2015 m. gruodžio 22 d., antradienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitai

Šiandien posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitai už 2015 m. savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus, siūlydamas Vyriausiajai rinkimų komisijai daugiau dėmesio skirti rinkimų komisijų veiklos kokybei. Sudarant apylinkių rinkimų komisijas ir skiriant komisijų pirmininkus, esant galimybei, taikyti rotaciją komisijų pirmininkams. Užtikrinti, kad balsavimo patalpos atitiktų rinkimų įstatymuose nustatytus reikalavimus bei ieškoti galimybių tobulinti balsavimo ir balsavimo rezultatų nustatymą panaudojant elektronines skaičiavimo priemones.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas leido valstybei prisiimti turtinius įsipareigojimus dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“

Seimas nutarė nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“ valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169,3 mln. eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis. Parengus projekto pirkimo dokumentus bei gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos nuspręsta įpareigoti prieš skelbiant pirkimą Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams pristatyti parengtus pirkimo dokumentus. 

Už Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ (projektas Nr. XIIP-2013(2) balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 20 parlamentarų. 

Valdžios ir privataus subjekto partnerystės būdu įgyvendinamo projekto „Kelias Vilnius–Utena“ tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius–Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą. 

Šio projekto apimtis – kelio Vilnius–Utena ruožas nuo 21,50 iki 93,65 km (72,15 km). Partnerystės sutarties laikotarpis – 13 metų. Kaip skelbia Vyriausybė, viešąjį konkursą laimėjęs ir partnerystės sutartį pasirašęs privatus subjektas atliks kelio Vilnius–Utena ruožo projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbus.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas priėmė rezoliuciją dėl MMA didinimo atsižvelgiant į šalies vidutinį darbo užmokesčio vidurkį

Seimas, 57 parlamentarams balsavus už, 6 – prieš ir 32 susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo“ (projektas Nr. XIIP-3179). 

Šiuo dokumentu Seimas, pažymėdamas, kad pagal Europos Komisijos 2015 m. vasario 26 d. vertinimą, gyventojų, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius išlieka didelis; atkreipdamas dėmesį į tai, kad Komisijos nuomone, 2014 m. skirtų Tarybos rekomendacijų Lietuva neįgyvendino, skurdo mažinime pažangos nepadarė; įvertindamas, kad 2014 m. spalio mėn. 300 EUR ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius, šalies ūkyje, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 211,4 tūkst. (19,4 proc.), o 9,1 procento dirbančiųjų gyvena žemiau skurdo ribos, kad Vyriausybės programos pagrindinis siekis – eiti gerovės valstybės kūrimo keliu, kad Lietuvos žmonės jaustųsi orūs, saugūs ir laimingi, per lėtai įgyvendinamas, pasiūlė Vyriausybei numatyti, jog minimalios mėnesinės algos dydis būtų skaičiuojamas atsižvelgiant į paskutinių trejų metų vidutinį darbo užmokesčio vidurkį šalies ūkyje. Įtvirtinti, jog minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu pusė paskutinių trejų metų vidurkio įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas reglamentavo tvarką dėl gerai besimokančio asmens nustatymo

Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3377(3), kuriomis nutarta, kad gerai besimokančiu bus laikomas asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. Už naujas nuostatas balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai. 

Asmeniui, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, valstybės finansavimas studijoms išliks, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis bus „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. 

Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turės mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą studijų vietą užims geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis asmuo, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų įvertinimo vidurkis bus „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. 

Šio įstatymo nuostatos bus taikomos ir asmenims, kurie į mokslo ir studijų institucijas priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d. 

Šiuo metu galiojančio Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas įteisino privalomą priešmokyklinį ugdymą

Seimas, 59 parlamentarams balsavus už, 9 – prieš ir 27 susilaikius, priėmė Švietimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3375(2), įteisindamas privalomą priešmokyklinį ugdymą. 

Ilgalaikių tyrimų duomenys rodo, kad kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį visų vaikų, ypač augančių socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis tolesnei socialinei emocinei raidai, padeda mažinti skurdą. Ankstyvoji vaiko patirtis lemia, kaip jam seksis mokytis toliau“, – projekto pristatymo metu sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. 

Įstatyme įtvirtinta, kad privalomasis švietimas tai Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas. 

Nustatyta, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę 5 metų sulaukusį vaiką, jeigu jis yra pakankamai subrendęs, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, o 6 metų sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą; tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. 

Pataisos įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis pilietis galės turėti dvigubą pilietybę

Seimas priėmė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Pilietybės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2453(2), kuriomis nutarta įtvirtinti galimybę Lietuvos piliečiui, turinčiam ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėti ir kitos valstybės pilietybę. Už naujas nuostatas balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai. 

Pagal įstatymo pakeitimus, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, galės priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę. 

Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 

Pakeitimais taip pat įtvirtinta, kad asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, bet po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė galės būtų sugrąžinta neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės. 

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, naujų pataisų parengimą paskatino tai, kad pagal šiuo metu galiojantį Pilietybės įstatyme nustatytą reguliavimą, užsienio valstybės pilietis, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, gali išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę, neprarasdamas turimos kitos valstybės pilietybės. Tuo tarpu ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę, negali Lietuvos pilietybės išsaugoti. „Toks skirtingas reguliavimas, nustatytas dviejų minėtų asmenų kategorijų atžvilgiu, laikytinas nepagrįstu ir objektyviai nepateisinamu“, – teigiama aiškinamajame rašte.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas Statute patikslino Konstitucijos keitimo tvarką

Plenarinio posėdžio metu parlamentarai papildė Seimo statutą (projektas Nr. XIIP-2951(2), priimdamas pataisas, reikalingas Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimo įgyvendinimui. 

67 Statuto straipsnio pataisa papildytos Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptys, nustatant, kad šis komitetas taip pat išklauso Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme informaciją, kaip vykdomi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, prireikus teikia pasiūlymus dėl priemonių, reikalingų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams įvykdyti. 

Seimas papildė Statuto 170 straipsnį, reglamentuojantį. Konstitucijos keitimo įstatymų projektų pateikimo ir svarstymo ypatumus. Statute įtvirtinta, kad svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete metu turi būti priimtas vienas iš šių sprendimų, kuris pateikiamas svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje metu: pritarti iniciatorių pateiktam Konstitucijos keitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; pritarti komiteto patobulintam Konstitucijos keitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Patobulintame Konstitucijos keitimo įstatymo projekte gali būti atlikti tik neesminiai pakeitimai, nekeičiantys Konstitucijos keitimo įstatymo projekto turinio esmės, ir (ar) redakciniai ir (ar) dėl teisės technikos reikalingi pakeitimai; Konstitucijos keitimo įstatymo projektą atmesti; grąžinti Konstitucijos keitimo įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti ir pasiūlyti jiems, vadovaujantis Seimo statuto 169 straipsnio nuostatomis, įregistruoti naują Konstitucijos keitimo įstatymo projektą. 

Seimo narių pasiūlymai dėl Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuriais Konstitucijos keitimo įstatymo projektas būtų pakeistas taip, kad būtų iškreiptas Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tikslas, pakeistas siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo mastas, taip pat kuriais siūlomos kitokios konstitucinio teisinio reguliavimo priemonės projekto tikslui pasiekti ar siūloma keisti kitą Konstitucijos nuostatą, nesvarstomi ir dėl jų nebalsuojama. 

Statuto pataisos priimtos už jas balsavus 97, nė vienam nebuvus prieš, vienam Seimo nariui susilaikius.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas nutarė pradėti teismų reorganizaciją

Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl teismų reorganizavimo“ (projektas (Nr. XIIP-3010(2), kuriuo nutarta pradėti teismų reorganizavimo prijungimo būdu procedūras. Už dokumentą balsavo 96 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 9 parlamentarai. 

Priimtu nutarimu dabar esančius 49 apylinkių teismus numatoma sujungti į 12 apylinkių teismų, o Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administracinius teismus prijungti prie Kauno apygardos administracinio teismo. Vilniaus apygardos administracinio teismo neplanuojama įtraukti į reorganizavimo procesą atsižvelgiant į jo specifinę kompetenciją, nustatytą įstatymuose. 

Po įvykdytos reformos liktų Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Plungės, Tauragės, Telšių ir Utenos apylinkių teismai. Numatoma, kad kai kurie šiuo metu veikiantys teismai būtų prijungiami prie kitų teismų, vietoj veikusių atskirų teismų įsteigiant teismų padalinius – teismų rūmus. 

Kaip pažymima aiškinamajame rašte, reforma siekiama didinti bylų nagrinėjimo operatyvumą, suvienodinant teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį, palengvinti asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ir galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos, sudaryti sąlygas specializuotis teisėjams, suvienodinti teisėjų darbo krūvį bei efektyviau panaudoti teismų žmogiškuosius ir materialinius išteklius. 

Nustatyta, kad reorganizuoti teismai darbą pradės nuo 2018 m. sausio 1 d.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

Prieglobsčio prašymo procedūros užtrunka per ilgai

Tokios nuomonės laikosi Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) nariai, penktadienį, gruodžio 18 d., apsilankę Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje. 

Nors pagrindinis Seimo narių vizito tikslas buvo susipažinti su URC veikla ir įsitikinti ar prieglobsčio prašytojų ir kitų sulaikytų užsieniečių gyvenimo sąlygos atitinka pagrindinius tarptautinius standartus, kaip užtikrinamos žmogaus teisės URC, parlamentarai susirūpino, kad užsieniečiai centre užsibūna per ilgai, laukdami šalies institucijų sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo. 

Pakalbinę daugelį URC gyvenančių užsieniečių, parlamentarai suabejojo, ar centre tinkamai užtikrinamos vaiko teisės, ar skiriamas pakankamas dėmesys URC gyvenantiems asmenims. Jauna azerbaidžaniečių šeima, auginanti vaiką, skundėsi, kad sprendimo suteikti prieglobstį jau laukia 5 mėnesius, negali savo vaiko leisti į darželį, dirbti ir save išlaikyti. 

Prieglobsčio suteikimo procedūros pernelyg užsitęsia, būtina analizuoti to priežastis. Sulaikius užsieniečius, nehumaniška jų laisvę apriboti taip ilgai, leidžiant jiems per dieną tik valandą būti kieme, neorganizuojant jų užimtumo. Be to, trumpesnis prašymų nagrinėjimo laikotarpis išspręstų įstaigos perpildymo problemą, būtų naudingesnis Lietuvai – asmuo galėtų dirbti ir jo nereikėtų išlaikyti mokesčių mokėtojų lėšomis. Neigiamo sprendimo atveju, jis būtų išsiųstas iš Lietuvos“, – sakė Seimo delegacijos ETPA pirmininkė. 

Jai antrino Seimo narė Dalia Kuodytė, kuri lankydamasi URC galutinai įsitikino, kad negalima naikinti Migracijos departamento, kaip tai ketinama atlikti: „Vyriausybė vietoj to, kad reformuotų Migracijos departamentą, turėtų užtikrinti jo darbo sklandumą ir efektyvumą“. 

Vizito metu Seimo nariai apžiūrėjo prieglobsčio prašytojų, kurių judėjimo laisvė nėra apribota, gyvenamąsias patalpas, vertino sulaikytųjų, kurie turi didesnius apribojimus, gyvenimo sąlygas. Parlamentarai pastebėjo, kad gyvenimo sąlygos URC galėtų būti humaniškesnės. Daugelis centro gyventojų skundėsi, kad tiekiamas maistas nesuderinamas su jų religiniais įsitikinimais bei tradicijomis, piktinosi užimtumo stoka. Centre nėra lavinami socialiniai įgūdžiai, kurie galėtų padėti užsieniečiams integruotis Lietuvoje. 

Parlamentarams į akis krito ir sanitarinių patalpų nešvara, higienos trūkumas. Seimo nariai apgailestavo, kad į pastabas dėl užsieniečių gyvenimo sąlygų centre, kurios įvardytos ir Seimo kontrolieriaus rekomendacijose, buvo atsižvelgta tik iš dalies. 

Seimo kontrolierių įstaiga nuo 2014 metų, kai tapo nacionaline kankinimų prevencijos laivės apribojimo vietose institucija, aplankė visas užsieniečių laikymo vietas, taip pat ir URC. Įvertinęs žmogaus teisių padėtį URC, Seimo kontrolierius URC vadui Remigijui Volikui pateikė konkrečias rekomendacijas, kurių įgyvendinimo laikotarpis baigiasi šių metų gruodžio 30 d. Vėliau bus sprendžiama ar rekomendacijos įgyvendintos tinkamai“, – sakė Seimo kontrolierių įstaigos atstovas viešiesiems ryšiams Vytautas Valentinavičius. 

Išanalizavę kontrolierių 2014 m. atliktos URC patikros ataskaitą ir apsilankymo 2015 m. rugsėjo 25 d. metu įvardintus trūkumus parlamentarai teigiamai įvertino Seimo kontrolierių įstaigos atliekamą darbą, taip pat pastebėjo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla bei URC vadas R. Volikas Seimo kontrolieriaus rekomendacijose įvardytas problemas turėtų spręsti efektyviau. 

Po apsilankymo URC Seimo delegacija ETPA ketina kreiptis į Vyriausybę, ragindama maksimaliai atsižvelgti į Seimo kontrolierių įstaigos pateiktas pastabas ir rekomendacijas dėl URC veiklos tobulinimo ir šalintinų trūkumų. 

Seimo narių vizitas organizuotas minint Tarptautinę migracijos dieną ir atsižvelgiant į ETPA prezidentės Anės Braser (Anne Brasseur) raginimą nacionalinėms delegacijoms apsilankyti savo šalies pabėgėlių centruose. 

URC yra suskirstytas į du sektorius: prieglobsčio prašytojų ir sulaikytojų užsieniečių. Iš viso centre yra 164 vietos, šiuo metu apgyvendintas 151 užsienietis: 62 prieglobsčio prašytojai, kurių judėjimo laisvė nėra apribota (35 vyrai, 15 moterų ir 12 vaikų, iš kurių vienas kūdikis) ir 89 sulaikyti užsieniečiai, iš kurių 12 prieglobsčio prašytojų. Sulaikytųjų tarpe yra 11 moterų, sulaikytų šeimų šiuo metu nėra. Viso centre šiuo metu yra 15 valstybių piliečiai. Didžiąją dalį sudaro atvykėliai iš Vietnamo (60), Gruzijos (14) ir Afganistano (11).


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. gruodžio 18 d., penktadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstys:

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3778 ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3779.

Teikiamais įstatymų projektais siekiama tarpusavyje suderinti Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus. 

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016-03-10.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu: Seimo posėdžių sekretoriatas Lietuvos Respublikos Seimas Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius. El. paštas possek@lrs.lt. Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060).


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015-12-22 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2015-12-22 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. gruodžio 21 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto klausymai



Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas priėmė rezoliuciją dėl tautinių mažumų mokyklų

Seimas, reaguodamas į viešai išsakytus visuomenę supriešinančius pasisakymus dėl tautinių mažumų mokyklų, konstatavo, kad Lietuvos įsipareigojimai ir vykdoma politika, užtikrinant tautinių bendrijų teises, išlieka nuosekli, grindžiama Konstitucija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija bei tarptautine teise. Už Seimo rezoliuciją „Dėl tautinių mažumų mokyklų Lietuvoje“ (projektas Nr. XIIP-3910) balsavo 26 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 9 parlamentarai. 

Priimtame dokumente pažymima, kad Lietuva įsipareigoja ir toliau sudaryti sąlygas tautinių bendrijų atstovams mokytis bendrojo ugdymo mokyklose puoselėjant savo kalbą, kultūrą ir papročius, taip pat pabrėžiama tautinių bendrijų integravimo svarba siekiant mažinti nedraugiškų Lietuvai valstybių įtaką vidaus politikai. 

Seimas paragino visas Lietuvos institucijas skirti deramą dėmesį tautinių bendrijų visavertei integracijai į Lietuvos gyvenimą, efektyviai sprendžiant jų problemas, rūpinantis mokyklų ugdymo kokybe, mokytojų kvalifikacijos kėlimu, mokyklų aprūpinimu ugdymui reikalingomis priemonėmis.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Pritarta Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui

Šį pirmadienį LRT laidoje "Teisė žinoti" nuskambėjo tokie faktai, kad socializacijos centruose trūksta lėšų higienos priemonėms, šiltas vanduo būna kas antrą dieną, o paauglių maitinimui skiriama 3,3 Eur. dienai. Akivaizdu, kad šioms įstaigoms ir juose resocializuojamiems paaugliams reikalingas ypatingas dėmesys, finansavimas bei pakankamas psichologų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų etatų skaičius. 

Todėl labai džiaugiuosi, kad šiandien po pateikimo Seimas pritarė mano pateiktam Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama užtikrinti papildomą finansavimą socializacijos centrams, kas leistų stiprinti šių centrų veiklą. Priėmus įstatymo pataisą, vaikų ugdymas vaikų socializacijos centruose būtų papildomai finansuojamas iš savivaldybės biudžeto pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybę taikant mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. Įstatymo pataisa įgyvendintų teisingumo principą, kuomet savivaldybės teritorijoje gyvenančio vaiko moksleivio krepšelis, vaikui išvykus į socializacijos centrą būtu kartu perkeliamas ir vaiko ugdymui skiriamas moksleivio krepšelis.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Apie iniciatyvą

Dalinuosi straipsnius "Signatarus pagerbia netradiciškai" esančiu "Lietuvos žiniose" apie mano globojamą iniciatyvą pagerbti ir prisiminti 1918 m. ir 1949 m. Lietuvos nepriklausomybės aktų signatarus. 

"Signatarus pagerbia netradiciškai 

Gruodžio mėnesį švenčiami 1918-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Prano Dovydaičio ir 1949-ųjų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracijos signataro Leonardo Grigonio-Užpalio gimtadieniai. Prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo reikšmingai prisidėjusius vyrus, kaip ir dar 26 jų kolegas, atminti bei pagerbti sumanė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai. 

Iki 2018-ųjų, kai minėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto šimtmetį, norime prisiminti visus, kurių pasiryžimas, nuostatos ir drąsa buvo itin reikšmingi mūsų šalies valstybingumui. Tuomet aktą pasirašė 20 asmenų. 1949 metais pasirašyto dokumento autoriai – aštuoni signatarai“, – sakė pagerbimo renginių globėja Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Svarbu pažinti signatarus 

Parlamentarės teigimu, metus truksianti iniciatyva pradėta lapkričio mėnesį, kai minėti taip pat dviejų signatarų gimtadieniai. Sausį, vasarį ir kovą Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos organizuotuose renginiuose bus pagerbiama po keturis iškilius asmenis.

Kaip pabrėžė V. V. Margevičienė, kiekvieno signataro biografija yra tikrai reikšminga ir ypatinga. Kad galima būtų kiek įmanoma geriau susipažinti su pagerbiamu asmeniu, skaityti pranešimus kviečiami istorikai, rezistentai, giminaičiai. „Per atminimo vakarus tikrai daug sužinome. Suprantama, kad viską papasakoti apie signatarą per kelias valandas neįmanoma, bet prisiliesti prie iškiliausių kiekvienos biografijos faktų būtina. Turime žinoti svarbius mūsų šalies istorijos fragmentus“, – tvirtino Seimo narė.

Pirmas gimnazijos vadovas 

Į signataro P. Dovydaičio (1886–1942) atminimo vakarą pakviesti ir seniausios Kauno apskrityje lietuviškos gimnazijos, pavadintos „Aušros“ vardu ir šįmet švenčiančios šimtmetį, mokiniai. „Ir tai – ne atsitiktinumas. Būtent šios gimnazijos pirmuoju direktoriumi buvo vienas iš gruodį mūsų pagerbiamų signatarų“, – sakė V. V. Margevičienė. 

P. Dovydaitis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs ministras pirmininkas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas. „Vokiečių okupacijos metais gimnaziją norėta „suvokietinti“, bet P. Dovydaitis tam griežtai priešinosi, todėl 1917 metais iš pareigų buvo laikinai atleistas“, – istorinius faktus prisiminė „Aušros“ gimnazijos istorijos mokytoja Elena Vitkauskienė. 

P. Dovydaičio sūnėnas Stasys Dovydaitis pasakojo, kad jų giminei būdingi du bruožai – meilė tėvynei ir nepalankumas alkoholiui. „Ir mano meilės tėvynei niekas nesunaikino“, – sakė S. Dovydaitis. Dėdė jam visada būvo dalykiškumo, savitvardos bei patriotizmo pavyzdys. „Kartą paklausiau, ką jis daro, kai susinervina. Dėdė atsakė nieko nedarąs... penkiolika minučių. O tada jau žinąs, kaip elgtis“, – kalbėjo vyriškis. 

Vytauto Didžiojo universiteto istorijos specialybės studentas Vytautas Jurkus pasakojo, kad P. Dovydaitis buvo vienas aktyviausių Pirmosios Lietuvos Respublikos visuomenininkų. Kuriant Lietuvos krikščionių darbininkų sąjungą (LKDS) ypač svarbi buvo jo asmenybė. Per palyginti trumpą laiką jis realiai ėmė rūpintis darbininkijos veikla, organizavo sistemingą ir kokybišką jos narių švietimą. Organizacija P. Dovydaičio dėka tapo įtakinga Lietuvos jėga ne tik tarp darbininkų. Ji atkreipė intelektualų dėmesį į darbininkų padėtį ir tuo siekė mažinti socialinę atskirtį. 

P. Dovydaičio vadovaujama organizacija akivaizdžiai ėmė augti ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai. LKDS viešai teikė konkrečius siūlymus Vyriausybei, kaip gerinti darbininkų gyvenimo sąlygas, stiprinti jų įtaką visuomenės gyvenimui. Būdamas Ateitininkų federacijos įkūrėju, o 1921–1927 metais eidamas jos pirmininko pareigas P. Dovydaitis įtraukė studentus ateitininkus į LKDS veiklą, darė jiems didelę įtaką. 

Iškilios biografijos 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas dr. Darius Juodis, skaitydamas pranešimą „Partizanas L. Grigonis-Užpalis“, teigė, jog jo pristatomas asmuo buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo narys, 1949 metų LLKS tarybos deklaracijos signataras, Prisikėlimo apygardos partizanų vadas. 

1944 metais, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, L. Grigonis (1908–1950) pasitraukė į Šiaulių apskritį, kur įsiliejo į partizaninį judėjimą. Tapo Šiaulių-Radviliškio apylinkėse veikusios Vytauto Didžiojo rinktinės štabo viršininku, vėliau – Prisikėlimo apygardos vadu. L. Grigonio bunkeryje, įrengtame Minaičių kaime po Stasio Mikniaus klėtimi, 1949-ųjų vasarį įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Jo metu pasirašyta deklaracija, kuria patvirtinta, kad galutinis partizanų kovos tikslas – Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimas, Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio organizacija pavadinta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu, patvirtintas jos statutas. L. Grigonis prisidėjo rengiant LLKS politinę deklaraciją, statutą. 

1950 metų gegužės 30 dieną LLKS tarybos prezidiumo pirmininko aktu L. Grigoniui suteiktas partizanų pulkininko leitenanto laipsnis. 

Kiekvieno signataro biografija – iškili ir parodanti, kiek jiems, kovojusiems už Lietuvos laisvę, buvo svarbūs idealai ir šalies nepriklausomybė“, – sakė atminimo vakarų organizatoriai".


Šaltinis: "Lietuvos žinios". 


Į aukštąsias mokyklas stojantiesiems asmenims reikės būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį brandos egzaminą

Seimas priėmė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3709(2), kuriomis nutarta nustatyti, kad asmenims, nepretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, būtų keliamas reikalavimas turėti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį brandos egzaminą. Šis reikalavimas nebus taikomas asmenims, išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą pagal tarptautinių arba užsienio valstybių švietimo programas, bei atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 

Šiuo metu papildomi minimalūs reikalavimai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus minimalius rodiklius yra taikomi tik pretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas. Asmenims, kurie nepretenduoja į valstybės finansuojamas studijų vietas, užtenka turėti tik vidurinį išsilavinimą ir nelaikyti jokių valstybės brandos egzaminų. 

Naujas reikalavimas galios visiems asmenims, tiek pretenduojantiems, tiek nepretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. „Įstatymo pataisos ne tik užtikrins vienodą prieinamumą norintiesiems studijuoti aukštosiose mokyklose, bet ir pritrauks labiau motyvuotus ir pasirengusius studentus, skatins valstybės konkurencingumą, studijų kokybę“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. Ši nuostata įsigalios 2016 m. kovo 1 d. ir bus taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m. 

Priimtais teisės akto pakeitimais taip pat nustatyta, kad valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turės būti akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. Kaip tvirtinama aiškinamajame rašte, šios pataisos skatins atsakingiau planuoti lėšas, labiau atlieps darbo rinkos poreikius, atnaujinant studijų programų ir akreditavimo tvarką bus atsižvelgta į naujausias mokslo žinias, technologijų raidą, ekonomikos tendencijas. 

Pataisomis nuspręsta viešai skelbti informaciją apie visus galutinius priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienais metais savo tinklalapyje turės informuoti visuomenę apie priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus: iki rugpjūčio 30 d. paskelbdama bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas; iki spalio 30 d. paskelbdama institucinio priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. 

Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 84 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „A. Kubilius valstybiniu terorizmu vadina valdančiųjų socialdemokratų veiksmus siekiant užčiaupti opoziciją“

Andrius Kubilius
Šiandien Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos susitikime su kandidatu į generalinius prokurorus Evaldu Pašiliu frakcijos seniūnas Andrius Kubilius atkreipė dėmesį į valdančiosios daugumos formuojamą valstybinio terorizmo praktiką. 

Nors prieš 25 metus ir išėjome iš sovietinės erdvės, bet kai kuriose srityse nepasiekėme tikslo tapti vakarietiška valstybe. Pažvelgę į rytų etaloną – Kremlių – galime pamatyti vieną paprastą pavyzdį: valdantieji, tai yra V. Putino aplinka, periodiškai kreipiasi į prokuratūrą dėl A. Navalno. Prokurorai „nuoširdžiai“ nagrinėja A. Navalno bylą, pasodina jį į kalėjimą ir vėl paleidžia. Ir taip be paliovos... – kalbėjo A. Kubilius. – Ką mes matome Lietuvoje? Ką daro valdantieji? Agnė Bilotaitė yra naujausias pavyzdys, kaip persekiojama opozicija, kelianti valdžiai neparankius klausimus“. 

Pastaruoju metu Seimo TS-LKD frakcijos narė, Antikorupcijos komisijos narė A. Bilotaitė kėlė klausimus dėl teisingumo ministro Juozo Bernatonio namo statybų, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus žento įmonės veiklos ir dalyvavimo valstybės institucijų informacijos viešinimo konkursuose, Druskininkų mero, įtakingo socialdemokrato Ričardo Malinausko ir jo aplinkos veiksmų, dėl socialdemokratų partijos narių įdarbinimo valstybės institucijose. 

Paklibink valdančiuosius – šie rašo raštą generaliniam prokurorui, kad ištirtų, kodėl A. Bilotaitei bankas suteikė paskolą, kodėl ji nebaigė namo statybos ir t. t. Nors prasižengimų ir neras, bet visuomenėje sąmyšis jau sukeltas. Panašiai elgiamasi ir dėl partijos pirmininko G. Landsbergio žmonos verslo. Mano įsitikinimu, tai jau tapo šios valdžios veiklos reiškiniu, kurį mes vadiname valstybiniu terorizmu, – kai valdžia naudojasi savo galiomis tam, kad persekiotų opoziciją. Gal tai ir yra priežastis, kodėl valdantiesiems netinka teisėsaugos nepriklausomumą pabrėžiantys Prezidentės pasiūlyti prokurorai?“ – frakcijos posėdyje sakė A. Kubilius.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Frakcija siūlo keisti balsavimo dėl generalinio prokuroro skyrimo tvarką“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ketvirtadienio opozicinei darbotvarkei teikia įstatymų pataisas, kuriomis siūloma keisti balsavimo dėl generalinio prokuroro skyrimo tvarką, tobulinti baudžiamojo proceso teisinį reglamentavimą, krašto apsaugos sistemos organizavimą ir kt. 

Seimo narys Jurgis Razma siūlo taisyti Seimo statutą. Pataisomis siekiama nustatyti daugiau viešumo, skaidrumo ir atsakomybės Seimo nariams atvirai balsuojant už Seimo tvirtinamas svarbių valstybės ar teisinių institucijų vadovų ir pareigūnų kandidatūras. 

Pasak parlamentaro, projekto rengimą paskatino šių metų spalio 29 d. Seime įvykęs slaptas balsavimas dėl pritarimo Respublikos Prezidentės pateiktai kandidatūrai į generalinius prokurorus. 

Teko patirti dalies visuomenės nusivylimą įvykusio balsavimo rezultatais, kurie netikėtai labai skyrėsi nuo Seimo frakcijų atstovų teigiamų pasisakymų už kandidatę. Deja, rinkėjai neturi galimybės žinoti, kaip tokiu svarbiu klausimu balsavo kiekvienas Seimo narys. Todėl keltini klausimai, ar pagrįsti šiuo metu Seimo statute privalomi slapto balsavimo atvejai, ar reikia sudaryti galimybes Seimo nariams slėptis nuo rinkėjų po slapto balsavimo šydu?“ – argumentuoja J. Razma. 

Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė teikia Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti papildomą finansavimą socializacijos centrams – tai leistų stiprinti šių centrų veiklą. 

Priėmus įstatymo pataisą, vaikų ugdymas vaikų socializacijos centruose būtų papildomai finansuojamas iš savivaldybės biudžeto pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybę taikant mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. Įstatymo pataisa įgyvendintų teisingumo principą, kuomet savivaldybės teritorijoje gyvenančio vaiko moksleivio krepšelis, vaikui išvykus į socializacijos centrą, būtu kartu perkeliamas ir vaiko ugdymui skiriamas moksleivio krepšelis“, – teigia Seimo narė V. V. Margevičienė.

2015 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Vyriausybė neketina riboti elektros srauto iš Astravo“

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, atsakydamas į opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus raštu pateiktą klausimą, patvirtino, kad Vyriausybė neketina imtis jokių specialių techninių ar teisinių priemonių siekiant užkirsti kelią elektros energijai iš statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės. 

Galimybių visiškai kontroliuoti fizinius elektros energijos perdavimo srautus tarp Lietuvos ir Baltarusijos atsirastų tik Baltijos šalims atsiskyrus IPS/UPS sistemos“ ..., [todėl] „vienašališkas elektros importo iš Baltarusijos ribojimas neužkirstų galimybių elektrai iš Baltarusijos patekti į Lietuvos rinką“, – nurodo Vyriausybės vadovas savo atsakyme. 

Šis oficialus atsakymas yra visiškai priešingas nuostatai, kurią Ministras Pirmininkas buvo pareiškęs Seime 2015 lapkričio 12 d. Tuomet jis tvirtino, kad „jokių kontaktų su Baltarusija šituo klausimu neturėjome, ... objektas statomas pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus, ... mes nesiruošiame jokios infrastruktūros pritaikyti tai atominei elektrinei ir mes nesiruošiame pirkti elektros energijos iš [tos] atominės elektrinės“. 

Opozicijos lyderio A. Kubiliaus nuomone, toks premjero minties kūlvirstis gali reikšti, kad Baltarusijai yra pažadėta galimybė Astravo jėgainėje pagamintai elektrai patekti į Lietuvos rinką ir rinkos sąlygomis naudotis Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumais. 

Matome, kad pastačius Astravo elektrinę bus visiškai sugriauta mūsų elektros rinka, o mūsų energetikos infrastruktūra, įskaitant Kruonio hidroakumuliacinę bei naujai pastatytas jungtis, tarnaus Rusijos valdomos BRELL energetikos sistemos reikmėms. Klausimas yra pernelyg rimtas, kad paliktume Vyriausybę ramybėje ir patikėtume, jog nieko padaryti negalima. Žinome bent kelis techninius sprendimus, kurie apribotų nevaldomus elektros energijos srautus iš Astravo ir apsunkintų pačios jėgainės veikimo galimybes. O bejėgišką Vyriausybės laikyseną ir atsirašinėjimus vertiname tik kaip slaptų susitarimų su Baltarusija vykdymą“, – teigia Seimo narys. 

Baltarusijos Vyriausybė skelbia, kad pirmasis Astrave statomos jėgainės blokas statomas aplenkiant grafiką ir turėtų būti įjungtas į tinklą ne vėliau kaip 2018 metų pabaigoje. Tuo metu Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad Baltijos valstybės nuo rusiškos IPS/UPS sistemos galėtų desinchronizuotis tik apie 2025 metus. Bet ir šie planai tėra teoriniai, nes A. Butkevičiaus Vyriausybė nesugebėjo susitarti su Lenkija ir iš europiniais pinigais finansuojamų bendrojo intereso projektų sąrašo šiais metais buvo išbraukta antroji elektros energijos perdavimo jungtis su Lenkija, be kurios desinchronizuotis nuo rusiškos energetikos sistemos nėra galimybių. 

Opozicijos lyderio klausimas Ministrui Pirmininkui ir jo atsakymas.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė naujų regionų sudarymo Lietuvoje perspektyvas

Šiandien posėdyje, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau - Komitetas), tęsdamas 2015 m. lapkričio 25 d. parlamentinę kontrolę dėl siūlymų Lietuvoje sudaryti naujus regionus, atitinkančius Teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus – (toliau NUTS) 2 lygio teritorinius statistinius vienetus, išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie (NUTS) 2 lygio regionų sudarymo galimybes. Posėdyje taip pat dalyvavo ir nuomones pristatė Finansų ministerijos ir Statistikos departamento atstovai. 

Išklausius informaciją vyko diskusijos, kurių metu pažymėta, kad regionai šalyje turi būti formuojami taip, kad būtų sudarytos prielaidos jų tolesnei plėtrai, kad stiprėtų Lisabonos sutartimi įtvirtinta teritorinė sanglauda. 

Komiteto nariai domėjosi, ar regionų steigimas pareikalaus papildomų institucinių, finansinių išteklių ir žmogiškųjų administracinių gebėjimų ar atsiras poreikis diegti naują Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų programavimo ir administravimo mechanizmą Lietuvoje. Pastebėta, kad sprendimai turi būti parengti, suderinti ir priimti iki 2016 m. vasario 1 d., kada visos Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pateikti pasiūlymus Europos Komisijai. 

Komitetas pažymėjo, kad Lietuvoje regionai turi būti sudaromi taip, kad realiai mažėtų socialiniai-ekonominiai skirtumai Lietuvoje, kad būtų įgyvendinama veiksminga nacionalinė regioninė politika bei paragino Vidaus reikalų ministeriją parengti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtų įtvirtintos nuostatos dėl regioninės plėtros tarybų vaidmens ir veiklos efektyvumo didinimo būdų įteisinimo. 

Šiandien posėdyje taip pat išklausyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko informacija apie Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą bei apie 2015 m. savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus. 

Sprendimus abiem šiais klausimais Komitetas priims kitame posėdyje.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. gruodžio 15 d., antradienis

Numatoma didinti mokinio reikmenims įsigyti skiriamos paramos dydį

Seimas po svarstymo pritarė Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-3680(2), kuriomis planuojama mokinio reikmenims įsigyti skiriamą sumą didinti 11,4 euro. 

Šiuo metu mokinio reikmenims įsigyti skiriama 1,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio suma (45,6 euro) vienam mokiniui per kalendorinius metus. Šią sumą numatoma nuo kitų mokslo metų didinti iki 1,5 BSI (iki 57 eurų) dydžio. 

Svarstomais įstatymo pakeitimais taip pat siūloma tobulinti esamą socialinės paramos mokiniams teisinį reguliavimą. Numatoma įtvirtinti, kad mokyklų steigėjai turėtų galimybę išimties atvejais savivaldybių nustatyta tvarka skiriamam nemokamam maitinimui panaudoti iki 4 proc. išlaidoms socialinei paramai mokiniams finansuoti skirtų valstybės biudžeto lėšų (šiuo metu tam tikslui gali būti panaudota iki 2 proc. lėšų). 

Už naujas nuostatas balsavo 88 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. 

Socialinė parama mokiniams – tiek mokinių nemokamas maitinimas, tiek ir parama mokinio reikmenims įsigyti – skiriama tada, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (šiuo metu – 153 eurai).


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas priėmė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisas

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-3521(2). Už tokį sprendimą balsavo 83, susilaikė 10 Seimo narių. Nė vienas parlamentaras nebuvo prieš. 

Priimtomis pataisomis patikslintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos statusas, asmenų skyrimo į VTEK narius ir jų atleidimo iš pareigų procedūros, VTEK pirmininko kompetencija; nustatyti VTEK posėdžių, kuriuose priimami atitinkami Komisijos kolegialūs sprendimai, organizavimo teisinius pagrindai; tarpusavyje suderinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatyti tyrimo dėl valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veikos atitikties įstatymų reikalavimams pradėjimo momentas ir tyrimo atlikimo terminai. 

Įstatymu suteiktas teisinis pagrindas VTEK, tikrinant valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų deklaruojamus privačių interesų duomenis, nemokamai gauti reikiamą informaciją iš valstybės ar žinybinių registrų, neatsižvelgiant į tai ar yra pagrįstų įtarimų apie deklaruotų duomenų netikslumus. 

Priimtomis pataisomis nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, atlikusi tyrimą dėl asmens veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir tyrimo išvadą suderinusi su VTEK, priima galutinį sprendimą dėl asmens veikos. Taip pat reglamentuotas VTEK vaidmuo vertinant kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų ar jų įgaliotų atstovų atliktus tyrimus bei išvadas. 

Šiuo teisės aktu VTEK suteikta teisė, atsižvelgiant į teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pripažinti, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, apibrėžiant aplinkybes, kurias nustačius, įstatymo nuostatų pažeidimas bus laikomas šiurkščiu.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas priėmė rezoliuciją dėl krikščionių ir kitų religinių mažumų genocido Irake ir Sirijoje

Seimas posėdyje priėmė Seimo rezoliuciją, kuria nutarė, kad žiaurumai, įvykdyti krikščionių ir kitų grupių atžvilgiu, į kurias Irake ir Sirijoje nusitaikyta dėl specifiškai religinių priežasčių, yra genocidas ir šia rezoliucija jie prilyginami genocido nusikaltimui pagal tarptautinę teisę. Už ją (projektas Nr. XIIP-3540(2) balsavo 93 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. 

Priimtame dokumente konstatuojama, kad krikščionys ir kitos religinės mažumos Irake ir Sirijoje buvo ir yra žudomi ir grobiami, patirdavo ir tebepatiria rimtus fizinius ir psichikos sužalojimus, taip pat seksualinę vergiją ir prievartą, ir kad visa tai atliekama sąmoningai ir apskaičiuotai, pažeidžiant Jungtinių Tautų (JT) Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. „Religinių ir etninių mažumų grupės Irake ir Sirijoje buvo sisteminės prievartos taikinys jau nuo 2003 metų ir milijonai šių mažumų atstovų buvo priversti palikti savo protėvių namus bei tapti pabėgėliais“, – teigiama rezoliucijoje. 

Rezoliucijoje atkreipiamas valstybių vyriausybių ir tarptautinių organizacijų dėmesys, kad religijos vardan vykdomi žiaurumai turi būti įvardijami deramu vardu – „genocidas“, taip pat JT ir JT Generalinis Sekretorius raginamas prisiimti deramą politinę lyderystę ir įvardyti Irake bei Sirijoje vykdomus žiaurumus kaip genocidą. 

Lietuvos parlamentas kviečia valstybes Jungtinių Tautų nares, ypač Afrikos Sąjungos, Arabų Lygos, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir Islamo konferencijos organizacijos nares, prisijungti prie šios rezoliucijos, imtis priemonių užkirsti kelią tolesniam genocidui ir bendradarbiauti kuriant tarptautinius ir nacionalinius tribunolus, kurie nubaustų asmenis, atsakingus už dabar vykdomą genocidą, bei užtikrintų jų veiksmingą funkcionavimą.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Po svarstymo pritarta siūlymui didinti finansavimą globėjų šeimoms ir šeimynoms

Seimas po svarstymo pritarė šalies vadovės Dalios Grybauskaitės teiktiems pasiūlymams, kuriais siekiama skatinti ir spartinti vaikų globą šeimose bei šeimynose ir įvaikinimą. Už atitinkamas Išmokų vaikams, Šeimynų, Socialinių paslaugų įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIP-2865(2), Nr. XIIP-2866(2), Nr. XIIP-2867(2) balsavo 46 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. 

Svarstomais pakeitimais numatoma įtvirtinti tikslinį priedą šeimose globojamiems vaikams. Pagal projektą, vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2016 m. sausio 1 d. būtų mokamas vieno bazinės socialinės išmokos dydžio, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Šiuo metu šeimos, globojančios vaiką, gauna 152 eurų išmoką, kuri yra nedidinta nuo 1999 metų. 

Šeimynų įstatymo naujomis nuostatomis numatoma garantuoti didesnes šeimynos dalyvių – ir tėvo, ir motinos – pajamas: dabar jiems garantuojama minimali mėnesio alga (300 eurų) didėtų iki ne mažesnės kaip Vyriausybės tvirtinamos einamųjų metų draudžiamųjų pajamų sumos (431 euro). Taip pat ketinama garantuoti finansinę pagalbą, kurios šeimyna galėtų tikėtis iš savivaldybės, pavyzdžiui, prireikus suremontuoti šeimynos būstą. 

Socialinių paslaugų įstatyme siūloma numatyti, kad vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje turėtų nuolat būti teikiama atestuotų socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą. „Šiuo metu Lietuvoje veikia tik 19 atestuotų socialinių darbuotojų etatų, o tai neleidžia užtikrinti reikiamo ir laiku užtikrinto globėjų ir įtėvių parengimo, jų mokymų prieinamumo bei atitinkamai nepagrįstai pailgina patį įvaikinimo ir globos procesą“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam piliečiui numatoma suteikti galimybę turėti dvigubą pilietybę

Seimas po svarstymo pritarė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms Pilietybės įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-2453(2), kuriomis siekiama įtvirtinti galimybę Lietuvos piliečiui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėti ir kitos valstybės pilietybę. Už naujas nuostatas balsavo 63 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. 

Pagal įstatymo pakeitimus, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, galėtų priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę. 

Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei būtų laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 

Projektu taip pat siekiama įtvirtinti nuostatą, kad asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, bet po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būtų sugrąžinta neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės. 

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, naujų pataisų parengimą paskatino tai, kad pagal šiuo metu galiojantį Pilietybės įstatyme nustatytą reguliavimą, užsienio valstybės pilietis, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, gali išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę, neprarasdamas turimos kitos valstybės pilietybės. Tuo tarpu ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę, negali Lietuvos pilietybės išsaugoti. „Toks skirtingas reguliavimas, nustatytas dviejų minėtų asmenų kategorijų atžvilgiu, laikytinas nepagrįstu ir objektyviai nepateisinamu“, – teigiama aiškinamajame rašte.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Po svarstymo pritarta siūlymui reorganizuoti teismus

Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektui (Nr. XIIP-3010(2), kuriuo numatoma pradėti teismų reorganizavimo prijungimo būdu procedūras. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą. 

Svarstomu projektu dabar esančius 49 apylinkių teismus siūloma sujungti į 12 apylinkių teismų, o Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administracinius teismus prijungti prie Kauno apygardos administracinio teismo. Vilniaus apygardos administracinio teismo nesiūloma įtraukti į reorganizavimo procesą, atsižvelgiant į jo specifinę kompetenciją, nustatytą įstatymuose. 

Po reformos liktų Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Plungės, Tauragės, Telšių ir Utenos apylinkių teismai. Numatoma, kad kai kurie šiuo metu veikiantys teismai būtų prijungiami prie kitų teismų, vietoj veikusių atskirų teismų įsteigiant teismų padalinius – teismų rūmus. 

Kaip pažymima aiškinamajame rašte, reforma siekiama didinti bylų nagrinėjimo operatyvumą, suvienodinant teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį, palengvinti asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ir galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos, sudaryti sąlygas specializuotis teisėjams, suvienodinti teisėjų darbo krūvį bei efektyviau panaudoti teismų žmogiškuosius ir materialinius išteklius. 

Numatoma, kad reorganizuoti teismai darbą pradėtų nuo 2018 m. sausio 1 d.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimui pristatyta teisėjo Evaldo Pašilio kandidatūra į generalinio prokuroro pareigas

Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė Seimo posėdyje pristatė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretą, kuriuo parlamentui pasiūlė pritarti teisėjo Evaldo Pašilio skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. 

Pasak šalies vadovės patarėjos, kandidatas yra teisininkas profesionalas, turintis ikiteisminio tyrimo pareigūno, teisėjo darbo ir vadovaujamo darbo patirties. 15 metų teisėjo darbo patirtį turintis kandidatas teisėjo karjerą pradėjo 1999 metais Ukmergėje. R. Svetikaitė pabrėžė, kad prieš kelias savaites Evaldas Pašilis Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vienbalsiai pripažintas vienu tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigoms eiti. „Tai yra reikšmingas kiekvieno teisėjo darbo kokybės ir asmenybės įvertinimas“, – sakė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. 

Teisininko kvalifikaciją įgijęs Lietuvos policijos akademijoje ir Vilniaus universitete, kandidatas dirbo Ukmergės rajono policijos komisariate Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos jaunesniuoju inspektoriumi, taip pat Mokesčių policijos departamento prie VRM Vilniaus apskrities skyriuje Kvotos ir operatyvinės veiklos tarnybos inspektoriumi. 

Kaip pažymėjo šalies vadovės patarėja, kandidatas turi ir vadovaujamo darbo patirties – penkerius metus sėkmingai vadovavo Ukmergės rajono apylinkės teismui. „Teisėjų atrankos komisija kandidatą apibūdina kaip pasižymintį gerais administravimo įgūdžiais, aukšta profesine kultūra, komunikabilų, atsakingą, pareigingą ir taktišką, visose situacijose išliekantį objektyvų ir sąžiningą, siekiantį aukštų profesinių standartų“, – kalbėjo R. Svetikaitė. 

Posėdyje prisistatęs kandidatas į generalinio prokuroro pareigas tvirtino, kad Lietuvos prokuratūrą mato, kaip nepriklausomą valstybės instituciją, kuri visų pirma dirba žmogui, valstybėje, kurioje gerbiamos asmens teisės, laisvės, užtikrinamas nekaltumo prezumpcijos principas, ginamas viešasis interesas. „Svarbu, kad Lietuvos prokuratūroje dirbantis prokuroras būtų ne tik išsilavinęs teisininkas, bet ir jaustų atsakomybę prieš žmogų ir valstybę, matytų ne tik įstatymo raidę, bet ir jos turinį. Taip pat prokuroras turi jaustis saugus, kad jo nuoširdus darbas bus tinkamai įvertintas, nebus pažeistas teisėtų lūkesčių principas, sistemoje turėti skaidrias atrankos skatinimo ir karjeros procedūras. Kaip ir bet kuriai valstybės institucijai, taip ir prokuratūrai, reikalingas atsinaujinimas. Sunku rasti argumentų, kai į prokuratūros sistemą jau beveik penkeri metai nepriimami žmonės, o gabūs ir kvalifikuoti prokurorai palieka darbą tarnyboje. Prokuratūra turėtų būti patraukli institucija Lietuvoje ir užsienyje teisės mokslus pabaigusiam jaunimui, todėl ir sistemoje turėtų dirbti tik patys gabiausi šios srities profesionalai“, – sakė E. Pašilis. 

Kandidatui atsakius į Seimo narių klausimus, nutarta pradėti svarstymo procedūrą Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIP-3907) svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat numatomi Seimo frakcijų susitikimai su kandidatu į šias pareigas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – gruodžio 22 d. 

Evaldo Pašilio gyvenimo aprašymas.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas svarstys kandidatūras į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus

Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė Seimui pristatė nutarimo „Dėl pritarimo skirti Godą Ambrasaitę-Balynienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektą Nr. XIIP-3898. Šiuo projektu, vadovaujantis Konstitucijos 112 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į Respublikos Prezidento 2015 m. gruodžio.11 d. dekretą Nr. 1K-497 Seimui siūloma pritarti G. Ambrasaitės-Balynienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. 

Pasak R. Svetikaitės, teisėjos G. Ambrasaitės-Balynienės veiklą nuolatinė Teisėjų veiklos vertinimo komisija vertina labai gerai: „2012–2015 metų laikotarpiu tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų stabilumo rodikliai viršija Respublikos apygardų teismų rodiklius. Ir tai rodo aukštą pretendentės profesinę kvalifikaciją, kuri kartu su akademine patirtimi yra esminiai rodikliai, patvirtinantys pretendentės pasirengimą dirbti aukštesnės instancijos teisme“. 

Vyriausioji patarėja R. Svetikaitė Seimui pristatė ir nutarimo „Dėl pritarimo skirti Antaną Rudzinską Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektą Nr. XIIP-3899. Šiuo projektu, vadovaujantis Konstitucijos 112 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į Respublikos Prezidento 2015 m. gruodžio 11 d. dekretą Nr. 1K-498, Seimui siūloma pritarti A. Rudzinsko skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėju. 

„Respublikos Prezidentė, sutikdama su teisėjų bendruomenės išreikštu pasitikėjimu pretendentu, mano, kad gerbiamasis A. Rudzinskas atitinka kompetencijos ir reputacijos reikalavimus aukštesnės instancijos teismo teisėjo pareigoms eiti. Tai įrodo jo dalykinės žinios, profesinė patirtis ir asmeninės savybės“, – pristatydama projektą sakė vyriausioji patarėja. 

Trečiuoju nutarimu „Dėl pritarimo skirti Algimantą Valantiną Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ (projektas Nr. XIIP-3900), vadovaujantis Konstitucijos 112 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į Respublikos Prezidento 2015 m. gruodžio.11 d. dekretą Nr. 1K-499 šalies vadovė siūlo Seimui pritarti Algimanto Valantino skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėju. 

„Teisėjų atrankos komisija, įvertinusi darbo kokybę ir stažą, organizacinius sugebėjimus, profesinę kultūrą, asmenines ir dalykines savybes ir patirtį, iš visų atrankoje dalyvavusių asmenų pripažino šį kandidatą tinkamiausiu aukštesnės instancijos teismo teisėjo pareigoms eiti. Atrankos komisija A. Valantinui skyrė daugiausiai – 99,6 balo iš šimto galimų“, – pažymėjo R. Svetikaitė. 

Atsakius į Seimo narių klausimus kandidatai, pagal patvirtintą grafiką, susitiks su parlamentinėmis frakcijomis. 

Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektus plenariniame posėdyje numatyta svarstyti gruodžio 22 d. 

Su G. Ambrasaitės-Balynienės biografija susipažinti galite paspaudę šią nuorodą.

Su A. Rudzinsko biografija susipažinti galite paspaudę šią nuorodą.

Su A. Valantino biografija susipažinti galite paspaudę šią nuorodą.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo posėdyje paminėtos signatarų B. Nedzinskienės ir P. Poškaus gimimo metinės

Seimas posėdyje paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Birutės Nedzinskienės 60-ąsias ir Petro Poškaus 80-ąsias gimimo metines. Minėjimo dalyviai jų atminimą paminėjo tylos minute. 

Minėjimo metu savo atsiminimais dalijosi Nepriklausomybės Akto signatarai Audrius Butkevičius ir Leonas Apšega. 

Signataras A. Butkevičius, kalbėdamas apie B. Nedzinskienę, pabrėžė, kad žodžiai „tautos išlikimas“, „tautinė atmintis“, „tautinė valstybė“ buvo raktiniai jos politiniame gyvenime. „Tauta gali išlikti, pratęsti save į ateitį tik būdama vieninga. Todėl vienybės paieškos buvo svarbiausiu Birutės veiklos leitmotyvu“, – tvirtino Nepriklausomybės Akto signataras. Anot jo, jeigu galėtų Birutės politinį gyvenimą nusakyti dviem žodžiais, tai būtų vienijimas ir taikymas. 

Apie P. Poškų kalbėjęs signataras L. Apšega sakė, kad jis buvo neeilinė asmenybė, neeilinių gabumų ir užsispyrimo žmogus. „Jo darbštumas, nuoširdumas, sugebėjimas kiekvieną darbą daryti gerai, turi būti ne svetimas ir mums kiekvienam. Buvo tikras žemdirbys, tikras politikas, tikras žmogus iš didžiosios raidės. Toks jis man liks atminty, tikiu, kad ne tik man vienam“, – minėjime kalbėjo Nepriklausomybės Akto signataras.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas nepritarė Konstitucijos 56 straipsnio pataisai

Seimas po antrojo balsavimo nepritarė siūlymui papildyti 56 Konstitucijos straipsnį trečiąja dalimi, numatančia, kad „Seimo nariais negali būti renkami šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužę priesaiką asmenys, kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar kurių Seimo nario mandatą panaikino, jeigu nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo nepraėjo 10 metų. 

Konstitucijos pataisų projektui Nr. XIIP-2841(2) po antrojo balsavimo pritarė 83, prieš balsavo 11, susilaikė 13 Seimo narių. Pataisos nepriimtos. 

Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių (ne mažiau kaip 94 Seimo nariai).


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „TS-LKD nedeleguos savo atstovo į Laisvės premijų komisiją, nes pastarosios sprendimą Seimo dauguma pamynė“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija atsisako deleguoti savo atstovą į Laisvės premijų komisiją, kol Seime nebus surasti sprendimai, kaip atkurti Laisvės premijos ir ją skiriančios Komisijos prestižą bei autoritetą. 

Komisijos nariai balsuodami slaptai nusprendė šiemet Laisvės premiją skirti Vytautui Landsbergiui, tačiau daugumos atstovų balsais Seime nuspręsta ignoruoti komisijos sprendimą. Matydami tokį žemo moralinio lygio valdančiųjų partijų ir ypač – socialdemokratų – poelgį, negalime toliau dalyvauti partiniuose spektakliuose, menkinančiuose V. Landsbergio, Nepriklausomybės ir Lietuvos autoritetą“, – sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. 

Opozicija atkreipia dėmesį ir į formaliuosius aspektus. 2011 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu įsteigta Laisvės premija ir numatyta jos skyrimo tvarka. Remiantis Laisvės premijos įstatymo nuostatomis, bet kokie Laisvės premijos įstatyme numatyti terminai skirti 2015 metų Laisvės premiją, ją įteikiant 2016 m. sausio 13 d., jau yra pažeisti. 

Priminsime, kad 2013 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu XII-1182 patvirtinta Laisvės premijų komisija, vadovaudamasi Laisvės premijos įstatymo nuostatomis, Komisijos darbo reglamentu, apsvarsčiusi Komisijai pateiktas Laisvės premijos įstatymo nuostatas atitinkančias pretendentų kandidatūras, pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti nutarimo projektą „Dėl 2015 metų Laisvės premijos paskyrimo Vytautui Landsbergiui“. 

2015 m. lapkričio 24 d. Seimo plenariniame posėdyje po svarstymo Seimas atmetė projektą, taip suabejodamas Laisvės premijų komisijos sprendimu ir paskatindamas iš komisijos veiklos pasitraukti jos narius, bei sukurdamas blogą precendentą, kad Seimas gali neatsižvelgti į komisijos sprendimą, taip sumenkinant komisijos autoritetą. 

Po tokio Seimo akibrokšto iš komisijos pirmininkių pasitraukė Irena Degutienė ir kiti nariai. Komisijoje nebeliko sprendimams priimti reikiamo skaičiaus narių.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime bus pristatytos parodos, skirtos Nepriklausomybės Akto signatarų Birutės Nedzinskienės ir Petro Poškaus gimimo metinėms paminėti

Gruodžio 15 d., antradienį, 9.15 val. Seimo Vitražo galerijoje bus pristatytos parodos, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Birutės Nedzinskienės 60-osioms ir Petro Poškaus 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Prisiminimais apie signatarus B. Nedzinskienę ir P. Poškų pasidalys Nepriklausomybės Akto signatarai Nikolajus Medvedevas ir Birutė Valionytė. 

Birutė Nedzinskienė – 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė. Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą B. Nedzinskienė kaip Sąjūdžio kandidatė išrinkta Kauno Petrašiūnų rinkimų apygardoje Nr. 23. Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime B. Nedzinskienė dirbo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje (nuo 1990 m. kovo 14 d.), o nuo 1991 m. lapkričio 26 d. – nuolatinėje Ekonomikos komisijoje. 1990 m. balandžio 30 d. paskirta į Valstybinę komisiją priešblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdyti, nuo 1991 m. sausio 31 d. buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo antrosios sesijos posėdžių balsų skaičiavimo komisijos narė. Priklausė Sąjūdžio jungtinei frakcijai, o nuo 1992 m. sausio 22 d. – Tautos pažangos frakcijai. 1992 m. vasario 5 d. paskirta į Laikinąją komisiją Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti. Įtemptomis 1991 m. sausio dienomis išryškėjo signatarės drąsa ir šaltakraujiškumas. Sausio 8 d. „jedinstvininkams“ bandant šturmuoti Seimo rūmus, ji išėjo pro fasadines duris ir kreipėsi į minią, taip apramindama įsisiautėjusius užpuolikus. 

B. Nedzinskienė mirė 1994 m. rugpjūčio 24 d. Palaidota Kaune, Žemųjų Kaniūkų kapinėse. 2005 m. (po mirties) buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordinu. 

Parodoje, skirtoje signatarės B. Nedzinskienės 60-osioms gimimo metinėms paminėti, eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos Respublikos Seimo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų, Birutės Nedzinskienės šeimos archyvo, fotografų Romualdo Damulio, Jono Juknevičiaus, Pauliaus Lileikio, Andriaus Petrulevičiaus archyvų. 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Poškus gimė 1935 m. gruodžio 15 d. Varėnos rajone, Užumelnyčio kaime, Liudvikos Puodytės ir Igno Poškaus šeimoje. 1950 m. baigė Senosios Varėnos progimnaziją ir įstojo mokytis į Vilniaus žemės ūkio technikumą, kurį baigė 1954 m. Mokslo metai Vilniuje buvo patys vargingiausi jo gyvenime, nes mirus tėvui reikėjo pragyventi vien iš stipendijos. Baigęs Vilniaus žemės ūkio technikumą, P. Poškus buvo paskirtas dirbti Širvintų rajono Pusnės kolūkio agronomu, o po keleto darbo dienų – šio kolūkio pirmininku. Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Petras Poškus išrinktas 1990 m. vasario 24 d. Pabiržės rinkimų apygardoje Nr. 96 (Biržų r.). Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime dirbo Agrarinėje komisijoje (nuo 1990 m. kovo 20 d.). Sprendžiant agrarinės reformos klausimus, P. Poškus visada ieškojo kompromiso tarp kairės ir dešinės. Laikėsi nepriklausomos pozicijos ir kitais bendrosios politikos klausimais. 1992–2000 m. P. Poškus vadovavo Lietuvos aludarių asociacijai, buvo šios asociacijos prezidentas, buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, „Ūkininko“ žurnalo redkolegijos narys, Biržų rajono Butautų dvaro alaus muziejaus direktorius, Lietuvos kultūros fondo Biržų rajono skyriaus narys, Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ Biržų rajono tarybos pirmininko pavaduotojas. 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Mirė 2004 m. sausio 5 d. po sunkios ligos. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. 

Parodoje, skirtoje signataro P. Poškaus 80-osioms gimimo metinėms paminėti, eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos Respublikos Seimo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų, Petro Poškaus, Boliaus Poškaus šeimos archyvų, Birutės Valionytės asmeninio fondo, fotografo Aleksandro Juozapaičio archyvų.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime – knygos „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ pristatymas

Gruodžio 16 d., trečiadienį, 16 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro naujo leidinio „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ („Lithuania in 1940-1991: the History of Occupied Lithuania“) pristatymas. Knygos redaktorius – Seimo narys Arvydas Anušauskas. 

Renginyje autoriai pristatys į anglų kalbą išverstą knygą, diskutuos ir atsakys į svečių klausimus. Pristatyme kviečiami dalyvauti leidėjai, vertėjai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, Seimo parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ nariai ir kt. 

Kolektyvinėje monografijoje apibendrinami Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos tyrimai, apimantys penkiasdešimt metų trukusį okupuotos ir aneksuotos Lietuvos valdymą. Atskleidžiami reikšmingiausi politiniai įvykiai, lietuvių išeivijos vaidmuo siekiant nepriklausomybės, supažindinama su kultūriniu gyvenimu, Bažnyčios, Lietuvos diplomatinės tarnybos veikla.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimą papuošė daugiau nei pusšimtis šiaudinių sodų

Gruodžio 16 d. 14 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) vyks šiaudinių sodų parodos pristatymas. Parodą organizuoja Vilniaus etninės kultūros centras, pristatyme ansamblis „Ratilio“ (vadovė Milda Ričkutė) atliks sutartines. 

Šiaudiniai sodai – viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių, gyvybingų iki šių dienų. Sodai išskiria formų gausa – tai ir paprastos, ir dvigubos piramidės, prie kurių prikabintos mažesnės piramidės. Ypatingas yra sodų geometrijos tikslumas, idealumas. Sodų kūryboje reikalingas geometrijos, matematikos žinias galima gretinti su trobesių rentimo ir audimo amato įgūdžiais. Kita vertus, ypatinga ir tai, jog sodų geometrijos žinios kitur valstiečio buityje iš esmės nebuvo taikomos. Tai liudija apie giliai tradicinę šio amato kilmę, kuri nesusijusi su praėjusių šimtmečių Lietuvos kaimo kasdienybe, kitų rūšių daile. 

Taisyklingo trikampio konstrukcija ir jos modifikacijos įvairiose sodų formose bei jų sudedamosiose dalyse primena Egipto piramidžių architektūrą, senovės Indijos kultūroje žinomą paukščio pavidalo ugnies aukuro – altoriaus segmentų sandarą. 

Kalėdinėse, vestuvinėse ir kitose dainose bei sutartinėse sodas – sakrali vieta, atspindinti šviesą, harmoningą šeimos narių būtį. Čia – „obelys žydi aukso žiedeliais, veda deimanto obuolėlius“... Šiaudinis sodas – sukultūrinta gamta, dieviškoji visatos tvarka. 

Sodas būdavo kabinamas palubėje ir per vestuves, ir per didžiąsias metų šventes – Kalėdas bei Velykas. Sodo vėrimas, kaip ir sutartinių ar kalėdinių giesmių giedojimas – ypatingas veiksmas, paslaptinga būsena, kurios metu kuriamas kiekvieno iš mūsų vidinis sodas. 

Parodoje Seime dalyvauja 30 sodų vėrėjų, pynėjų, rišėjų. Visi riša skirtingai, kiekvienas įnešdamas savo dvasios, širdies ir minčių.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime vyks konferencija apie nėščiųjų sveikatos pagerinimo galimybes

Gruodžio 18 d., penktadienį, 10 val. Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „Nėščiųjų priežiūra – galimybė pagerinti dviejų kartų sveikatą“. 

Konferencijoje savivaldybių sveikatos priežiūros organizatoriai, politikai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai aptars perinatologijos srities, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimo Lietuvoje aktualias problemas, šiandienos galimybes, pasiekimus ir siekinius. 

9.30 val. Seimo Spaudos konferencijų salėje vyks renginio spaudos konferencija. 

Renginys bus transliuojamas Seimo interneto svetainėje ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė