2015 m. spalio 30 d., penktadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2015 m. spalio 20-22 išvažiuojamojo posėdžio į Latviją ir Estiją ataskaita

KOMANDIRUOTĖS ATASKAITA

Ataskaitą pateikė: 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas BUKAUSKAS; 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja Milda PETRAUSKIENĖ; 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Vanda KRAVČIONOK; 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ; 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Albinas MITRULEVIČIUS; 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Algis STRELČIŪNAS; 
Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro konsultantas Bronius KLEPONIS; 
Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja (ES) Jurgita MARCINKUTĖ. 

Komandiruotės pagrindas: 
Seimo Valdybos 2015-10-14 sprendimas Nr. SV-S-1224 „Dėl Seimo narių komandiruotės į Latvijos Respubliką ir Estijos Respubliką“ ir Seimo kanclerio 2015-10-16 įsakymas Nr. 400-KK-70 „Dėl J. Marcinkutės ir B. Kleponio komandiruotės į Latvijos Respubliką“. 

Komandiruotės laikas ir vieta: 
2015 m. spalio 20-21 d., Ryga (Latvijos Respublika), 2015 m. spalio 21-22 d. Talinas (Estijos Respublika). 

Kviečiančiosios institucijos: 
Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komitetas bei Estijos Respublikos Riigikogu Konstitucinis komitetas. 

Komandiruotės tikslas: 
Plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą, surengti atsakingų Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų komitetų įgaliotų atstovų susitikimus-posėdžius, skirtus rinkimų sistemų ir jų reformų, rinkimų apygardų formavimo, balsų skaičiavimo, kandidatų reitingavimo, elektroninio balsavimo diegimo ypatumams ir kitoms rinkimų aktualijoms aptarti. 

Finansavimo šaltinis: 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui skirtos lėšos. 

Vykusios diskusijos ir aptarti klausimai: 

2015 m. spalio 20 d. 

Susitikime Lietuvos Respublikos ambasadoje Rygoje ministrė patarėja Vilma DAMBRAUSKIENĖ Komiteto delegacijai pristatė Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos dvišalio bendradarbiavimo aktualijas, bendrą politinę situaciją Latvijoje po 2014 m. spalį įvykusių Latvijos Respublikos Saeimos rinkimų ir 2015 m. liepą vykusių prezidento rinkimų. Susitikime pažymėta, kad vyksta aktyvus Lietuvos ir Latvijos atstovų bendradarbiavimas įvairiais valdymo lygiais. Apsikeista nuomonėmis apie pozicijoje esančių politinių partijų ir jų lyderių nuostatas valstybės valdymo, viešojo administravimo, regioninės politikos ir vietos savivaldos srityse. 

Latvijos Respublikos Saeimoje vykusiame Komiteto delegacijos susitikime-posėdyje dalyvavo Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto pirmininkas Sergejs DOLGOPOLOVS, komiteto pirmininko pavaduotojas Juris ŠULC, komiteto sekretorius Ainārs MEŽULIS, komiteto narys Aldis ADAMOVIČS, Latvijos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Arnis CIMDARS ir šios komisijos sekretorius Ritvars EGLĀJS. 

Susitikimą pradėdamas Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto pirmininkas S. DOLGOPOLOVS pažymėjo, kad daugelis jo vadovaujamo komiteto narių yra buvę merai ar savivaldybių tarybų nariai, todėl komitetas kompetentingai sprendžia klausimus, susijusius su vietos savivalda. 

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V. BUKAUSKAS pristatė komiteto delegacijos narius ir komiteto veiklos kryptis. Jis pažymėjo, kad Latvijos ir Lietuvos parlamentų komitetai turi sukaupę daug gerosios patirties viešojo administravimo, vietos savivaldos, rinkimų, politinių partijų veiklos ir kitais klausimais ir svarbu dalintis šia patirtimi. Taip pat akcentuota, kad vizito metu įgytos žinios apie rinkimų sistemas ir aktualijas pasitarnaus Seime svarstant Lietuvos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, kuriuos numatoma priimti dar šiais metais. 

S. DOLGOPOLOVS sakė, kad Latvijoje šiuo metu daug dėmesio yra skiriama gyvenamojo būsto, žemės nuosavybės ir Latvijos Respublikos administracinės-teritorinės reformos reglamentavimui tobulinti. Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto pirmininkas pažymėjo, kad Latvijoje, sekant Lietuvos geruoju pavyzdžiu, norima savivaldybes stambinti ir vietoje šiuo metu esančių 530 savivaldybių suformuoti 119 savivaldybių. Didelė problema – itin dideli savivaldybių skirtumai pagal gyventojų skaičių, pavyzdžiui, Rygos savivaldybėje gyvena apie 410 000 asmenų, o mažiausiose savivaldybėse gyventojų skaičius tesiekia vos 1000-1500 asmenų. Latvijos parlamente taip pat vyksta diskusijos dėl regioninės plėtros perspektyvų. Šiuo metu kaip realiausi aptariamai šie du regionų pertvarkymo variantai: 1) 49 regioninių darinių suformavimas kartu su 9 respublikinio tipo miestais; 2) 29 teritorinio bendradarbiavimo regionų sukūrimas. Taip pat galimi kiti regionų reformos variantai. 

Kalbėdamas apie Latvijos rinkimų sistemos tobulinimą, S. DOLGOPOLOVS pažymėjo dvi spręstinas problemas: 1) rinkėjai gali balsuoti bet kurioje rinkimų apygardoje; 2) auga deputatų, išrenkamų Rygos apygardoje, skaičius, nes parlamentarų mandatų skaičius apygardoje priklauso nuo toje apygardoje gyvenančių asmenų skaičiaus, o Rygos rinkimų apygardoje gyventojų skaičius dėl migracijos procesų nuolat auga: joje balsuoti teisę turi ne tik Latvijos sostinės gyventojai, kurių nuolat daugėja, bet ir užsienyje gyvenantys Latvijos piliečiai. 

Latvijos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas A. CIMDARS akcentavo, kad Latvijoje yra įtvirtinta proporcinė rinkimų sistema, nėra vienmandačių apygardų. Per rinkimus į Saeimą valstybės teritorija yra suskirstyta į 5 rinkimų apygardas. Kiekvienoje rinkimų apygardoje sudaromi skirtingi kandidatų į parlamentą sąrašai. Rinkėjas, balsuodamas už kandidatų sąrašą, turi teisę šiame sąraše nurodytus kandidatus reitinguoti dėdamas pliusus prie remiamų pavardžių ar išbraukdamas nepalaikomų kandidatų pavardes. A. CIMDARS pripažino, kad dėl šių balsavimo ypatumų yra gana sudėtinga, ilgiau užtrunka suskaičiuoti balsavimo rezultatus. Šiam procesui palengvinti pradėti naudoti skaneriai. Balsavimo biuleteniai skanuojami, parodomi ekrane ir išsaugomi skaitmeniniu formatu, Tai leidžia operatyviau, skaidriau ir tiksliau suskaičiuoti balsavimo rezultatus. Be to, esant reikalui, skaitmeniniu būdu saugomi užpildyti rinkimų biuleteniai gali būti lengvai patikrinami ar perskaičiuojami. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui V. BUKAUSKUI pasidomėjus, iš kokių lėšų ir kuri institucija perka skanerius, A. CIMDARS patikslino, kad šie skaneriai – savivaldybių nuosavybė, įsigyta už savivaldybių biudžetų lėšas. Tarp rinkimų šie skaneriai, gebantys nuskenuoti apie 1000 rinkimų biuletenių per 20 minučių, yra naudojami savivaldybių reikmėms. Tiesa, anot A. CIMDARS, skaneriais kol kas yra aprūpintos ne visos vietos rinkimų komisijos. 

Latvijos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti kuo sklandesnį ir geresnį vietos rinkimų komisijų darbą, šių komisijų nariais pastaruoju metu nuspręsta patikėti profesionalams, išmanantiems rinkimų organizavimą. Politinių partijų įgalioti asmenys gali būti skiriami stebėtojais vietos rinkimų komisijose. A. CIMDARS akcentavo, kad Latvijos Vyriausioji rinkimų komisija nekontroliuoja politinių partijų finansavimo: ši funkcija patikėta specialiai įstaigai, kuri gali vykdyti tyrimus ir įgyvendinti kitas specialias procedūras. 

Lietuvos ir Latvijos parlamentarai susitikime-posėdyje išsamiai diskutavo ir apsikeitė nuomonėmis dėl elektroninio balsavimo. Nors Latvijoje veikia elektroninė pajamų deklaravimo sistema, elektroniniu būdu teikiama kitų viešųjų paslaugų, tačiau elektroninis balsavimas nėra įdiegtas ir artimiausiu metu tokio diegimo galimybės nėra svarstomos. Kaip pažymėjo Saiemos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto pirmininkas S. DOLGOPOLOVS, technologijos negali leisti išspręsti prieštaravimo tarp saugumo ir balsavimo slaptumo užtikrinimo. Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas A. CIMDARS atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu atskleisti, kokiu tikslu gali būti diegiamas elektroninis balsavimas. Pastebėta, kad elektroninis balsavimas nepadidina rinkėjų aktyvumo, jaunimas aktyviau nedalyvauja rinkimuose, tiesiog rinkėjų balsavimo būdas pasikeičia iš balsavimo paprastai į balsavimą elektroniniu būdu. Be to, esama kitų ryškių elektroninis balsavimo trūkumų, tokių kaip rinkimų vertės sumenkėjimas, brangūs diegimo kaštai, technologijų saugumo užtikrinimas, išaugusi balsų papirkinėjimo rizika, rinkimų kampanijos apribojimų įgyvendinimo problemos ir kita. Apibendrinant vykusias diskusijas, pažymėta, kad išryškėję elektroninio balsavimo trūkimai ir kitų valstybių patirtis pastaraisiais metais labai sumažino anksčiau tvyrojusį optimizmą dėl šio balsavimo diegimo. 

Baigiantis susitikimui-posėdžiui, Lietuvos ir Latvijos parlamentų komitetų atstovai pripažino tarpparlamentinio bendradarbiavimo svarbą ir sutarė ateityje reguliariai organizuoti susitikimus aktualiausioms temoms aptarti. 

2015 m. spalio 21 d. 

Susitikime Lietuvos Respublikos ambasadoje Taline dalyvavo ambasadorius Neilas TANKEVIČIUS ir patarėjas Mindaugas ČIAGLYS. Ambasadorius išsamiai pristatė Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos dvišalio bendradarbiavimo ypatumus ir bendrą politinę situaciją Estijoje po 2015 m. kovą įvykusių rinkimų į Riigikogu. Šiuos rinkimus laimėjo Reformų partija, gavusi 30 mandatų 101 vietą turinčiame parlamente. Centro partija –parlamente iškovojo 27 vietas, Socialdemokratų partija - 15 vietų, konservatyvi „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL) – 9 vietas. Anksčiau Estijos parlamente nedirbusios Laisvės partija ir Konservatyvioji liaudies partija turi atitinkamai 8 ir 7 vietas. Kitos rinkimuose dalyvavusios politinės jėgos ir visi nepriklausomi kandidatai neįveikė 5 proc. balsų slenksčio. Ambasadorius pažymėjo, kad iš anksto elektroniniu būdu per šiais metais vykusius rinkimus į Estijos parlamentą balsavo daugiau nei 170 000 rinkėjų, t.y. apie vienas trečdalis visų rinkimuose balsavusių asmenų. N. TANKEVIČIUS atkreipė dėmesį į Centro partijos dabartiniam pirmininkui Edgars SAVISAAR š.m. rugsėjį iškeltus rimtus kaltinimus dėl korupcijos ir š.m. lapkritį vyksiančius naujus šios partijos pirmininko rinkimus, nuo kurių rezultatų gali priklausyti, ar vyks pokyčių tarp valdančiųjų partijų sudarytos koalicijos. 

Ambasadorius pažymėjo, kad siekiama Estijoje stambinti savivaldybes: nuo 2014 m. gruodžio valstybėje yra suformuota 213 savivaldybių, po 2017 m. vietos rinkimų savivaldybių skaičius turėtų dar sumažėti. Estijoje taip pat mažinamas ministerijose dirbančių asmenų skaičius: kitais metais numatoma panaikinti apie 750 pareigybių. 

Ambasadorius atkreipė dėmesį į š.m. rugsėjo 28 d. Estijoje startavusį trečiąjį valstybinį televizijos kanalą, kuriame laidos transliuojamos rusų kalba. Šį televizijos kanalą per pirmąją transliacijų savaitę žiūrėjo apie 10 proc. Estijos gyventojų, kas laikoma didele šio projekto sėkme. 

Susitikime Estijos Respublikos Policijos ir sienos apsaugos tarnyboje buvo išsamiai aptarti Estijoje įdiegtų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų naudojimo ypatumai. Šios tarnybos Vystymo departamento Identifikavimo biuro ekspertas Helar LAASIK pristatė fizinių ir elektroninių asmens identifikavimo dokumentų (ID kortelių) formas. Nuo 2011 m. Estijoje naudojamos dviejų tipų asmens identifikavimo kortelės, vienos yra skirtos Estijos piliečiams, kitos – Europos Sąjungos valstybių piliečiams. Taip pat išduodamos trijų tipų identifikavimo kortelės, suteikiančios leidimą gyventi Estijoje – laikino leidimo gyventi Estijoje turėtojams, nuolat Estijoje gyvenantiems ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir asmenų, turinčių Europos Sąjungos valstybių narių pilietybę šeimos nariams. Taip pat egzistuoja dviejų tipų elektorinės identifikavimo kortelės – digi-ID ir mobil-ID. H. LAASIK pažymėjo, kad siekiant apsisaugoti nuo galimo identifikavimo kortelį padirbinėjimo, šių kortelių galiojimo laikas yra ne ilgesnis nei 5 metai. 

Estijos Respublikos Policijos ir sienos apsaugos tarnybos atstovas apžvelgė elektroninių identifikavimo kortelių diegimo istoriją. Estijoje 2001 m. buvo įsteigtas Sertifikacijos centras, elektroninės kortelės įdiegtos 2002 m., nuo 2007 m. pradėjo veikti mobil-ID, o nuo 2010 m. – digi-ID. Šiuo metu elektroninės identifikavimo kortelės Estijoje gali būti panaudotos asmens tapatybei nustatyti, skaitmeniniam parašui patvirtinti, failams iššifruoti, elektroninėms paslaugoms tiek viešosioms, tiek ir privačioms gauti. H. LAASIK pažymėjo, kad šiuo metu Estijoje yra aktyvuota 1 258 000 (vienas milijonas du šimtai penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai) ID kortelių. Nors šias korteles privalo turėti visi Estijos gyventojai, nebaudžiama už jų neturėjimą. Apibendrindamas Estijos patirtį Policijos ir sienos apsaugos tarnybos atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad būtina sukurti elektroninės paslaugoms tinkamą infrastruktūrą, ID kortelių turėtojai ir paslaugų teikėjai turėtų būti abipusiai suinteresuoti naudoti elektroninį parašą. Jis taip pat pastebėjo, kad veikia tik paprastos sistemos, pagrindinės rizikos yra susijusios ne su technologijų diegimu, bet su žmogiškuoju veiksniu, be to, sisteminiams pokyčiams įdiegti reikia gana daug laiko, t.y. ne mažiau kaip 3 metų. 

Komiteto delegacijos nariams buvo pristatytas Estijos policijos patrulių automobilis ir pademonstruota, kaip veikia jame įdiegtos elektroninės priemonės, pavyzdžiui, kaip ID kortelės naudojamos tikrinant duomenis, ar asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, ar turi galiojančių nusižengimų ir pan. Komiteto delegacijos nariai domėjosi, kokie duomenys yra prieinami kiekvienam pareigūnui, ar yra užtikrinama asmens duomenų apsauga. Buvo paaiškinta, kad kiekvienas pareigūnas apie asmenį iš registrų gauna tik tuos duomenis, kurie reikalingi šio pareigūno funkcijos įgyvendinti. 

2015 m. spalio 22 d. 

Susitikime-posėdyje su Riigikogu Konsitucinio komiteto pirmininku Kalle LAANET ir komiteto nariais aptartos komitetų veiklos kryptys ir politinės aktualijos. Pažymėta tarpparlamentinio bendradarbiavimo svarba ir keitimosi valstybių gerąja patirtimi nauda. Pripažinta, kad tiek Estijos, tiek ir Lietuvos patirtis ir pamokos valstybės valdymo, rinkimų organizavimo, vietos savivaldos ir kitose srityse suteikia pagrindą išsamioms parlamento narių diskusijoms. 

Estijos rinkimų sistemą pristatęs Riigikogu kanceliarijos Rinkimų departamento direktorius Priit VINKEL, teigė, kad Estijoje nenumatoma rengti rinkimų kodekso ir kodifikuoti rinkimų įstatymų, nes paprastai organizuojami vieni rinkimai arba į Europos Parlamentą, arba į Riigikogu, arba į savivaldybių tarybas. Estijoje Prezidentą renka parlamentas, merus – savivaldybių tarybos. 

Pažymėta, kad Estijos parlamentas šių metų gegužę patvirtino pakeitimus, susijusius su balsavimo teise: nuo 2017 m. savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti bus leidžiama asmenims, sulaukusiems 16 metų., t.y. rinkėjų amžiaus cenzas nuo 18 metų buvo sumažintas iki 16 metų. Tikimasi, kad šie pakeitimai leis jaunimui aktyviau nei iki šiol įsitraukti į rinkimus. Galima tikėtis ir kitų pasekmių, ypač turint omenyje faktą, kad savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti turi teisę apie 50-60 tūkst, taip vadinamojo „pilkojo paso“ turėtojų, kurie turi ilgalaikius leidimus gyventi Estijoje, bet neturi jokios pilietybės. Dar vienas Estijos rinkimų ypatumas, susijęs su balsavimo teise yra tas, kad nuteistiesiems yra draudžiama balsuoti. Dėl tokio draudimo per pastaruosius ketverius rinkimus į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre kreipėsi du nuteistieji ir jie laimėjo bylas prieš Estiją. Šiuo metu Riigikogu nėra vieningos nuomonės dėl teisės nuteistiesiems balsuoti suteikimo ir ši tema išlieka aktuali per kiekvienus rinkimus. 

Estijoje savivaldybių tarybų nariais gali būti renkami asmenys, sulaukę 18 metų, kandidatuoti į Riigikogu ar Europos Parlamentą gali 21 metų sulaukę asmenys. Priit VINKEL sakė, kad šiuo metu 213 savivaldybių yra renkami 2591 savivaldybių tarybų nariai. Nuo 2017 m. šis skaičius gali mažėti, nes planuojama stambinti savivaldybes, paliekant tik 113 savivaldybių. Šiuo metu vidutinis savivaldybės dydis Estijoje – 1500-2000 gyventojų, tačiau yra dideli netolygumai, pavyzdžiui, mažiausioje savivaldybėje gyvena apie 80 asmenų, o didžiausioje – Taline gyvena apie 400 tūkst. asmenų. Po reformos tikimasi pasiekti, kad savivaldybėje gyventų nemažiau kaip 5 000 asmenų. Estijoje savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę rinkimų sistemą, savivaldybėje sudarant po vieną rinkimų apygardą. Išimtis nustatyta tik Talino savivaldybei: per rinkimus ji yra suskirstoma į 8 apygardas, kad būtų pasiekta kuo tolygesnio teritorinio gyventojų atstovavimo savivaldybės taryboje. 

Estijoje 12 rinkimų apygardų renkamas 101 Riigikogu narys. Kiekvienoje apygardoje sudaromi politinių partijų ir save išsikėlusių kandidatų sąrašai. Kiekvienas asmuo sąraše turi numerį. Rinkėjai balsavimo biuletenyje pažymi vieną kandidato numerį, taip pabalsuodami už šį kandidatą ir už visą sąrašą, kuriame yra šio kandidato pavardė. Elektroniniu būdu balsuojantis asmuo pasirenka kandidatą iš viso kandidatų sąrašo, pažymėdamas šio kandidato numerį ir vardą bei pavardę. Estijos parlamento atstovai pripažino, kad prieš 15 metų suformuotos rinkimų apygardos, kurių ribos sutampa su apskričių ribomis, šiuo metu tapo itin netolygios dėl migracinių procesų. Vienas iš Riigikogu Konstitucinio komiteto uždavinių – rasti būdus, kaip sulyginti rinkimų apygardas. Vyksta diskusijos, kas geriau: didinti rinkimų apygardas ar palikti mažas, bet per jas skirtyti daugiau mandatų. 

Komiteto pirmininkas V. Bukauskas pažymėjo, kad rinkimų apygardų formavimo klausimas taip pat yra aktualus Lietuvai, nes Lietuvos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl vienmandačių apygardų perskirstymo ir kad, įgyvendinant šį nutarimą, Lietuvos atsakingos institucijos turės atlikti analizę, o Seimas priimti sprendimą, kaip valstybės teritoriją suskirstyti į vienmandates apygardas, kad jose būtų optimalus rinkėjų skaičius. 

Komiteto delegacijos nariai domėjosi, kaip Estijoje yra skaičiuojami rinkėjų balsai ir kaip yra paskirstomi parlamento narių mandatai. Riigikogu Rinkimų departamento direktorius pristatė dviejų ratų balsų skaičiavimo metodiką. Pagal ją pirmiausia yra suskaičiuojama, kiek balsų surinko kiekvienas kandidatas, kokia yra apygardos paprastoji kvota ir kuries asmenys laikomi pagal šią kvotą išrinktais. Antrajame rate, suskaičiavus visus balsus, kandidatams paskirstomi apygardos mandatai. Per š.m. kovą vykusius Estijos parlamento rinkimus, 85 mandatai buvo paskirstyti apygardose, 16 mandatų buvo padalintą įvertinant balsavimą visos valstybės mastu. 

Daug dėmesio buvo skirta internetinio balsavimo ypatumams aptarti. Kaip pažymėjo P. VINKEL, atsakydamas į gausius komiteto delegacijos narių klausimus, yra 4 esminės būtinos sąlygos internetiniam balsavimui įdegti. Pirma, elektorinis rinkėjų sąrašas, sudaromas pagal Gyventojų registro duomenis, pagal kuriuos nustatomi balsavimo teisę turintys Estijoje ir užsienio valstybėse gyvenantys asmenys. Antra, asmens elektroninis identifikavimas, tam Estijoje naudojama digi-ID. Trečia, įdiegta elektroninė balsavimo sistema. Ketvirta, pasitikėjimas valstybe, techniniais sprendimais ir rinkimų organizatoriais. Riigikogu Rinkimų departamento direktoriaus nuomone, ketvirtoji sąlyga – pasitikėjimas, yra esminė sąlyga elektroniniam balsavimui įdiegti. 

Kaip teigė P. VINKEL, elektroniniu būdu balsuojančių asmenų skaičius auga. 2005 m., kada buvo įdiegtas elektroninis balsavimas Estijoje, elektroniniu būdu balsavo 1,9 proc. rinkėjų. Per parlamento rinkimus, vykusius 2015 m., elektroniniu būdu balsavo daugiau nei 176 tūkst. asmenų arba 30 proc. visų rinkimuose balsavusių asmenų. Šių rinkėjų analizė rodo, kad elektroniniu būdu balsuoja įvairių amžiaus grupių asmenys, ne tik jaunimas. Pastebėta, kad dėl elektroninio balsavimo rinkėjų aktyvumas padidėjo 3-4 proc., kiti rinkėjai tik pakeitė balsavimo būdą – vietoje balsavimo popieriniu būdu jie balsuoja elektroniniu būdu. Taip pat pastebėta, kad elektroninį būdą dažniau renkasi rinkėjai, kuriems nuvykti į rinkimų apylinkes užtrunka ilgiau nei 30 min. Elektroniniu būdu, kaip ir balsuojant paprastu paštu, galima balsuoti tik iš anksto, septynias dienas. Šiuo laikotarpiu balsuoti elektroniniu būdu galima kiek nori kartų, užskaitomas paskutinis balsavimas. Likus trims dienoms iki rinkimų, balsuoti nebegalima. Rinkimų dieną negali balsuoti asmenys, kurie balsavo elektroniniu būdu arba paprastu būdu iš anksto. 

Komiteto delegacijos nariams pasiteiravus apie elektroninio balsavimo perspektyvas, P. VINKEL akcentavo keletą aspektų. Jo nuomone, labai svarbu užtikrinti elektroninio balsavimo skaidrumą ir patikimumą. Rinkimų organizatoriai privalo būti ir rinkėjams atrodyti nepriklausomais. Siekiama, kad Estijoje elektroniniu būdu ateityje būtų galima balsuoti ne tik kompiuteriu, pasinaudojant digi-ID, bet ir mobiliuoju telefonu, t.y. pasitelkiant mobil-ID. Riigikogu atstovai mato galimybių ateityje, pasitelkiant elektroninį balsavimą, savivaldybių lygiu organizuoti referendumus, pavyzdžiui, kaip galėtų būti panaudojamas 1 proc. savivaldybės biudžeto, arba organizuoti partijų primininkų rinkimus ir pan. 

Baigiantis susitikimui-posėdžiui, Lietuvos ir Estijos parlamentų komitetų atstovai pripažino tarpparlamentinio bendradarbiavimo svarbą ir sutarė ateityje reguliariai organizuoti susitikimus aktualiausioms temoms aptarti. Seimo komiteto pirmininkas V. Bukauskas susitikimo dalyviams pasiūlė pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą, kuris taptų tolimesniu bendradarbiavimo tarp parlamentų komitetų pagrindu. 

Apibendrinant vizito metu vykusias diskusijas, pažymėtina, kad Komiteto delegacija išsamiai susipažino su Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos patirtimi rinkimų srityje. Įgyta išsamių žinių apie rinkimų apygardų formavimą, elektroninį balsavimą, ID kortelių naudojimą, administracinių reformų įgyvendinimą ir kitas aktualijas. Komiteto delegacijos narių susitikimai su Saeimos ir Riigikogu nariais ir kitų institucijų įgaliotais asmenimis leido apsikeisti nuomonėmis dėl iššūkių, kylančių organizuojant savivaldybių tarybų ir parlamento rinkimus, sužinoti gerąją Latvijos ir Estijos patirtį. Vizito metu įgytos žinios ir vykusios diskusijos pasitarnaus Seime svarstant Lietuvos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, kuriuos numatoma priimti dar šiais metais. Šie sprendimai lems rinkimų sistemos modelį, kuriuo remiantis kitų metų pabaigoje bus organizuojami rinkimai į Seimą.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius prašo A. Butkevičiaus paaiškinimo, kodėl socialdemokratai blokuoja tyrimus dėl privilegijų ir piktnaudžiavimo

Seimo opozicijos lyderis, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Andrius Kubilius, vertindamas socialdemokratų balsais priimtą sprendimą Seimo Antikorupcijos komisijoje neleisti svarstyti privilegijų skandalo Druskininkų savivaldybėje aplinkybes, teigia, kad tokie veiksmai rodo, jog valdantieji nesiekia skaidrumo ir desperatiškai bando nuslėpti atskleistus piktnaudžiavimo atvejus. A. Kubilius viešai kreipiasi į Socialdemokratų partijos pirmininką, Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, prašydamas atsakyti, ar toks socialdemokratų balsavimas yra oficiali partijos ir jos vadovo pozicija. 

Lietuvos viešoji politika ir jos etikos standartai pradėjo sparčiai tolti nuo ES standartų ir pradeda panašėti į V. Janukovyčiaus laikų Ukrainą. Iš pradžių premjero bendražygiai stengiasi blokuoti tyrimus ir pastangas gauti atsakymus dėl premjero žento istorijos. Druskininkų meras, A. Butkevičiaus pavaduotojas partijoje socialdemokratas Ričardas Malinauskas viešai grasina opozicijai ir žiniasklaidai, bandydamas pasitelkti teisėsaugos pareigūnus, prašo pradėti tyrimus prieš opozicijos politikus, atskleidusius skandalingus piktnaudžiavimo faktus. Galiausiai, vieningas socialdemokratų atstovų balsavimas siekiant neleisti Seimo Antikorupcijos komisijai pradėti tyrimo, yra ne kas kita, kaip primityvus savo daugumos Seimo Antikorupcijos komisijoje panaudojimas tam, kad komisija negalėtų pradėti tyrimo, yra dar vienas tipiškas pavyzdys „demokratijos erozijos“, kurią socialdemokratai, būdami valdžioje, nuosekliai plėtoja. Bet viskam yra ribos...“, – sako A. Kubilius. 

Pasak Seimo opozicijos lyderio, susidaro įspūdis, kad patys socialdemokratai „prašosi“, jog Seime būtų balsuojama dėl prievolės atlikti „Druskininkų reikalų“ parlamentinį tyrimą (nuo išskirtinių apartamentų vandens parke iki „Vijūnėlės dvaro“ statybos leidimų). TS-LKD yra pasirengusi inicijuoti tokio parlamentinio tyrimo procedūrą Seime, Seimo nutarimu pavedant patį tyrimą atlikti Seimo Antikorupcijos komisijai arba specialiai parlamentinei komisijai.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. spalio 28 d., trečiadienis

2015-11-04 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2015-11-04 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. spalio 23 d., penktadienis

Vincė Vaidevutė Margevičienė. Nuotr. O. Posaškova
Šiandien surengiau spaudos konferenciją „Socialinės industrijos ir komunikacija socialinei įtraukčiai“, kurioje kalbėjome apie dvi pastarąsias dienas vykstantį tarptautinį simpoziumą, pažymintį ir socialinių pedagogų profesionalizacijos dvidešimtpenkmetį bei NVO konfederacijos vaikams dešimtmetį ir Lietuvos edukologijos universiteto aštuoniasdešimtmetį, o taip pat apie simpoziume nagrinėjamas temas.




Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė



Seimo TS-LKD frakcijos narės V. V. Margevičienės pranešimas: „Mums svarbu užauginti tautos pranašus“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionų demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Vincės Vaidevutės Margevičienės iniciatyva šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Socialinės industrijos ir komunikacija socialinei įtraukčiai“ priminta apie dvi pastarąsias dienas vykstantį tarptautinį simpoziumą, pažymintį ir socialinių pedagogų profesionalizacijos dvidešimtpenkmetį, NVO konfederacijos vaikams dešimtmetį bei Lietuvos edukologijos universiteto aštuoniasdešimtmetį. Simpoziumo metu bus parengta ir vėliau visuomenei pristatyta rezoliucija. 

Šis, 10-asis, simpoziumas yra skiriamas sumaniosios edukacijos metodikoms analizuoti, socialinėms inovacijoms ir naujoms jungtinėms programoms pristatyti. 

Dideliu iššūkiu mums visiems tapo prisitaikymas prie taip sparčiai kintančios aplinkos ir informacinės erdvės. Mūsų vaikai jau gimė ir auga šiame technologijų amžiuje. Visi suprantame, kad esami mokymo metodai šiandienos vaikams tapo neefektyvūs ir reikia naujų tiek mokymo būdų, tiek paslaugų“, – pažymėjo simpoziumo globėja Seimo narė V. V. Margevičienė. 

Pasak parlamentarės, mūsų pareiga – sudaryti sąlygas moksleiviams augti emociškai saugioje aplinkoje savimi pasitikinčiais, nebijančiais imtis atsakomybės, motyvuotais, kūrybiškais. Kiekvienas vaikas yra asmenybė, todėl tiek gabiems, tiek vaikams su specialiais poreikiais reikalingos būtent jiems pritaikytos specialios programos, kurios leistų pasiekti geriausius rezultatus. 

Perfrazuojant Antano Maceinos žodžius, mums svarbu užauginti tautos pranašus. Dėl to didžiulė atsakomybė tenka pedagogams, kurių svarbiausia pareiga – išvesti mus į dvasios šviesą“, – sakė V. V. Margevičienė. 

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Giedrė Kvieskienė pažymėjo, kad simpoziumo dalyviai ragins Vyriausybę skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, socialinę partnerystę, sisteminį požiūrį į skurdo ir atskirties mažinimą. Bus raginama sparčiau kurti socialiniam verslui, socialinei klasterystei skatinti ir jo plėtrai reikalingą teisinę bazę bei užtikrinti finansavimo galimybes, sukuriant specialias finansų inžinerijos priemones (garantijas, subsidijas), skatinant dalį valstybės įgyvendinamų socialinių funkcijų perduoti vykdyti privačioms iniciatyvoms. 

Pasak kitų spaudos konferencijos dalyvių Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos direktorės Auksės Petruškevičiūtės ir Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos valdybos narės, Lietuvos edukologijos universiteto Aukštaitijos regiono centro direktorės Angelės Kaušylienės, įtraukus privačias ir nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvas, būtų galima rasti efektyvesnių priemonių socialinėms problemoms išspręsti, sukurti geresnių viešųjų paslaugų teikimo alternatyvų ekologijos, socialinės rūpybos, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitose visuomenei svarbiose srityse, kurios galėtų daryti įtaką ir tokių skaudžių Lietuvai problemų sprendimui, tarkim, savižudybių, vaikų ir šeimų gerovės. 

Tam, kad gerovės politika pajudėtų iš politikos periferijos, būtina iš šakinių ministerijų strategijų pereiti prie tarpžinybinės, sisteminės holistinės, pasitikėjimu paremtos politikos, kurioje socialinės industrijos, paremtos socialinio verslo įrankiais, galėtų būti rimta parama, išlaisvinanti kūrybinį Lietuvos žmonių potencialą. 

Simpoziumo pirmąją dieną dalyvavo per 150 mokslininkų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų, neformalaus ugdymo, pilietinių organizacijų atstovų. Pirmą kartą simpoziumo kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo per 200 Lietuvos ugdymo institucijų moksleivių.


Kartu su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu dalyvavau posėdžiuose-susitikimuose su Latvijos bei Estijos parlamentarais. Diskutavome rinkimų bei administracinės teritorinės reformos klausimais, kurie šiomis dienomis tapo ypač aktualiais po Konstitucinio Teismo priimto nutarimo dėl vienmandačių apygardų perskirstymo.




Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė















Knygos „Žemaitės paslaptis“ pristatymo įspūdžiai

Ar žinojot, kad Žemaitė rūkė, o būdama 65-erių įsimylėjo perpus jaunesnį vyrą? Prisipažinsiu, aš nežinojau, bet šiandien Aldonai Ruseckaitei pristačius savo naują knygą „Žemaitės paslaptis“, visai kitomis akimis regiu skarotąją klasikę“, - knygos pristatymo įspūdžiais socialiniame tinklapyje dalinosi Gintarė Skaistė.








Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė


2015 m. spalio 22 d., ketvirtadienis

Uždek žvakutę Kauno partizanams

Vėlinių dieną uždegti žvakutę ne tik ant savo artimojo, bet ir ant visų užmiršto kapo – sena mūsų krašto tradicija. Lapkričio 1-ąją, kai kapinės skęsta gėlių ir žvakių jūroje, gausu vietų, kur tamsu ir tuščia, nors ten atgulę mūsų tautos didvyriai. 

Būtent todėl 2013 metais pilietiškas jaunimas iniciavo akciją „Uždek žvakutę savo krašto partizanams“, kurios metu lankomos už Lietuvos laisvę gyvybes paaukojusiųjų žūties vietos, tvarkomi jų kapai ir uždegamos pagarbos žvakutės. Nuo tol kasmet keliaujame vis didesniu būriu! 

Maloniai kviečiame Kauno miesto bendruomenę prisidėti prie akcijos "Uždek žvakutę Kauno partizanams" ir pagerbti žuvusius už Lietuvos laisvę kovotojus. 

Vieta: prie paminklo Žuvusių kovotojų už Lietuvos laisvę Motinoms, Senosios Karmelitų kapinės, Vytauto pr., Kaunas. 

Laikas: spalio 30 d.18 val. 

AKCIJOS GLOBĖJA KAUNE - LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Taip pat kviečiame Jus tą pačią dieną spalio 30 d. 18.30 val. uždegti žvakeles Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos, partizanės Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės arešto vietoje pastatyto paminklinio akmens, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžos Žaliakalnyje.

2015 m. spalio 21 d., trečiadienis

Vakar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvažiuojamajame posėdyje-susitikime su Latvijos parlamentarais diskutavo rinkimų, bei administracinės teritorinės reformos klausimais

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas plėtoja tarpparlamentinį bendradarbiavimą su Latvijos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komitetu ir Estijos Riigikogu Konstituciniu komitetu. Praėjusių metų lapkričio 3 d. Rygoje susitikę minėtų trijų Baltijos valstybių parlamentų komitetų pirmininkai susitarė reguliariai organizuoti komitetų narių susitikimus-posėdžius, kuriuose būtų diskutuojama apie aktualiausius klausimus, kylančius komitetų kompetencijų srityje nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. 

Vykdant šį susitarimą 2015 m. spalio 20 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai išvažiuojamajame posėdyje-susitikime su Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto nariais bei Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Arnis Cimdars aptarė Latvijos rinkimų apygardų formavimo, balsų skaičiavimo bei elektroninio balsavimo ir kitus su rinkimų sistemomis susijusius klausimus, bei su komiteto nariais aptarė Latvijoje vykdomos administracinės teritorinės reformos aktualijas. 

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas susitikimo metu pažymėjo, kad rinkimų apygardų formavimo klausimas yra aktualus Lietuvai, kadangi Lietuvos Konstitucinis Teismas ką tik priėmė nutarimą dėl vienmandačių apygardų perskirstymo ir kad prieš įgyvendinant šį nutarimą Lietuvos atsakingos institucijos turės atlikti analizę, kad kiekvienoje apygardoje būtų nustatytas optimalus rinkėjų skaičius. 

Šiandien, spalio 21 d. Komiteto nariai dalyvaus susitikime su Estijos Policijos ir sienos apsaugos tarnyba kur susipažins su asmens indentifikavimo kortelės (toliau ID) naudojimu, diskutuos apie ID kortelės pritaikymą įvairiose valstybei aktualiose srityse bei saugumo užtikrinimo galimybėmis. 

Rytoj, spalio 22 d. Komiteto nariai susitiks su Estijos Riigikogu Konsitucinio komiteto pirmininku Kalle LAANET ir komiteto nariais aptars Estijos patirtį sisteminant ir kodifikuojant rinkimų įstatymus, formuojant rinkimų apygardas ir sprendžiant elektroninio balsavimo ir kitus su rinkimų sistemomis susijusius klausimus bei susipažins su Estijos rinkimų sistema. 

Tikimasi, kad šių diskusijų metu įgytos žinios būtų naudingos svarstant Lietuvos Respublikos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, kuriuos numatoma Seime priimti dar šiais metais.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Prašoma, kad A. Butkevičius įvertintų savo pavaduotojo R. Malinausko pavartotą nusikaltėlių lygio žodyną“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Andrius Kubilius viešai kreipiasi į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininką Algirdą Butkevičių, prašydamas įvertinti jo pavaduotojo Ričardo Malinausko šiandien per „Žinių radiją“ pasakytus žodžius: „Ponas Anušauskas yra vienas iš tų organizuotos nusikalstamos grupuotės narių, kuris jau keletą metų kuria, organizuoja ir vykdo prieš Druskininkų savivaldybę ir konkrečiai – prieš mane, kaip galima būtų išsireikšti, mafijinio lygio, mafijinės infrastruktūros puolimus“. Tokį žodyną minėtame interviu R. Malinauskas vartoja ne vieną kartą. 

LSDP partijos pirmininkas turėtų griežtai įvertinti įtakingo savo partijos pavaduotojo žodžius, kuriuose jis Seimo narį išplūsta nusikaltėlių lygio žodžiais. Tokia retorika nepriimtina bet kuriam politikui, bet kuriam piliečiui. Toks R. Malinausko kalbėjimas rodo didelį jo susierzinimą ir netgi desperaciją dėl viešai paskelbtų faktų apie galimai neteisėtas statybas Druskininkuose, kurioms įteisinti socialdemokratų Vyriausybė, vadovaujama A. Butkevičiaus, suskubo netgi pakeisti Vyriausybės nutarimą“, – pažymi A. Kubilius. 

A. Kubilius viešai klausia A. Butkevičiaus: „Ar Jums priimtinas toks bendravimo būdas, kai visi, turintys klausimų dėl mero turtų ar jam reikalingų Vyriausybės sprendimų, vadinami organizuota mafijine struktūra? Ar Jūs, kaip partijos pirmininkas, sieksite, kad R. Malinausko nesiskaitymas su žodžiais būtų įvertintas partijos etikos komisijoje?


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. spalio 20 d., antradienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Prašoma, kad į Seimo etikos komisijos klausimus atsakytų ir pats A. Butkevičius“

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, prašydamas į posėdį, kuriame Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė prašo įvertinti 2015 m. rugsėjo 29 d. A. Kubiliaus pasisakymus LRT laidoje apie Ministrą Pirmininką, iškviesti ir patį Algirdą Butkevičių. 

I. Šiaulienė savo pareiškime teigia, kad mano teiginiai apie Premjero pokalbius su prokurorais dėl konkrečios bylos sprendimo „yra visiškas melas (...)“. Turiu priminti, kad Premjeras Algirdas Butkevičius 2015 m. rugsėjo 17 d. Seimo plenariniame posėdyje, per Vyriausybės valandą, atsakinėdamas į klausimus dėl jo žento įsigytų UAB „Ministerium“ akcijų, sakė: „Aš norėčiau, kad jūs grįžtumėte prie šio klausimo. Aš šį klausimą esu uždavęs prokurorams. Jie, sakė, sulaukė didžiulio spaudimo ir šiuo metu kol kas negali atnaujinti tos bylos. Bet aš žinau, kad ekonominių nusikaltimų senaties nėra“, – sako A. Kubilius. 

Seimo opozicijos lyderio teigimu, I. Šiaulienė, teigdama, kad A. Butkevičius „dėl jokių tyrimų nesikreipė (...) į prokurorus“ yra neteisi, nes pats premjeras Seimo posėdyje aiškino, kad jis „šį klausimą (dėl konkrečios bylos) yra uždavęs prokurorams“. 

Šie Premjero žodžiai, į kurių nekonstitucinį pobūdį tame pačiame posėdyje Premjero dėmesį atkreipė ir Seimo narys Jurgis Razma, minėtoje LTV laidoje ir buvo cituojami. 

Ir toliau esu įsitikinęs, kad Premjeras šiais savo žodžiais pasakė tai, kad jis konkrečios bylos aplinkybes aiškinosi su tą bylą tiriančiais prokurorais, o tai yra šiurkštus konstitucinių valdžios atskyrimo principų ir teisinės valstybės principų laužymas, – pažymi A. Kubilius. – Man nėra žinoma, kaip Premjeras šias konkrečios bylos aplinkybes su prokurorais aiškinosi: ar jis tai darė prokurorus išsikvietęs pas save į kabinetą, ar jis savo nuomonę perdavė per trečius asmenis, ar jis tai darė tiesiogiai skambindamas jiems telefonu, tačiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija turėtų paprašyti Premjero šias aplinkybes komisijai detaliai išaiškinti, nes komisijai, priimant objektyvų sprendimą dėl I. Šiaulienės skundo, tai gali turėti ypatingos svarbos“. 

Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių siūloma pakviesti į posėdį, kad jis išsamiai paaiškintų, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis yra „uždavęs šį klausimą“ konkrečią bylą tiriantiems prokurorams dėl tos bylos konkrečių aplinkybių ir dėl prokurorų šioje byloje priimtų konkrečių sprendimų.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas uždraudė kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui pripažintiems žmonėms dirbti su vaikais

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2900(3) ES), kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus. Už naujas nuostatas balsavo 70 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai. 

Priimtais pakeitimais nutarta uždrausti žmonėms, pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pavyzdžiui, už seksualinę prievartą, vaiko išnaudojimą pornografijai, jo pirkimą arba pardavimą, ateityje dirbti su vaikais. Jiems bus uždrausta dirbti darbą ar savanoriauti vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. 

Naujomis įstatymo nuostatomis įtvirtinama, kad paslaugų gavėjas, sudarantis sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, turės teisę paslaugų teikėjo prašyti pateikti pažymą dėl teistumo. Pagal pakeitimus, asmenys, ketinantys dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, darbdaviui ar savanoriškos veiklos organizatoriui turės pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 

Seimo priimtomis teisės akto pataisomis taip pat siekiama užtikrinti, kad taikomos konfidencialumo taisyklės netrukdytų specialistams teikti pranešimus atsakingoms tarnyboms, jeigu šie asmenys pagrįstai mano, kad vaikas yra nukentėjęs nuo seksualinio išnaudojimo.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas priėmė Respublikos Prezidentės teiktas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas

Seimas balsavo už Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2829(2). Už tokį sprendimą balsavo 78 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 3 parlamentarai. 

Priimtomis pataisomis įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos. 

Nuolatiniu savivaldybės gyventoju bus laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Jeigu šioje dalyje nurodytas asmuo atitinkamos savivaldybės teritorijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo arba buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas spręs, ar didinti akcizus alkoholiui ir rūkalams

Seimas pradėjo svarstyti Akcizų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3655), kuriomis siūloma trejus metus nuosekliai didinti akcizų tarifus visiems alkoholiniams gėrimams ir etilo alkoholiui: alui, visų kategorijų vynams ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei visiems tarpiniams produktams kasmet po 8 proc., o etilo alkoholiui – po 2,5 proc. 

Pagal teikiamas teisės akto pataisas akcizas alui didėtų 2016 m. iki 3,36 euro, 2017 m. – iki 3,63 euro, 2018 m. – iki 3,92 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos (akcizų tarifas nustatomas už produkto hektolitrą). Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 8,5 proc., akcizas už produkto hektolitrą 2016 m. didėtų iki 30,96 euro, 2017 m. – iki 33,44 euro, 2018 m. – iki 36,12 euro; vynui ir fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais didesnė kaip 8,5 proc., – iki 77,89 euro 2016 m., iki 84,12 euro 2017 m., iki 90,85 euro 2018 m.; tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 proc., – iki 96,65 euro 2016 m., iki 104,38 euro 2017 m., iki 112,73 euro 2018 m.; tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 proc., – iki 136,37 euro 2016 m., iki 147,28 euro 2017 m., iki 159,06 euro 2018 m.; etilo alkoholiui – iki 1353,69 euro 2016 m., iki 1387,53 euro 2017 m., iki 1422,22 euro 2018 m. 

Skaičiuojama, jog dėl padidintų akcizų alkoholiui valstybės biudžetas 2016 metais turėtų gauti apie 8 mln. eurų papildomų pajamų. 

Nuo 2016 m. kovo 1 d. akcizus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms siūloma didinti 5 proc. Anot projekto iniciatorių, dėl šios priežasties cigarečių pakelis vidutiniškai galėtų pabrangti apie 9 euro centus, tačiau konkrečių kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų didmenininkų ir mažmenininkų kainodaros sprendimų. 

Akcizų už cigaretes specifinį elementą siekiama padidinti nuo 48,08 iki 50,68 eurų, kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis nei 81,67 eurų (vietoj 77,91 eurų). Cigarams ir cigarilėms taikomą akcizų tarifą siūloma padidinti nuo 28,09 iki 29,54 eurų už kilogramą šių produktų. 

Planuojama, jog dėl padidintų akcizų tabako gaminiams valstybės biudžetas 2016 metais turėtų gauti apie 7 mln. eurų papildomų pajamų. 

Pasak finansų ministro, tyrimas parodė, kad per metus nelegalių pakelių, ar nelegalių rūkalų kiekis Lietuvos rinkoje tarp rūkomų cigarečių sumažėjo nuo 29 iki 18 proc. 

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2018 metų visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 90 eurų (dabar – 77,91 eurų) už 1000 cigarečių. 

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 24 d.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. spalio 19 d., pirmadienis

Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius: „Vyriausybės nutarimas – vieno žmogaus interesams tenkinti?“

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, prašydamas kuo skubiau atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo yra apsunkinama galimybė ginti viešąjį interesą garsioje Druskininkų „Vijūnėlės dvaro“ istorijoje. 

Pastarųjų dienų įvykiai Druskininkuose atskleidžia labai ryškius šios socialdemokratų valdžios veiklos ypatumus. Stebina Vyriausybės 2015 metų rugsėjo 23 dieną skubiai, po premjero vakarienės su Ričardu Malinausku ir jo kompanija, priimtas Vyriausybės nutarimas, kuris apsunkina galimybes sustabdyti nelegalias statybas Druskininkų kurortinėje apsaugos zonoje. Šiuo nutarimu skubiai, be jokios logikos ir aiškaus pagrįstumo buvo tiesiog panaikintos iki šiol galiojusios statybų ir kitokios veiklos kurortinėse apsaugos zonose reglamentavimo taisyklės. Taip buvo atvertas kelias įvairioms manipuliacijoms ir nelegalių statybų tolimesniam įteisinimui. Toks Vyriausybės sprendimas stebina ir greičiausiai prieštarauja įstatymams, pirmiausia – Saugomų teritorijų įstatymui. Akivaizdu, kad skubotai priimtas Vyriausybės nutarimas yra naudingas tik vieno žmogaus interesui užimti gražiausią Druskininkų vietą ir pasistatyti ten asmeninį dvarelį. Tai parodo, kad Vyriausybei šis vieno žmogaus interesas yra svarbesnis nei visų Lietuvos žmonių interesas – išsaugoti išskirtinį Druskininkų kurortą visuomenės reikmėms“, – galimai neteisėtais Vyriausybės veiksmais stebisi A. Kubilius.

Paklausimas Ministrui Pirmininkui.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstys:

Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5(1), 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67(1), 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-2994(3). 

Projektu siekiama atnaujinti Įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais, nes dabartiniame Įstatyme numatytas reguliavimas neatitinka rinkimų organizavimo poreikių. 

Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 58, 64, 66, 671, 68, 78, 79, 82 straipsnių pakeitimo ir papildymo 811 straipsniu ir Referendumo įstatymo Nr. IX-929 51, 53, 57, 601, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo 641 straipsniu įstatymų projektus Nr. XIIP-3445 ir Nr. XIIP-3446. 

Šiais įstatymų projektais siekiama nustatyti teisines ir organizacines priemones elektroninio balsavimo terminalo naudojimui balsuojant iš anksto Seimo rinkimų ir referendumų metu. 

Seimo rinkimų įstatymo I-2721 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3470. 

Teikiamo projekto tikslas – užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui, suvienodinti savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimų tvarką. Įvesti rinkimų užstatą kandidatais į Seimo narius keliamiems merams ir Europos Parlamento nariams, kurių pareigos nesuderinamos su Seimo nario pareigomis. 

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2015-11-01.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu: Seimo posėdžių sekretoriatas Lietuvos Respublikos Seimas Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius 
El. paštas possek@lrs.lt 
Faksas (8 5) 239 6279 
Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060)


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. spalio 18 d., sekmadienis

2015 m. spalio 18 d. Petrašiūnų kapinėse vyko buvusio Ministro pirmininko ir buvusio Krašto apsaugos ministro Leono Bistro (1890-1971) 125-ųjų gimimo metinių paminėjimas.








Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė


2015 m. spalio 16 d., penktadienis

Seimo nario N. Puteikio pranešimas. N.Puteikis prašo panaikinti Teisėjų garbės teismo sprendimą dėl teisėjo E. Žirono kaip nepagrįstą, leidžiantį išvengti atsakomybės ir pateisinantį kyšių ėmimą primenančią praktiką

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi su skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti Teisėjų garbės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą drausmės byloje, iškeltoje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, teismo pirmininko pareigas ėjusiam Egidijui Žironui. 

Drausmės byla buvo iškelta pagal N. Puteikio 2015 m. vasario 25 d. teikimą, kuriuo prašyta ištirti ir įvertinti didelį rezonansą visuomenėje sukėlusią informaciją apie pasitikėjimą teismais menkinantį dešimties Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų ir tuomečio šio teismo pirmininko E. Žirono elgesį, kai 2015 m. sausio 9 d. jie vakarieniavo ir vaišinosi alkoholiniais gėrimais vienu turtingiausių Kaišiadorių verslininkų įvardijamo Algimanto Radvilos užeigoje „Pas Radvilą“, dalyvaujant pačiam jos savininkui, žurnalistams apie tai paskelbus šio teismo kancleris Juozas Akstinas teigė sąskaitą už šias apie 1000 litų kainavusias vaišes apmokėjęs iš asmeninių lėšų, tačiau neišsaugojęs tai patvirtinančio čekio, o šio teismo pirmininkas E. Žironas aiškino, esą toks švenčių išlaidų apmokėjimas yra įprastinė šio teismo praktika („vidinė atsiskaitymų specifika“) ir jame nebuvo nagrinėjamos su A. Radvila susijusios bylos, nors paaiškėjo, kad tai netiesa, nes šis teismas anksčiau nagrinėjo bylas, susijusias su A. Radvilos individualia įmone „Alivdara“. 

Teisėjų garbės teismas 2015 m. spalio 5 d. priimtu sprendimu nusprendė nutraukti teisėjui E. Žironui iškeltos drausmės bylos dalį dėl Teisėjų etikos kodekse įtvirtinto pareigingumo principo reikalavimų nesilaikymo, o kitoje dalyje apsiriboti drausmės bylos svarstymu. 

Tokį sprendimą Seimo narys N. Puteikis prašo panaikinti kaip nepagrįstą, paremtą faktinių aplinkybių neatitinkančiu teiginiu, leidžiantį išvengti E. Žironui drausminės atsakomybės už nusižengimą, pateisinantį kyšių ėmimą primenančią teisėjų praktiką ir todėl galintį dar labiau sumenkinti teismų autoritetą. 

Prašydamas panaikinti sprendimo dalį neskirti teisėjui E. Žironui drausminės nuobaudos ir apsiriboti drausmės bylos svarstymu, N. Puteikis nurodė, kad šį sprendimą Teisėjų garbės teismas pagrindė teiginiu, prieštaraujančiu drausmės byloje užfiksuotiems faktams. 

Teisėjų garbės teismas pripažino, kad teisėjas E. Žironas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 5 punktą, kuriame nustatyta, kad vadovaudamasis sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principais teisėjas privalo būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ir juridinių asmenų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, tačiau nusprendė neskirti jam drausminės nuobaudos, argumentuodamas taip: „Teisėjų garbės teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo sunkumą ir jo padarymo aplinkybes, į tai, kad pats teisėjas iš dalies pripažino savo kaltę dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau drausmine tvarka nebuvo baustas, daro išvadą, jog teisėjų drausminės atsakomybės tikslai šioje drausmės byloje jau pasiekti, todėl teisėjui Egidijui Žironui drausminė nuobauda neskirtina ir apsiribotina tik drausmės bylos svarstymu.“ 

Tačiau, kaip skunde nurodė N. Puteikis, teiginys, neva E. Žironas „iš dalies pripažino savo kaltę dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi“, prieštarauja drausmės byloje užfiksuotiems faktams ir visiškai neaišku, kuo remdamasis Teisėjų garbės teismas taip teigia. 

Atvirkščiai – iš teisėjo E. Žirono pasisakymo Teisėjų garbės teisme, užfiksuoto 2015 m. spalio 5 d. sprendime, akivaizdu, kad jis ne tik nuoširdžiai, bet ir apskritai nesigailėjo dėl padaryto nusižengimo, o situaciją interpretavo ironiškai, siekdamas sumenkinti nusižengimą ir įteigti, jog teisėjui nesusimokėti už vakarienę privačioje užeigoje yra visiškai priimtinas dalykas, kurį pateisina teisme praktikuojama neskaidri švenčių išlaidų apmokėjimo tvarka. 

Situacija, kai Teisėjų garbės teismas leidžia savo kaltės nepripažįstančiam teisėjui nepatirti dėl pažeidimo jokių pasekmių, gali sudaryti visuomenei įspūdį apie teisėjų nebaudžiamumą ir dar labiau sumenkinti teisminės valdžios autoritetą. Kadangi teisėjas Egidijus Žironas nepripažino savo kaltės ir nesigailėjo dėl padaryto nusižengimo, nėra jokio pagrindo apsiriboti drausminės bylos svarstymu ir turi būti pritaikyta viena iš Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 87 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų“, – rašoma N. Puteikio skunde, primenant, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigų E. Žironas buvo atleistas ne dėl nusižengimo, o pasibaigus paskyrimo terminui. 

Taip pat Seimo narys prašo panaikinti Teisėjų garbės teismo sprendimą nutraukti drausmės bylos dalį dėl tuo metu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas ėjusio teisėjo E. Žirono neveikimo, sprendžiant atsiskaitymo už vakarienę klausimus. Priimdamas šį sprendimą Teisėjų garbės teismas rėmėsi Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2015 m. birželio 15 d. sprendimu atsisakyti iškelti drausmės bylas dešimčiai vaišėse dalyvavusių Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų: anot Teisėjų garbės teismo, pripažinimas, jog teisėjai nepadarė nusižengimo, automatiškai suponuoja tai, kad ir teismo pirmininkas E. Žironas nepadarė nusižengimo nekontroliuojamas teisėjų elgesio, nes šis elgesys pripažintas tinkamu. 

Tačiau, kaip skunde nurodė N. Puteikis, toks teisėjo E. Žirono neveikimo pateisinimas, remiantis tuo, kad buvo pateisintas dešimties teisėjų elgesys, yra nepagrįstas ir logiškai ydingas, nes viena iš priežasčių, dėl kurių Teisėjų etikos ir drausmės komisija pateisino dešimties teisėjų elgesį, yra būtent tai, kad tinkamai atsiskaityti už vaišes jiems trukdė teismo kanclerio J. Akstino ir teismo pirmininko E. Žirono elgesys, todėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas suponuoja ne teisėjo E. Žirono nekaltumą, kaip nusprendė Teisėjų garbės teismas, bet priešingai – jo atsakomybę, nes būtent jo veiksmai ir trukdė teisėjams elgtis tinkamai. 

Kadangi Teisėjų garbės teismas pateisino Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas ėjusio E. Žirono elgesį remdamasis sprendimu, kuris suponuoja jo atsakomybę, toks argumentavimas yra vidujai prieštaringas ir nelogiškas, o sprendimas nepagrįstas. 

Tokiu sprendimu Teisėjų garbės teismas iš esmės pateisino praktiką, kai teisėjai vaišinasi nežinodami, kokiame renginyje dalyvauja ir ar turi susimokėti už vaišes – kuri, sprendžiant iš teisėjo E. Žirono pasisakymo Teisėjų garbės teismo posėdyje, jog „Tai nebuvo pirma ir vienintelė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų vakarienė“, yra įprasta. 

Teismus stebinčiai Lietuvos visuomenei tokia praktika gali priminti kyšių ėmimą – būtent todėl teisėjų vaišės verslininko užeigoje Kaišiadoryse ir sukėlė didelį rezonansą. 

Vargu ar Jums reikia priminti, kad teisėjams keliami ypatingi etiniai reikalavimai, pagal jų elgesį visuomenė susidaro nuomonę ir apie teisingumo vykdymą, todėl teisėjų elgesys turi būti nepriekaištingas tiek atliekant savo pareigas teisme, tiek ir privačiame gyvenime, teisėjas turi nesudaryti jokio pagrindo įtarimams dėl viešų ir privačių interesų supainiojimo ar neskaidrios veiklos. 

Neabejotina, kad patys aukščiausi etiniai reikalavimai turi būti keliami ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui – valstybės teisme negali būti toleruojamos jokia neskaidri „vidinių atsiskaitymų specifika“ ir natūriniai mainai, kai teisėjai nežino, ar turi susimokėti už savo vaišes, o jų išlaidas apmoka teismo kancleris, taip atlygindamas niekur nefiksuotą skolą už anksčiau nemokamą maitinimą.“, – pažymėta skunde. 

Išsamiau išdėstytus argumentus rasite pridėtoje 2015 m. spalio 15 d. registruotu paštu išsiųsto N. Puteikio skundo kopijoje. Taip pat siunčiame Teisėjų garbės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo kopiją.

„A. Butkevičius atsidūrė ties dar vieno parlamentinio tyrimo riba“

Šiandien žiniasklaidoje pasirodžius žurnalistiniam tyrimui apie neteisėtas statybas Druskininkų mieste, kurių epicentre atsidūrė miesto meras Ričardas Malinauskas ir netikėtai greitai nutarimus pasirašęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, jog toks skandalas vertas dar vieno parlamentinio tyrimo. 

Po šio išsamaus žurnalistinio tyrimo, galima konstatuoti, kad tai gresia dar vienu parlamentiniu tyrimu socialdemokratų lyderiui premjerui A. Butkevičiui. Šį kartą jau dėl paties premjero „veiklos“, Vyriausybėje priimant ypatingos skubos tvarka R. Malinauskui ir nelegalioms „dvarų“ statyboms Druskininkuose reikalingus nutarimus“, – sako A. Kubilius. 

Paaiškėjo, jog teismas dar pradinėje statybų fazėje saugomoje kurortinėje zonoje valstybinėje žemėje uždraudė beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamojo namo statybas, kurias vykdė Druskininkų meras R. Malinauskas. Tačiau po vakarienės prabangiame „Europa Royal“ viešbutyje su šalies premjeru, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderiu A. Butkevičiumi, meras skubos tvarka gavo pasirašytus Vyriausybės nutarimus, leidžiančius vykdyti statybas minėtame sklype. 

Šiame kontekste matome dar vieną aktualiją: Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno regiono vadovo atsistatydinimo klausimas įgauną naują atspalvį, kadangi aiškinamasi ar jam nebuvo daromas politinis spaudimas pasitraukti.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. spalio 15 d., ketvirtadienis

„Darbo partijos poelgis gali būti pavyzdys ir kitiems koalicijos partneriams“

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, sveikindamas Seimo kai kurių valdančiųjų partijų sprendimą pritarti po pateikimo Seimo nutarimo projektui atlikti parlamentinį tyrimą dėl valstybinių viešinimo paslaugų konkursų skaidrumo, ar nebuvo korupcijos apraiškų Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus žentui įsigyjant UAB „Ministerium“ akcijų ir valstybės institucijoms bendradarbiaujant su šia bendrove, sako, kad kai kurių Seimo narių iš valdančiosios koalicijos partijų noras išsiaiškinti tiesą yra pagirtinas. 

Nenuostabu, kad opozicija, nuosekliai siekusi gauti atsakymus į rūpimus klausimus, balsavo už tokį parlamentinį tyrimą. Tačiau pagirtinas valdančiąją koaliciją sudarančių partijų atstovų, ir ypač – iš Darbo partijos – noras gauti atsakymus į Ministrui Pirmininkui viešai pateiktus klausimus. Sveikiname „darbiečių“ norą ne slapstytis nuo viešumo, o patiems išsiaiškinti tiesą, juo labiau kad istorijos epicentre atsidūrė spaudoje minimas Žemės ūkio ministerijos, kuriai vadovauja Darbo partijos deleguota ministrė, organizuotas milijoninis konkursas, kurį laimėjo „Ministerium“. Socialdemokratai taip pat galėtų sekti „darbiečių“ pavyzdžiu ir drąsiai paremti tyrimą, kuris tiesiogiai su jais susijęs“, – sako A. Kubilius. 

Primename, kad šiuo parlamentiniu tyrimu siekiama gauti atsakymą į esminį klausimą: ar šios Vyriausybės veikloje nėra sistemingo valstybės resursų naudojimo siekiant atsidėkoti už buvusias, esamas ar būsimas rinkimų kampanijų organizavimo paslaugas.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Ministro Pirmininko prašoma pateikti argumentus, kodėl, jo įsitikinimu, šilumos kaina didės?

Kalbėdamas Seimo posėdyje ir interviu žiniasklaidai Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius nuolat pabrėžia, kad Seimui atsisakius svarstyti Vyriausybės parengtus Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymo pakeitimus, Lietuvos didžiųjų miestų gyventojams šiluma brangs: „Šilumos kaina, jeigu nebus šitam modeliui pritarta, didės“. 

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius stebisi tokia premjero pozicija ir pateikė oficialų paklausimą, dėl kokių priežasčių šilumos kaina didžiuosiuose miestuose gali didėti – juk nepatvirtinus SGD terminalo finansavimo modelio pakeitimų lieka iki šiol galiojusi tvarka. 

A. Kubilius daro prielaidą, kad Ministro Pirmininko numatomas šilumos kainų didėjimas didžiuosiuose miestuose susijęs su praėjusios savaitės Vyriausybės sprendimu panaikinti remtinos elektros energijos kvotas didžiųjų miestų kogeneracinėms jėgainėms ir prašo premjero argumentuoto paaiškinimo. 

Seimo opozicijos lyderis taip pat stebisi viešai žiniasklaidoje pasirodžiusiais Ministro Pirmininko teiginiais, kuriuose jis parodo savo neraštingumą energetikos srityje. 

Ką daryti su premjeru, kuris per trumpą televizijos laidą apie energetiką per kelias minutes sugeba šiurkščiai suklysti?“ – stebisi Seimo opozicijos lyderis, turėdamas omenyje vakar dienos laidą „Dėmesio centre“, kurioje A. Butkevičius teigė: „Nereikia susiet elektros energijos gamybos kvotų su šiluma. Panaikinus elektros energijos kvotas, šilumos kainoms jokios įtakos nebus. Elektros energija pagaminama per du mėnesius, kiek rodo praktika, jau keletas mėnesių kada yra ir gaminama ir šiluma, bet savikainai jinai, šilumos energijos savikainai, įtakos neturi toks nedidelis kiekis.“ 

Pasak A. Kubiliaus, būtent A. Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės priimtas sprendimas nuo 2016 m. sausio 1 d. panaikinti elektros energijos gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms, naudojančios gamtines dujas, veda šilumos kainų didėjimo Vilniaus gyventojams 10–15 proc. link. Kogeneracinėse termofikacinėse jėgainėse gaminamos šilumos kaina padidėja iki 30 proc., jeigu tuo pat metu nėra gaminama elektra, arba ji nėra superkama. 

A. Butkevičius toje pačioje laidoje teigė: „Ponas Daukšys vėl kalba apie tai, kad lygtai statomos naujos termofikacinės elektrinės gamins elektrą. Ne, jos negamins, jos tik gamins šilumą“. 

„Lietuvos Energijos“ interneto svetainėje skelbiama, kad Vilniuje ir Kaune planuojami plėtoti kogeneraciniai termofikaciniai projektai. Taip pat aiškiai nurodoma, kad bus gaminama ir šilumos, ir elektros energija. Be to, premjero mintis prieštarauja pačiam apibrėžimui: „Termofikacija“ – centralizuotas šilumos tiekimas (vienu metu gaminama elektros ir šiluminė energija). 

Ir dar viena A. Butkevičiaus citata: „Mes greičiau priėmėm vyriausybės nutarimą dėl kvotų panaikinimo dėl to, kad elektros kaina, noriu pasakyti, ir jeigu nepanaikintumėm kvotų, Lietuvoje jinai nedidėtų. Kadangi mes gauname elektros energiją, gausime ir iš Švedijos ir iš Lenkijos.“ 

Išeitų, A. Butkevičiaus Vyriausybė panaikino kvotas, nes nenorėjo, kad Lietuvoje nedidėtų elektros kaina“. 

Tai ką daryti su premjeru, kuris bando vaizduoti, kad sprendžia energetikos problemas, bet per kelias minutes akivaizdžiai parodo, kad apie šias problemas nieko nesupranta?“, – apibendrina A. Kubilius.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstys:

Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5(1), 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67(1), 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTĄ (Nr. XIIP-2994(3). 

Projektu siekiama atnaujinti Įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais, nes dabartiniame Įstatyme numatytas reguliavimas neatitinka rinkimų organizavimo poreikių. 

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2015-11-01.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu: Seimo posėdžių sekretoriatas Lietuvos Respublikos Seimas Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius 
El. paštas possek@lrs.lt 
Faksas (8 5) 239 6279 
Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060)


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas. Frakcija siūlo atsakingai spręsti dėl Darbo kodekso pakeitimo

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pritaria Vyriausybės siekiui keisti Darbo kodeksą, priimant įstatymus, atitinkančius šiuolaikinius darbuotojų ir darbdavių poreikius, tačiau kategoriškai prieštarauja Vyriausybės pasirinktai vadinamojo naujojo socialinio modelio svarstymo ir pateikimo Seime procedūrai. 

TS-LKD frakcija, vadovaudamasi Seimo Statuto 143 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šiandien Seimo posėdyje siūlo atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime. 

Tokia mūsų pozicija reiškia, kad mes iš esmės pritariame Vyriausybės siekiui modernizuoti darbo santykius, bet reikalaujame skaidraus, viešo ir teisiškai preciziško proceso. Todėl Vyriausybei siūlome labai atsakingai spręsti Darbo kodekso pakeitimo įstatymų svarstymo ir priėmimo Seime klausimą bei remdamiesi Seimo statuto 143 straipsnio 1 dalies 2 punktu siūlome atidėti projekto pateikimo procedūrą. Taip pat prašome Vyriausybės pataisyti įstatymą, įtraukiant tiek Trišalės tarybos nuomonę, tiek Seimo Teisės departamento pastabas, – sako Seimo opozicijos lyderis, TS-LKD frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. – Kai dabar Vyriausybė Seimui teikia tokį neišbaigtą, teisininkų sukritikuotą įstatymo projektą, kuriame nėra atsižvelgta į Trišalės tarybos sprendimus, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė ir valdančioji koalicija jį sąmoningai nori numarinti Seime“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. spalio 14 d., trečiadienis

Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija svarstė priklausomybių ligomis sergančių asmenų reabilitacijos finansavimo ir kitus klausimus

Spalio 14 d. Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija (toliau – Komisija) posėdyje svarstė klausimą „Dėl narkomanų reabilitacijos bendruomenių veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų parengimo ir šių bendruomenių veiklos kontrolės tvarkos nustatymo ir patvirtinimo. Dėl finansavimo modelio veikimo“. 

Komisija atsižvelgė į tai, kad pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8..3. 1 uždavinį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. A1- 358 „Dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. A1- 90 „ Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ numatoma su 14 socialinės psichologinės reabilitacijos įstaigų įgyvendinti priemonę „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, socialinė integracija“, galimai trumpinant lėšų įsisavinimo laikotarpį, jei bus pasiekti priemonės ir tikslai ir rodikliai, kad galima būtų ir toliau išlaikyti dabartiniu metu esančias reabilitacijos vietas. Dėl tolimesnio pakankamo finansavimo už suteiktas reabilitacijos paslaugas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, o neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, būtina numatyti vienodą reabilitacijos finansavimo mechanizmą, kai baigsis finansavimas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos. 

Komisija nutarė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti bendrą finansavimo modelį už suteiktas reabilitacijos paslaugas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu ir neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, numatant vienodą reabilitacijos paslaugų finansavimo modelį ir šaltinį. 

Komisija išklausė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Priklausomybės ligų centrų asociacijos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovų informaciją dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. XI-1573 „Dėl metadono naudojimo teisėtumo“, kuriame buvo pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei: užtikrinti pakankamą finansavimą už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, o neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims užtikrinti aiškų finansavimo šaltinį iš valstybės biudžeto lėšų; numatyti vienodą priklausomybės ligomis sergančių asmenų, neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo finansavimo mechanizmą. Užtikrinti asmenų, sergančių priklausomybės ligomis, narkomanijos prevencijos, ankstyvos diagnostikos, gydymo, medicininės reabilitacijos ir socialinės reintegracijos veiklą; svarstyti galimybę įsteigti respublikinį mokslinį metodinį specialistų, teikiančių priklausomybės ligomis sergantiems vaikams ir jaunimui ankstyvosios diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir socialinės reintegracijos paslaugas, rengimo centrą ir kt. 

Taip pat buvo išklausyta informacija dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1246 „Dėl priklausomybės ligų prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos sukūrimo koncepcijos (gairių) patvirtinimo“ įgyvendinimo problemų ir numatomų ateities planų. 

Komisija nutarė šių klausimų svarstymą tęsti š. m. gruodžio mėnesį.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo daugiau dėmesio skirti ministerijų komandiruočių išlaidų planavimui

Šiandien spalio 14 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę išklausė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio informaciją apie ministerijų ir ministerijų vadovų komandiruočių 2014 m. planines ir faktines išlaidas ir 2015 m. planuojamas išlaidas. 

Komitetas išklausęs informaciją atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad ministerijų komandiruočių išlaidos nepakankamai pagrįstai planuojamos, komandiruočių apimtys ne visada atitinka ministerijoms keliamus reikalavimus ir vykdomą veiklą, yra nepakankamai motyvuotos. Taip pat vykstant į svarbias komandiruotes nekviečiame kitų institucijų atstovai bei Seimo nariai. 

Komitetas siūlys Vyriausybei daugiau dėmesio skirti komandiruočių planavimui, pasiektų rezultatų vertinimui bei viešumo ir skaidrumo didinimui planuojant bei vertinant komandiruočių metu pasiektus rezultatus. Komiteto nuomone, turėtų būti labiau įvertinti komandiruočių tikslai ir nauda Lietuvai. Sprendimą šiuo klausimu Komitetas priims kitame posėdyje. 

Šiandien posėdyje taip pat išklausyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko informacija apie informacinių technologijų taikymą Kirgistano (Kirgizijos) 2015 m. Parlamento rinkimų korupcijos prevencijoje. 

Išklausę informaciją Komiteto nariai pasidžiaugė Kirgizijos patirtimi ir nutarė siūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai įvertinti Lietuvos galimybes pritaikyti Kirgizijos ir kitų šalių patirtį ir pateikti Komitetui siūlymus dėl finansinių išlaidų poreikio, rinkimų procedūrų, techninių priemonių bei teisinės bazės tobulinimo organizuojant rinkimus.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

„Pradedama parlamentinio tyrimo procedūra dėl A. Butkevičiaus aplinkos galimai neskaidraus dalyvavimo valstybiniuose viešinimo paslaugų konkursuose“

Seimo nariai įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma suteikti Seimo Antikorupcijos komisijai įgaliojimus atlikti parlamentinį tyrimą dėl valstybinių viešinimo paslaugų konkursų skaidrumo, ar nebuvo korupcijos apraiškų Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus žentui įsigyjant UAB „Ministerium“ akcijų. 

Tikimės, kad šis parlamentinis tyrimas padės atsakyti į esminį klausimą: ar šios Vyriausybės veikloje nėra sistemingo valstybės resursų naudojimo siekiant atsidėkoti už buvusias, esamas ar būsimas rinkimų kampanijų organizavimo paslaugas. Būtent toks įtarimas kyla matant visą istorijos, kurios epicentre atsidūrė Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus žentas ir visuomeninė konsultantė, raidą. Informacijoje, kurią paskelbė žiniasklaida ir kurios tikslumu jau įsitikinome, yra ryškios galimos politinės korupcijos požymių. Demokratinėje valstybėje toks veikimas yra netoleruotinas ir gali privesti prie labai rimtų demokratijos erozijos procesų, todėl būtina atlikti rimtą tyrimą“, – sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. 

Parlamentarai siekia išsiaiškinti, kaip premjero visuomeninei konsultantei Daliai Kutraitei-Giedraitienei arba jos šeimos nariams ir verslo partneriams buvo atsilyginama už Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų kampanijos organizavimo paslaugas, ar šiam atlygiui nebuvo naudojami valstybės pinigai per neskaidrius viešinimo paslaugų konkursus? Ar vertinant konkursų nugalėtojus komisijose dalyvavo socialdemokratų partijos nariai, kokia buvo jų įtaka laimėtojo parinkimui? 

Komisijai būtų suteikti įgaliojimai gauti net paties Ministro Pirmininko nuo visuomenės slepiamą informaciją, kaip tarp UAB „Ministerium“ akcininkų atsidūrė jo žentas Evaldas Vaitasius ir ar akcijų perdavimo sandoriai nebuvo fiktyvūs, siekiant atsilyginti Ministro Pirmininko šeimai už sėkmę viešųjų pirkimų konkursuose? 

Taip pat siekiama išsiaiškinti kaip ir kokiu būdu UAB „Ministerium“ ir VšĮ „Socialiniai partneriai“ kartu su kitomis viešųjų ryšių paslaugas teikiančiomis įmonėmis laimėjo didelės apimties valstybinius viešinimo paslaugų konkursus. 

Galiausiai, tyrimą pradėjusi Antikorupcijos komisija galėtų aiškiai atsakyti, ar nėra požymių, jog viešųjų pirkimų konkursų laimėtojų vertinimas pagal „ekonominį naudingumą“, kuris buvo ypač sėkmingas UAB „Ministerium“ ir VšĮ „Socialiniai partneriai“, valstybiniuose viešinimo paslaugų konkursuose nėra tapęs sisteminių manipuliacijų įrankiu, kuriuo valdžios atstovai naudojasi siekdami savo partijoms ar asmeniškai naudingų sprendimų? Ar nėra požymių, kad valstybinių įstaigų ir įmonių viešiesiems ryšiams skirtos lėšos tampa šiuo metu valdžioje esančių politinių partijų ar atskirų politikų rinkiminių kampanijų tiesioginio ar netiesioginio finansavimo vienu iš reikšmingų šaltinių? 



Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė