2011 m. kovo 24 d., ketvirtadienis

Minint 62-ąsias „Priboj – Bangų mūša“ metines

Gerbiami kolegos, leiskite priminti, vieną iš didžiųjų netekčių.

Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. rugsėjo 28 d. 2011 metus paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metais.

1949 m. sausio 29 d. Maskva, Kremlius

SSRS ministrų taryba NUTARIMAS Nr. 390-138vs Dėl ypatingai slaptos operacijos kodiniu pavadinimu „Priboj – Bangų mūša“ buožių su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių priešišką veiklą, ir jų šeimų, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos.

SSRS ministrų taryba NUTARIA:

1. Priimti Lietuvos SSR, Latvijos SSR ir Estijos SSR ministrų tarybų ir Lietuvos, Latvos ir Estijos KP (b) Centro komitetų siūlymus iškeldinti iš Lietuvos SSR, Latvijos SSR ir Estijos SSR teritorijos buožes su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimas, legalizuotus banditus, tebetęsiančius priešišką veiklą, ir jų šeimas, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimas.

Iš viso iškeldinti 29 000 šeimų, kurias sudaro 87 000 žmonių. Iš jų:

Lietuvos SSR – 8 500 šeimų, 25 500 žmonių iš jų vaikai iki 15 metų 9 357;

Latvijos SSR – 13 00 šeimų, 39 000 žmonių iš jų vaikai iki 15 metų 11 038;

Estijos SSR – 7 500 šeimų, 22 500 žmonių iš jų vaikai iki 15 metų 6048.

2. Aukščiau nurodytų kategorijų asmenis iškeldinti visam laikui į Jakutijos ASSR, Krasnojarsko ir Chabarovsko kraštus, Omsko, Tomsko, Novosibirsko ir Irkutsko sritis.

Išvardytų asmenų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos iškeldinimą įvykdyti 1949 m. kovo 20–25 dienomis.

Vilnius, 1949 m. kovo 31 d. Lietuvos SSR ministrų tarybos pirmininkas M. Gedvilas, Lietuvos KP (b) CK sekretorius A. Sniečkus ir saugumo ministras raportavo Maskvai, apie sėkmingai įvykdytą operaciją, kuri buvo pradėta visoje respublikoje kovo 25 dieną 6 val. ir baigta 1949 m. kovo 28 d. 18 val. suformuoti 24 ešalonai, pakrauti 1474 vagonai. Kadangi buvo iškeldinta daugiau žmonių negu buvo planuota, papildomai buvo suformuoti trys ešalonai.

Taip Lietuva neteko 25 500 žmonių, iš jų 9357 vaikai iki 15 metų.

Šiandien Andrius Kubilius, Lietuvos Vyriausybės vadovas, komentuodamas Rusijos naujienų portalo regnum.ru paskelbtą nacionalinę programą: „Totalitarinio režimo aukų įamžinimo ir nacionalinio susitaikymo“, kurioje rašoma:

„Tik pražūtingo totalitarizmo pripažinimas gali tapti pagrindu šalies ir visuomenės pakilimui, pilnas rusiškos XX a. tragedijos, aukų ir totalitarinio rėžimo, valdžiusio SSR teritorijoje didžiąją dalį, XX a. pasekmių pripažinimas. Tiesos apie praeitį slėpimas, neleidžia atsirasti nacionalinei savigarbai, be kurios mes niekada nesukursime prielaidų tikram patriotizmui“ sveikino šį bandymą sąžiningai pažvelgti į savo istoriją, į savo sąžinę ir į savo istorinę atsakomybę.

2011 metai Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metai turėtų paskatinti ir Lietuvą pagaliau pradėti kurti nacionalinę laisvės kovų, didžiųjų netekčių ir istorinės atminties įamžinimo programą.


Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ
LR Seimo narė, TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2011 m. kovo 15 d., antradienis

KVIEČIAME

Kviečiame į 1949 m. kovo 25 d. tremties „Priboj - Bangų mūša“ 62 – jų metų paminėjimą, kuris vyks kovo 25 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (2 aukštas), Laisvės al. 39, Kaunas.

Iš Lietuvos tada buvo išvežta 8765 šeimos (28981 žmogus, iš jų 9357 vaikai iki 15 metų), iš Latvijos - 14173 šeimos (41708 žmonės, iš jų 11038 vaikai iki 15 metų), iš Estijos - 7471 šeima (20480 žmonių, iš jų 6048 vaikai iki 15 metų).

Taip pat renginio metu bus pristatoma Violetos ŽIDONYTĖS knyga „Liepų medaus nebus“, kurios ištraukas skaitys KTU gimnazijos gimnazistai.


Maloniai kviečiame dalyvauti.


Renginio globėja – LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė

Organizatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialas

2011 m. kovo 14 d., pirmadienis

Seime aptartos vaiko teisių apsaugos sistemos tobulinimo galimybės su vaiko teisių apsaugos skyrių specialistais


Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, vadovaujanti darbo grupei Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijai parengti š.m. kovo 2 dieną surengė darbo grupės pasitarimą, kurio tikslas – su vaiko teisių apsaugos specialistais aptarti vaiko teisių apsaugos realią situaciją ir išryškinti pagrindines tolesnio vaiko teisių apsaugos sistemos tobulinimo priemones bei pristatyti darbo grupės parengtą koncepciją.

Siekiant stiprinti vaiko teisių apsaugą Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė praeitų metų pabaigoje parengė Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos projektą, kuriame numatytų priemonių tikslas – suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems.

Pasitarime dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, daugelio šalies savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos specialistai bei socialinės paramos skyrių atstovai.

Gausiai susirinkusius pasitarimo dalyvius pasveikino Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, Seimo narė, darbo grupės vadovė V. V. Margevičienė.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės gerovės instituto Socialinio darbo katedros docentė dr. Dalija Snieškienė pranešime susirinkusiems akcentavo vaiko teisių apsaugos svarbą šeimos ir vaiko gerovei. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis išdėstė ministerijos poziciją dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja Eivilė Žemaitytė dalyviams pristatė vaiko teisių apsaugos pertvarkos aktualijas, pažymėdama esmines koncepcijos parengimo priežastis bei pagrindinius vaiko teisių apsaugos pertvarkos tikslus. E. Žemaitytė pažymėjo, kad vykdant vaiko teisių apsaugos pertvarką siūloma sukurti centrinę instituciją, kuri koordinuotų vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą ir padėtų spręsti iškylančias problemas.

Vaiko teisių apsaugos skyrių vadovų asociacijos pirmininkė Aldona Striaukienė kalbėjo apie vaiko teisių apsaugos situaciją šalyje, pažymėdama tiesiogiai su vaikais dirbančių specialistų patirtį ir pagrindines šiame darbe iškylančias problemas. A. Striaukienė, kalbėdama asociacijos vardu, pažymėjo, kad didžioji vaiko teisių apsaugos skyrių dalis pritaria vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimui.

Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro direktorė Valentina Bereznaja-Demidenko supažindino su centro gerąja patirtimi, organizuojant pagalbą šeimai ir vaikams, akcentavo bendradarbiavimo reikšmę siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

Pasitarime pasisakę vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai iš esmės pritarė Seimo nutarimo projektu pateiktai vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkai, siūlydami papildomai peržiūrėti numatytus koncepcijos įgyvendinimo terminus.

Seimo nutarimo „Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ projektą Seime ketinama svarstyti Seimo pavasario sesijoje.


Parengė
Asta Dolmantienė
Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja

2011 m. kovo 11 d., penktadienis

Sveikinimas su Kovo 11-ąja

Sveikinimai su Kovo 11-ąja - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Tai ta diena, kada aiškiai buvo išreikšta tautos valia - būti nepriklausomos ir laisvos, vientisos ir nedalomos demokratinės Lietuvos Respublikos, veikiančios tik pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, gyventojais, piliečiais, būti laisviems, turėti žmogaus, piliečio ir tautinės bendrijos teises.

Sveikinimas su Kovo 11-ąja

Mielieji,

Į Kovo 11-ąją Lietuva ėjo ilgai. 1988 m. prasidėjęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis subūrė aktyviausius Lietuvos žmones ir subrandino didelėms politinėms permainoms. Įsiminė šimtatūkstantiniai mitingai Katedros aikštėje ir Vingio parke Vilniuje, Sąjūdžio suvažiavimas, Baltijos kelias. 1989 m. Kėdainiai ir visa Lietuva pasitiko pirmuosius tremtinių palaikus – daugelis galėjo išpildyti paskutinę savo mirusių artimųjų valią.

Kovo 11-oji – diena, kuri pasuko Lietuvos gyvenimą kita linkme, kuri lėmė XXI amžiaus Lietuvos gimimą, atvėrė kelią į Europos Sąjungą, į NATO. Diena, kurios nesulaukė dešimtys tūkstančių partizanų, laisvės kovotojų, Sibiro tremtinių. Jiems visada nulenksime galvas, jų auką prisiminsime ir pagerbsime.

Nuoširdžiai sveikinu visus, kurie švenčiate laisvės paskelbimą – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Džiaukimės šia diena ir savo darbais kurkime vieningą, tvirtą ir gražią Lietuvą. Būkite sveiki, būkite mylimi ir laimingi.


Nuoširdžiai Jūsų –
Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ
LR Seimo narė, TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2011 m. kovo 3 d., ketvirtadienis

Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai siūlo galimybę į pajamas neįskaičiuoti stipendijų kreipiantis dėl paramos

2011 m. kovo 3 d. Seimo nariai Rimantas Jonas Dagys, Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Arvydas Vidžiūnas užregistravo Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymo projektą.

Projektu siūloma suteikti savivaldybės administracijai teisę, patikrinus šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo sąlygas ir surašius buities tyrimo aktą, skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaičiuojant gaunamų stipendijų ir kitos materialinės paramos, teikiamos aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, bei stipendijų ir kitos materialinės paramos, teikiamos profesinių mokyklų mokiniams, besimokantiems pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti.

Skaičiuojama, kad stipendiją ir kitą materialinę paramą gaunančių studentų, išskyrus gaunančius socialinę stipendiją ir piniginę socialinę paramą, yra apie 7,5 tūkstančio.

Šiai teisei įgyvendinti siūloma panaudoti lėšas, sudarančias iki 2 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2011 m. gegužės 1 d.


Parengė
Dalia Aleksejūnienė
Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja

2011 m. kovo 2 d., trečiadienis

KVIEČIAME

Kviečiame į literatūrinę popietę, skirtą Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai atminti. Sveikins Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios rektorius Vytautas Grigaravičius, ištraukas iš naujausios Aldonos Ruseckaitės knygos „Marios vandens“ skaitys aktorė Olita Dautartaitė. Dalyvaus Kauno akademinio dramos teatro direktorius aktorius Egidijus Stancikas.

Popietė vyks kovo 9 d. 17 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje, (2 aukštas) Laisvės al. 39, Kaunas.

Renginio globėja – LR Seimo narė Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ.

Maloniai kviečiame dalyvauti.