2015 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tęsia pradėtus darbus dėl vaikų kokybiško maitinimo

Dar šių metų gegužės 6 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK), surengęs išvažiuojamąjį posėdį į Žemės ūkio ministeriją, kur su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi Jonu Miliumi aptarė Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybių bendradarbiavimą vykdant maisto produktų ir maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus, išsiaiškino kad, kai kurios savivaldybės vykdo gana griežtą maitinimo paslaugų kokybės priežiūrą, tačiau esama ir savivaldybių, priežiūrą vykdančių gana atsainiai. Fiksuojami atvejai, kai vaikams tiekiamas nesaugus, pagamintas iš pasenusių žaliavų, kurių tinkamumo vartoti terminas seniai pasibaigęs, netinkamos sudėties ir kaloringumo, o kartais – tiesiog atšalęs ir neskanus maistas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomų patikrinimų metu nustatomi apie 6 proc. atvejų, kai vaikams buvo siūlomi neleistini maisto produktai arba maisto produktai, kurių sudėtyje buvo vaikams draudžiamų maisto priedų, apie 50 proc. patikrintose vaikų maitinimą organizuojančiose įmonėse yra fiksuojami įvairūs neatitikimai ar grubūs pažeidimai. Vaikams siūlomus patiekalus ištyrus laboratorijoje, nustatyta, kad ketvirtadalio visų patiekalų energinė vertė buvo 10 ir daugiau proc. mažesnė nei nurodyta gamintojo valgiaraštyje. Kitaip tariant, didžiąją dienos dalį praleisdami ugdymo įstaigoje, vaikai dar gan dažnai ten gauna nepilnavertį, nekokybišką maistą, kuris ruošiamas nesilaikant geros maisto gamybos praktikos nuostatų, higienos reikalavimų ir pan. 

Siekdamas taisyti esamą situaciją, VVSK įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIP-3133), kurio tikslas – skatinti sąžiningą ir socialiai atsakingą verslą, gerinti viešųjų pirkimų būdu perkamų maisto ir maitinimo paslaugų kokybę, griežtinti maitinimo paslaugų kokybės priežiūrą. 

Šios dienos posėdyje VVSK, paskirtas papildomu komitetu, svarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė, siūlydamas pagrindiniam komitetui jį tobulinti, kad įstatyme atsirastų sąvokos nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašas apibrėžimas. Tai sąrašas, į kurį įtraukiami maisto tvarkymo subjektai, nesilaikantys teisės aktų, reglamentuojančių maisto saugą, kokybę ir higieną, nevykdantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų ar kliudantys jai atlikti valstybinę maisto kontrolę, Taip pat siūloma, kad maisto pirkimo sutartyje būtų nustatytas vienašališkas sutarties nutraukimo būdas, jei šios sutarties galiojimo metu pakartotinai nustatoma trys ir daugiau pažeidimų dėl maisto produktų kokybės arba tiekėjas yra įtrauktas į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Darbuotojų skaičius savivaldybių administracijose turėtų būti nustatomas atsakingiau

Vykdydamas parlamentinę kontrolę Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) šiandien posėdyje išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie parengtą analizę ir rekomendacijas savivaldybėms dėl pareigybių skaičiaus administracijose nustatymo ir susipažino su Lietuvos laisvosios rinkos instituto įžvalgomis dėl savivaldybių administracijų dydžio. 

Komitetas pažymėjo, kad panašaus dydžio savivaldybių administracijose dirbančiųjų skaičius neturėtų ženkliai skirtis. Jis akcentavo, kad savivaldybių lėšos neturėtų būti eikvojamos nepagrįstam darbuotojų skaičiui didinti ar vien tik vadovaujančioms pareigybėms steigti. 

Komiteto nariai teiravosi apie galimybes įstatymu nustatyti maksimalų leistiną savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių ar savivaldybių administracijų veiklai finansuoti skiriamų asignavimų maksimalų dydį. Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pripažino, kad savivaldybėse šioje srityje esama nemažų skirtumų, tačiau paragino savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių vertinti ne tik pagal gyventojų skaičių, bet ir atsižvelgiant į didesnį skaičių veiksnių – savivaldybių gyventojų demografinę struktūrą ir jos kaitą, jų vykdomų funkcijų ypatumus, įgyvendinamų projektų skaičių ir kt. 

Komiteto nuomone, Vidaus reikalų ministerijos parengtos rekomendacijos gali pasitarnauti tam, kad savivaldybėse pagrįsčiau ir atsakingiau būtų nustatomas reikalingas darbuotojų skaičius, laikomasi santykio tarp bendrąsias ir specialiąsias funkcijas, taip vadovaujančias ir nevadovaujančias pareigas einančių darbuotojų skaičiaus savivaldybių administracijose, taupiau naudojamos savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos valdymui.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Susitikimas su aktore Doloresa Kazragyte

aktorė Doloresa Kazragytė
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Kaune), vyko susitikimas su aktore Doloresa Kazragyte. Garsi Lietuvos aktorė jau daugelį metų rašo miniatiūrines noveles apie teatrą, gyvenimą, save, sutiktus žmones.

Kūrybos vakaro metu buvo pristatyta aštuntoji jos knyga „...be pabaigos...“ , kurią apžvelgė doc. Meilutė Asanavičienė. Šioje knygoje aktorė rašo apie tai, kas įvyko jos gyvenime 2011-2014 metais. Apie kasdienybės liūdesį ir džiaugsmą, susitikimus su žmonėmis, abejones ir tikėjimą, gyvenimo šurmulį ir tylos palaimą, apie netikėtą likimo dovaną – kelionę į Izraelį...

D. Kazragytės knyga „...be pabaigos...“ – tai atvira išpažintis, kaip daugelis kitų knygų. Ji pati sako: „Neturiu teisės nusinešti į kapus tai, kas Dievo man duota – turiu ką žmonėms pasakyti. Tokios knygos padeda kitam nenusiminti, neliūdėti, rasti išeitį, padeda prisikelti, išgyventi...“.

fleitininkas Algirdas Tamulaitis
Renginio pradžioje LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, šio kūrybos vakaro globėja, trumpai supažindino su brolių Algimanto ir Mindaugo Černiauskų iš Merkinės fotografijų paroda, kuri yra eksponuojama LPKT sąjungos salėje. Seimo narė kvietė išeinančius po renginio gerai įsižiūrėti į žmonių veidus fotografijose, paskaityti jų istorijas, kurios ne vienam susidomėjusiam išspaudžia ašaras...

Šį aktorės D. Kazragytės susitikimą su Centro bendruomene bei miesto visuomene organizavo Kauno Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos Centro skyrius kartu su TS-LKD Centro skyriumi. Kūrinius fleita atliko Lietuvos kariuomenės Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestrantas Algirdas Tamulaitis.



2015 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: Seime – diskusija apie „švogerizmą“ Lietuvoje

Pirmadienį, rugsėjo 28 dieną, 10 val., Seime (III r., 218b salėje) įvyks parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ vardu organizuojama apskritojo stalo diskusija „Nepotizmas Lietuvoje“. Diskusijos metu planuojama aptarti nepotizmo (artimųjų protegavimo) problemos mastą ir dinamiką Lietuvoje, įvertinti jį reguliuojančią teisinę bazę ir kitus aspektus, iškelti siūlymus įstatymams tobulinti šioje srityje. 

Nepotizmas arba, paprasčiau kalbant, „švogerizmas“ Lietuvoje yra kaip dramblys kambaryje. Visuomenė ir ekspertai žino, kad toks reiškinys egzistuoja, tačiau apie jį kaip visumą nekalbama nei Seime, nei žiniasklaidoje, kur apsiribojama skandalingai iškylančiais atskirais „švogerizmo“ atvejais. Taip neturėtų būti. Šia diskusija siekiame atkreipti pirmiausiai politikų dėmesį į šią problemą ir tikimės rasti sprendimų, kaip pagerinti kovą su „švogerizmo“ reiškiniu Lietuvoje“, – teigė grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė, Seimo TS-LKD frakcijos narė Agnė Bilotaitė. 

Diskusijoje dalyvaus Seimo nariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai, nevyriausybinių organizacijų „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Baltosios pirštinės“ atstovai, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. Ryšardas Burda ir kiti.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015-09-30 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2015-09-30 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

2015-09-30 Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė

2015-09-30 Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstys:

Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 1, 2, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymo Nr. XII-1330 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3478. 

Šio įstatymo projekto tikslas – atsisakyti imperatyvaus įpareigojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus, kuriais būtų nustatytos biudžetinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą sąlygos ir tvarka. 

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu: 
Seimo posėdžių sekretoriatas Lietuvos Respublikos Seimas 
Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius 
El. paštas possek@lrs.lt 
Faksas (8 5) 239 6279 

Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060).


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas spręs, ar uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Antano Matulo pristatytas Tabako kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3323), kuriomis siūloma uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose. 

Sulaukiame vis daugiau kritikos ir skundų, kad dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. Tabako dūmai dėl savo fizinių savybių dažnai ir dideliais kiekiais patenka į kaimynų butus – kaimynai arba verčiami pasyviai rūkyti savo namuose, arba negali vėdinti kambarių, naudotis savo balkonais, jiems sukeliami ne tik nepatogumai, bet ir žalojama jų sveikata“, – teigia pataisų iniciatorius dokumento aiškinamajame rašte. 

Pasak Seimo nario, už šį pažeidimą asmenims galiotų tokia pati administracinė atsakomybė kaip ir už rūkymą bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. 

Po pristatymo už naują pataisą balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 22 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti gruodžio 1 d.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui įpareigoti pacientus pranešti apie neatvykimą į gydymo įstaigą

Seimo Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Matulas pristatė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio pataisų projektą Nr. XIIP-3373

Įstatymą siūloma papildyti nuostata, numatančia, kad pacientas, užsiregistravęs planinei asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti, tačiau negalintis atvykti nustatytu laiku, privalo apie tai informuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas iki paslaugos gavimo laiko pradžios. 

Pasak A. Matulo, pastaruoju metu vis daugiau atvejų, kuomet pacientai užsiregistruoja planinei asmens sveikatos priežiūros paslaugai, tačiau neatvyksta, o gydymo įstaigos apie tai neinformuoja. Dažnai asmenys užsiregistruoja keliose gydymo įstaigose, tačiau eina tik ten, kur eilė ateina greičiau. 

Įstaigų vadovai pateikė duomenis, kad apie 30 proc. pacientų, užsiregistravusių konsultacijai arba tyrimui į polikliniką neatvyksta ir apie tai nepraneša. Atsiranda labai daug tarpų, prastovų, staiga susiorganizuoti ir pakviesti kitą žmogų neįmanoma, įstaiga patiria didžiulius nuostolius. Sakoma, kad jeigu atsirastų pareiga pacientui pranešti, kad jis neatvys, būtų galima gerokai sutrumpinti laukiančiųjų eiles“, – teigė A. Matulas. 

Projektui po pateikimo pritarė 48, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 15 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – gruodžio 1 d.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas. „A.Kubilius: „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neturi jokio plano, kaip integruos pabėgėlius“

Po trečiadienį vykusio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, frakcijos seniūnas Andrius Kubilius teigia, kad ministerija į pabėgėlių integracijos klausimus žiūri visiškai pro pirštus. Ministerija nesirengia pabėgėlių priėmimui ir netelkia žmogiškųjų išteklių, kurių reikės šiam svarbiam procesui įgyvendinti. 

Ministrė nesupranta būsimo pabėgėlių integravimo iššūkio rimtumo, todėl ministerija neturi nei plano, ką darys, nei pajėgumų spręsti integracijos klausimus. Ministrė naiviai tikisi, kad pavyks pabėgėlius išdalinti savivaldybėms į šeimas, kuriomis rūpinsis „Caritas“, „Raudonasis Kryžius“ ir Klaipėdos socialinės paramos centras. Tačiau abejotina, kad šios organizacijos turi pakankamai išteklių susitvarkyti su daugiau nei tūkstančio pabėgėlių integracija, nes jų sukaupta patirtis yra dirbant su dešimt kartų mažesniu imigrantų skaičiumi. Ir tai yra visas skambiai ministrės skelbiamas planas”, – A. Pabedinskienės planais abejoja Seimo opozicijos lyderis. 

Pasak A.Kubiliaus, ryškėja ir tai, kad pati ministerija tiesiog neturi žmogiškųjų išteklių, kurie rimtai dirbtų formuojant pabėgėlių integracijos politiką. Ministerijoje nėra jokio padalinio, kuris dirbtų specialiai integracijos klausimais, o visą politiką šalia kitų savo funkcijų kuruoja tik mažutis Lygių galimybių skyrius. Darbuotojai nėra pakankamai apmokomi dirbti integracijos klausimais, nevyksta plati ir aktyvi gerosios patirties kaita su imigrantų integracijos politiką jau ilgai vykdančiomis šalimis. Kaip teigia patys ministerijos atstovai, pastaruoju metu vos pora žmonių buvo nuvykę pasižiūrėti, kaip integracija vyksta Suomijoje, kai reikėtų plačios ministerijos darbuotojų mokymo programos. Netgi Pabradės pabėgėlių registracijos centre, pasak ministrės, yra tik vienas žmogus, kuris šiuo metu aktyviai domisi dabartine pabėgėlių krize ir jų integravimo politika. 

Ministrė negeba atsakyti į klausimus, kaip bus sprendžiamos tokios labai tikėtinos situacijos, kai, pavyzdžiui, pabėgėliai bus perkeliami į savivaldybę, kurioje nebus galimybių jų vaikų švietimui ar galimybės jiems patiems įsidarbinti. Kas tada bus daroma? Ministrė atsakymo neturi. Toks ministerijos ir kartu visos Vyriausybės abejingumas, nepasirengimas yra labai pavojingas. Paviršutiniškas požiūris į pabėgėlių integracijos iššūkius gali turėti labai daug neigiamų pasekmių tiek patiems pabėgėliams, tiek ir visai Lietuvai,” – teigia A. Kubilius.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „TS-LKD frakcija Seime inicijuoja diskusiją dėl Lietuvos eksporto stagnacijos ir siūlo sprendimus, kaip grįžti į spartaus ūkio augimo trajektoriją“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija opozicijai skirto Seimo plenarinio posėdžio metu šį ketvirtadienį, 15 val., organizuoja diskusiją „Ilgalaikė Lietuvos eksporto stagnacija: priežastys, pasekmės ir ką daryti?“. Diskusijos tikslas – išsiaiškinti priežastis, kodėl traukiasi Lietuvos eksporto apimtys, ką tai reiškia šalies ekonomikos perspektyvai ir kokie galėtų būti problemos sprendimo būdai. 

Per visą Nepriklausomybės laikotarpį būtent spartus Lietuvos eksporto augimas ir orientacija į ES ir kitas Vakarų rinkas lėmė spartų Lietuvos ekonomikos augimą ir vartojimo atsigavimą. Tačiau nuo 2012 metų pabaigos matome vykstančią eksporto stagnaciją, o pastaruoju metu eksportas pradėjo netgi mažėti. Blogėja eksporto rodikliai į mums svarbias rinkas Vakarų Europoje, todėl nebūtų teisinga manyti, kad eksporto bėdas lemia tik prekybos santykių su Rusija krizė ar naftos produktų kainų kritimas. Lietuvos eksporto stagnacijos problemos priežastys yra žymiai gilesnės ir susijusios su mažėjančiu Lietuvos produktų konkurencingumu. Deja, valdžia problemos ne tik nebando spręsti, o ją tik maskuoja”, – teigia Seimo opozicijos lyderis. 

Pasak A. Kubiliaus, Lietuvai siekiant sugrįžti į spartaus eksporto augimo trajektoriją, kartu išlaikant ir spartų algų augimą, labai svarbi inovatyvios, aukštosiomis technologijomis pagrįstos ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ekonomikos plėtra. Kad tai vyktų, reikalinga efektyvi inovacijų vystymo politika, kurios dabar stinga, ir intensyvi užsienio investicijų medžioklė. 

Vyriausybė šiuo metu turi ES pasiūlytą įrankį, kaip nukreipti Lietuvos ekonomiką būtent tokios aukštos pridėtinės vertės kūrimui – tai daugiau nei 660 mln. eurų apimties „Sumanios specializacijos“ programa. Mūsų nuomone, ši programa, skirta mokslo potencialo išnaudojimui versle ir inovacijų kūrimui, turi koncentruoti valstybės finansinius resursus į tas sritis, kuriose galima sulaukti didžiausios pridėtinės vertės – pirmiausia ten, kur Lietuva jau turi stiprias mokslinių tyrimų mokyklas ir inovacijas kuriančias įmones, jau užimančias stiprias pozicijas tarptautinėse rinkose. Tokiomis sritimis yra informacinės technologijos, biotechnologijos ir lazerinės bei fotoelektronikos technologijos. Šiose Lietuvos sėkmės kryptyse reikalingas rimtesnis valstybės resursų koncentravimas ir plėtros strategija. Dabartinė „Sumanios specializacijos“ programa ir Vyriausybės požiūris negarantuoja, kad tokia resursų koncentracija įvyks, nes eilinį kartą nueita lengviausiu keliu, lėšos dalinamos visiems, net ir tokiems egzotiškiems prioritetams, kaip „Įtrauki visuomenė“, – teigia pranešimą Seimo diskusijoje skaitysiantis A. Kubilius. 

Pradėdamas diskusiją dėl šalies eksporto problematikos, A. Kubilius, kartu su europarlamentaru Gabrieliumi Landsbergiu ir Seimo nariu Dainiumi Kreiviu, pristato memorandumą „Kokiu keliu eisime: Graikijos ar Airijos?“. Po diskusijos Seime TS-LKD frakcija taip pat pristatys rezoliuciją „Dėl ilgalaikių Lietuvos eksporto problemų“, kuria siekiama įtraukti parlamentą į svarstymus dėl eksporto krizės sprendimo.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išklausė informaciją dėl rinkimų apygardų ribų tikslinimo

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas supažindino komiteto narius su Rinkimų komisijos parengtais 2016 m. ir 2020 m. Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų žemėlapių projektais. 

Pagal šiuo metu galiojantį Seimo rinkimų įstatymą Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Įvertinus dabartiniu metu patikslintą rinkėjų skaičių Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose, darytina išvada, kad dalis šiuo metu sudarytų apygardų jau neatitinka teisės aktuose įtvirtintos normos, t. y. kai kuriose rinkimų apygardose rinkėjų skaičius yra mažesnis ar didesnis nei nustatytas koeficientas vienai rinkimų apygardai. Kadangi pastaruoju metu skirtingose Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse kinta gyventojų koncentracija (vienose savivaldybėse vyrauja gyventojų mažėjimo tendencijos, kitose savivaldybėse bei didžiuosiuose miestuose gyventojų skaičius didėja), o taip pat įvertinant ESBO rinkimų stebėtojų Gerosios rinkimų praktikos rekomendacijas, kad nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose būtų ne didesnis nei 10 procentų (t. y. 0,9 – 1,1), vykdant 2020 metais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus yra tikslinga pakoreguoti rinkimų apygardų ribas, įvertinant rinkėjų skaičiaus pokyčius konkrečiose rinkimų apygardose. 

Komiteto nariai susipažinę su pateiktais rinkimų apygardų žemėlapiais nuogąstavo, kad kai kurių rinkimų apygardų ribos keičiasi gana žymiai, kas neigiamai gali atsiliepti į rinkėjų aktyvumą per artimiausius Seimo rinkimus. Komiteto nuomone, stabilumas yra svarbus rodiklis ir apygardų ribų keitimas turėtų būti vykdomas palaipsniui ir ypač kaimiškose apygardose, nes gali būti išardytos jau susiformavę bendruomeninės organizacijos. Komitetas nutarė diskusijas dėl apygardų ribų keitimo pratęsti Seimo frakcijose.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. rugsėjo 22 d., antradienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: frakcija iniciavo klausimų Ministrui Pirmininkui pateikimą dėl jo žento įmonės veiklos

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija iniciavo klausimų Ministrui Pirmininkui pateikimą dėl jo žento įmonės veiklos. Kreipimąsi pasirašė Seimo nariai iš įvairių frakcijų. Ministras Pirmininkas į klausimus kviečiamas atsakyti artimiausiame Seimo posėdyje, ketvirtadienį, rugsėjo 24 d. 

Susipažinę su viešai skelbiama informacija apie Jūsų žento Evaldo Vaitasiaus ir visuomeninės konsultantės viešinimo klausimams Dalios Kutraitės-Giedraitienės verslo interesus bei nesulaukdami Jūsų viešų paaiškinimų dėl susidariusios situacijos, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 208 straipsnio 13 dalimi reikalaujame, kad Seimo posėdžių salėje žodžiu atsakytumėte į žemiau pateiktus klausimus, o jų svarstymas būtų įtrauktas į 2015 m. rugsėjo 24 d. Seimo posėdžio darbotvarkę: 

1. Už kokią kainą Jūsų žentas įsigijo 50 proc. įmonės „Ministerium“ akcijų, kurias anksčiau valdė Jūsų visuomeninės konsultantės Dalios Kutraitės-Giedraitienės sūnus Simonas Giedraitis? Ar Jūsų žentas apskritai mokėjo už akcijas jų įsigijimo metu, nes Jūs viešai teigėte, kad akcijas jis įsigijo išsimokėtinai, tuo tarpu UAB „Ministerium“ atstovai teigia, kad už įsigytas akcijas buvo apmokėta iš karto? Jeigu mokėjo, kokiu būdu tai atliko? Jūs pats esate viešai išsakęs poziciją, kad „jis su viešaisiais ryšiais neturėjo nieko bendra“, – tad kodėl Jūsų žentas gavo viešųjų ryšių įmonės, dirbančios daugiausia tik su valstybiniu sektoriumi, 50 proc. akcijų? Ar šis pelningas akcijų perleidimas nebuvo dovana Jūsų šeimai, siekiant atsilyginti už laimėtus ar būsimus viešinimo konkursus įvairiose Vyriausybės įstaigose? Ar tikite, kad valstybės tarnautojams, sprendžiantiems dėl konkursinių pasiūlymų vertinimo, jokio poveikio nedaro faktas, kad įmonės akcininkas yra pareigas einančio premjero žentas? 

2. Dalia Kutraitė-Giedraitienė dirbo Jūsų vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų kampanijos viešųjų ryšių srityje 2012 metų Seimo rinkimų kampanijos metu. Netrukus po rinkimų ji tapo Jūsų politinio pasitikėjimo konsultante viešinimo klausimams ir jos šeima gavo gerą uždarbį iš Vyriausybės pavaldumo institucijų užsakymų būtent informacijos viešinimo konkursuose. Ar Jūs pats nuoširdžiai tikite tokiais atsitiktinumais? Ar neįžvelgiate protekcionizmo ir piktnaudžiavimo Jūsų vardu bei tarnybine padėtimi? Ar tai gera praktika ir skaidrumo, kuriuo taip dažnai giriatės, pavyzdys? Ar Lietuvos socialdemokratų partijos nariai dalyvavo vertinant konkursus, kuriuose dalyvavo UAB „Ministerium“? 

3. Jūs viešai įvardijote, kad prieš žento istoriją atskleidusią žiniasklaidos priemonę imsitės teisminių veiksmų ir Jus tuo klausimu jau konsultuoja dvi advokatų kontoros. Kokios tai advokatų kontoros? Už kokias lėšas ir kieno yra apmokama už šių advokatų kontorų konsultacijas? 

4. Viešumoje pasirodė daugybė užsakomųjų, Jus ginančių straipsnių. Kas ir kokiomis lėšomis finansuoja šią Jūsų viešosios gynybos kampaniją? 

5. Kokią veiklą vykdo A. Butkevičiaus labdaros ir paramos fondas, kurio rekvizituose oficialus telefono numeris yra nurodomas Jūsų, kaip Seimo nario, tarnybinis telefono numeris (8-698 42665)? Esate viešai teigęs, kad šio fondo veikla buvo nutraukta 2012 m. rugsėjo 1 d., tačiau panašu, kad fondas veiklą vis dar vykdo, nes buvęs Jūsų padėjėjas, dabartinis Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka yra oficialiai nurodomas minėto fondo vadovu ir jis pats naujausioje savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodo esantis šio fondo vadovas. Fondas taip pat vis dar yra oficialus Kybartų futbolo klubo „Sveikata” rėmėjas. Ar Jūs, užimdamas Seimo nario ir Ministro Pirmininko pareigas, taip pat esate šio fondo valdybos ar kito kolegialaus valdymo organo narys?


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas pritarė Respublikos Prezidentės veto: politinės partijos negalės būti viešosios informacijos rengėjomis

Seimas nusprendė pritarti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priimti grąžintus pakartotinai svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus (projektas (Nr. XIIP-2871 GR) su visomis šalies vadovės pateiktomis pataisomis. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su visais Respublikos Prezidentės pasiūlymais, balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 26 parlamentarai. 

Seimas birželio 23 d. priimtomis įstatymo pataisomis buvo nusprendęs nuo kitų metų pradžios panaikinti ribojimus politinėms partijoms būti visuomenės viešosios informacijos rengėjomis ir (ar) jų dalyvėmis. Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė yra tvirtinusi, kad šio įstatymo veto nulėmė tai, kad jo svarstymo metu buvo panaikintas beveik 20 metų mūsų teisėje galiojęs saugiklis, apribojęs galimybes politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones. Pasak šalies vadovės patarėjos, Prezidentės nuomone, siekiant išsaugoti ir stiprinti konstitucines žiniasklaidos laisvės apsaugos garantijas, užtikrinti tinkamą visuomenės informavimo kokybę ir neleisti politizuoti žiniasklaidos, ribojimas politinėms partijoms būti viešosios informacijos rengėjomis ir dalyvauti visuomenės informavimo priemonių valdyme turi išlikti. 

Pagal šalies vadovės pateiktas ir Seimo priimtas pataisas viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negalės būti: valstybės institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, jos institucija ar įstaiga; savivaldybių institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra savivaldybė, jos institucija ar įstaiga; bankai ir jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys; politinės partijos. 

Šie subjektai galės leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemonių, skirtų visuomenei informuoti apie savo veiklą. Valstybės ir savivaldybių mokslo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos turimas informacinės visuomenės informavimo priemones ir jose skleidžiamą viešąją informaciją galės naudoti tik tiek, kiek tai susiję su mokslo, studijų ir švietimo veikla.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo posėdyje paminėtos Nepriklausomybės Akto signatarų A. Karoblio, J. Dringelio ir V. Paliūno gimimo metinės

Seimas plenariniame posėdyje paminėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatų, Nepriklausomybės Akto signatarų Antano Karoblio 75-ąsias, Juozo Dringelio 80-ąsias ir Vytauto Paliūno 85-ąsias gimimo metines. Jų atminimą Seimo nariai paminėjo tylos minute.

Renginyje kalbas sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Nikolajus Medvedevas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Irena Andrukaitienė, Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislavas Juozas Kuzmickas ir Seimo narys Arimantas Dumčius.

Seimo narys J. Sabatauskas, prisimindamas A. Karoblio atminimą, kalbėjo, kad bene būdingiausias jo bruožas – matyti žmonėse gera ir pačiam daryti gerus darbus vardan savo gimtojo krašto ir jo žmonių. „Anot knygos apie Kovo 11-osios Akto signatarą Antaną Karoblį autorės Birutės Saulės Sabaitės, kiekvienas iš mūsų susikuria tokį pasaulį, kokį nori susikurti. Antanas Karoblis į pasaulį žvelgė kaip mylintis Lietuvą pilietis, kuriam būdinga didelė tolerancija ir inteligencija. Tai rodo ir paauglystės, ir subrendusio mokslininko, dėstytojo, politiko veikla, jo pastangos padėti gimtajam Pasvalio kraštui“, – tvirtino J. Sabatauskas.

Minėjime kalbėjusi Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė atkreipė dėmesį, kad dar prieš nepriklausomybės paskelbimą J. Dringelis rašė apie visų mūsų lauksiančius iššūkius. „Svarbiausia čia atkreipti dėmesį, jog Juozas savo raštuose perspėjo, kad didžiausią pavojų mūsų laisvei kels ne ekonominiai sunkumai, kilsiantys dėl blokados ir Maskvos bandymų pakirpti sparnus jaunai valstybei, tačiau dėl žmogaus dvasią sukausčiusių pančių“, – pabrėžė I. Degutienė. Pasak jos, J. Dringelio mintys lieka itin aktualios dėl to, kad primena, jog turime akcentuoti ne tik energetinę nepriklausomybę, politinės sistemos pamatų sutvirtinimą, tačiau visų pirma žmogaus dvasinį ugdymą.

Seimo nario J. Sabatausko kalba
Seimo nario Arimanto Dumčiaus kalba
Seimo Pirmininko pavaduotojos I. Degutienės kalba
Nepriklausomybės Akto signatarės Irenos Andrukaitienės kalba
Nepriklausomybės Akto signataro Bronislavo Juozo Kuzmicko kalba
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato Nikolajus Medvedevo kalba


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Vengiant aiškių atsakymų dėl Premjero žento verslo, valdantieji siūlo pažeisti Seimo Statutą“

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius stebisi, kodėl valdantieji socialdemokratai, matyt, išsigandę to, kad Seimo Statute įtvirtintą tradicinę, ketvirtadieninę Vyriausybes valandą Premjeras vėl turės opozicijai atsakinėti į klausimus apie žento įmonę, siūlo pažeisti Seimo Statutą ir atsisakyti Vyriausybės valandos įprastu metu, ateinantį ketvirtadienį,13–14 val. Vietoje to valdantieji siūlo surengti diskusiją pabėgėlių klausimu. 

Premjeras akivaizdžiai yra išsigandęs opozicijos klausimų dėl jo žento veiklos ir vengia aiškių atsakymų, o socialdemokratai, bandydami apsaugoti Premjerą nuo jam nemalonių klausimų, netgi ryžosi pažeisti įstatymą“, – stebisi A. Kubilius. 

Pasak Seimo opozicijos lyderio, toks valdančiųjų poelgis, desperatiškai bandant sutrukdyti visuomenei sužinoti tiesą, – tai dar didesnis postūmis pateikti klausimus raštu ir pareikalauti, kad Premjeras aiškiai į juos atsakytų.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija: Lietuva galėtų pasinaudoti Norvegijos, Suomijos, Islandijos ir Švedijos gerąja patirtimi, mažinant alkoholio vartojimą

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija nuosekliai palaiko įrodymais grindžiamas politikų, valstybės ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas dėl alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimo mažinimo. 

2015 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nariai susitiko su Lietuvoje viešinčia Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų politikos tinklo (NordAN Nordic Alcohol and Drug Policy Network) valdyba aptarti aktualių Baltijos ir Šiaurės šalims alkoholio kontrolės priemonių, pasidalinti jų įgyvendinimo patirtimi. Šiame tinkle Lietuvos nevyriausybines organizacijas atstovauja didžiausia šioje srityje skėtinė organizacija – Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, kurią atstovavo prezidentas prof. Aurelijus Veryga ir valdybos narė Nijolė Goštautaitė Midttun. 

Susitikime ir vėliau vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavo NordAN prezidentas Peteris Alebekas (Peter Allebeck) (Švedija) ir valdybos nariai Arnis Einarsonas (Árni Einarsson) (Islandija, Information Center on Alcohol and Drug Prevention direktorius), Kristina Hanula (Kristiina Hannula) (Suomija), Lauris Bėkmanas (Lauri Beekmann) (Estija), Stigas Erikas Sorheimas (Stig Erik Sørheim) (Norvegija). 

Susitikime pristatyti jau dešimtmetį veikiančios Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pasiekimai, naujausi darbai ir sunkumai, aptarta geroji Šiaurės šalių patirtis, kurią galėtų panaudoti ir Lietuva, mažindama alkoholio vartojimą ir sukeltą žalą. Komisijos pirmininkė L. Dmitrijeva pristatė inicijuotas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, siekiant, kad Lietuvos Respublikoje visi parduodami alkoholiniai gėrimai būtų ženklinami įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims. Ženklinant alkoholinius gėrimus, nurodytas grafinis ženklas įspėtų nėščias moteris, kad alkoholinių gėrimų vartojimas nėštumo metu, net mažais kiekiais, gali turėti rimtų pasekmių kūdikio sveikatai. 

NordAN Prezidentas prof. P. Alebekas pabrėžė, kad svarbi Švedijos sėkmės mažinant vartojimą prielaida – politinis ir visuomeninis konsensusas, kad alkoholis visiškai netoleruojamas vairuojant, nėštumo metu ir darbe, todėl labai palankiai įvertino komisijos alkoholio pakuočių ženklinimo iniciatyvą. 

Spaudos konferencijoje buvo priminta, kad alkoholis – vienas iš svarbiausių blogos sveikatos veiksnys Lietuvoje, kurio nesumažinus, neįmanoma pasiekti geresnės vaikų ir suaugusiųjų sveikatos, gyvenimo kokybės ir tvaraus ekonominio augimo. Šiaurės šalių atstovai pasidalino alkoholio prekybos valstybės monopolio patirtimi. Šią daugelį metų veikiančią sistemą Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Islandijoje nuosekliai palaiko įvairios politinės partijos, labai palankiai vertina visuomenė, mokslininkai, ji vertinama kaip veiksminga priemonė apsaugoti vartotojus ir jų teises, o ne kaip „draudžiamoji“ priemonė. Valstybės alkoholio monopolis užtikrina kontrolės įstatymų laikymąsi, iki minimumo sumažina alkoholio prieinamumą nepilnamečiams. 

S. E. Sorheimas pabrėžė, kad nors Norvegijoje šiuo metu yra labai liberalios pakraipos vyriausybė, ji palaiko visus esminius Norvegijos alkoholio kontrolės elementus. Šiose šalyse suprantama, kad alkoholis nėra įprasta prekė, o pavojinga psichoaktyvioji medžiaga, todėl piliečiai alkoholio kontrolės priemones. 

A. Einarsonas pasidalino Islandijos patirtimi, kaip pavyko itin stipriai sumažinti vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Jis pabrėžė, kad jo šalis perėmė iki šiol taikomą Norvegijos, Švedijos ir Suomijos gerąją praktiką, grindžiamą aukštais mokesčiais ir kaina, valstybės monopoliu, ir papildomai sėkmingai įgyvendino darbo su vaikais, mokyklomis ir tėvais programas. 

K. Hanula pasidalino informacija apie visiems 7–9 klasių moksleiviams privalomas Suomijoje sveikatos pamokas, tačiau priminė, kad ir joms įgyvendinti būtinas alkoholio kontrolės politikos priemonių paketas, kurį Suomija neseniai sustiprino uždrausdama alkoholio rinkodarą socialiniuose tinkluose. 

Lietuvos politikams dar kartą buvo priminta, kad Šiaurės ir Baltijos šalys palaiko Lietuvos politikų pastangas siekti mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės politikos priemonių ir palaiko Lietuvos sprendimus ženklinti alkoholinius gėrimus įspėjimais apie žalą sveikatai bei drausti prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse, taip pat primindamos, kad tam tikru istorijos laikotarpiu Skandinavijos šalys taip pat pasižymėjo itin probleminiu alkoholio vartojimu ir tik sistemingos alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo ir kainos didinimo priemonės padėjo pasiektų tų rezultatų, kuriuos Norvegija, Islandija ar Švedija šiuo metu jau gali pristatyti kaip sėkmės istorijas. 

Spaudos konferencijos garso įrašą galite rasti čia.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pareiškimas: „Kiek kainuos valdančiųjų priešrinkiminis populizmas“

Artėjant Seimo rinkimams dėl gerų žinių rinkėjams tarpusavyje lenktyniaujančios valdančiosios partijos jau ima aukoti ilgalaikius valstybės interesus. Gavus užsakymą kaip nors „pagaminti“ žinutę apie mažėsiančias šilumos ar elektros kainas, siūloma daryti sprendimus, kurie gali kelti grėsmę energetikos sistemos saugumui. 

Vyriausybė apsisprendė keisti gamtinių dujų infrastruktūros palaikymo mokesčio apskaičiavimo būdą – dabar mokestis turėtų būti skaičiuojamas ne tik nuo suvartojamų dujų kiekio, bet ir nuo vartotojo turimų dujų vamzdyno pajėgumų. 

Be to, Energetikos ministerija siūlo visiškai atisakyti remtinų elektros gamybos kvotų savivaldybių turimoms termofikacinėms jėgainėms ir Lietuvos elektrinei. 

Vyriausybė ta proga taip pat paskelbė, kad šie sprendimai leis atpiginti 5 proc. šilumą gyventojams, o tai artėjant 2016 m. Seimo rinkimams premjerui tampa svarbiausiu tikslu. 

Tačiau tokie Vyriausybės sprendimai esmingai keičia ne tik vartotojų mokėjimų sumas, perskirsto finansinius srautus, bet ir griauna pačią energetikos sistemą. To skaudžias pasekmes Lietuvos gyventojai jaus ilgai ir po 2016 m. rinkimų. 

Energetikos ministerija giriasi, kad tam tikrai vartotojų grupei dėl dujų mokesčio skaičiavimo pakeitimo mokėjimai mažės, tačiau nutyli, kad mokėjimai didės kitoms vartotojų grupėms, ir jokių finansinių skaičiavimų ar vertinimų nepateikia. 

Dujų infrastruktūros mokesčio pakeitimai, kai papildomas mokestis bus skaičiuojamas ne nuo suvartojamų dujų kiekio, o nuo turimų dujų vamzdžių, dalyje savivaldybių sumažins šilumos kainas (tačiau tik ten, kur vartojamos dujos). Kitose, kur šilumos gamybai vartojamas biokuras, šilumos kainos padidės. Dalis savivaldybių, turinčių dujų vamzdžius ir jų šiandien neeksploatuojančių, veikiausiai nutars jų visai atsisakyti (kad nereikėtų už juos mokėti) ir tuo pačiu bus negrįžtamai griaunama turima infrastruktūra, negalvojant apie tai, kad ateityje jos gali prireikti. 

Akivaizdu, kad panaikinus remtinas elektros gamybos kvotas, savivaldybės bus priverstos nebenaudoti turimų termofikacinių jėgainių pajėgumų, kurios vienu metu gamina elektrą ir šilumą, ir ieškoti būdų, kaip pagaminti šilumą negeneruojant elektros. Dėl to didės šilumos gamybos kaštai. Jie neabejotinai bus įskaičiuoti į šilumos kainą. 

Savivaldybėms atsisakius naudoti termofikacines jėgaines elektros gamybai, Lietuvos elektros sistema negrįžtamai praras apie 550 MW palyginti geros būklės elektros energijos generavimo pajėgumų. Energetikos ministerija, kuri yra atsakinga už energetikos politiką, jokių paaiškinimų nepateikia. Turėtume suprasti, kad sugriovę gamybinę infrastruktūrą gyvensime tik iš elektros importo, o jeigu jo nebus – o tai gali atsitikti tik po rinkimų – bus jau ne šios Vyriausybės galvos skausmas. 

Energetikos ministerija nepateikia jokių vertinimų, kaip generavimo pajėgumų praradimas atsilieps Lietuvos siekiui sinchroniškai prisijungti prie Kontinentinių Europos tinklų. Šie pasikeitimai daromi nepakeitus svarbiausio energetikos politiką apibrėžiančio dokumento – Nacionalinės energetikos strategijos. 

Valdžios noras gražiai atrodyti prieš rinkimus gali turėti didelę energetinio saugumo praradimo kainą, kurią vartotojams reikės apmokėti tolesnėje ateityje.


Andrius Kubilius,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis

Laisvės premijų komisija kviečia siūlyti pretendentus 2015 m. Laisvės premijai gauti

Laisvės premijų komisija kviečia akademinę bendruomenę, visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2015 m. spalio 20 d. siūlyti pretendentus 2015 m. Laisvės premijai gauti. 

Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. 

Laisvės premijų komisija iki lapkričio 23 d. pateiks Seimui išvadas apie pretendentą Laisvės premijai gauti. Premija bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją. 

Siūlant pretendentus, komisijai reikia iki 2015 m. spalio 20 d. pateikti šiuos dokumentus: 
1) dviejų pretendentą siūlančių pareiškėjų rekomendacijas; 
2) pretendento veiklos ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją ar skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą aprašymą; 
3) papildomai galima pateikti ir kitą medžiagą, atskleidžiančią pretendento darbų reikšmę ir išskirtinumą. 

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. rugsėjo 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymą. Pirmoji – 2011-ųjų – Laisvės premija buvo paskirta aktyviam kovotojui už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjui, Rusijos disidentui Sergejui Kovaliovui, antroji Laisvės premija buvo skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui, trečioji – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui. 

Dokumentus prašome siųsti adresu: Laisvės premijų komisijai, Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius (el. paštas laisvespremija@lrs.lt). 

Išsamiau apie Laisvės premiją žr. čia.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015-09-18 spaudos konferencija

Š. m. rugsėjo 18 d. 12.00-12.30 val. Spaudos konferencijų salėje vyko Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos spaudos konferencija. 

Konferencijoje dalyvavo Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų politikos tinklo (NordAN Nordic Alcohol and Drug Policy Network) prezidentas Peter Allebeck ( Švedija) ir valdybos nariai: Árni Einarsson (Islandija, Information Center on Alcohol and Drug Prevention direktorius), Kristiina Hannula (Suomija), Lauri Beekmann (Estija) ir Aurelijus Veryga ( Lietuva) bei valdybos narys Stig Erik Sørheim (Norvegija), kuris yra ir EURAD prezidentas (skėtinė Europos organizacija, vienijanti narkomanijos prevencija ir gydymu užsiimančias organizacijas). 

Konferencijos metu svečiai pristatė NordAN veiklą, reklamos draudimą Šiaurės ir Baltijos šalyse palaikančią iniciatyvą, aptarė alkoholio ir narkotikų kontrolės politikos Šiaurės ir Baltijos šalyse klausimus, alkoholinių gėrimų ženklinimo Lietuvoje iniciatyvą ir kitus klausimus.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto VII (rudens) sesijos darbų planas

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau - Komitetas) VII (rudens ) sesijos darbų programai teikdamas pasiūlymus išskiria šiuos prioritetinius klausimus: 

Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2994. Projekte atnaujinamos Įstatymo nuostatos ir suvienodinamos su kitais rinkimų įstatymais, nes dabartiniame Įstatyme numatytas reguliavimas neatitinka rinkimų organizavimo poreikių. Projekte, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, o taip pat siekiant, kad vienodi teisiniai santykiai būtų reglamentuojami analogiškai, pagrindinės sąvokos ir nuostatos derinamos su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatomis. Projekte numatomas kandidatų sąrašo (tam tikrais atvejais ir kandidato) parėmimas atitinkamu parašų skaičiumi, detaliau reglamentuojamos rinkimų užstato grąžinimo sąlygos ir tvarka, papildyti straipsniai, susiję su nepriekaištinga reputacija, rinkėjų papirkinėjimu, tarptautiniais rinkimų stebėtojais. 

Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (neregistruotas). 

Šiuo įstatymo projektu siekiama atsisakyti vieno (vienodo visiems) ir įtvirtinti kelis skirtingą veiklos ir finansinio savarankiškumo laipsnį garantuojančius seniūnijų valdymo organizavimo modelius, kuriuos pasirinkti būtų leista pačioms savivaldybių taryboms, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus, taip pat projektu siekiama detaliau (išsamiau) reglamentuoti seniūnaičių rinkimų sistemą ir aiškiau apibrėžti jų teises ir pareigas, išplėsti galimybes seniūnijų gyventojams ir bendruomeninėms organizacijoms dalyvauti sprendžiant vietos reikalus. 

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIP-3268

Šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, XVI skyriaus „Valstybės valdymas“ nuostatas ir skirtas valstybės tarnybos pertvarkai. Juo siekiama iš esmės keisti galiojantį valstybės tarnybos santykių teisinį reguliavimą ir tokiu būdu pritraukti į valstybės tarnybą naujus žmones ir išlaikyti aukštą jau dirbančių valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir vertybines nuostatas, sudaryti sąlygas jauniems ir gabiems asmenims didinti savo kompetenciją ir nuosekliai daryti karjerą, taip pat atlaikyti privataus sektoriaus konkurenciją, tobulinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo ir karjeros planavimo, taip pat darbo apmokėjimo ir motyvavimo sistemas, garantuoti tokį darbo užmokestį ir karjeros galimybes, kokie būtų adekvatūs veiklos rezultatams ir indėliui, labiau susieti valstybės tarnautojų mokymus su kompetencijų vadyba, tikslingiau naudoti mokymus kaip valstybės tarnautojų motyvavimo priemonę ir kt. 

Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2731. 

Šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Tikslą siūloma realizuoti, naujai apibrėžiant lobisto sąvoką ir išplečiant asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, ratą, lobistams nustatant pareigą ne tik vieną kartą per metus teikti lobistinės veiklos ataskaitą, bet ir pareigą per nustatytą terminą nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios deklaruoti lobistinę veiklą dėl šio teisės akto ar projekto, taip pat nustatant lobistinės veiklos deklaracijos turinį, patikslinant lobistinės veiklos ataskaitos turinį ir kt. 

Komiteto siūlomi įrašyti į Seimo VII (Rudens) sesijos darbų programą:

Eil. Nr.
Projekto
Nr.
Teisės akto projekto pavadinimas
Teikia
Svarstymo mėnuo
Rinkimus reglamentuojantys teisės aktai
1
XIIP-287
Seimo rinkimų įstatymo 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

spalis
2
XIIP-914
Prezidento rinkimų įstatymo 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Seimo
nariai/VVSK
lapkritis/
gruodis
3
XIIP-1835
Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 26, 31, 32, 33, 52, 54, 56, 58, 59, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo 561, 711 straipsniais įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

spalis

4
XIIP-1836
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 36, 41, 42, 43, 51, 53, 55, 56, 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo 541, 671 straipsniais įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

spalis

5
XIIP-1837
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 28, 33, 34, 35, 58, 62, 64, 66, 69, 70, 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo 661, 821 straipsniais įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

spalis

6
XIIP-1838
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 32, 55, 59, 61, 63, 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo 641, 761 straipsniais įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

spalis
7
XIIP-1839
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 28, 29, 33, 34, 35, 58, 59, 62, 64, 66, 69, 70, 82 straipsnių pakeitimo ir papildymo 661, 811 straipsniais įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

spalis

9
XIIP-2470
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2, 6, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

spalis/
lapkritis
11
XIIP-2781(2)
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 3,  7, 11, 12 ir 13 straipsnių įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

lapkritis
12
XIIP-2782
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 11 ir 13 straipsnių įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

lapkritis
13
XIIP-2829
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 25, 29 ir 30 straipsnių įstatymo projektas
Prezidentas/
VVSK
lapkritis
14
XIIP-2994(3)
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
spalis
Vietos savivaldą reglamentuojantys teisės aktai
1
XIIP-591
Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
lapkritis/
gruodis
2
XIIP-1235(2)
Vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
lapkritis/
gruodis
3
XIIP-1418
Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
lapkritis/
gruodis
4
XIIP-1712(2)
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
lapkritis/
gruodis
5
XIIP-1824
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
lapkritis/
gruodis
6
XIIP-2551
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
lapkritis/
gruodis
7
neregistruotas
Vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Vyriausybė/VVSK
lapkritis/
gruodis
Viešąjį administravimą ir valstybės tarnybą reglamentuojantys
bei kiti Komitetui priskirti teisės aktai
1
XIP-2786(2)
Viešojo administravimo įstatymo 36(4) straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

Spalis
2
XIP-4490(3)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259(1) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 188(21) straipsniu įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

spalis/
lapkritis
3
XIIP-381
Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

Spalis/lapkritis
4
XIIP-904(2)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183, 2602 ir 1872 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

spalis/
lapkritis
5
XIIP-1155
Vyriausybės įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 141 straipsnio papildymo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

lapkritis/ gruodis
6
XIIP-1191
Valstybės tarnybos įstatymo 10, 11, 13 ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
spalis/lapkritis
7
XIIP-1621(3)
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 91 ir 92 straipsniais įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
spalis/
lapkritis
8
XIIP-1987
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
lapkritis gruodis
9
XIIP-1988
Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. X-816 6  straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
lapkritis gruodis
10
XIIP-2080
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 72 ir 121 straipsniais įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
spalis/
lapkritis
11
XIIP-2081
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
spalis/
lapkritis
12
XIIP-2606
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK

spalis/lapkritis
13
XIIP-2731
Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas
Seimo nariai/VVSK
lapkritis/ gruodis
14
XIIP-2746
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Prezidentas/VVSK
spalis/lapkritis
15
XIIP-2938
SEIMO NUTARIMO „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas
Seimo nariai
lapkritis/ gruodis
16
XIIP-3268
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas
Vyriausybė
lapkritis/ gruodis
17
Nereg.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas
VVSK
lapkritis/
gruodis
18
Nereg.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
VVSK
lapkritis/ - gruodis
19
Nereg.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
VVSK
lapkritis/ - gruodis
20
Nereg.
Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7, 9, straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymo projektas
VVSK
lapkritis/ - gruodis

KITA VEIKLA

Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas (išvažiuojamieji posėdžiai, parlamentinė kontrolė, vizitai, patirtis, informacija)
Atsakingas
Svarstymo mėnuo
1
Savivaldybių savarankiškųjų ir valstybinių funkcijų įgyvendinimas, ir valstybinė priežiūra (Išvažiuojamasis posėdis vykdant parlamentinę kontrolę)
Informaciją teikia:
Vidaus reikalų ministerija apie bendrą priežiūros sistemą ir jos veiksmingumą;
Švietimo ir mokslo ministerija apie švietimo funkcijos priežiūrą.
V. Bukauskas
M. Petrauskienė
V.V. Margevičienė
(M. Urmonienė
A. Astrauskas)
spalis/
lapkritis
2
Parlamentinė kontrolė dėl Lietuvos savivaldybių teritorijose esančių paplūdimių ir maudyklų priežiūros, vandens kokybės ir poilsiautojų saugumo juose užtikrinimo. (Lietuvos savivaldybių asociacijos informacija).
V. Bukauskas
V.V. Margevičienė
(M. Urmonienė)

spalis/
lapkritis
3
Parlamentinė kontrolė dėl savivaldybių teritorijoje esančių vaikų globos (rūpybos) institucijų optimizavimo eigos ir ten gyvenančių vaikų socialinės integracijos. (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija).
V. Bukauskas
V. V. Margevičienė
(M. Urmonienė)
spalis/
lapkritis
4
Renginys, skirtas aptarti nuostatas dėl seniūnaičių statuso ir rinkimų tvarkos tobulinimo, aktyvesnio bendruomeninių organizacijų įtraukimo į vietos reikalų sprendimą
A. Strelčiūnas
A. Mitrulevičius
(J. Marcinkutė
 A. Astrauskas)
spalis
5
Parlamentinė kontrolė dėl ES struktūrinių fondų lėšas administruojančių (tarpinių, įgyvendinančių) institucijų veiklos 2014-2020 metais (Komiteto 2015-04-22 sprendimo įgyvendinimo priežiūra)
V. Bukauskas
A. Bilotaitė
(J. Marcinkutė)
spalis
6
Trišalis susitikimas su Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos komiteto ir Estijos Respublikos Riigikogu Konstitucinio komiteto delegacijomis, plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą
V. Bukauskas
M. Petrauskienė
(J. Marcinkutė)
rugsėjis/spalis
7
Kroatijos parlamento Vietos ir regioninės savivaldos komiteto delegacijos priėmimas, plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą
V. Bukauskas
(J. Marcinkutė)
rugsėjis/spalis
8
Vizitas plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą su Moldovos Respublikos parlamento Viešojo administravimo ir regioninės plėtros komitetu.
V. Bukauskas
(J. Marcinkutė)
lapkritis/
gruodis
9
Išklausyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko ataskaitą apie 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus
V. Bukauskas
M. Petrauskienė
(R. Mačiulytė)
spalis/lapkritis



Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė