2015 m. sausio 9 d., penktadienis

Iškilmingame minėjime bus pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas

Sausio 13 d., antradienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyks iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir 2014 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija. 

Iškilmingame minėjime įžanginį žodį tars ir kalbės Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Minėjime taip pat kalbės Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Laima Liucija Andrikienė, Vytautas Petras Plečkaitis, Petras Vaitiekūnas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. 

Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje kalbės Seimo Pirmininko pavaduotoja, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Irena Degutienė, 2014 m. Laisvės premijos laureatas Adamas Michnikas. 

Renginyje Seime dalyvaus Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, buvę valstybės vadovai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę artimieji, lemtingų Lietuvos valstybei dienų liudytojai, nukentėjusieji nuo sovietų agresijos, laisvės kovotojai, Lietuvos valstybės gynėjai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių ambasadoriai ir kiti garbingi svečiai. 

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario ir balandžio mėnesiais) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas. 

Lietuvos parlamentas Laisvės gynėjų dieną kasmet mini kartu su mūsų valstybei lemtingą naktį žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę giminėmis ir artimaisiais, įvykių liudytojais, skaudžiai nukentėjusiaisiais, giminėmis ir artimaisiais tų, kurie žuvo gindami Tėvynės nepriklausomybę Lietuvos pasienyje, prie Seimo rūmų, prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos rūmų. 

Po iškilmingo minėjimo 12 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, kurios metu žodį tars Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. 

Žurnalistų (operatorių ir fotografų) į ložę virš pagrindinio įėjimo į Kovo 11-osios Akto salę prašome rinktis ne vėliau kaip iki 9.50 val. 

Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Seimo internetiniame tinklalapyje adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter/w2008_home.dabarseime bei televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“. 

Minėjimo tiesioginę transliaciją taip pat bus galima stebėti per televizijos ekranus Parlamento galerijoje (Seimo I r.). Renginį transliuos ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime – Laisvės gynėjų susitikimas

Sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje rengiamas tradicinis Lietuvos valstybės gynėjų susitikimas. Pradžia – 13 val. (registracija prasidės 12.15 val.). 

Pranešimus skaitys pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Lietuvos Parlamento gynėjas, buvęs Ukrainos savanorių bataliono „Aidar“ kuopos vadas dr. Jevhenas Dykyjus, Laisvės gynėjai brg. gen. Česlovas Jezerskas ir Aleksejus Gaiževskis. Prisiminimais apie laisvės gynimą 1991 m. sausį pasidalys Utenos ir Telšių savanoriai dim. plk. Vitas Antanas Kelevišius, mjr. Petras Ročius, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis, taip pat kalbės jaunoji šaulė Sigita Bendikaitė. 

Susitikime dalyvaus Laisvės gynėjai, mokiniai, jaunieji šauliai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir kiti garbingi svečiai. 

Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Seimo interneto svetainėje ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“. 



Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Sausio 13-ąją pradėkime pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“

Laisvės gynėjų dieną minėdami 24-ąsias Sovietų Sąjungos agresijos metines uždekime atminties žvakutes 1991 m. sausio 13-ąją žuvusiems už Lietuvos Laisvę. Prisijunkime prie visuotinės pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir visose Lietuvos mokyklose, valstybės įstaigose, ambasadose ir namuose 8 val. užgesinkime šviesas ir visuose languose dešimčiai minučių uždekime atminties žvakutes. 

Nuo 2008 m. rengiamą pilietinę akciją inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. 2014 m. iniciatyvą palaikė daugiau kaip 1 200 mokyklų ir kitų institucijų. Organizatoriai tikisi, kad ši akcija paskatins puoselėti jaunimo istorinę atmintį bei patriotiškumą, prisiminti ir pagerbti žuvusiuosius bei nukentėjusius valstybės gynėjus. 

Daugiau informacijos apie Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginius ir išsamią renginių programą galima rasti specialiojoje svetainėje


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime bus pristatytos parodos „2014 metų Laisvės premijos laureatas Adamas Michnikas“ ir „Mes buvome ten...“, skirtos Laisvės gynėjų dienai paminėti

Sausio 13 d., antradienį, 9.20 val. Parlamento galerijoje (Seimo I r.) bus atverta paroda, skirta 2014 metų Laisvės premijos laureatui Adamui Michnikui, Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš Lenkijos opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui. Taip pat bus pristatyta fotografijų ir autentiškų liudijimų paroda „Mes buvome ten...“.

Vyriausiasis "Gazeta Wyborcza" redaktorius Adamas Michnikas. Varšuva, 2013 m. gruodžio 4 d.
Aut.- Kuba Atys, "Agencja Gazeta"

Parodoje „2014 metų Laisvės premijos laureatas Adamas Michnikas“ eksponuojamos fotografijos, pristatančios A. Michniko gyvenimą, atskleidžiančios jo kaip Lenkijos visuomenės veikėjo, politiko, intelektualo veiklą, liudijančios jo ryšius su Lietuva. Paroda parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ agentūra „Agencja Gazeta“, Lenkijos institutu Vilniuje, centru „Menų, kultūrų ir tautų paribys“ Seinuose, Vytauto Didžiojo universitetu ir Klaipėdos universitetu. 

Paroda „Mes buvome ten“ – gyva atmintis – nuotraukos ir tų dienų autentiški žmonių liudijimai. Fotografijose užfiksuoti Lietuvos žmonės, ginantys ir saugantys Lietuvos laisvę, kai į ją kėsinosi Nepriklausomybės priešai, daug šviesių beginklių drąsuolių veidų – jauni ir seni, budėję naktį ir dieną, statę barikadas, užtvaras, savanoriai Parlamento viduje, įtampos valandomis dirbę Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai. 

Fotografijų autoriai – Alfredas Girdziušas, Andrius Petrulevičius, Vilius Jasinevičius, fiksavę daugelį Sąjūdžio ir Lietuvos atgimimo istorijos akimirkų. Parodoje eksponuojami ir ranka rašyti autentiški Lietuvos žmonių liudijimai, su nubraižytomis sovietinės kariuomenės pastatų užėmimo, Televizijos bokšto šturmo schemomis. Rankraštiniai šaltiniai saugomi Lietuvos valstybės naujajame archyve. Parodos dizainerė – Skirmantė Vaitkevičiūtė. 

Parlamento galerijoje parodos, skirtos Laisvės gynėjų dienai atminti, bus eksponuojamos iki sausio 30 d. 

Parodas parengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo skyrius.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. sausio 8 d., ketvirtadienis

2015 m. sausio 12 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2015-01-12 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. sausio 7 d., trečiadienis

Seime pristatoma Irinos Bogdanovič skiautinių paroda

Sausio 12 d., pirmadienį, 11.30 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta menininkės Irinos Bogdanovič skiautinių paroda „Išsiuvinėtas pasaulis“. Parodą atvers Seimo narys Paulius Saudargas. 

Menininkės darbai – ženkliški, dekoratyvūs, juose dominuoja ryškios spalvos, kurios sustiprina dekoratyvumą, nepaisoma nei mastelio, nei proporcijų. Darbuose taip pat labai svarbus yra ritmas ir jo sistema, kuri kiekviena paveiksle yra išskirtinė ir savita. Didelis dėmesys yra skiriamas paveikslų nuotaikai, unikalių personažų kūrybai. I. Bogdanovič meninė kalba yra labai spontaniška ir impulsyvi, tačiau ir lengvai suprantama, nereikalaujanti jokių ypatingų interpretavimo įgūdžių. 

Autorės darbai atitinka kultūros raidą, o jų pateiktį publikai telieka suvokti kaip gražią ir reikalingą dovaną žiūrovams, skatinančią ne tik atsigręžti į kasdieninės rutinos gerokai užgriozdintus savo pačių nuoširdumo pradus, bet ir susimąstyti apie vaiko likimą mumyse. Irinos Bogdanovič paveikslai, jį išsaugoję, mus įgalina tokiai akistatai“, – teigia dr. Dalia Karatajienė. 

Paroda eksponuojama sausio 6–19 dienomis. 



Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Laisvės gynėjų dieną Seime – fotografijų paroda apie kovojančią Ukrainą

Sausio 12 d., pirmadienį, 12.15 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Ukrainos fotomenininko Oleksandro Gliadelovo paroda „Ar girdi, Broli... Maidanas ir karas“. Žinomo fotografo nuotraukose – kovojanti Ukraina: nuo Maidano aikštės iki karo Donbaso regione. Parodą pristatys Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, kalbės Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtneka, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Vaitiekūnas, fotomenininkas Oleksandras Gliadelovas. 

Prisijungiau prie Euromaidano dalyvių iš karto. Jau pirmąją naktį buvau jų gretose. Niekas nežinojo, kas bus toliau. Sekiau įvykius kartu su kitais protesto akcijos dalyviais. Eilinių žmonių, atsisakančių sustoti mirties akivaizdoje, drąsa geba keisti pasaulį. Kai tampi to liudytoju, tai keičia ir tave“, – sako parodos autorius Oleksandras Gliadelovas. 

Euromaidane naktį streikuojantys studentai. Kijevas, 2013 m. lapkritis.
Aut.- Oleksandras Gliadelovas

O. Gliadelovas gimė 1956 m. Legnicoje (Lenkija) sovietinės armijos karininko šeimoje. Kijevo politechnikos institute studijavo optiką, XX a. devintajame dešimtmetyje fotografijos meno mokėsi savarankiškai. Nuo 1989 m. pradėjo dirbti laisvai samdomu fotografu. O. Gliadelovas yra daug keliavęs po visą buvusią Sovietų Sąjungą. Jam yra tekę fotografuoti Ukrainoje, Rusijoje, Moldovoje, Kirgizijoje, Uzbekistane, Tadžikistane, Turkmėnistane, Gruzijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Lietuvoje. Lenkijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, JAV, Somalyje, Pietų Sudane, Kenijoje, Svazilande. O. Gliadelovo nuotraukose užfiksuoti ginkluoti konfliktai Moldovoje (kur autorius buvo sužeistas), Kalnų Karabache, Čečėnijoje ir Ukrainoje (kur jis buvo sužeistas dar kartą). Nuo 1996 metų fotografas susitelkė ties ilgalaikiais dokumentinės fotografijos projektais apie socialinę prievartą patyrusius vaikus, ŽIV, AIDS epidemiją tarp intraveninių narkotikų vartotojų ir posovietinius kalėjimus. Šio fotografo nuotraukas yra naudojusios įvairios tarptautinės organizacijos: organizacija „Gydytojai be sienų“, Pasaulinis fondas, Pasaulio sveikatos organizacija, UNAIDS ir UNICEF. Fotomenininkas yra surengęs daugiau kaip trisdešimt parodų. 

Nuotraukų iš Ukrainos paroda Seimo II rūmų parodų galerijoje eksponuojama sausio 9–26 dienomis. Įėjimas laisvas. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Kariūnai Seime aptars Sausio įvykių patirtį

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija minėdama Sausio 13-osios įvykius jau tradiciškai, penktą kartą savo studijų istorijoje Seime organizuoja interaktyvų edukacinį renginį ,,Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“. 

Renginio tikslas – suteikti Akademijos III kurso kariūnams galimybę priimti savarankišką sprendimą dėl Seimo rūmų komplekso gynybos ir taip formuoti savo požiūrius bei supratimą apie tai, kuo gali būti naudinga 1991 m. sausio mėn. įvykių patirtis būsimiems karininkams. 

Kariūnams jau nuo 2014 metų lapkričio mėnesio buvo organizuotas įvadinis užsiėmimas, kurio metu jie buvo supažindinti su geopolitine to meto šalies situacija, gavo užduotis parengti gynybos planus pagal 1991 m. ir 2015 m. situacijas. 

Sausio 8 d., 14 val. Seimo Konstitucijos salėje kariūnai pristatys savo sumanymus Karo akademijos vadovybei, instruktoriams. Vėliau jie išklausys buvusių Parlamento gynėjų komentarus ir pranešimus. Tokiu būdu tikimasi, kad būsimi valstybės gynėjai giliau suvoks tiek istorinius, tiek karinius, tiek ir dvasinius tų dienų aspektus. 

Renginio vyresnysis ir kontaktinis asmuo – mjr. Paulius Diliūnas.

Daugiau informacijos apie Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginius ir išsamią renginių programą galima rasti specialiojoje svetainėje


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Tūkstančiai bėgikų žuvusius Laisvės gynėjus tradiciškai pagerbs bėgdami „Gyvybės ir mirties keliu“

Sausio 10 d., šeštadienį, 12 val. Vilniuje jau dvidešimt ketvirtą kartą vyks tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams atminti. Devynių kilometrų ilgio bėgimo trasa prasidės nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir nusidrieks Vilniaus gatvėmis iki televizijos bokšto. 

Prieš bėgimą visų mūsų šalies regionų, karinių dalinių atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padės gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Bėgimo pabaigoje bus padėta gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos, pagerbiant žuvusiuosius. 

Nuo 1992 metų organizuojamas bėgimas nuolat sutraukia gausų dalyvių būrį. Pernai vykęs bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo ankstesniųjų išsiskyrė dalyvių skaičiumi. Pagarbą atiduoti žuvusiems už Lietuvos laisvę prie starto linijos stojo 4,2 tūkst. bėgikų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Italijos, Norvegijos, Švedijos bei JAV. Tarp jų – apie 1 tūkst. Lietuvos karių. Didžiausiu dalyvių skaičiumi išsiskyrė Lietuvos šaulių sąjunga – jai atstovavo 1,1 tūkst. šaulių. 

Visiems bėgimo dalyviams, sėkmingai įveikusiems 9 km nuotolį, įteikiami atminimo medaliai. 

Pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ programa: 
10–11.40 val. Bėgimo dalyvių registracija (aikštelėje prie Antakalnio kapų, Karių kapų gatvėje). 
11.40 val. Gėlių padėjimo ant žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų ceremonija. 
11.50 val. Bėgimo organizatorių ir svečių sveikinimas. 
12.00 val. XXIV tradicinio tarptautinio pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ startas. 
13.10 val. Dalyvių apdovanojimo ceremonija. 
13.20 val. Gėlių padėjimas prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos. 

Registruotis bėgimui iš anksto galima internetu http://www.lbma.lt/registracija/ 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. sausio 6 d., antradienis

Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus pranešimas: „Reikalingas parlamentinis tyrimas dėl Darbo partijos rinkimų finansavimo metodų“

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius šiandien pakartotinai kreipėsi į Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę dėl Darbo partijos rinkimų kampanijos finansavimo. Pastebima tendencija, kad Darbo partijos nariai šios partijos veiklą remia didžiulėmis sumomis, kurios sunkiai galėtų būti paaiškinamos jų gaunamomis pajamomis. 

A. Kubilius atkreipia dėmesį į tai, kad Darbo partijai finansuojant savo rinkimų kampanijas pastebimas ir kitas, ne mažiau gluminantis dėsningumas –jauni, dar tik studentiško amžiaus, partijos nariai, ypač kilę iš Kėdainių, sugeba didžiulėmis dešimttūkstantinėmis sumomis paremti partijos veiklą. 

Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas parlamentinę rinkimų proceso priežiūrą, turėtų atlikti parlamentinį tyrimą, kuris arba leistų išsklaidyti galimus įtarimus dėl Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ metodų, finansuojant savo rinkimų kampaniją, arba padėtų užkirsti kelią galimoms grėsmingoms tendencijoms, kai neaiškios kilmės pinigai yra naudojami, siekiant daryti įtaką Lietuvos politiniams procesams“, – mano A. Kubilius. 

Jis pastebi, kad pastarojo meto geopolitiniai įvykiai parodė, jog tokie metodai yra plačiai taikomi įgyvendinant agresyvią Rusijos „minkštųjų galių“ politiką. 

Seimo opozicijos lyderis į Seimo Pirmininkę atviru laišku kreipėsi ir vakar dėl to, kad Darbo partijos kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybę Ritas Vaiginas, per pastaruosius dvejus metus daugiau nei 115 tūkst. Lt arba daugiau nei dviem trečdaliais savo dvejų metų pajamų, parėmė įvairias Darbo partijos rinkimų kampanijas. TS-LKD frakcijos Seime seniūnui toks dosnumas partinės demokratijos plėtrai kelia natūralių klausimų: ar tokiu būdu nėra naudojami pinigai iš partijos „juodosios buhalterijos“. 



Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė