eroziją, į demokratijos proceso ligas, tas ligas daro chroniškas ir ypač pavojingas“

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius šiandien spaudos konferencijoje „Kaip sustabdyti demokratijos eroziją“ pristatė memorandumą: „Demokratijos erozija: iššūkiai ir sprendimai“. 

Pastarųjų dienų įvairūs korupciniai skandalai, apipynę dabartinę valdžią yra neatsitiktiniai. STT veiksmų gausa, lydima įvairių atsistatydinimų, yra ledkalnio viršūnė. Tačiau ateina metas pamatyti ir visą ledkalnį, o ne tik jo viršūnę, – sakė A. Kubilius. – Šiandienos situacija tik atspindi tą reiškinį, apie kurį mes su susirūpinimu kalbėjome nuo pat šios valdžios darbo pradžios, 2012 metų pabaigoje, – tai nuosekli ir gili demokratijos standartų devalvacija“. 

Pristatomame Memorandume siūloma keletas ryžtingų „vaistų“, siekiant tiek atstatyti demokratinių vertybių standartus mūsų politinėje sistemoje, tiek užkirsti kelią tolesnei erozijos plėtrai. 

Seimo opozicijos lyderis paskelbė, kad nuo vasario 17 dienos opozicija kviečia neeilinę Seimo sesiją. 

Būtina pradėti apkaltos procedūrą vienam iš Darbo partijos lyderių Vytautui Gapšiui. Esame įsitikinę, kad „juodosios buhalterijos“ byloje nuteistas asmuo negali buti Seimo narys. Šiandien pradedame rinkti parašus, kad sesija būtų sušaukta. Konsultavomės su teisininkais – apkalta turi būti pradėta ir Konstitucinis Teismas turi pateikti savo išvadą, ar gali Seimo nariu būti asmuo, pripažintas kaltu ir padariusiu nusikaltimą“, – sakė A. Kubilius. 

Kadangi prokuratūra ir teismas nesugebėjo iki galo nustatyti, kokia yra Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ pinigų kilmė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas A. Kubilius pabrėžė, kad šios atsakomybės turi imtis Seimas, pradėdamas parlamentinį tyrimą. Šį klausimą irgi bus siūloma įtraukti į Seimo neeilinės sesijos darbotvarkę. 



Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė