2012 m. rugsėjo 28 d., penktadienis

Lietuvoje dar vis pažeidžiamos kurčiųjų teisės gauti informaciją



Artėja paskutinis rugsėjo sekmadienis, kai minima Pasaulinė kurčiųjų diena, skatinant spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas. Seimo nariai Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Rimantas Jonas Dagys atkreipia dėmesį, jog iki šiol Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija transliuoja kai kurias svarbias visuomenei laidas, jų neverčiant į gestų kalbą.

„Mes sveikiname kurčiuosius su Pasauline kurčiųjų diena. Tačiau kartu turime priminti, jog jų teisės gauti informaciją vis dar pažeidžiamos“, – teigia Seimo nariai.

Pasak V. V. Margevičienės, ne vieną kartą Nacionalinio transliuotojo vadovams buvo priminta ir prašyta pasirūpinti, kad pagrindinės televizijos laidos būtų verčiamos į gestų kalbą. „Šiuo metu transliuojamos politinės debatų laidos, kurios neverčiamos į gestų kalbą. Kurtieji neturi galimybės sužinoti tai, ką kalba jų kandidatai į Seimo narius, kartu atimama galimybė pasirinkti labiausiai atitinkančią šių žmonių lūkesčius partijos programą ir kandidatą“, – sako Seimo narė.

R. J. Dagys primena, jog kurčiųjų bendruomenė Lietuvoje dar vis ignoruojama. „Kurtiesiems nėra sudarytos galimybės gauti informaciją rinkimų klausimais. Tai yra akivaizdus Neįgaliųjų teisių konvencijos 21 straipsnio „Saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti nuomonę, galimybė gauti informaciją“ pažeidimas“, – pabrėžia R. J. Dagys.

Seimo nariai apgailestauja, kad Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija nepasirūpino, jog rinkiminių debatų laidos būtų rodomos taip pat ir kurtiesiems suprantama kalba – lietuvių gestų kalba.

2012 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

Kviečiu

Kviečiu visus į Vokiečių romantinės religinės muzikos valandą, kuri vyks Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, spalio 4 d., ketvirtadienį, 19:00 val.

Įėjimas nemokamas.



2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

Pasitelkiant mokslininkus reikia sukurti efektyviausius narkomanijos prevencijai ir gydymui skirtus standartus



Šiandien įvykusioje spaudos konferencijoje „Mokslu pagrįsta narkotikų prevencija: kaip pritaikyti praktiškai“ Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė atkreipė dėmesį į Lisabonoje įsikūrusio Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veiklą, kuris nuolat analizuoja Europos geriausias narkotikų prevencijos strategijas – gaires ir standartus. Šiuo metu yra suburta ekspertų grupė, kuri rengia sėkmingiausių rezultatų, moksliniais įrodymais pagrįstų gairių ir standartų narkotikų vartojimo prevencijos, gydymo srityse sąvadą.

„Neatsilikdami nuo Europos šalių turime burti savo šalies mokslininkų, praktikų komandą, pasitelkti ir pritaikyti Europos geriausia patirtimi pagrįstus standartus Lietuvoje. Šiuo metu mūsų šalyje nėra pakankamai narkomanijos prevencijai ir gydymui sukurtų standartų. Vis dėlto džiaugiuosi, kad ir mūsų universitetai yra aktyviai įsitraukę į šią veiklą. Į Lisaboną kviečiami mūsų valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, kad galėtų pasakyti, kokį indėlį galėtų įnešti Lietuva į užsienio ir ypač – Europos praktiką“, – sakė V. V. Margevičienė, tarptautinės konferencijos ta pačia tema, šiandien vykstančios Seime, iniciatorė. Konferencijos tikslas – tariantis su specialistais, universitetų akademinėmis bendruomenėmis surasti geriausius instrumentus narkomanijos problemai spręsti.

Kaip pažymėjo organizacijos „Europos miestai prieš narkotikus“ (ECAD) direktoriaus pavaduotojas Okė Setreusas (Ake Setreus, Švedija), organizacija, kurią įkūrė 25 didžiausi Europos miestai, o Vilnius buvo vienas iš pirmųjų, dabar jau vienija 270 Europos miestų iš 33 Europos valstybių. Tokia didelė sklaida reiškia, kad organizacijos veikla, kai valstybės dalijasi gera patirtimi, yra naudinga ir turi didelę prasmę. Per šį laikotarpį buvo įvykdyta nemažai sėkmingų ECAD projektų ir programų, taip pat ir Lietuvoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Saulius Čaplinskas pristatė atnaujintą knygos „Atsako į AIDS ir narkomaniją kontroversijos“ leidimą. Jis atkreipė dėmesį, kad kova su narkotikų plitimu priklauso ne tik nuo valstybės ir įvairių organizacijų inicijuotų programų, bet ir nuo artimiausios aplinkos: kokią įtaką vaikams daro šeima, mokykla, aplinka ir kokią informaciją jie gauna iš išorės. Knyga atsidaro po 20 metų nuoseklaus darbo su šiomis problemomis ir sukauptos vertingos patirties.

„Norėtųsi, kad kuo daugiau Lietuvos miestų ir bendruomenių įsitrauktų į ECAD veiklą ir remtųsi mokslu, o ne vien kokiomis nors fantazijomis“, – sakė S. Čaplinskas. Islandijos pavyzdys įkvepia, kai tiek valstybės institucijos, tiek visuomenė sutarė, kaip reikia sukurti nepakantumo narkotikams atmosferą, kaip bendrauti su vaikais, kad jie nepaskęstų šiame liūne, o jau įsitraukusiems į narkotikų vartojimą padėti iš tos priklausomybės išsilaisvinti.

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojo Povilo Radzevičiaus, norint sėkmingai vykdyti narkotikų prevenciją, gydymą ar užkardymą, geriausia, kai šią politiką formuojančios valstybės institucijos vieningai sutaria, kuri mokslu pagrįsta metodika yra geriausia. Tuomet Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, dalyvaujančiam tos politikos įgyvendinime, žymiai aiškiau ir paprasčiau įgyvendinti tuos tikslus. Pasak departamento direktoriaus, Lietuvoje narkotikų vartojimo problema yra didėjanti, bet, palyginti su kitomis užsienio valstybėmis, ji nėra tokia didelė.

V. V. Margevičienė apibendrino, kad politikai ir valstybės institucijos privalo suformuoti ilgalaikę ir tęstinę politiką narkomanijos prevencijos bei gydymo srityse. Ji sakė: „Dėsime visas pastangas, kad nebūtų užsimerkta apsimetant, kad šios problemos Lietuvoje neturime.“

2012 m. rugsėjo 8 d., šeštadienis

Laiškas

Mieli rinkėjai,
brangūs bendražygiai,

Besibaigiant Seimo 2008-2012 m. kadencijai, galiu užtikrinti, kad mano vertybės nepasikeitė. Tikiu, kad Lietuvos valstybės pagrindas – tai stipri šeima, tvirta bendruomenė ir vieninga tauta. Besąlygiškai tikiu laisvės vertybe ir suprantu, kad tik laisvas žmogus yra darbingas ir pajėgus išlaikyti šeimą.

Pripažindama, kad valstybės ateitis yra vaikai, pastaruosius ketverius metus mano veiklos prioritetu išliko vaiko gerovė. Negaliu likti abejinga likimo nuskriaustiems, suklydusiems, prasikaltusiems, save žalojantiems vaikams. Tikiu, kad kiekvienas vaikas iš prigintiems yra geras, tik kai kuriems reikia tai priminti ar padėti tuo patikėti.

Reiškiu didžiulę pagarbą garbaus amžiaus žmonėms. Tikiu, kad valstybė turi dėti visas pastangas siekdama užtikrinti garbingą senatvę mūsų tėvams.

Ginu išskirtinai jautrią visuomenės grupę – neįgaliuosius. Žmogus su negalia turi teisę gyventi visavertį gyvenimą – mokytis, dirbti, siekti karjeros, dalyvauti visuomeninėje veikloje, puoselėti savo pomėgius.

Lenkiuosi Lietuvos Laisvės kovų dalyviams, politiniams kaliniams ir tremtiniams. Jūs buvote ir esate laisvės simbolis, gyva atmintis ir didvyriškos Lietuvos istorijos liudininkai. Esu viena iš Jūsų, tremtinė. Man visada džiugu dalyvauti mūsų politinių kalinių ir tremtinių skyrių rengiamuose susirinkimuose ir šventiniuose paminėjimuose. Didžiuojuosi esanti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nare.

Laišką, kuriame rasite informaciją apie mano 2008-2012 m. Seimo kadencijos metu nuveiktus darbus, pateiktus teisės aktų projektus, darbas su jaunimu ir senjorais, galite atsisiųsti:L a i š k a s


KARTU PASIEKĖME DAUG. NESUSTOKIME!

ŽINAU KĄ DARYTI. PADĖKITE TĘSTI DARBUS!


Nuoširdžiausiai Jūsų,
Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ