2013 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Po pateikimo pritarta Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms



Seimui pristatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 5 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-298. Teikiamomis pataisomis siūloma uždrausti iš automobilių, stoginėse, kioskuose, paviljonuose, kituose laikinuosiuose statiniuose arba nuo ne patalpose įrengtų laikinųjų prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių) parduoti skysčius (technologinius, parfumerijos, kosmetikos, buitinės chemijos pramonės gaminius ir kt.), kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 20 procentų.

Projektui po pateikimo pritarė 42, prieš buvo 2, susilaikė 18 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data –  gegužės 23 d.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

2013 m. kovo 27 d., trečiadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarsto:



Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 5, 6, 16, 17, 20, 29, 32, 35, 50, 51, 52 pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr XIIP-68 ir lydintieji įstatymų projektai Nr. XIIP-69–XIIP-85

Įstatymų projektų tikslas – sudaryti teisines prielaidas paprastai, aiškiai, lanksčiai ir unifikuotai strateginio planavimo savivaldybėse sistemai įdiegti. Šiais projektais taip pat siekiama suvienodinti savivaldybėse taikomus strateginio planavimo principus, pagerinti strateginio planavimo dokumentų sistemą, palengvinti strateginio planavimo suderinimą su biudžeto planavimu, palengvinti asignavimų valdymo sistemą bei administracinę naštą.

Įstatymų projektų uždavinys – nustatyti, kad atitinkamos srities veiklą savivaldybės planuoja strateginio planavimo dokumentuose.

Pastabų ir pasiūlymų dėl šių projektų laukiame iki 2013-04-12


Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir 46 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-281

Įstatymo projekto tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas pilietinėms bendruomenėms dalyvauti savivaldos ir valstybės valdyme, suteikiant galimybę konkrečios savivaldybės gyventojams pateikti savo nuomonę ne tik tais klausimais, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas, bet ir visais kitais savivaldybės gyventojams aktualiais klausimais.

Pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto laukiame iki 2013-05-01

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu:
Seimo posėdžių sekretoriatas
Lietuvos Respublikos Seimas
Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
El. paštas possek@lrs.lt
Faksas (8 5) 239 6279
Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060)
 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

Pasiūlyta tobulinti Muziejų įstatymą suderinant jį su valstybės viešojo valdymo institucinę sąrangą reglamentuojančiais teisės aktais



Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau - Komitetas) šiandien posėdyje svarstė Muziejų įstatymo pataisų projektą (Nr. XIP-4724) ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, argumentuodamas tuo, kad siekiant teisinio aiškumo reikalinga jį suderinti su Vyriausybės, Biudžetinių įstaigų ir kitais valstybės viešojo valdymo institucinę sąrangą reglamentuojančiais teisės aktais.

Komitetas pasiūlė numatyti savivaldybių muziejų atsiskaitymą muziejų įsteigusiai savivaldybės tarybai, patikslinti muziejų tarybos teisinį statusą, nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose įteisinti muziejaus direktoriaus pavaduotojo – vyriausiojo fondų saugotojo, atsakingo už muziejuose esančių rinkinių apsaugą, apskaitą ir saugojimą, pareigybę ir nustatyti jo santykį su muziejaus direktoriumi bei suderinti muziejų veiklos valdymą reglamentuojančias nuostatas su Vyriausybės įstatymu.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

2013 m. kovo 26 d., antradienis

Mokiniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą, siūloma vietoj pažymėjimo įteikti profesinio mokymo diplomą



Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė parlamentui pristatė Profesinio mokymo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-240), kuriomis numatoma mokiniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą, vietoj pažymėjimo įteikti profesinio mokymo diplomą.

Kaip tvirtino Seimo narė V. V. Margevičienė, šiuo metu baigę profesinę mokyklą jauni žmonės gauna profesinės mokyklos baigimo pažymėjimą ir jis labai dažnai yra sutapatinamas su darbo rinkos kvalifikacinių kursų baigimo pažymėjimu. „Profesinėse mokyklose mokslas trunka nuo 2,5 iki 3,5 metų, o darbo rinkos mokymo tarnybos kursuose per 20 savaičių įgyjama kažkokia papildoma kvalifikacija“, – pristatydama pataisas kalbėjo parlamentarė. Seimo narė akcentavo, kad siekiant pritraukti kuo daugiau moksleivių studijuoti profesinėse mokyklose būtina kelti profesinio mokymo prestižą.

Dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad iki 2007 m. profesinių mokyklų absolventams buvo įteikiami mokyklos baigimo diplomai, o nuo 2007 metų – profesinės mokyklos baigimo pažymėjimai. „Išduodamas profesinio mokymo pažymėjimas nepateisina moksleivių teisėtų lūkesčių, nes profesinės mokyklos mokymo sutartyje, kurią pasirašo profesinės mokyklos studentas ir vadovas, nurodoma, kad mokyklos absolventas gauna diplomą“, – pabrėžiama aiškinamajame rašte.

Po pristatymo už įstatymo pakeitimus balsavo 61 Seimo narys, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 25 d.

Po pateikimo pritarta vienam iš trijų Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektų


Seimui pristatyti trys Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektai. Projektu Nr. XIIP-281 siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pilietinėms bendruomenėms dalyvauti savivaldos ir valstybės valdyme. Siūloma numatyti, kad apklausai galėtų būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas bei kiti savivaldybės gyventojams aktualūs klausimai. Be to siūloma nustatyti, kad, jei paskelbti apklausos rezultatai, susiję su valstybės institucijų kompetencijos ir atsakomybės sritimis arba jų įgyvendinimas, reikalautų šių institucijų dalyvavimo, savivaldybės taryba apklausos rezultatus pateiktų atitinkamoms valstybės institucijoms. Pataisoms po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – balandžio 23 d.

Seimas grąžino tobulinti projektą Nr. XIIP-365, kuriuo siekiama sustiprinti savivaldybių Etikos komisijų veiklos objektyvumą ir veiksmingumą. Projektu buvo siūloma nustatyti, kad ne mažiau kaip 1/2  Etikos komisijos narių turėtų būti ne savivaldybės tarybos nariai ir ne valstybės tarnautojai. Taip pat, kad gyvenamųjų vietovių bendruomenių, bendruomeninių organizacijų atstovai ir kiti savivaldybės bendruomenės nariai, einantys Etikos komisijos narių pareigas, negalėtų būti susiję su savivaldybės tarybos nariais pavaldumo ar atskaitomybės santykiais. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad Etikos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.

Projektui po pateikimo pritarė 28, prieš balsavo 5, susilaikė 37 Seimo nariai. Alternatyvaus balsavimo metu pritarta siūlymui grąžinti projektą tobulinti. Už tokį sprendimą balsavo 39, už siūlymą šį klausimą atmesti – 28 Seimo nariai.

Projektu Nr. XIIP-257 buvo siūloma nuo kitų metų pradžios apmokėti seniūnaičių su jų, kaip seniūnaičių, tiesiogine veikla susijusias išlaidas. Šios išmokos dydžio, apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos nustatymą buvo siūloma priskirti savivaldybės tarybos kompetencijai. Tokiam siūlymui po pateikimo pritarė 27, prieš balsavo 13, susilaikė 37 Seimo nariai. Alternatyvaus balsavimo metu 34 parlamentarai balsavo už tai, kad šis klausimas būtų grąžintas tobulinti, 39 – už tai, kad jis būtų atmestas. Projektas atmestas.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

Siūloma naujai reglamentuoti tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės



Parlamentui pristatyti Civilinio kodekso pakeitimai (projektas Nr. XIP-1865), kuriais siūloma naujai reglamentuoti tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Įstatymo projektu siekiama pašalinti Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime nurodytus galiojančio teisinio reguliavimo trūkumus, ir suteikti teismams kuo platesnę diskrecijos teisę tiek nustatant, ar tėvai turi galimybę, taip pat ir pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, tiek nustatant konkretų išlaikymo dydį.

Naujomis nuostatomis siūloma nustatyti, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo ar pirminio profesinio mokymo programą arba nuolatine studijų forma studijuoja aukštosiose mokyklose ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Įstatymo projekte siūloma numatyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, sulaukusį pilnametystės. Teisės akto pakeitimais taip pat siūloma įtvirtinti principą, kad konkretus priteisiamo išlaikymo dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į vaiko ir tėvų turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Šiuo metu teisės akte įtvirtinta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti (neturi įgaliojimų nepriteisti) tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Po pristatymo už įstatymo pakeitimus balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 10 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – gegužės 28 d.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja