2013 m. liepos 18 d., ketvirtadienis

Kokį įspaudą paliko tremtis lietuvio genofondui?



Šią vasarą į tolimąjį Sibirą iš Lietuvos vyksta trys ekspedicijos, planuojančios ten sutvarkyti lietuvių tremtinių kapines.

Pirmosios ekspedicijos, organizuotos bendrijos „Lemtis“, išlydėtuvėse patyręs ekspedicijų į Sibirą dalyvis Tomas Kazulėnas sakė: „Nuvykę į tremties vietas ten ieškome kapinių, jas sutvarkome, atstatome kryžius, tvoreles. Po mūsų apsilankymo kapinės pasikeičia neatpažįstamai, nes per 50 metų jų niekas nebūna aplankęs. Aišku, efektas trumpalaikis. Po kelių metų jos vėl bus apaugusios žolėmis, bet svarbus pats apsilankymo faktas, svarbu sukalbėti maldą ir pagerbti mirusiuosius. Išlikusiuose kaimuose tenka sutikti ir mūsų tautiečių, likusių gyventi tremtyje. Su visais pabendraujame, papasakojame apie Lietuvą, teiraujamės, kaip jiems čia sekasi gyventi, ar nenorėtų grįžti į Lietuvą? Po to laukia graudūs atsisveikinimai.“

Kai 1990 metais nuvykome į Sibirą parsivežti mano tėvelio palaikų, kapą nesunkiai radome, nes labai gerai atsimenu, kad jį žymėjo iš kedro sukaltas 4 metrų aukščio kryžius. Pagal šį kryžių ir kiti atvykusieji rado savo artimųjų kapus. Todėl taip svarbu kapinėse atnaujinti užrašus, sutaisyti kryžius.

Prasidėjus mokslo metams ekspedicijos dalyviai vyksta į mokyklas, kad moksleiviams pasakotų savo įspūdžius ir parodytų nuotraukas iš tremties vietų, pasakotų apie nuveiktus darbus, pateiktų istorinę tiesą apie lietuvių tautos genocidą. Moksleiviams tokios unikalia patirtimi iliustruotos paskaitos būna labai įdomios.

Sovietinės okupacijos metu tremtį išgyvenę žmonės patyrė tris tapatybės lūžius.

Veža nuoširdžių dovanų

Šį kartą vykstantieji į Sibirą veža dovanų – simbolinių relikvijų ten sutiktiems lietuviams. Paskelbus žinią, kad yra galimybė perduoti kažką lietuviško į šaltąjį Sibirą, žmonės atnešė šventų paveikslėlių, rožančių, kuriuos prašė padėti ant kapų. Įdėjo ir maldaknygių, gintaro dirbinių, Just.Marcinkevičiaus eilėraščių CD ir kitų dovanų lietuviams. Tremtį išgyvenę žmonės yra jautrūs, todėl labai nuoširdžiai rinko lauktuves likusiems gyventi tremtyje.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šilalės skyriaus Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė Teresė Uksienė prašė sutiktiems lietuviams Krasnojarsko krašte perduoti, kad jei norėtų atvykti į Lietuvą, aplankyti tėvų ar savo gimtas vietas, būtų laukiami, sutikti, apgyvendinti ir nuvežti į jiems brangias vietas. Ši buvusi politinė kalinė prašė perduoti jos poezijos knygelę, kurioje įrašė dedikaciją.

Poezijos knygelę ekspedicijos dalyviams perdavė ir Veronika Burneikienė, buvusi tremtinė. Ji taip pat parašė laišką lietuviams, nurodė savo kontaktus ir prašė perduoti, kad labai norėtų susiskambinti ir pabendrauti nors telefonu.

Žaviuosi mūsų žmonėmis – jie visada energingi, kūrybingi, užjaučiantys ir nuoširdūs.

Nepraėjo be pėdsakų

50 metų okupacijos paliko atspaudą kiekvienam iš mūsų ir, greičiausiai, įsispaudė genetinėje atmintyje. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje pradedama kalbėti apie tremties pasekmes senatvėje. Mokslininkai jau atlieka tyrimus ir nagrinėja socialinius tremties aspektus, kurie leis aiškiai įvardyti pasekmes bei galėsime spręsti, kam kokios pagalbos reikia ir kiek tai kainuos valstybei.

Seime vykusioje mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Tremties istorinė ir socialinė atmintis: gyvenimas po lemties ženklu“ įstrigo profesoriaus Vyliaus Leonavičiaus pranešimas, kuriame jis pateikė tremtį išgyvenusių žmonių socialinį–psichologinį portretą.

Sovietinės okupacijos metu tremtį išgyvenę žmonės patyrė tris tapatybės lūžius: Sovietinės okupacijos laikotarpį tremtyje, sovietinės okupacijos laikotarpį Lietuvoje ir Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Okupacijos laikotarpiu žmonės buvo priversti spręsti savo tapatybės klausimą. Klasikinės sociologijos požiūriu, mes save suvokiame taip, kaip mus suvokia aplinkiniai. Tremtis yra toks išbandymas, kai prieš savo valią patalpinama į visai kitą situaciją (gyvenimo sąlygos, socialinis statusas), kai nebesi tuo, kuo save laikei. Toks suvokimas yra labai tragiškas žmonėms. Tremtinio tapatybė yra dviprasmiška: netapatina savęs su ta situacija, į kurią pateko, bet ir neslepia savo asmenybės. Tremtyje religinės šventės, simbolika buvo labai svarbios, jos padėjo išlaikyti tapatybę, dėl kurios žmonės buvo ištremti.

Sovietų laikotarpiu žmonės jautė naštą, lyg būtų pažymėti, bet negalėdami tos žymės atsikratyti. Grįžę iš tremties buvo priversti slėpti savo bruožus ir tapatybę. Žmonės išgyveno psichologinį diskomfortą. Ką reiškia visuomenei, kai tokių žmonių yra ne dešimtys, o šimtai tūkstančių, kai tokia padėtis tęsiasi 50 metų? Kokia įtaka padaryta jų bendravimui ir santykiams? Kančia turėjo įtakos ir žmonėms, gyvenantiems šalia, jau Lietuvoje. Jiems susiformavo savita pasaulio samprata.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis sugražino tą tapatybę, kurią augino ir ugdė tėvai. Tai įvardijamas kaip pozityvus lūžis. Nepriklausomybė leido atvirai deklaruoti savo tapatybę, leido bendrauti ir stiprinti pilietinę visuomenę.

„Mokslininkams svarbu aiškintis ir suprasti, kokią įtaką daro tremties patyrimas dabarčiai. Labai gaila, bet šie tyrimai dar tik prasideda“, – sakė VDU profesorius V.Leonavičius.

Turbūt todėl buvę tremtiniai, iki skausmo suvokdami simbolinių relikvijų prasmę, taip nuoširdžiai nešė jas ekspedicijos dalyviams ir prašė perduoti Sibire gyvenantiems lietuviams bei rožančiais ir šventais paveikslėliais papuošti kapų kryžius.

Lietuvoje 1940-1952 metais žuvo 25000 asmenys, repatrijavo ar pasitraukė iš Lietuvos 444000 asmenys, rezistentų, jų šeimų narių, rėmėjų (neįskaičiuojant mirusių kalėjimuose ar tardymų metu) žuvo 21556, išvežta į lagerius ir tremtį (neįskaičiuojant kalintų tik Lietuvoje) 275697 asmenys.

Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje pradedama kalbėti apie tremties pasekmes senatvėje.

Prašė atsiliepti istorijos liudytojus

Minėtos konferencijos metu mokslininkai sakė, kad jiems reikia mūsų visų pagalbos, ragino nelaukti, kol tyrėjai ateis ir užrašys atsiminimus, bet patiems imti ir užrašyti, nes mokslo požiūriu tai yra  neįkainojama informacija. Jokiais būdais negalima to nusinešti į kapus.

Kaip tik dėl to pagalbos prašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, kviesdama atsiliepti vieno tragiško įvykio liudytojus.

1948 m. gegužės 24 d. ankstyvą rytą iš Viduklės geležinkelio stoties pajudėjo 46 vagonų ešelonas su 1271 tremtiniu. Po savaitės sąstatas, įvažiuodamas į Jumatovo geležinkelio stotį (23 km iki Ufos, Baškirijos sostinės), įsirėžė į stotyje stovėjusį prekinį traukinį. Sovietiniai pareigūnai nurodė, kad mašinistas ir jo padėjėjas užmigo ir nepamatė raudono šviesoforo signalo.

Pagal Baškirijos Vidaus reikalų ministerijos atliktą tyrimą žuvo 19 tremtinių, 57 sužaloti iš jų 11 labai sunkiai. LGGRTC  turimais duomenimis, mirė 25 asmenys, 5 iš jų mirė ligoninėje. Medicinos pagalba, atvykusi iš Ufos, pirmiausia buvo suteikiama ne tremtiniams, kurie buvo sutraiškytuose vagonuose, o nežymius sužalojimus patyrusiems konvojaus kareiviams. Daugelis žuvusiųjų netoliese Jumatovo geležinkelio stoties ir buvo užkasti.

Neteko girdėti, kad ta vieta būtų kaip nors pažymėta ar įamžinta. Galbūt viešumas padės surasti įvykio liudytojus, tuos, kurie stebuklingo atsitiktinumo dėka atsidūrė netoliese katastrofos arba girdėjo pasakojimų apie ją.

Klausydama tokių ir panašių istorijų negaliu būti abejinga didelės dalies tautos likimui, jų pačių ir artimųjų išgyvenimams. Galbūt todėl nuoširdžiai istorijai neabejingų jaunuolių grupės kasmet aplanko iš Sibiro taip ir nesugrįžusių tautiečių amžinojo poilsio vietas. Ačiū jiems už tai.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

2013 m. liepos 17 d., trečiadienis

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atlikta parlamentinė kontrolė I-II sesijose

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto parlamentinė kontrolė I ir II sesijose ( 2012-12-12 iki 2013-06-30)

2012-12-12 išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie Lietuvos delegacijos atstovavimo Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongrese, regioninio valdymo problemas apskrityse ir Regionų plėtros tarybų veiklos tobulinimo galimybes. Komitetas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai imtis priemonių, kad  atnaujintai Lietuvos delegacijai Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongrese būtų sugrąžintos balsavimo teisės Regionų valdžios rūmuose. Taip pat Komitetas pritarė Vyriausybės patvirtintam Nacionalinės pažangos programos pagrindiniam tikslui- užtikrinti tolygią, tvarią ir į skirtumų mažinimą orientuotą regionų plėtrą, mažinant socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų, didinant regionų plėtros tarybų vaidmenį ir atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad būtinos priemonės, kurios leistų užtikrinti tinkamą pasirengimą laiku ir sklandžiai įsisavinant Europos Sąjungos fondų ir kitos tarptautinės paramos lėšos po 2014 metų.

2013-03-13 išnagrinėjęs Lietuvos savivaldybių asociacijos 2013-02-13 kreipimąsį „Dėl savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos, biudžeto sandaros, vietos savivaldos, piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, švietimo ir transporto lengvatų įstatymų pakeitimų iniciavimo“ kuriame teikiami Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymai svarstyti įstatymų pataisas, kurias priėmus, manoma, būtų padidintas savivaldybių finansinis ir ekonominis savarankiškumas ir greičiau sumažinti savivaldybių pradelsti kreditiniai įsipareigojimai. Komitetas nutarė, kad būtina spręsti savivaldybėms nustatytų funkcijų finansavimo problemas, sumažinti savivaldybių pradelstus kreditinius įsipareigojimus ir didinti savivaldybių finansinį ir ekonominį savarankiškumą, tikslinga ieškoti ir taikyti įvairias priemones, tame skaičiuje ir keisti esamą teisinį reguliavimą. Tuo tikslu, Komitetas kreipėsi Į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą nurodydamas pagrindines principines nuostatas ir  siūlymus kaip reikėtų spręsti savivaldybėms nustatytų funkcijų finansavimo problemas.

2013-04-10 išklausęs Vidaus reikalų ministerijos informaciją „Dėl Regionų plėtros tarybų vaidmens ir veiklos efektyvumo“ pritarė Vidaus reikalų ministerijos atliktiems ir atliekamiems veiksmams, siekiant didinti regionų plėtros tarybų vaidmenį ir veiklos efektyvumą ir pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai parengti ir pateikti Komitetui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo, suteikiant  Regionų plėtros taryboms papildomus įgaliojimus (pasiūlymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas bendradarbiavimo su kitais regionais klausimais, regioninės reikšmės projektinių paraiškų rengimo organizavimas ir kt.), aiškiau  apibrėžti Regionų plėtros tarybų ir apskrityse esančių savivaldybių institucijų tarpusavio santykius, pakeisti Regionų plėtros tarybų sekretoriatų funkcijas vykdančių Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritorinių padalinių (skyrių) teisinį statusą ir visose apskrityse įsteigti juridinio asmens statusą turinčias viešąsias įstaigas, kurių steigėjais (dalininkais) kiekvienoje apskrityje būtų visos tos apskrities savivaldybės ir valstybė (valstybės interesus atstovauti siūlyti pavesti Vidaus reikalų ministerijai) ir  nustatyti aiškius Regionų plėtros tarybų ir jų sprendimus vykdančių viešųjų įstaigų veiklos, įgyvendinant šioms institucijoms ir įstaigoms teisės aktais nustatytus įgaliojimus, finansavimo šaltinius. Tuo tikslu buvo parengtas ir įregistruotas Regioninės plėtros įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurį Seimas nutarė svarstyti ir priimti Rudens sesijoje.

2013-04-11 Komitetas pradėjo parlamentinę kontrolę dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo įgyvendinimo. Tuo tikslu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir Lietuvos savivaldybių asociaciją prašydamas pateikti informaciją apie atsakingų institucijų veiklą ir bendradarbiavimą, įgyvendinant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, apie problemas, kylančias, rengiant įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir atliekant priežiūros, tame skaičiuje ES lėšų naudojimo priežiūros, funkcijas ir pasiūlyti galimus problemų sprendimo būdus.

Žemės ūkio ministerija informavo, kad prireikus naujai reglamentuoti kai kuriuos klausimus dėl efektyvesnės gyvūnų gerovės ir gyvūnų apsaugos bei gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijos, ministerija inicijuos šių įstatymų pakeitimus.

Taip pat Komitetas kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl išaiškinimo, kaip savivaldybėms reikėtų spręsti susidariusią teisinę koliziją, kai įsigaliojus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui savivaldybės nebeturi teisės rengti ir tvirtinti gyvūnų augintinių registravimo tvarkų bei organizuoti gyvūnų augintinių registravimo ir todėl negali įgyvendinti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte suteiktos teisės savivaldybėms nustatyti vietines rinkliavas už gyvūnų augintinių laikomų daugiabučiuose registravimą. Kol kas klausimas nebaigtas- vyksta susirašinėjimas.

2013-04-17 išklausė Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus informaciją apie Valstybės tarnybos tobulinimo perspektyvas.

2013-04-24 vykdydamas parlamentinę kontrolę surengė išvažiuojamąjį posėdį į Druskininkų savivaldybę, kur išklausė mero Ričardo Malinausko ir kitų savivaldybės darbuotojų informaciją apie Druskininkų savivaldybės socialinius ekonominius klausimus, valstybinių funkcijų vykdymą, savivaldybės finansavimą savarankiškų funkcijų vykdymo užtikrinimui, Druskininkų savivaldybėje vykstančios vidinės decentralizacijos proceso ir vietos gyventojų įtraukimo į vietos reikalų tvarkymą, regionų plėtros tarybų veiklą ir jų santykius su savivaldybių tarybomis, vietos savivaldos plėtros galimybes bei kt.

2013-04-24 apsvarstęs Vyriausybės 2012 m. veiklos ataskaitą pasiūlė Seimo valdybai apsvarstyti galimybę parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Vyriausybės ir Seimo Statuto pakeitimų projektus, kuriuose būtų iš dalies keičiamos Vyriausybės metinių veiklos ataskaitų teikimo Seimui tvarkos nuostatos: siūloma nustatyti, kad tais metais, kai veiklą vykdė kelios Vyriausybės, paskutinioji (įgaliojimus turinčioji) Vyriausybė pateikia Seimui ataskaitą apie savo vykdytą veiklą ir informaciją apie kitos Vyriausybės (ar kitų Vyriausybių) vykdytą veiklą per tą metų laikotarpį, kai ji (ar jos) buvo gavus(ios) įgaliojimus.

2013-05-08 įvertinęs Tauragės rajono savivaldybės administracijos siūlymus kreipėsi į Vyriausybę prašydamas įvertinti biudžeto galimybes ir pateikti Komitetui siūlymus dėl galimybės proporcingai pakelti darbo užmokestį savivaldybių merams ir merų pavaduotojams.

2013-05-08  surengė išvažiuojamąjį posėdį į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, kur išklausė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją ir įvertinęs esamą situaciją, Komitetas pasiūlė Vyriausybei didinti asignavimus policijos veiklai, apsvarstyti galimybę pertvarkyti tam tikras teisėsaugos institucijas, iš esmės vykdančias policijos specializuotas funkcijas.

2013-05-15 išklausęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, struktūrą, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų pajėgas, šių tarnybų parengtį ir finansavimą 2009-2013 metais, Komitetas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, siūlydamas rengiant 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcijai vykdyti skirti tiek asignavimų, kiek jų priklauso pagal Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą šių lėšų apskaičiavimo metodiką ir teikti Seimui svarstyti Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimus, kuriais būtų nustatomas savanorių ugniagesių statusas, veiklos tikslai ir organizavimas, sąveika su priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis, jų socialinės garantijos ir kt.

2013-05-22 išnagrinėjo Valstybės kultūros paveldo komisijos sprendimą „Dėl kapinių, jų apskaitos ir apsaugos Lietuvoje“. Posėdyje nutarta inicijuoti atitinkamų teisės aktų pataisas bei numatyti pareigą savivaldybėms  skelbti savo interneto svetainėse informaciją apie kapinių žemės sklypų ir jų statinių  registravimą Nekilnojamojo turto registre.

Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę išklausė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Vyriausiosios rinkimų  komisijos 2012 m. veiklos ataskaitas  ir parengė Seimo nutarimų projektus, siūlydamas Seimui joms pritarti. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai  Komitetas pasiūlė ateityje prioritetą teikti prevencinei šviečiamajai veiklai savivaldybių institucijose. Nutarimo projektu taip pat siūloma pateikti Komitetui pasiūlymus dėl teisės aktų kuriais reglamentuojama viešųjų bei privačių interesų valstybinėje tarnyboje deklaravimo tvarka tobulinimo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savivaldybių tarybų narių viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdus bei dėl administracinės atsakomybės už trukdymą Komisijai atlikti jos funkcijas nuostatų tobulinimo.
         
          2013-06-19  svarstė ūkio subjektų, vykdančių veiklą, susijusią su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, priežiūros ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo aktualijas. Po svarstymo komitete buvo nutarta kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją pateikti informaciją apie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo metu nustatytas problemas ir problemų sprendimo galimybes.
         
2013-06-19 svarstė Vilniaus Antakalnio progimnazijos tėvų bendruomenės kreipimasi dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 1-551 dėl Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos reorganizavimo, padalijant ją į Vilniaus Antakalnio gimnaziją ir Vilniaus Antakalnio progimnaziją. Komitetas kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrą prašydamas pateikti informaciją apie probleminės situacijos sprendimo galimybes.

2013-06-19 dalyvaujant Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams, posėdyje išklausė informaciją tema: „Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikis gyvenimo kokybei Lietuvos miestuose ir miesteliuose: ar investicijos vietinei ir urbanistinei plėtrai buvo panaudotos tinkamai. Finansų ministerijos užsakymu vertinimą atliko ir Komitetui pristatė UAB „BGI Consulting“ (Business Government and innovation)  konsultantai: Jonas Jatkauskas ir Inga Bartkevičiūtė. Atliktame vertinime buvo analizuojamos gyvenamosios vietovės: didieji miestai, regioniniai augimo centrai, probleminių teritorijų miestai, kiti šalies miestai ir miesteliai, (turintys nuo 1000 iki 3000 gyventojų): iš viso 51 gyvenamoji vietovė. Pateiktame vertinime konstatuota, kad investicijos vietinei ir urbanistinei plėtrai buvo panaudotos tinkamai. Komiteto nariai, išklausę informaciją, atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos struktūrinė parama pagerino gyvenimo kokybę daugelyje gyvenamųjų vietovių, tačiau planuojant ES paramą 2014-2020 m. reikėtų daugiau dėmesio skirti projektams susijusiems su ekonomine aplinka, t.y. verslo skatinimu.

2013-06-26 išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie 2012 m. pasiektą pažangą, taikant „vieno langelio“ principą viešojo administravimo institucijose ir įstaigose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Vidaus reikalų ministerijos informacija apie Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (toliau – Komiteto) 2012 m. kovo 21 d. posėdyje priimtų sprendimų vykdymą.  Komitetas konstatavo, kad nepaisant pažangos atskirose srityse, valstybės ir savivaldybių institucijose aptarnaujant asmenis „vieno langelio“ principu dar egzistuoja neišspręstų problemų bei nevykdoma pastovi kontrolė, kad realiai mažėtų administracinė našta, didėtų valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose asmenų aptarnavimo, taikant „vieno langelio“ principą, kokybė. 

Komitetas, pasinaudodamas Seimo statute numatytais įgaliojimais atliko   parlamentinę kontrolę dėl viešųjų paslaugų teikimo kultūros srityje administravimo problemų savivaldybėse ir galimų problemų sprendimo būdų. Tuo tikslu surinkęs informaciją iš savivaldybių Komitetas paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikti nuomonę apie savivaldybių išdėstytas teikimo kultūros srityje administravimo problemas ir jų sprendimo galimybes.

Komitetas pradėjo parlamentinę kontrolę dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo problemų savivaldybėse. Tuo tikslu kreipėsi į savivaldybes ir į trečiojo amžiaus universitetus prašydamas pateikti informaciją apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo savivaldybėse pasiekimus, problemas ir jų sprendimo galimybes bei kt. informaciją, kurią apibendrinęs priims atitinkamus sprendimus.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

2013 m. liepos 13 d., šeštadienis

Ne vieną likimo smūgį patyrusiai Seimo narei V. V. Margevičienei prireikė širdies stimuliatoriaus



„Dabar esame penkiese – Vincė, Vaidevutė, Margevičienė ir du „berniukai”. Visa krepšinio komanda”, – šmaikštavo parlamentarė Vincė Vaidevutė Margevičienė, kurios širdžiai padeda du prietaisai.

Jau praėjo daugiau kaip mėnuo, kai medikai politikei įsiuvo širdies stimuliatorių ir defibriliatorių, kurie lengvina širdies darbą.

„Jie neleis, kad aš kur nors išgriūčiau“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino 64 metų moteris.

Paklausta, kodėl šiuos prietaisus vadina berniukais, V. V. Margevičienė šyptelėjo: „Nes jie ne mergaitės“.

Jau pradeda dirbti

Gegužės 23 dieną konservatorė Seimo salėje nualpo.

Greitosios medicinos pagalbos automobiliu ji buvo nuvežta į ligoninę, tris dienas gulėjo reanimacijoje.

„Paskui man padarė elektros šoką – širdis buvo labai pavargusi. O dabar du „berniukai“ padeda jai plakti“, – kalbėjo V. V. Margevičienė.

Nedarbingumo pažymėjimą politikė turėjo iki liepos 4-osios.

Ji jau dalyvavo keliuose Kauno tarybos posėdžiuose, planuoja išvyką į politinių kalinių susitikimą, kelis kitus svarbius renginius.

„Gydytojai patarė dar pusantro mėnesio ramiai vaikščioti, nemosikuoti rankomis, nesisklaidyti, būti ramiai. Kairė ranka truputėlį nutirpusi. Bet jau sugrįžtu prie darbų“, – kalbėjo Seimo narė.

Parlamentarei daug padeda duktė, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja.

Jiedvi kartu gyvena Kaune, Romainiuose.

Turi nešiotis dokumentus

Trečiąją kadenciją parlamente dirbanti kaunietė eidama į Seimo rūmus ar kitą vietą, kur tikrinama su metalo detektoriais, turi neštis ne tik savo asmens dokumentą, bet ir įsiūtų prietaisų pasą.

„Gavau jiems tarptautinį pasą – jis galioja ne tik Europos Sąjungoje, bet visame pasaulyje. Kartą pamiršusi pralėkiau pro tikrintoją, jis sureagavo. Dabar pypsės visada, net jei eisiu be jokio metalinio daikto“, – aiškino politikė.

Turėjo reikalų su policija

Nuo saulės kaitros V. V. Margevičienė saugosi skrybėlaitėmis ir turi gerti daug vandens.

„Kai aš neturėjau vandens, ta bėda su automobiliu ir atsitiko“, – Seimo narė prisiminė įvykį, kai policijos pareigūnai ją sustabdė ir nustatė lengvą girtumą.

„Nenoriu apie tai kalbėti. „Berniukai” pyksta, kai pradedu nervintis“, – ištarė moteris.

Šios politikės vairuojamą „Mitsubishi“ patruliai sustabdė balandžio 10-ąją Kaišiadorių rajone, netoli Žiežmarių.

Pareigūnams patikrinus vairuotojos blaivumą alkoholio tikrintuvas užfiksavo 0,61 promilės. Tai lengvas girtumo laipsnis.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas parlamentarei skyrė 1000 litų baudą ir atėmė teisę metus sėsti prie automobilio vairo.

Netrukus po to V. V. Margevičienė aiškino „Lietuvos rytui“, jog visada rankinėje turi širdį stiprinančių lašų.

Jis sakė tą dieną niekur neketinusi važiuoti, todėl ir išgėrusi gudobelių antpilo, kuriame yra alkoholio.

Anot Seimo narės, patikrinimo rezultatas galėjo būti visai kitoks lašus užgėrus vandeniu.

„Bet paskambino duktė ir pranešė, kad smarkiai pablogėjo mano vyro būklė, todėl skubiai išvykau į Kauną ir buvau sustabdyta“, – tuomet „Lietuvos rytui“ pasakojo parlamentarė.

Dėl savęs nesibaimina

Gegužės pradžioje V. V. Margevičienės sutuoktinis Edmundas mirė. Jis penkerius metus sirgo onkologine liga.

„Buvo tikrai labai sunku, ypač paskutinį pusmetį. Tik paskutines dvi savaites vyras gulėjo Kauno onkologinėje ligoninėje. Iki tol aš jį prižiūrėjau“, – prisiminusi susigraudino politikė.

Paklausta, ar nesibaimina dėl blogėjančios savo sveikatos, moteris nebuvo pesimistiškai nusiteikusi: „Gimiau traukinyje į Sibirą, jau daug kas sakė, kad gyva neliksiu. Tai – ne mūsų valioje. Kiek reikia, tiek ir gyvensiu“.


Sigyta Purytė,
„Lietuvos rytas“