2016 m. sausio 28 d., ketvirtadienis

Paminėti šaunių Lietuvos sūnų, paklojusių pagrindus Lietuvos valstybingumui ir visą gyvenimą paskyrusių šalies gerovei, gimtadieniai

Vakar paminėjome šaunių Lietuvos sūnų, paklojusių pagrindus Lietuvos valstybingumui ir visą gyvenimą paskyrusių šalies gerovei, gimtadienius. 

Jonas Vileišis, Steponas Kairys, Kazimieras Steponas Šaulys - 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarai - išsilavinę, daug pasiekę savo profesinėse srityse, veiklūs, nors ir skirtingų partijų nariai, bet turėję bendrą tikslą - gyventi nepriklausomoje valstybėje. 

Vytautas Gužas-Kardas kruvinų sovietinių represijų metais stojo į partizanų gretas, nes kitaip negalėjo. Jaunesniam broliui Danieliui knygutėje V. Gužas parašė: „Negailėk savęs paaukoti Tėvynei, ainiai per amžius tave minės“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė













2016 m. sausio 26 d., antradienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pareiškė nuomonę dėl Europos Parlamento siūlomos rinkimų reformos

Šiandien posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau – Komitetas), dalyvaujant Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams, apsvarstė Europos Parlamento pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo siūloma reformuoti Europos Parlamento rinkimų sistemą, (toliau – Pasiūlymas). 

Komitetas, apsvarstęs Europos Parlamento pateiktą Pasiūlymą ir gautas atsakingų institucijų išvadas dėl jo, pripažino, kad Europos Parlamento siūlomos nuostatos dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos ir Pasiūlymu siekiami tikslai galimai geriau būtų pasiekti įgyvendinant priemones Sąjungos lygiu nei atskirų valstybių narių pavieniais nacionaliniais teisės aktais, ir konstatatavo, kad nėra galimo prieštaravimo subsidiarumo principui. 

Vis dėlto Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad Pasiūlymas nėra išsamiai pagrįstas, t.y. galimai nėra visiškai įgyvendinti reikalavimai, nustatyti prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos pridedamo Protokolo (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Taip pat Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios Pasiūlymo normos nėra pakankamai aiškiai suformuluotos, todėl būtų tikslinga pakartotinai įvertinti, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų tada, kada po svarstymų bus parengtos patobulintos ir aiškios Pasiūlymo nuostatos ar parengti įgyvendinamieji teisės aktai. 

Komitetas iš esmės pritarė Užsienio reikalų ministerijos 2016-01-06 siūlomai pozicijai dėl Pasiūlymo. Tačiau pastebėjo, kad Pasiūlymo pirminis svarstymas pradėtas Bendrųjų reikalų darbo grupėje, o išsamios derybos dėl jo vyks Nyderlandų pirmininkavimo metu. Kai kurie Pasiūlymu teikiami Rinkimų Akto pakeitimai gali sukelti neaiškumų ar turėti ženklios įtakos nacionaliniam teisiniam reglamentavimui. Europos Sąjungos institucijoms teikiamoje Lietuvos Respublikos pozicijoje turi atsispindėti kuo išsamesnės nuomonės dėl Pasiūlymo nuostatų. Todėl Komitetas pasiūlė Užsienio reikalų ministerijai siūlomą poziciją papildyti suderintomis nuostatomis, atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos, Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų už Pasiūlymo reguliavimo sritį atsakingų Lietuvos Respublikos institucijų pateiktus pasiūlymus ir argumentus dėl reglamentavimo tikslingumo ir apimties. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto VII rudens sesijos veiklos ataskaita

PATVIRTINTA
Valstybės valdymo ir 
savivaldybių komiteto 
2016 m. sausio 26 d. 
protokoliniu nutarimu 
(protokolas Nr. 113-P-1) 


LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETO 
 2015 M. VII (RUDENS) SESIJOS VEIKLOS 
A T A S K A I T A





II. Komiteto veiklos kiekybinė charakteristika


Seimo pavedimai Komitetui ir įstatymai, kurie buvo priimti VI sesijoje Komiteto darbo krūvio palyginimą su kitais Seimo komitetais pagal priskirtus svarstyti teisės aktus galima pamatyti 4 -7 lentelėse.





Pagal Seimo pavedimus komitetams, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rudens sesijoje buvo 5 vietoje, pagal pavedimus pagrindiniam komitetui - 9 vietoje ir pagal pavedimus papildomam komitetui - 3 vietoje.

Rudens sesijoje buvo priimti šie svarbiausi teisės aktai, kuriems Komitetas buvo paskirtas pagrindiniu: Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas XII-2009. 

Šiuo įstatymu nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, negali gauti kitų pajamų, išskyrus tas, kurios numatytos valstybės tarnybos įstatyme (darbo užmokestis, išmokos ir kt.). Tokiu būdu neužkertamas kelias valstybės tarnautojo pareigas einančiam asmeniui sudaryti papildomą darbo sutartį su ta pačia institucija ar įstaiga, kurioje jis šias pareigas eina, ir sudaryti prielaidas neskaidriam valstybės tarnybai skiriamų lėšų, įskaitant ir lėšas, skirtas institucijų bei įstaigų vykdomų Europos Sąjungos projektų administravimui ar įgyvendinimui, panaudojimui bei valstybės tarnautojų asmeniniam pasipelnymui. 

Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymas XII-2052. 

Įstatyme suvienodinamos nuostatos su kituose rinkimų įstatymuose esančiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis panašias rinkimų organizavimo procedūras. Išplečiamos rinkimų komisijų darbe naudojamų elektroninių ryšio priemonių panaudojimo galimybes; koreguojami Įstatyme vartojamos sąvokos bei terminai; vykdomojo pobūdžio funkcijos priskiriamos administracijos direktoriui; įtvirtintas reikalavimas rinkimų komisijos nariui turėti nepriekaištingą reputaciją – užtikrins aukštesnius reikalavimus rinkimų komisijų nariams; rinkimų užstatas grąžinamas tik nesant pažeidimų – skatins rinkimuose dalyvaujančius subjektus nedaryti pažeidimų; išsamiau reglamentuojamas rinkimų stebėtojo pažymėjimo išdavimas tarptautiniams rinkimų stebėtojams. Visais šiais pakeitimais bus užtikrinamas skaidresnis rinkimų procesas. 

Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ XII-2017. 

Seimo nutarimu Seimo Antikorupcijos komisijai suteikti Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai ir pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės galimai neteisėto naudojimosi valstybės turtu; dėl Druskininkų savivaldybės valdomų bendrovių veiklos teisėtumo; dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų pažeidimo Druskininkų savivaldybėje; dėl kitų įtarimų, kuriuos sukėlė valstybės ir savivaldybės institucijų priimti sprendimai, tiesiogiai susiję su Druskininkų savivaldybe arba savivaldybės tarybos nariais. 

Sesijos pabaigoje priimti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 29 straipsnio pakeitimo, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo, Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir9 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10 straipsniu ir -Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18716 straipsniu įstatymai Nr. XII-2179–XII-2184. 

Įstatymuose numatoma nuo 2016 m. sausio 1 d. sukurti teisinius instrumentus, užtikrinančius efektyvesnę VTEK veiklą bei viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo bei valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų vykdymo efektyvesnę kontrolę. VTEK ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir jų vadovų veiklą siekiama sutelkti ne į kovą su pasekmėmis, bet su priežastimis t.y. pagrindinis dėmesys bus skiriamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laikymosi prevencijai, siekiama įgyvendinti konstitucinio teisingumo principą, reikalaujantį nustatomas sankcijas už teisės aktų pažeidimus diferencijuoti, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei nustatyti administracinę atsakomybę asmenims už trukdymą VTEK atlikti funkcijas ir informacijos per nustatytą terminą be svarbios priežasties nepateikimą bei kiti pakeitimai.

3. Parlamentinė kontrolė 

2015-09-23 išklausė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko informaciją „Dėl rinkimų apygardų ribų tikslinimo“. 

Pagal šiuo metu galiojantį Seimo rinkimų įstatymą Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Įvertinus dabartiniu metu patikslintą rinkėjų skaičių Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose, darytina išvada, kad dalis šiuo metu sudarytų apygardų jau neatitinka teisės aktuose įtvirtintos normos, t. y. kai kuriose rinkimų apygardose rinkėjų skaičius yra mažesnis ar didesnis nei nustatytas koeficientas vienai rinkimų apygardai. Kadangi pastaruoju metu skirtingose Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse kinta gyventojų koncentracija (vienose savivaldybėse vyrauja gyventojų mažėjimo tendencijos, kitose savivaldybėse bei didžiuosiuose miestuose gyventojų skaičius didėja), o taip pat įvertinant ESBO rinkimų stebėtojų Gerosios rinkimų praktikos rekomendacijas, kad nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose būtų ne didesnis nei 10 procentų (t. y. 0,9 – 1,1), vykdant 2020 metais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus yra tikslinga pakoreguoti rinkimų apygardų ribas, įvertinant rinkėjų skaičiaus pokyčius konkrečiose rinkimų apygardose. 

Komiteto nariai susipažinę su pateiktais rinkimų apygardų žemėlapiais nuogąstavo, kad kai kurių rinkimų apygardų ribos keičiasi gana žymiai, kas neigiamai gali atsiliepti į rinkėjų aktyvumą per artimiausius Seimo rinkimus. Komiteto pirmininko Valentino Bukausko nuomone, stabilumas yra svarbus rodiklis ir apygardų ribų keitimas turėtų būti vykdomas palaipsniui ir ypač kaimiškose apygardose, nes gali būti išardytos jau susiformavę bendruomeninės organizacijos. Komitetas nutarė diskusijas dėl apygardų ribų keitimo siūlyti pratęsti Seimo frakcijose. 

2015-09-30 išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie parengtą analizę ir rekomendacijas savivaldybėms dėl pareigybių skaičiaus administracijose nustatymo ir susipažino su Lietuvos laisvosios rinkos instituto įžvalgomis dėl savivaldybių administracijų dydžio. Pastebėta, kad panašaus dydžio savivaldybių administracijose dirbančiųjų skaičius neturėtų ženkliai skirtis, kad savivaldybių lėšos neturėtų būti eikvojamos nepagrįstam darbuotojų skaičiui didinti ar vien tik vadovaujančioms pareigybėms steigti. Komiteto nariai teiravosi apie galimybes įstatymu nustatyti maksimalų leistiną savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių ar savivaldybių administracijų veiklai finansuoti skiriamų asignavimų maksimalų dydį. Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pripažino, kad savivaldybėse šioje srityje esama nemažų skirtumų, tačiau paragino savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių vertinti ne tik pagal gyventojų skaičių, bet ir atsižvelgiant į didesnį skaičių veiksnių - savivaldybių gyventojų demografinę struktūrą ir jos kaitą, jų vykdomų funkcijų ypatumus, įgyvendinamų projektų skaičių ir kt. Komiteto nuomone, Vidaus reikalų ministerijos parengtos rekomendacijos gali pasitarnauti tam, kad savivaldybėse pagrįsčiau ir atsakingiau būtų nustatomas reikalingas darbuotojų skaičius, laikomasi santykio tarp bendrąsias ir specialiąsias funkcijas, taip vadovaujančias ir nevadovaujančias pareigas einančių darbuotojų skaičiaus savivaldybių administracijose, taupiau naudojamos savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos valdymui. Komitetas, atsižvelgdamas į posėdžio metu, vykdant parlamentinę kontrolę dėl Vidaus reikalų ministerijos parengtų rekomendacijų dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo savivaldybės administracijoje (toliau – Rekomendacijos), vykusių diskusijų, kuriose dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai, rezultatus nutarė:

1. Pažymėti Vidaus reikalų ministerijos atliktos analizės išsamumą ir parengtų Rekomendacijų svarbą, iš esmės pritarti Rekomendacijų nuostatoms. 

2. Siūlyti Lietuvos savivaldybių asociacijos Valdybai ir Tarybai apsvarstyti Rekomendacijas ir inicijuoti veiksmus, kad savivaldybės laikytųsi Rekomendacijų. 

3. Siūlyti Vidaus reikalų ministerijai: 1) numatyti Rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ir priežiūros (pasiektų rezultatų vertinimo) tvarką; 2) išanalizuoti ir įvertinti Rekomendacijų įgyvendinimo 2015 m. IV ketvirčio - 2016 m. I pusmečio savivaldybėse rezultatus ir apie juos informuoti Komitetą iki 2016 m. spalio 1 d.; 3) iki 2016 m. kovo 1 d. pateikti pasiūlymus Komitetui dėl galimybės nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybių administracijos valstybės pavestoms (valstybinėms) funkcijoms ir (ar) bendrosioms funkcijoms atlikti būtų sudaromi unifikuoti (standartizuoti) struktūriniai padaliniai ir (ar) steigiamos unifikuotos (standartizuotos) pareigybės.

2015-09-30 išklausė Ūkio ministerijos informaciją apie Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas Lietuvai 2015-2016 metams įgyvendinimo priemonių planą.

Komitetas nutarė:

1. Pažymėti Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijų Lietuvai 2015-2016 metams įgyvendinimo priemonių plano (toliau – Įgyvendinimo priemonių planas), patvirtinto 2015-09-21 Vyriausybės pasitarime svarbą ir iš esmės p r i t a r t i šio plano nuostatoms.

2. Siūlyti Vyriausybei apsvarstyti galimybes:
2.1. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo suderinimą su vykdomais valstybės strateginio planavimo dokumentais, ateityje tobulinti Įgyvendinimo priemonių plano formą, nurodant priemonių sąsajas su valstybės strateginiais programiniais dokumentais.
2.2 Siekiant užtikrinti veiksmingą numatytų pagrindinių struktūrinių reformų įgyvendinimą, ateityje Įgyvendinimo priemonių planą tvirtinti atsakingos institucijos sprendimu (pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimu, bendru už priemonių įgyvendinimą atsakingų ministrų įsakymu ar pan.), numatant priemonių įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už rezultatus tvarką.

2015-10-06 tęsdamas pavasarinės sesijos parlamentinę kontrolę, susipažino su Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-71 patvirtinta Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 metų programa ir atsižvelgdamas į tai, kad minėta programos įgyvendinimas baigiasi 2015 m. ir pripažindami tokios programos reikalingumą ir naudą vietos bendruomenėms, kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydamas pateikti informaciją kaip yra vykdoma Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 metų programa 2015 m., kaip rengiama naujo laikotarpio Vietos bendruomenių savivaldos programa, ar sudaryta darbo grupė šiai programai rengti, kokios planuojamos naujos nuostatos, kokias nuostatos nepasiteisino ir kas numatoma keisti; ar numatoma atsižvelgti į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių 2015 m. balandžio 22 d. posėdžio protokolu Nr. 113-P-7 pateiktas rekomendacijas dėl Programos įgyvendinimo aprašo nustatant, kad ne mažiau kaip 1/3 vietos bendruomenės tarybos narių turi sudaryti seniūnaičiai ir išbraukiant išlygą „jeigu toje teritorijoje yra pakankamas vietos bendruomenės gyventojų atstovų (seniūnaičių) skaičius“; ar planuojama tikslinti „vietos bendruomenės“ sąvoka, derinant ją su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo definicijomis bei ar planuojama reglamentuoti Programos įgyvendinimą, susiejant jį su savivaldybių strateginiuose planavimo dokumentuose nustatytais tikslais ir uždaviniais.
Komitetas gavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją, kad Seimui paskelbus 2016 m. Vietos bendruomenių metais, yra kuriamas naujas bendruomeninės veiklos finansavimo 2016 m. modelis, konkurso būdu finansuojant bendruomeninių organizacijų veiklos projektus, skirtus bendruomeninei veiklai stiprinti.

Komitetas šią parlamentinės kontrolės veiklą pratęs pavasario sesijoje.

2015-10-14 išklausė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko informaciją apie informacinių technologijų taikymą Kirgistano (Kirgizijos) 2015 m. Parlamento rinkimų korupcijos prevencijoje.

Komitetas išklausęs informaciją pasiūlė VRK įvertinti Lietuvos galimybes pritaikyti Kirgizijos ir kitų šalių patirtį ir pateikti Komitetui siūlymus dėl finansinių išlaidų poreikio, rinkimų procedūrų, techninių priemonių bei teisinės bazės tobulinimo organizuojant rinkimus. Komitetas, svarstydamas 2016 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą siūlė pagrindiniam komitetui skirti Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomai lėšų rinkimų ir referendumų organizavimui, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas tam nepritarė.

2015-10-14 išklausė, o lapkričio 4 d. įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio pateiktą informaciją apie ministerijų ir ministerijų vadovų komandiruočių 2014 m. planuotas ir faktines išlaidas bei 2015 m. planuotas išlaidas ir nutarė:

1. Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad ministerijų ir jų vadovybių komandiruočių išlaidos planuojamos nepakankamai pagrįstai, lėšų komandiruotėms apimtys ne visada atitinka ministerijoms keliamus tikslus ir vykdomą veiklą, nėra įprasta vertinti komandiruotes rezultatyvumo (planuotų rezultatų pasiekimo lygio ) ir naudingumo (gautos naudos) aspektais.

2. Siūlyti Vyriausybei daugiau dėmesio skirti ministerijų ir jų vadovybių komandiruotėms numatomų lėšų planavimui bei komandiruočių rezultatyvumo ir naudingumo vertinimui.

3. Siūlyti ministerijų vadovybėms apie jų numatomas komandiruotes į užsienio šalis (komandiruočių tikslus ir svarbiausius renginius komandiruočių metu) informuoti atitinkamas ministerijas kuruojančius Seimo komitetus ir, esant tikslingumui, kviesti vykti ir šių komitetų atstovus.

2015-11-06 Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo statute numatytas komitetų veiklos kryptis, įgaliojimus ir bendradarbiavimą, kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą dėl informacijos apie Privalomojo sveikatos draudimo tarybos, Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų valdymo schemą, Valstybinės ligonių kasos ir kiekvienos iš teritorinių ligonių kasų vidinę struktūrą, pareigybes, etatų ir darbuotojų skaičių, 2014–2015 m. asignavimus, skirtus įstaigų veiklos administravimui ir apmokėjimui už teikiamas paslaugas.

Informaciją Komitetui pateikė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), kuri yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti Lietuvos Respublikos valstybės valdymo institucija, išlaikoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be Valstybinės ligonių kasos privalomąjį sveikatos draudimą dar vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba (kolegiali patariamoji Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos institucija) ir penkios teritorinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) ligonių kasos, kurių steigėja yra Valstybinė ligonių kasa.

Priemonės tikslas buvo susipažinti su Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų valdymo schema, vidine struktūra, esamomis pareigybėmis, etatų ir darbuotojų skaičiumi ir skiriamais asignavimais.

2015-11-11 išklausė Valstybės kontrolierių informaciją apie Valstybės kontrolės atlikto 2014 m. valstybinio audito savivaldybėse rezultatus.

Didžiausio komiteto narių dėmesio sulaukė vaikų maitinimo organizavimo trūkumai savivaldybėse: tai netinkamas vaikų maitinimo paslaugų pirkimo organizavimas (pvz., netinkami maitinimo ar maisto produktų pirkimo dokumentai; formalios pirkimo procedūros; siekimas sudaryti sutartis su esamu tiekėju; sutarties sudarymo ir vykdymo metu keičiama maisto produktų kaina ir kt.), neskiriamas pakankamas dėmesys vaikų maitinimo kokybei (pvz. nesinaudojama teise inicijuoti tiekiamų maisto produktų ar pagamintų patiekalų kokybės patikrinimus, ne visose švietimo įstaigose paskirti asmenys, atsakingi už maitinimo paslaugų sutarčių vykdymo kontrolę ir kt.), savivaldybių turtas ir lėšos naudojamas neracionaliai (pvz., tiekėjai neatlygintinai naudojasi savivaldybių turtu – virtuvių bei valgyklų patalpomis, inventoriumi; savivaldybės iš biudžetų apmoka patalpų, kuriomis naudojasi maitinimo paslaugų teikėjas, šildymo ir kitas išlaidas), taip pat kiti trūkumai ir pažeidimai. 

Komitetas pirmasis Seime susipažino su 2014 m. valstybinio audito savivaldybėse rezultatais. Komiteto pirmininko Valentino Bukausko nuomone, tam, kad būtų priimti konkretūs ir ilgalaikiai sprendimai diskusijas reikia pratęsti ir sistemines problemas bei būdus ir priemones joms spręsti viešai aptarti platesniame rate, dalyvaujant Seimo komitetų, Vyriausybės ir atsakingų ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Valstybės kontrolės atstovams. Komitetas išklausęs informaciją pripažino, kad pirmą kartą Valstybės kontrolės atliktas tokios apimties sisteminis savivaldybių auditas yra labai naudingas ir savalaikis, todėl siekiant nuosekliai ir tikslingai spręsti valstybinio audito metu nustatytas sistemines savivaldybių problemas (ypač susijusias su vaikų maitinimo organizavimu) artimiausiu metu surengti kelių komitetų jungtinį posėdį/diskusiją, pakviečiant jame dalyvauti visų pasirinktoje veiklos srityje, kurioje nustatytos savivaldybių sisteminės problemos, veiklą vykdančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir (ar) įstaigų atstovus: iš atitinkamų ministerijų, Vyriausybės įstaigų ar įstaigų prie ministerijų, Valstybės kontrolės, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos ir (ar) atskirų savivaldybių atstovus.

2015-11-11 išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie savivaldybių teritorijoje esančių vaikų globos (rūpybos) institucijų optimizavimo eigą ir ten gyvenančių vaikų socialinę integraciją, o lapkričio 18 d. nutarė:

1. Vykdant parlamentinę kontrolę ir atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( toliau – ministerijos) komitetui pateikta informacija nepakankamai atskleidė savivaldybių teritorijoje esančių vaikų globos (rūpybos) įstaigų optimizavimo, pagalbos asmenims, kuriems baigiasi globa (rūpyba) integruojantis į visuomenę efektyvumą, 2016 m. kovo mėnesį pakartotinai kreiptis į ministeriją dėl atnaujintos informacijos pateikimo.

2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Probleminių šeimų strategijos ir Psichologo praktinės veiklos įstatymo parengimo galimybes. Apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.

3. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto dėmesį, kad atsižvelgiant į siūlomų nuostatų aktualumą, turėtų būti kuo greičiau priimtas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2931 ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektų.

4. Prašyti Tauragės apskrities regioninės plėtros tarybos pateikti Komitetui informaciją apie priimtus sprendimus dėl Viešvilės vaikų globos namų pertvarkymo veiksmų plano.

2015-11-19 į Komitetą kreipėsi gyventojai, reikšdami susirūpinimą dėl Lietuvos e. sveikatos sistemos ir elektroninio recepto diegimo. Nors buvo skelbiama, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, dalyvaujančios Lietuvos e. sveikatos sistemos plėtros projektuose, ne vėliau kaip nuo š. m. lapkričio 2 d. privalės elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, susijusius su pacientų sveikata ir jos priežiūra, ir teikti juos į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemą bei bus įdiegtas elektroninis receptas. Nustatyta, kad ši sistema neveikia arba veikia su dideliais trūkumais, todėl Komitetas paprašė pateikti informaciją apie Lietuvos e. sveikatos sistemos ir elektroninio recepto diegimą: kokios priemonės yra įgyvendintos ar numatomos įgyvendinti diegiant šią sistemą, kiek lėšų ir iš kokių fondų yra skirta šioms priemonėms įgyvendinti, ar numatoma skirti papildomų lėšų, jei taip, kiek lėšų ir iš kokių fondų numatoma papildomam finansavimui. Taip pat Komitetas pasiteiravo kokių veiksmų artimiausiu metu numato imtis Sveikatos apsaugos ministerija, kad būtų užtikrintas sklandus e. sveikatos sistemos ir elektroninio recepto diegimas ir veikimas.

Iš pateiktos informacijos paaiškėjo, kad Lietuvos e sveikatos sistemos naudojimo pradžia, yra laipsniška, su pereinamaisiais laikotarpiais, pirmiausiai ja pradeda naudotis sveikatos priežiūros įstaigos, dalyvaujančios e. sveikatos sistemos plėtros projektuose, bet ministerija yra sudariusi sąlygas kiekvienai SPĮ pasirašyti sutartį su Registrų centru. Kad būtų užtikrinta nuosekli Lietuvos e. sveikatos sistemos politika sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. V-1006 įsakymu patvirtinta Lietuvos e sveikatos sistemos 2015-2025 metų plėtros programa.

2015-11-25 išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie Regioninės plėtros įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir tobulinimą bei siūlymus Lietuvoje suformuoti Teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygį atitinkančius teritorinius statistinius vienetus. Komitetas išklausęs informaciją pažymėjo, sprendimai dėl regionų modelio po 2020 m. Lietuvoje turės svarbių politinių pasekmių, todėl paprašė pateikti papildomą informaciją.

2015-12-16 papildomai išklausė Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų informaciją dėl siūlymų Lietuvoje sudaryti naujus regionus, atitinkančius Teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygio teritorinius statistinius vienetus, o gruodžio 22 d. priėmė protokolinį nutarimą pažymėdamas, kad sprendimai dėl naujų NUTS 2 lygio regionų sudarymo Lietuvoje:

1) turi būti priimti atsižvelgiant į tai, kad tokie regionai šalyse formuojami ne dirbtinai, bet siekiant, kad būtų įtvirtinti funkcionalūs ir augimo potencialą turintys vidiniai šalies regionai ir sudarytos prielaidos jų tolesnei plėtrai, kad stiprėtų Lisabonos sutartimi įtvirtinta teritorinė sanglauda;

2) turės svarbių pasekmių Lietuvos gyventojams, ekonominiam augimui, politiniams, socialiniams, demografiniams ir kitiems svarbiems procesams visos valstybės ir/ar atskirų jos teritorijos dalių atžvilgiu;

3) gali įtakoti paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavimą 2014-2020 metais ir laikotarpiui nuo 2020 metų;

4) gali pareikalauti papildomų institucinių, finansinių išteklių ir žmogiškųjų administracinių gebėjimų bei sudaryti poreikį diegti naują Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų programavimo ir administravimo mechanizmą Lietuvoje;

5) turi būti parengti, suderinti ir priimti iki 2016 m. vasario 1 d., kada visos Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pateikti pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1059/2003 (NUTS reglamento) priedo keitimo;

6) turi būti priimti anksčiau, nei taps žinomi Europos Komisijos pasiūlymai dėl naujojo finansinio laikotarpio (Europos Komisijos pasiūlymus numatoma pateikti 2018 m.).

Komitetas pasiūlė Vyriausybei kad:

1) NUTS 2 lygio regionus Lietuvoje sudaryti aukštesniųjų Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių teritorinių vienetų – apskričių pagrindu, nekeičiant jų ribų;

2) kuo ankstyvesnėje stadijoje įsitraukti į Europos Sąjungos lygiu vyksiančias diskusijas, konsultacijas ir derybas dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, skiriamų šalims-narėms, bei jų planavimo ir administravimo sistemos naujuoju 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu nustatymo, siekiant kad Lietuvai ateityje būtų priimti kuo palankesni sprendimai;

3) pripažinti, kad NUTS 2 lygio regionų sudarymas Lietuvoje yra sietinas su Europos Sąjungos Sanglaudos politikos įgyvendinimu ir Europos Sąjungos fondų lėšų šiai politikai įgyvendinti gavimu ir nepakeičia poreikio (būtinumo) sudaryti Lietuvos nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti tinkamus planinius regionus;

4) siekiant kad Lietuvoje realiai mažėtų socialiniai-ekonominiai skirtumai tarp Lietuvos regionų ir regionų viduje, būtų formuojama ir įgyvendinama veiksminga nacionalinė regioninė politika, teikti Seimui svarstyti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, parengtą vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 18 d. priimto Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1094 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, iš kurių ypač svarbiomis pripažintinos nuostatos dėl regioninės plėtros tarybų vaidmens ir veiklos efektyvumo didinimo būdų įteisinimo.

2015-12-16 išklausė ir gruodžio 22 d. priėmė protokolinį nutarimą dėl 2015 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitos apie savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus 2015 m., kuriuo pasiūlė:

1. Pritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitai.

2. Siūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai:
2.1. Skirti daugiau dėmesio rinkimų komisijų veiklos kokybei. Sudarant apylinkių rinkimų komisijas ir skiriant komisijų pirmininkus, esant galimybei, taikyti rotaciją komisijų pirmininkams.
2.2. Užtikrinti, kad balsavimo patalpos atitiktų rinkimų įstatymuose nustatytus reikalavimus.
2.3. Ieškoti galimybių tobulinti balsavimo ir balsavimo rezultatų nustatymą panaudojant elektronines skaičiavimo priemones.

5. Renginiai 

5.1. Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų 

2015-10-14 Komiteto nariai ir biuro darbuotojai dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva surengtoje konferencijoje „Savivaldos savarankiškumo didinimas“, skirtoje Vietos savivaldos dienai.

Konferencijos dalyvius pasveikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pranešimus skaitė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, finansų ministras Rimantas Šadžius, prof. habil. dr. Gediminas Merkys.

Renginyje dalyvavo Seimo nariai, savivaldybių merai, administracijų direktoriai, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai.

2015-12-09 Komitetas kartu su savivaldybių kontrolierių asociacija surengė konferenciją skirtą savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos 25–erių metų veiklos savivaldoje paminėjimui. Konferencijos metu diskutuota apie savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų veiklą ir perspektyvas.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, pradėdamas konferenciją, pažymėjo, kad teisės aktai garantuoja savivaldybių kontrolieriams jų veiklos nepriklausomumą, tačiau praktikoje savivaldybių kontrolieriui neretai tenka ieškoti, kaip suderinti nepriklausomumą ir profesionalumą su atskaitingumu savivaldybės tarybai. V. Bukauskas akcentavo, kad yra tikslinga ieškoti tinkamiausių būdų, kurie sudarytų optimalias sąlygas savivaldybių kontrolieriams dirbti kokybiškai. „Tai, visų pirma, reiškia dirbti profesionaliai ir atsakingai, objektyviai vertinti esamą ekonominę-finansinę savivaldybės padėtį, užtikrinti, kad būtų ginami vietos bendruomenių viešieji interesai“, - konferencijoje sakė komiteto pirmininkas.

Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Juozas Vaičiulis konferencijoje apžvelgė Lietuvos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų raidą per 25-erius veiklos metus ir pateikė siūlymų dėl šių tarnybų veiklos tobulinimo. Europos Komisijos įsteigtos Europos regioninių išorės auditorių organizacijos EURORAI valdybos narys Helmut Brukner pristatė Europos regionų išorės audito institucijų veiklą. Lenkijos regioninių audito rūmų Analizės komiteto pirmininkas Tadeusz Dobek pasidalino organizacijos patirtimi savivaldoje. Norvegijos savivaldybių kontrolierių asociacijos pirmininkas Per Olav Nilsen pristatė patirtį audituojant savivaldybes. Konferenciją surengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kartu su Savivaldybių kontrolierių asociacija. Konferencijoje dalyvauja Seimo nariai, Lietuvos Valstybės kontrolės atstovai, Lietuvos savivaldybių merai, kontrolieriai ir svečiai iš Lenkijos, Norvegijos ir kitų užsienio valstybių.

2015-12-16 Komitetas kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu surengė diskusiją tema „Mokinių nemokamo maitinimo ir vaikų maitinimo paslaugų organizavimas savivaldybėse: problemos ir sprendimai“.

Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, 2015 m. lapkričio 4 d. posėdyje išklausęs Valstybės kontrolės 2014 m. valstybinio audito savivaldybėse rezultatus susirūpino audito metu nustatytais vaikų maitinimo organizavimo trūkumais savivaldybėse, todėl nusprendė kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu surengti diskusiją Seime ir aptarti sistemines vaikų maitinimo organizavimo ir teikiamų maitinimo paslaugų kokybės užtikrinimo problemas, o taip pat surasti būdus ir priemones joms spręsti.

Surengtoje diskusijoje, išklausius Valstybės kontrolės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ministerijų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Tėvų forumo, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių atstovų pasisakymus, pastebėtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas, vieningo teisinio reglamentavimo nebuvimas. Kaip pastebėjo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas „vaikų maitinimo organizavimo ir teikiamų maitinimo paslaugų kokybės užtikrinimo situacijai apibūdinti tinka lietuviška patarlė: trys auklės – vaikas be galvos, keturios ministerijos – vaikų maitinimas be kokybės“, todėl nuspręsta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengtų kompleksinius siūlymus dėl maitinimo paslaugų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros ir socialinės globos ir rūpybos įstaigose kokybės užtikrinimo ir šių paslaugų teikimo priežiūros tobulinimo bei parengtų vieningą tai reglamentuojantį teisės aktą.

6. Tarptautiniai ryšiai 

6.1 Surengti vizitai 

2015 m. spalio 20-22 dienomis Komitetas, plėtodamas tarpparlamentinį bendradarbiavimą su Latvijos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komitetu ir Estijos Riigikogu Konstituciniu komitetu, surengė išvažiuojamąjį posėdį-susitikimą. Dar 2014 m. lapkričio 3 d. Rygoje susitikę minėtų trijų Baltijos valstybių parlamentų komitetų pirmininkai susitarė reguliariai organizuoti komitetų narių susitikimus-posėdžius, kuriuose būtų diskutuojama apie aktualiausius klausimus, kylančius komitetų kompetencijų srityje nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Vykdant šį susitarimą 2015 m. spalio 20 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai išvažiuojamajame posėdyje-susitikime su Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto nariais bei Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Arnis Cimdars aptarė Latvijos rinkimų apygardų formavimo, balsų skaičiavimo bei elektroninio balsavimo ir kitus su rinkimų sistemomis susijusius klausimus, bei su komiteto nariais aptarė Latvijoje vykdomos administracinės teritorinės reformos aktualijas.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas susitikimo metu pažymėjo, kad rinkimų apygardų formavimo klausimas yra aktualus Lietuvai, kadangi Lietuvos Konstitucinis Teismas ką tik priėmė nutarimą dėl vienmandačių apygardų perskirstymo ir kad prieš įgyvendinant šį nutarimą Lietuvos atsakingos institucijos turės atlikti analizę, kad kiekvienoje apygardoje būtų nustatytas optimalus rinkėjų skaičius.

Spalio 21 d. Komiteto nariai dalyvavo susitikime su Estijos Policijos ir sienos apsaugos tarnyba kur susipažino su asmens indentifikavimo kortelės (toliau ID) naudojimu, diskutavo apie ID kortelės pritaikymą įvairiose valstybei aktualiose srityse bei saugumo užtikrinimo galimybėmis. Komiteto nariai taip pat susitiko su Estijos Riigikogu Konsitucinio komiteto pirmininku Kalle LAANET ir komiteto nariais ir aptarė Estijos patirtį sisteminant ir kodifikuojant rinkimų įstatymus, formuojant rinkimų apygardas ir sprendžiant elektroninio balsavimo ir kitus su rinkimų sistemomis susijusius klausimus bei susipažino su Estijos rinkimų sistema.

Diskusijų metu įgytos žinios buvo naudingos svarstant Lietuvos Respublikos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, kurie Seime buvo priimti šiais metais.

6.2 Priimta delegacijų 

2015-09-24 Komiteto nariai ir biuro darbuotojai, dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorei Romai Žakaitienei, priėmė Ukrainos Aukščiausiosios rados narius pagal tarptautinę Respublikonų instituto finansuojamą tęstinių mokymų programą Rytų Kaimynystės šalių parlamentų nariams ir tarnautojams. Susitikimo metu diskutuota valdžios decentralizacijos ir regioninės plėtros klausimais.

2015-12-07 Komiteto nariai ir biuro darbuotojai priėmė Ukrainos vietos savivaldos deputatų, visuomeninių organizacijų lyderių ir diplomatinės akademijos atstovų delegaciją. Susitikimo metu svečiai buvo supažindinti su vietos savivaldos sistema Lietuvoje.

2015-12-11 biuro darbuotojai kartu su Kaimo reikalų komiteto biuro darbuotojais susitiko su Italijos Kampanijos regiono savivaldybių atstovais. Susitikimo metu pasidalinta patirtimi ir aptartos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016 m. sausio 25 d., pirmadienis

Kvietimas į nemokamas filmų popietes

Kviečiu į nemokamas filmų popietes Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinės salėje (Laisvės al. 39, II aukštas, Kaunas), kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį. 

Pirmoji popietė - sausio 28 d. 16 val. žiūrėsime filmą "ŽAIBAS - DZŪKIJOS LEGENDA". 

Kviečiu dalyvauti!




Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016 m. sausio 20 d., trečiadienis

2016-01-26 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2016-01-26 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016 m. sausio 13 d., trečiadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: Konkurencijos tarybos prašoma pradėti tyrimą, ar teisėtai Vyriausybė AB „Lietuvos energijos gamybą“ įpareigojo teikti elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugą

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, TS-LKD šešėlinės vyriausybės energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydami ištirti, ar Vyriausybė, panaikinusi remtinas elektros energijos gamybos kvotas Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų termofikacinėms elektrinėms ir nustačiusi, kad visą elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugą be konkurso teiktų iš anksto pasirinktas ūkio subjektas – AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Lietuvos elektrinė“ padalinys, nepažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatų. 

Remdamasi šiuo Vyriausybės nutarimu AB „Vilniaus energija“ šių metų pradžioje paskelbė, kad Vilniaus termofikacinė elektrinė VE-3 elektros rinkoje dalyvauti negali, neturi kitų būdų uždirbti pajamų, todėl šios geros būklės 360 MW galios termofikacinės elektrinės, kurios atstatomoji vertė siekia kelis šimtus milijonų eurų, veikla nutraukiama. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė prarado didelės vertės turtą ir patyrė turtinę žalą. 

Mūsų vertinimu, Vyriausybei panaikinus remtinos elektros energijos kvotas turėjo būti patvirtinta teisinė aplinka, kuri leistų termofikacinėms jėgainėms gauti pajamų iš dalyvavimo rezervavimo paslaugų rinkoje, nes nebuvo priimta jokio sprendimo, kuris numatytų termofikacinių elektrinių, kaip didelio našumo elektros generavimo pajėgumų, atsisakymą ir jų uždarymą, bei uždarymo sąnaudų kompensavimą. Kai buvo priimamas sprendimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, tam tikslui buvo skirtos valstybės ir ES lėšos“, – teigia Seimo nariai. 

Ilgalaikiuose Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ patvirtintuose energetikos sistemos plėtros planuose laikoma, kad termofikacinės jėgainės yra šalies elektros energetikos sistemos dalis bent jau iki 2024 metų ir iki to laiko jų nenumatoma atsisakyti, uždaryti ar konservuoti. 

Vertinant Vyriausybės sprendimą, reikėtų pažymėti, kad nėra jokių galiojančių teisės aktų, kurie elektros energijos rezervavimo paslaugos teikimą kvalifikuotų kaip tokią, kuriai netaikoma konkurencijos teisė, taip pat nėra nustatyta išimtinė ar specialioji teisė pirkti paslaugą tik iš vieno konkretaus ūkio subjekto. Priešingai, Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo 67 str. 1 dalis nustato, kad elektros sistemos rezervinių galių tiekimo kainos yra nereguliuojamos. Priimdama sprendimą Vyriausybė neįvertino, ar jos nutarimu nustatomas konkurencijos ribojimas, kad rezervinę galią teiks vienintelis subjektas, yra teisėtas ir/arba neprieštarauja Konkurencijos įstatymui“, – kreipimesi konstatuoja Seimo nariai. 



Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko kalba Laisvės gynėjų dienos 25-ųjų metinių minėjime

Seimo kanceliarijos (aut.- Džoja Barysaitė) nuotrauka
Jūsų Ekscelencija Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Seimo nariai, Sausio 13-osios įvykių dalyviai, aukų artimieji, mieli Nepriklausomos Lietuvos žmonės, brangūs svečiai, 

25-erius iš 26-ių savo gyvenimo metų gyvenu laisvoje Lietuvoje, nesu toks vienas, šiuo metu Lietuvoje studijuoja daugiau nei 150 000 studentų, visose aukštosiose mokyklose galutinai įsitvirtino jau Nepriklausomos Lietuvos jaunuolių karta. Ir mes esame dėkingi už galimybę siekti aukštojo mokslo laisvoje Lietuvoje. Mes negalime dalintis prisiminimais apie laisvės kovas, tačiau apie jas girdėjome iš savo senelių, tėvų, istorijų mokykloje. Tačiau suprantame laisvės vertę, suprantame laisvės kainą. Žinome ir atpažįstame ir padėkojame tiems žmonėms, be kurių tai būtų sunkiai įmanoma. 

Žvelgiant į modernaus pasaulio istoriją, galime pastebėti, kad studentija visuomet atsidurdavo įvykių priešakyje, ne išimtis ir Lietuva. Tai socialine grupė aktyvių, tikinčių ir mąstančių žmonių. Tad nenuostabu, jog okupacinės jėgos visuomet siekdavo kontroliuoti aukštąsias mokyklas, studentiją, profesūrą. Šiandiena to nėra, dėka žmonių, kurie susirinko ir paaukoję savo gyvybes mums sukūrė laisvę, kuria didžiuojamės. 

Taip, mano karta negali prisiminti tragiškos sausio 13-osios kovos už laisvę, taip, tuomet mes negalėjome prisidėti prie dešimtmečius brandintos laisvos Lietuvos idėjos įgyvendinimo, tačiau privalome veikti šiandien ir išlaikyti taip sunkiai iškovotą laisvę. 

Turime ginti iškovotą laisvę. Patriotizmas, meilė Tėvynei ir artimui, meilė mūsų tautos kalbai ir istorijai, tikėjimas idėjomis ir tikslais, į kuriuos einame. Tai vertybės, kurias kiekviename privalo atskleisti ir surasti švietime, mokykloje, universitete.. Tai pagrindinės kolonos, dėl kurių studentija neapleis iškovotos laisvės. Tai pagrindiniai principai, kurių vedamų žmonių labiau nei ginklų gali, turi ir privalo bijoti kiekvienas, kuris grasintų mūsų laisvei. 

Turime branginti laisvę. Demokratija, laisva mintis ir išsilavinusi tauta, tai yra laisvės užtikrinimo matas. Tik išsilavinusi ir laisvai mąstanti tauta turi ateitį. Lietuva eina šiuo keliu ir visoje Europoje esame vieni iš lyderių, pagal išsilavinusių žmonių kiekį. Tiesa, ne tik kiekis čia turi būti svarbus. Todėl turime siekti, kad aukštasis mokslas taptu kokybišku valstybės pagrindu, ant kurio ir toliau galėtume statyti savo visų mylimą valstybę. 

Turime dalintis laisve. Laisvės kovoje nebuvome vieni, tad turime padėkoti už palaikymą kelyje į laisvę ir padėti kitoms tautoms jos siekti. Iškovoję laisvę, tapome laisvi keliauti, laisvi matyti ir girdėti kas vyksta pasaulyje. Tai mums leidžia suprasti ir laisvai mąstyti. Ir tik tai apčiuopęs supranti, jog mūsų tautos nueitas kelias yra tikrai didis. Pasaulyje vis dar yra šalių, kur dėl karo apie aukštąjį išsilavinimą ir laivės branginimą belieka tik svajoti, pasaulyje vis dar yra šalių kur nemaža dalis studentų nebaigia studijų visai ne dėl akademinių priežasčių, bet dėl to, kad žūva. Pasaulyje vis dar yra šalių, kurios yra laisvos, tačiau didžiajai daliai jų visuomenės nėra laisvai prieinamas išsilavinimas. Turime dalintis savo patirtimi, turime dalintis savo vertybėmis, turime dalintis savo laisve. 

Žemai lenkiuosi ir tariu ačiū iškovojusiems mums laivę, ir pažadu, jog mes būsime ta studentijos karta, kuri nedvejodama gins. kuri kasdienėje veiklos ir savo poelgiuose laisvę brangins. karta kuri šia laisve dalinsis ir skleis visam pasauliui žinią apie laisvą Lietuva, neįkainojamą laisvės vertę ir nenuginčijamą laisvės galią. Ačiū.


Paulius Baltokas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas

Barikadų statytojo Ričardo Jasponio kalba Laisvės gynėjų dienos 25-ųjų metinių minėjime

Seimo kanceliarijos (aut.- Džoja Barysaitė) nuotrauka
Gerbiamieji iškilmingo minėjimo dalyviai, gerbiamoji Prezidente, 

1991 metais aš dirbau Vilniaus statybos tresto, Statybos valdybos Nr.3 vyriausiuoju inžinieriumi. Po Sausio 13-osios nakties, pailsėję ėjome į darbus. Iš pat ryto man paskambino man, vyriausiajam inžinieriui, nes buvau gana aktyvus Sąjūdžio dalyvis ir pavedė skubiai užtverti prieigą prie Aukščiausiosios Tarybos ir iš Gedimino prospekto pusės pastatant barikadą. Tuo metu Statybos valdyba Nr.3 statė naujuosius gimdymo namus kelyje į Pilaitę, kur dabar statomi rekonstruojami Saugumo rūmai. Statybvietėje mes patys gaminome pamatų blokus, kurių turėjome sukaupę didelį kiekį. Paskambinau statybvietės darbų vadovui Antanui ir sutarėme skubiai pradėti vežti pamatų blokus link Aukščiausiosios Tarybos. Kranai automobiliai buvo centralizuotai parūpinti Statybos tresto dispečerių. Su pirmaisiais kroviniais atvyko du darbininkai, pavardes jų prisimenu, vardu ne, atsiprašau, tai Slomskas ir Busilas. Nieko nelaukęs, be jokių papildomų nurodymų, iš ryto pradėjau vadovauti didžiosios barikados statybai. 

Aišku, kad mes neturėjome jokių barikados statybos nei brėžinių nei schemų. Sprendžiant iš to, kad viena pamatų blokas sveria virš 1 tonos, o kovinis tankas galėjo sverti, mano vertinimu, apie 50 tonų, maniau, kad reikalinga gana didelė betono blokų masė, viršijanti tanko masę. Pažeisti gatvės akmeninį grindinį, aišku, nenorėjome ir negalėjome. Vadinasi, reikėjo ne tik visiškai užtverti Gedimino prospektą, bet ir barikados masė turėjo būti pakankama. 

Krovininės mašinos vežė pamatų blokus viena po kitos ir mes keturiese, du darbininkai, automobilinio krano vairuotojas, rusakalbis žmogus, atvirai kalbant aš bijojai ar jis nemes darbo, bet mes susitvarkėme iki temstant ir užbaigėme statyti tą barikadą. Apžiūrėjome su vadovybe pastatytą barikadą, pamanėme, kad yra paknakamai stipri ir turėtų laikyti. Pamenu, kad buvo panaudota 106 pamatų blokų. 

Vėliau darbų vykdytojas Antanas Dimaitis vis rūpinosi kaip ten atgauti tuos blokus, nes tai buvo materialinė vertybė, reikėjo ją kažkaip nurašyti ar užaktuoti. Šiuo metu dalis tų pamatų blokų yra eksponuojama šalia Seimo pastato įrengtame stikliniame priestate su užrašu „Laisvė Lietuvai“ ir „Lietuvos širdis – tai Seimas“. 

Kokios gi buvo nuotaikos tarp žmonių? Aš asmeniškai maniau, kad Seimo rūmų šturmas yra praktiškai neišvengiamas. Galvojau, kad nors kažkiek mūsų sąžiningai atliktas darbas, pastatyta barikada, šiek tiek padės ginat Seimo pastatą savanoriams. Kitą dieną, sausio 15 dieną aš pamačiau kokie milžiniški darbai buvo vykdomi aplink Seimo rūmus. Buvo kasami prieštankiniai grioviai, suvežti gelžbetoniai galingi kolektoriai, kitos gelžbetoninės konstrukcijos, jūs matėte, prasidedant iškilmingam minėjimam. 

Pasinaudosiu 2008 metų žurnalo „Karys“ publikacija. Citata iš šio žurnalo. Pasakoja „Vilniaus statybos tresto“ pavaduotojas Henrikas Martinonis, jis yra sakėje. Prašom, Henrikai. (Plojimai) Tai yra paskutinis Statybos tresto vadovas, dar mūsų tarpe, kitų jau nėra, kiti iškeliavę Anapilin. Paminėčiau ir juos. Minėjau Adolfas Žukauskas, Antanas Dovinas, kuris padėjo pastatyti Seimo rūmų priestatą, ponas Paulauskas, nepamenu vardo, ponas Šimonis, irgi nepamenu vardo, tai irgi tikri patriotai. Pasakoja 1991 metų Vilniaus statybos tresto valdytojo pavaduotojas H. Martinonis, kurį ką tik matėte. Jis sako: „Man buvo pavesta sudaryti barikadų išdėstymo ir jų statybos Parlamento prieigose schemą. Ją parengiau sausio 14-osios naktį. Sausio14-ąją 7 valandą ryto prie Parlamento rūmų susitikau su tresto valdytoju A. Žukausku ir architektu A. Lauciumi. Aptarėme barikadų išdėstymą, statybos darbus ir jau 8 valandą pradėjome statybą. Barikadų schema netrukus buvo patvirtinta ir Krašto apsaugos departamente. Aš turėjau vadovauti barikadų statybai. Buvo net surašyta, kas ką konkrečiai daro. 

Tuo metu prie Parlamento 7-osios statybos valdybos viršininkas Antanas Žala, vyr. inžinierius Eimutis Voldemaras statė du objektus: deputatų viešbutį ir Statistikos departamento skaičiavimo centrą. Jai ir buvo pavesta statyti užtvaras šių objektų teritorijoje. 

17-oji valdyba. Zenonas Krampas, vyr. inžinierius A. Kinderevičius, gamybos skyriaus vadovas J. Urbonavičius, (daug kas jį pažįsta) rengė įtvirtinimus palei Neries upę ir privažiavimuose prie Parlamento. 

8-oji statybos valdyba (viršininkas Kęstas Maksimavičius) blokavo įėjimus į dabartinę Nepriklausomybės aikštę iš M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos pusės. 

15-oji valdyba blokavo įėjimus į tunelį ir požemines komunikacijas, vedančias į Parlamentą. (Viršininkas Vytautas Savickis). 

Prieštankinį griovį kasė 14-oji mechanizuota žemės darbų valdyba (direktorius Vaidot Jurgelevič). Ji taip pat užblokavo dabartinės A. Goštauto gatvės atkarpą po Pedagoginio universiteto tiltu. Čia suvežė apie 7 tūkst. kubinių metrų grunto, sustatė galingiausias žemės kasimo mašinas, sudarydamas tris judamas įvažiavimo į Parlamentą užtvaras. Kai įsitraukė ir kitos organizacijos – vežė, kas ką turėjo: metalo laužą, atskirus karkasus, betono blokus. 

Kaip minėjau, tas mūsų pastatytas išlikęs paminklas, blokai su užrašu „Lietuvos širdis” ir dabar primena tragiškąsias 1991 metų sausio įvykių dienas. Tiek norėjau pasakyti. Geros dienos visiems ir taikos.


Ričardas Jasponis, barikadų statytojas

Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos Vandos Pumputienės kalba Laisvės gynėjų dienos 25-ųjų metinių minėjime

Seimo kanceliarijos (aut.- Džoja Barysaitė) nuotrauka
Dieną prieš Sausio 13-osios įvykius ir kartu kitomis greitosios medicinos pagalbos brigadomis ir reanimacine brigada budėjau prie Aukščiausios Tarybos. Buvo labai daug žmonių ir sklandė nuojauta, kad kažkas turi įvykti. Kadangi prieš tai dvi naktis buvau nemiegojusi, tai nutariau baigus pamainą grįžti į namus, tačiau su savimi pasiėmiau tvarsčių atsargą medikamentų dėžę, įtvarų ir parsivežiau į namus. Susitariau su greitosios dispečerine, kad jeigu aš paprašysiu rezervinio automobilio, kad skubiai man atsiųstų. Gyvenau netoli Greitosios pagalbos. Kai pamačiau, kad puolamas Televizijos bokštas, paskambinau į Greitosios dispečerinę, staiga man atsiuntė greitosios mašiną ir visu greičiu su garsiniais ir šviesos signalais nuvažiavome prie bokšto. Iš teisų ką pamačiau, tai sunku apsakyti, koks buvo vaizdas. 

Tai buvo tikras karas: šaudymas, dūmai, tankų trenksmas, žmonių klyksmas ir daugybė sužeistųjų. Tankai trukdė mums privažiuoti su greitąja arčiau į patogesnę vietą, kad galėtume teikti pagalbą. Iš karto prie mūsų greitosios pagalbos mašinos prinešė vieną po kito keturis sužeistuosius ir aš pamačiau, kad jie žuvę. Mane iš tiesų apėmė didžiulis stresas ir tikrai išsigandau. Greitai įšokau į greitosios automobilį ir paprašiau, kad iškviestų kiek galima daugiau mūsų brigadų, nes labai daug sužeistųjų ir reikia teikti pagalbą. Aišku, brigados lėkė kaukdamos per visą miestą, kad kuo skubiau atvažiuotų. Buvo toks kaip ir chaosas, blaškymasis. Tada nutariau, kad reikia užsiimti vadovavimu ir pradėjau vadovauti brigadoms, o taip pat pati teikiau pagalbą. 

Labai greitai pritrūkome tvarsčių, aplinkiniai gyventojai nešė paklodes, plėšė ir stabdėme kraujavimą, palaikėme gyvybines funkcijas ir vežėme į ligonines. Ligoninės pranešė dispečerinei, kad daugiau nevežtų, nes nėra kur dėti sužeistųjų. Tada vežėme jau ne pagal paskirtį į kitas ligonines. 

Kada daugumas sužeistų buvo išvežta, suteikta pagalba, mes, trys gydytojai, nusivilkome striukes, likome su baltais chalatais ir fonendoskopais ant kaklo. Bokštas buvo užimtas, priėjome prie apsauginių aplink bokštą ir paprašėme, kad mus įleistų apžiūrėti, nes laisvės gynėjai pasakė, kad bokšte yra sužeistų ir reikia suteikti pagalbą. Kai mes priėjome, jie į mus pakėlė automatus ir neleido. Vienai mūsų medicinos felčerei G. Kondrotaitei pavyko įsiprašyti, kad įleistų. Ji įėjo į bokštą, tačiau ten mūsų sužeistųjų nebuvo, o bokšto šturmuotojai gulėjo sugulę ant grindų, pasirėmę alkūnėmis ir šalia laikė automatus. 

Kada buvo išvežti visi sužeistieji viskas lyg ir aprimo. Staiga prie Televizijos bokšto prožektorių šviesoje pasirodė kolaborantas J. Jarmalavičius ir prie garsiakalbį pranešė, kad žmonės skirstytųsi į namus, kad jie dabar saugūs, ramūs, valdžia jų rankose ir kad užimta Aukščiausioji Taryba. Žinoma, tarp žmonių kilo baisi panika. Kai kurie rovė nuo galvos plaukus ir visi klausinėjo: nejaugi tai tiesa? Aš ir pati išsigandau, galvojau, nejaugi jau viskas pralaimėta, o tiek žuvusių. Tada greitai įšokau į greitosios mašiną, radijo ryšio pagalba susisiekiau su budinčia brigada budinčia prie Aukščiausiosios Tarybos ir kai sužinojau, kad viskas ramu, greitai paskelbiau kitoms brigadoms ir mes pasakėme žmonėms, kad viskas gerai, kad Aukščiausioji Taryba neužimta. 

Tada visas stresas, kurį patyrė išgirdę tą baisią žinią aplinkiniai žmonės, buvo antroji siaubo banga. Žmonėms įvyko miokardo infarktai, insultai, hipertenzinės krizės vėl pradėjo nešti žmones. Vieną po kito guldėme ant neštuvų, teikėme pagalbą ir vežėme į ligoninę. Kai viską baigėme, buvome leisgyviai. 

Apie 6 valandą ryto visi susirinkome į Greitąją pagalbą, į savo centrą ir tiesiog negalėjau nusiraminti. Jau trys naktys buvo nemiegotos, niekas negalvojo apie miegą, jautėme tik didžiulį stresą. Ir tokia viena kaip ir džiugesnė buvo mums žinia, kaip kitą dieną po įvykių staiga atvyksta iš Ukrainos iš Lvovo du greitosios didžiuliai automobiliai ir keturi gydytojai mums padėti. Atvežė didžiulę labdarą – švirkštai, tvarsliava, kraujo pakaitalai, įtvarai. Ir patys buvo pasiryžę padėti mums pabudėti, pakeisti mus, kad mes nors kiek pailsėtume. 

Sunku žodžiais nusakyti tą bendrumo, ryžto, susikaupimo ir nusiteikimo jausmą, kurį mes jautėme iš mus aplinkui supančių žmonių. Greitosios medikai kartu su kitais darbuotojais atlikome savo pareigą Lietuvai ir, manau, atlikome kaip pridera.


Vanda Pumputienė, Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja

Vilniaus universiteto profesoriaus habilituoto daktaro Arūno Ramanavičiaus kalba Laisvės gynėjų dienos 25-ųjų metinių minėjime

Seimo kanceliarijos (aut.- Džoja Barysaitė) nuotrauka
Mielieji Lietuvos žmonės, iškilūs laisvės kovų dalyviai ir valstybės gynėjai, didvyrių artimieji, gerbiamieji seimo ir Vyriausybės nariai, gerbiamieji svečiai, ekscelencijos – prezidentai. 

Laikas nenumaldomai bėga ir nuo tos lemtingos sausio nakties mūsų valstybė pakrypuodama tai dešinėn, tai kairėn, patrūkčiodama ir pirmyn, ir atgal nuėjo sunkų, bet labai prasmingą ir gana vaisingą kelią. Per tą laiką Lietuvoje jau spėjo užaugti pirmoji laisvos Lietuvos karta – tai daugelio iš mūsų vaikai. Taip jau buvo lemta, kad Sausio 13-oji įsirėžė į mūsų Tautos istoriją, kaip be galo svarbus kulminacinis ir netgi simbolinis įvykis, kurio metu galutinai prasiveržė mūsų Tautos begalinė viltis, valia ir ryžtas vėl ištrūkti iš vergijos, turėti ir apginti savo, būtent savo, o ne iš už „Raudonų Kremliaus sienų“ sunkiai sveiku protu suvokiamų diktatūrinių rėžimų engiamą valstybę, kurios jie net valstybe nelaikė ir jokios tautos jie nepripažino – tik pilką tarybinę liaudį. 

Dėl labai skaudžių, bet tikrai labai prasmingų aukų Sausio 13-oji atskleidžia ir tragiškąją mūsų laisvės pusę, kuri, pasirodo, simboliškai primena, kad prarastą laisvę nėra taip lengva susigražinti. Todėl visada ją reikia branginti ir visomis išgalėmis ginti. 

Tada – 1991 metais naujai susikūrusi mūsų valstybė dar tik ieškojo kelių, kaip ištrūkti iš sovietinės imperijos gniaužtų ir tada ji buvo iš pasalų labai netikėtai užpulta pačiu sunkiausiu momentu, todėl pati svarbiausia spontaniška „barikada“, stabdanti eilinį mūsų valstybės sugriovimą, jos piliečių tolimesnį žeminimą ir gniuždymą tą Sausio 13-osios naktį ir dar po to ilgus aštuonis mėnesius buvo tų neginkluotų atsikuriančios Lietuvos piliečių, būtent tų, kurie tikėjo šios valstybės ateitimi, valia ir ryžtas bei mirtino pavojaus akivaizdoje jų tvirtai susikibusios rankos ir suremti pečiai. 

Nors pavojaus akivaizdoje pasirinkimų laisvės gynėjai, kaip ir visi kiti Lietuvos žmonės, turėjo tikrai labai daug ir labai gundančių, pavyzdžiui, išsigąsti, pasitraukti, pasiduoti, o gal netgi išduoti ar imti ir pakolaboruoti (o juk už tai Kremlius buvo labai dosnus – buvo galima labai saldžių saldainių iš ten gauti!), o gal bent jau šiltoje lovoje pagulėti, pamiegoti, abejingai palaukti ir pasižiūrėti – o kas gi bus toliau? O kam iš viso rizikuoti, o gal kiti viską sutvarkys, o gal nesutvarkys ir vėl viskas liks po senovei? Kam nors ramiai lovoje miegant gal net atrodė, o koks gi skirtumas, kas čia Lietuvoje bus – juk kai kurie jau buvo beveik pripratinti taip „ramiai“ gyventi, kai iš Maskvos vienareikšmiškai viską nurodydavo ir įsakydavo, kaip gi viskas turi būti, ką kada daryti arba ko nedaryti, kiek kokių detalių tankams pagaminti, kada ir kiek mūsų vaikų į sovietų kariauną atiduoti. Netgi ką skaityti, ką rašyti, ką groti ir dainuoti, ką kalbėti arba kuo džiaugtis ir dėl ko liūdėti... Viskas buvo įsakmiai iš Kremliaus nurodyta. Štai toks, atrodytų, lengvas ir aiškus tada buvo tos pilkos tarybinės liaudies gyvenimas. Bet ne – lietuviai – tai ne tokia tauta. Pasirodo, tokios „ramybės“ jiems tikrai nereikia. Ir todėl manau, kad Sausio 13-toji prasidėjo ne tada – ne 1991 metų sausį ir ne 1990 kovo 11-ąją, – tai labai sudėtinga mūsų valstybės dalia, kuri buvo suformuota tūkstantmetės istorijos, šlovingų pergalių, skausmingų pralaimėjimų, niekšingų išdavysčių, gėdingo nusižeminimo ir begalinės vilties kada nors vėl viską ištaisyti ir sutvarkyti būtent taip, kaip mums patiems reikia. 

Tačiau, kaip bebūtų gaila, bet Sausio 13-toji ir nesibaigė tada – 1991 metų sausį, nei tų pačių metų rugpjūtį, kai kaimyninėje Rusijoje laikinai prasiskleidė gležnas demokratijos žiedelis, nei rugsėjį, kai Lietuvą, kaip nepriklausomą valstybę pagaliau vėl pripažino dauguma pasaulio valstybių, nei vėliau – išėjus sovietų kariaunai, nei įstojus Europos Sąjungą ar netgi į NATO. 

Be jokios abejonės, įvairūs išbandymai mūsų valstybės vis dar laukia ir ateityje. Todėl labai skaudu girdėti kai kurių aukštų pareigūnų naivius pasisakymus: „Na, jeigu kas, tai mus apgins NATO, patiems čia labai persistengti nereikia, pailsėkim, pažiūrėkim“ ir panašiai.. Iš daugkartinės asmeninės patirties labai gerai žinau, kaip yra sunku apginti žmogų, kuris pats nerodo jokio ryžto ir valios pasipriešinti smurtui ir prievartai, o ką jau bekalbėti apie valstybę. Manau, kad tai yra beveik neįmanoma. 

Todėl nereikia turėti iliuzijų, kad jeigu nesiginsime patys, tai mūsų tikrai niekas niekada neapgins. Juolab, kad mes, kaip rodo dar visai nesena Sausio 13-osios patirtis, nesame tokie jau silpni. Juk tada, netgi būdami okupuoti ir esant itin nepalankiai padėčiai, sugebėjome padaryti, atrodytų, visiškai neįmanomą žygdarbį ir ne tik Sausio 13-ąją, bet daugiau nei aštuonis mėnesius atsilaikyti prieš techniškai geriau ginkluotą agresorių, kuris pats, neatlaikęs savo smurto, labai greitai užspringo krauju, galų gale žlugo ir subyrėjo į šipulius. Neabejotinai – tai buvo labai didelis Lietuvos nuopelnas ir pasauliui parodytas pavyzdys, kuris toliau buvo sėkmingai naudojamas netgi tokioms didelėms valstybėms, kaip Rusija ir Ukraina, bent jau laikinai išlaisvinti iš sovietmečio gaivalo. 

Istorijos ratas nenumaldomai sukasi – keičiasi technologijos, sąlygos ir aplinka, bet visada išlieka pastovūs valstybės ir tautos pagrindiniai egzistavimo ir išlikimo principai. Kai valstybėje ar bet kokioje bendruomenėje nebelieka pakankamai valios ir ryžto saugotis ir gintis nuo agresijos, tada ji neišvengiamai tampa pasmerkta vergovei arba netgi visiškai pašalinama iš tolimesnės pasaulio raidos. 

Deja, šiuo metu Rytuose vėl labai ryškiai „nuraudo“ dangus, o tai, kaip žinia, mums nėra labai geras ženklas, todėl vis dažniau pasigirsta dvejonių: „O jeigu reiks, tai ar tikrai NATO mus gins, o gal negins?“ Tačiau juk tai, mes patys, su mūsų unikalia Sausio 13-osios patirtimi, turime gebėti ne tik save, bet ir apginti savo sąjungininkus. 

Kadangi gyvename labai sudėtingoje aplinkoje, todėl kiekvienas tikras šios šalies pilietis, na bent jau kiekvienas vyras, turi būti labai gerai parengtas galimiems netikėtumams (Plojimai) ir gebėti efektyviai priešintis bet kokiai agresijai. Su visa pagarba visiems Lietuvos kariūnams ir ypač savanoriams ir kariams profesionalams, kurių kariniais gebėjimais ir kompetencijomis nei kiek neabejoju, bet be visos efektyviai priešintis galinčios visuomenės aktyvaus palaikymo Jiems atsilaikyti tikrai nebūtų lengva. Todėl manau, kad optimizuota karinė tarnyba turi būti privaloma kiekvienam Lietuvos vyrui (Plojimai), o ne tik saujelei savanorių arba „loterijos būdu“ atrinktų šauktinių. Kai kiekvienas bus gerai paruoštas tai ir tikimybė, kad kada nors galbūt reiks ginklu ginti savo šalį žymiai sumažės, nes bet kokiam agresoriui būsime tikrai labai „neskanūs“ ir „neįkandami“. Kadangi brandus ir tinkamai paruoštas valstybės pilietis – tai ir yra pats galingiausias ginklas, kuris užtikrina, kad mūsų visų valstybė – Lietuva – visada išliktų saugi, nepriklausoma, gyvybinga ir kūrybiška. 

Tikiu, kad Lietuvos dvasia kuri itin ryškai atsiskleidė Sausio 13-osios naktį niekada neišblės Lietuvių širdyse ir padės mums toliau kurti ir stiprinti mūsų valstybę. 

Širdingai ačiū Jums visiems už galimybę pasisakyti šiame iškilmingame posėdyje ir už Jūsų visų dėmesį. Labai ačiū.


Arūnas Ramanavičius, Vilniaus universiteto profesorius habilituotas daktaras

Kunigo Roberto Grigo kalba Laisvės gynėjų dienos 25-ųjų metinių minėjime

Seimo kanceliarijos (aut.- Džoja Barysaitė) nuotrauka
...Sunkus buvo tankas, kuris ant tavęs užvažiavo, 
Plieniniai ir aštrūs vikšrai, kurie draskė susmigę. 
Ar spėjai sušukti – ir ką? – dangui, rytdienai, mamai? – 
Tėvynė! Ir laisvės – šviesos – kupina begalybė! 
Bet tavąjį kūną į žemę įspaudė metalas, 
Į taurę suliejo drauge su krauju savanorių. 
O siela pakilo, ir vėl – antrą kartą – pastojo jiems kelią 
Nematomu milžinu. Ir tankai sustojo. 

Taip, praėjus metams po neginkluotų Lietuvos laisvės karių žūties Vilniuje, bandžiau išreikšti mūsų bendrą patirtį ir išgyvenimus čia, unikalaus žmonijos fronto linijose prieš 25-erius metus. 

Apvaizdos gerumas leido mūsų tautai patirti ir pasaulio istorijai palikti nedažnai sutinkamą pamoką. Mes žinome ir TV žiniose kasdien matome, kaip vyksta įprastinės žmonių kovos už laisvę arba tai, kas laikoma laisve: kaukėmis veidus prisidengę jaunuoliai svaido akmenis į kokių nors specialiųjų dalinių grandinę; sprogsta Molotovo kokteiliai, abi pusės talžo viena kitą lazdomis, pykčio perkreiptais veidais skanduojami šūkiai. Paskui, po laimėtų ar pralaimėtų mūšių, savo darbą atlieka medikai ir duobkasiai. Kaip akmens amžiuje, kaip tendencingai niekinamais viduramžiais, taip ir savo pažangumu besididžiuojančiame XXI amžiuje (pažvelkite į bado blokadomis marinamus apgultus Sirijos miestus). Anot Aleksandro Solženicyno įžvalgos „Gulago archipelage“: „Mušti priešą kuoka – tai mokėjo ir urvinis žmogus“. 

Šiame kontekste, kurio tarsi stengiasi nepastebėti galingieji pasaulio lyderiai, nuolat užsiėmę rutininiais verslo, finansų, politkorektiškų tiesos slėpimų reikalais – nepastebėti, kad iki šiol mes, kaip konkuruojančios primatų bandos pirmykščiame miške, nesiliaujame moderniais ginklais medžioti vieni kitus, savo rūšies brolius – šiame fone Lietuvos išsivadavimo kelias yra vertas apmąstymo. 

Mes susidūrėme su visu tuo agresijos, politinio smurto ir „vyresniojo brolio“ arogancijos bjaurumu, kokį nuolat matome pasaulyje ir šiandien, galingųjų valstybių ir tautų vykdomą mažesniųjų ir silpnesniųjų atžvilgiu. Bet neatsakėme tuo pačiu, tarsi natūraliu ir logišku atoveiksmiu. Į okupantų smogikus Vilniuje nelėkė akmenys, lazdos ir kulkos iš mūsų pusės. Kentėme smurtą, bet neatsakėme smurtu. Stovėjome prieš jų šarvuočius ir durtuvus, ir dainavome apie mums brangius dalykus. Apie tai, dėl ko čia buvome, dėl ko rinkomės būti mirties akivaizdoje ir nesitraukti. Tautos dvasia, kultūra – prieš brutalią karinę prievartą. Daina – prieš kalašnikovų kulkas. Ir (tariama) mūsų silpnybė paradoksaliai tapo mūsų didžiausia jėga. Imperinė prievartos mašina apnuogino prieš pasaulio viešąją nuomonę visą savo menkystę. Naikinama, bet nesmurtaujanti Lietuva iškilo kaip kankinių žemė ir laimėjo visuotines simpatijas. Prieš moralinį lietuvių pranašumą ir Sausio 13-osios kraują ėmė blankti propagandinis Gorbio demokrato žavesys. Galbūt Kristaus kvietimas nugalėti blogį neperimant smurtinių to paties blogio kovos būdų, nėra jau toks naivus ir negyvenimiškas. 

Būdami tokio iš tiesų nepaprasto dvasinės kovos paveldo dalininkai, manau, turime ir svarbių įpareigojimų vieni kitiems, ypač vadinamoji politinė klasė – savo tautai. Sausio 13-osios auka ir grožis bus beprasmiai, jei neišsaugosime savo tautos. 

Kai nuolat girdime apie senų ir jaunų žmonių, vaikų alkoholines žudynes mūsų miestuose ir kaimuose, kai važiuodami visais keliais matome nesuskaičiuojamas žvakeles ir kryželius žūčių – dažniausiai girtų – vietose, sunku atsikratyti minties, kad politikai, Seimo nariai, kurie, visa tai žinodami, metų metais diskutuoja, ar būtina griežčiausiai, visais įmanomais būdais riboti alkoholio prieinamumą, kad jie nemyli savo tautos. Nekenčia Lietuvos, panašiai kaip Alfa smogikai prieš 25 metus. Nes kaip kitaip tą kruvino kvaišalų verslo globą suprasti? 

Kai matome išemigruojančią, išmirštančią, demografiškai kaip šagrenės oda besitraukiančią Lietuvą – ar galime bent kaip pateisinti eksperimentų su prigimtine šeima, su vyro ir moters santuoka politika? Ar galima suprasti fanatiškas kovas už „teisę“ abortuoti savo kūdikius, t. y. teisę į legalią kolektyvinę savižudybę? Juk faktiškai tuo pasakoma – nenorime, kad jaunos, iš kartos į kartą gyvenimo estafetę perduodančios Lietuvos būtų daugiau. 

Kai einame mūsų didesniųjų miestų gatvėmis, ir svetimakalbių afišų, užrašų pastebime kone daugiau, negu lietuviškų, kai jaunimo ir vaikų dainų konkursuose – kaip ir iki 1990 metų – tarsi privalomai turi skambėti kūriniai nelietuvių kalba – nejučiomis nusipurtai, lyg košmariškam sapnui sugrįžus: palaukite, kur mes esame, nejaugi Lietuva vėl kažkaip nepastebimai okupuota?! Kur mūsų savigarba, mūsų pareiga apginti nepaprastomis aukomis išsaugotą tautinę tapatybę? Žinau visas tas mantras, kuriomis man būtų atsakyta – Europos Sąjunga, globalizacija, pasaulio Lietuva, modernus pasaulis... „Tas pasenęs Jūsų etnolingvistinis patriotizmas...“ Nemanau, kad visa tai pateisina įtartinai lengvą vienintelės ir nepakartojamos savasties išsižadėjimą, savasties, kuria mes ir tegalime praturtinti tą pačią ES ir pasaulį. Todėl neturėtume skubėti unisonu pasmerkti suverenias valstybių teises ES viduje ginančių Lenkijos ir Vengrijos, o galbūt verčiau pasimokyti – nebūtinai analogiškose srityse – formuoti ir apginti savo požiūrį. Ypač tai turėtų galioti šeimos, kultūrinių tradicijų ir švietimo politikai, kuriai kairuoliška „vyraujanti srovė“ diktatoriškai primetinėja neomarksistinę Markuzė ideologiją. 

Mieli Tautiečiai ir Bendrapiliečiai, esu įsitikinęs, kad pavieniai interesų klanai tampa tauta ir patvaria valstybe, kai sugebama pripažinti lyderį – pavyzdžiui, Mindaugą lietuvių valstybės aušroje – ir stoti jam į talką. Kol kiekvienas kovoja už save (savo „gentį“, partiją, grupuotę), tol visi esame potencialus godžių agresorių grobis. Todėl, neįsižeiskite, apgailėtinas buvo Seimo daugumos sprendimas neskirti šių metų Laisvės premijos Vytautui Landsbergiui. (Plojimai) Jūs ne Profesoriui pagarbą ar nuopelnus laisvės kovai paneigėte, jūs Lietuvai Sausio 13-osios 25-mečio šventę sugadinote. Nėra V. Landsbergis šventasis iš saldžių paveikslėlių, kaip, beje, ir tikėjimo Šventieji nėra tokie, kaip jie sentimentaliuose paveikslėliuose vaizduojami. Tačiau jo sutelkiantys nuopelnai vieningam priešo puolamos Tėvynės pasipriešinimui yra neginčijamas faktas, ir nebuvo prasmingesnio akcento šiam 25-mečiui, kaip fakto pripažinimas ir adekvatus įvertinimas. Praeis 5, 10 metų, ir mūsų daugelio su jumis nelabai kas beprisimins, o Vytautas Landsbergis – manau, tai supranta ir jo draugai, ir nemėgėjai – išliks Lietuvos istorijos vadovėliuose greta Basanavičiaus, Kudirkos, Smetonos, Žemaičio. Norite to ar nenorite, patinka tai kam ar nepatinka. Negebėjimas dėl asmeninių antipatijų priimti tikrovę terodo vien skaudžią valstybinio mąstymo stoką, „gentinės“ ir klaninės savivokos recidyvus. 

Turime juos įveikti, kad išliktume – šviesi ir stipri Sausio 13-osios Lietuva. Ačiū.


Robertas Grigas, kunigas

Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Laisvės gynėjų dienos 25-ųjų metinių minėjime

Seimo kanceliarijos (aut.- Olga Posaškova) nuotrauka
Gerbiamieji Laisvės gynėjai, Sausio 13-osios įvykių dalyviai, žuvusiųjų artimieji, Seimo nariai, garbūs svečiai ir visi Lietuvos žmonės, šiandien – ypatinga diena, kai mintimis grįžtame per ketvirtį amžiaus į Sausio 13-osios naktį su visais jos išbandymais. Su pavojaus jausmu prarasti taip neseniai atkovotą Nepriklausomybę. Su nepaprasta mūsų žmonių didybe. 

Šiandien padėkokime jiems visiems. 

Ir tiems, kurie stovėjo čia, prie parlamento, ar prie Televizijos bokšto, ginkluoti tik savo tikėjimu, drąsa ir viltimi. Ir tiems, kurie buvo šių rūmų viduje, pasirengę žūti. Tiems, kurie miestuose ir kaimuose prie televizorių, radijo imtuvų gaudyte gaudė kiekvieną žodį iš Vilniaus, po to – iš Sitkūnų. 

Sausio 13-osios įvykių dalyvius sieja unikalus ryšys. Nenutrūkstamas, jau pradėjęs kelią per kartų kartas. 

1991-aisiais gimę vaikai kartu su Lietuva įkvėpė laisvės oro ir kartu mokėsi stotis ant kojų. Šiandien jie jau suaugę, į gyvenimą išėję vaikinai ir merginos. Juose užkoduotas toks pat stiprus ryžtas: jeigu prireiktų – ginti Lietuvą. 

Geriausias įrodymas – trys tūkstančiai savanorių, atėjusių į Lietuvos kariuomenę ir savo valia išmainiusių įprastą gyvenimą į kario būtį. Savo apsisprendimais jie geriausiai liudija, kad Lietuva visada turėjo ir turės ištikimų sūnų bei dukterų. 

Tą patį galiu pasakyti apie kiekvieną, nuoširdžiai dirbantį Lietuvai, kuriam sąvoka Tėvynė – ne tuščias žodis. 

Vienybės ryšį jaučiame ir su ukrainiečių tauta, kurios atstovų šiandien matome ir šioje salėje. Lygiai taip ir Lietuva lemtingomis Sausio 13-osios dienomis jautė stiprų tarptautinės bendruomenės palaikymą, kurį visada prisiminsime su dideliu dėkingumu. Iš savo patirties galime patikinti Ukrainą, kad jos kovą už laisvę kurti atvirą, europietišką valstybę vainikuos pergalė. Reikia tik atkakliai eiti savo keliu. 

Lietuvai prireikė net 25-erių metų, kad Sausio 13-osios byla – didžiausia byla mūsų šalies istorijoje – pagaliau pasiektų teismą. Tikėjomės, kad tai įvyks kur kas greičiau. Bet teisingumo valanda vis tiek artėja. Kiekvienas, nusikaltęs žmoniškumui, padaręs karo nusikaltimų, turi sulaukti teisėto atpildo. Tai – mūsų įsipareigojimas visoms Sausio 13-osios aukoms. 

Bet geriausiai šios dienos ir datos atminimą įprasmina mūsų meilė laisvai Lietuvai ir atsakomybė už jos ateitį. 

Šiandien diena ne tiktai atminimo diena, šiandien mūsų visų laisvės diena. 

To ir noriu palinkėti visiems, kuriems brangus Sausio tryliktosios atminimas. Kurie supranta, kokia didelė kaina buvo sumokėta už Nepriklausomybę ir kokia didelė, neįveikiama jėga yra tautos vienybė. 

Visada išlikime drąsūs ir ištikimi Lietuvai! 


Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė