2014 m. kovo 31 d., pirmadienis

Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus pranešimas: „Partijų susitarime įrašyti saugikliai, kad jis netaptų dar vienu „tuščiu popieriumi“

Andrius Kubilius
Seimo opozicijos lyderio, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Andriaus Kubiliaus kalba, pasakyta spaudos konferencijoje:

Šeštadienį parlamentinės partijos pasirašė svarbų susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Apie šį susitarimą jau buvo daug kalbėta, minint NATO dešimtmetį. Bet daugiausia buvo kalbėta apie susitarimą 2020 m. gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai svarbus susitarimo punktas, bet ne vienintelis svarbus.

Kadangi kartu su partijos bendražygiais Česlovu Stankevičiumi ir Audroniu Ažubaliu teko svariai prisidėti prie susitarimo turinio formulavimo, tai norėtųsi pabrėžti tuos šio susitarimo aspektus, kuriems iki šiol nebuvo skirta užtektinai dėmesio.

Dėl gynybos finansavimo ir gynybinio potencialo stiprinimo 

Kaip žinome, partijos susitarė nuosekliai kasmet didinti lėšas krašto gynybai, pasiekiant 2 proc. BVP 2020 m.

Be to, partijos taip pat susitarė, kad nuoseklaus krašto gynybos lėšų didinimo daugiamečiai tempai kasmet bus nustatyti atskiru Seimo nutarimu. Mano įsitikinimu, tai labai svarbi naujovė, neleisianti šiam susitarimui likti tik gerų norų rinkiniu. Kiekvienais metais, prieš Vyriausybei pradedant planuoti kitų metų nacionalinį biudžetą, Seimas savo nutarimu turėtų patvirtinti, kokio planuojamo krašto apsaugos biudžeto didinimo Seimas tikėtųsi iš Vyriausybės. Tokį nutarimą geriausia būtų priimti ne vėliau nei kiekvienų metų gegužės mėnesį, tada, kai Vyriausybė pradeda patį biudžeto planavimo procesą. Tokiame nutarime turėtų būti numatyta ne tik tiksli kitų metų biudžeto asignavimų gynybai suma, atitinkanti partijų susitarimą, bet ir projektuojamos sumos vėlesniems metams. Tai leistų kariuomenei tinkamai ir efektyviai planuoti strateginius darbus.

Partijos taip pat susitarė, kad didinami biudžeto asignavimai būtų pirmiausia skirti prioritetiniam sausumos pajėgų kovinių vienetų aprūpinimui kario nešiojama prieštankine ginkluote, trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos ginkluote, pėstininkų kovinėmis mašinomis, rezervo personalo parengimui, efektyviam mobilizacinio rezervo parengties palaikymui. Taigi partijos gana tiksliai apibrėžė, kokiems gynybos prioritetams lėšos turi būti skirtos. Tai leis išvengti priekaištų, kad kariuomenės įsigijimai yra netinkami.

Partijos taip pat pabrėžė, kad lėšos turi būti skiriamos informacinės ir kibernetinės gynybos sistemos sukūrimui ir plėtrai. Ko gero, pirmą kartą partijų susitarime yra tiek dėmesio skirta Rusijos „minkštųjų galių“ skverbties prevencijai ir mūsų informacinės bei kibernetinės erdvės apsaugai.

Ne mažiau svarbu tai, jog partijos pabrėžė įsipareigojimą siekti NATO sąjungininkų karinių dalinių ir Aljanso kolektyvinių pajėgumų nuolatinio buvimo Baltijos regione.

Partijos sutarė dėl svarbiausių energetinių projektų 

Šalia sutarimo dėl gynybos pajėgumų vystymo partijos pasiekė taip pat labai svarbų sutarimą dėl svarbiausių strateginių energetikos projektų. Jeigu dėl įgyvendinamų SGD terminalo ir elektros jungčių su Lenkija bei Švedija toks susitarimas buvo ir yra savaime aiškus, tai dėl trijų kitų svarbių projektų šiame partijų susitarime yra pasiektas esminis persilaužimas.

1. Partijos įsipareigojo „bendradarbiaujant su Europos Komisija ir valstybėms partnerėmis kiek įmanoma sparčiau įgyvendinti Baltijos energijos rinkų jungčių plane (BEMIP) ir 2012 m. birželio 26 d. Seimo nutarimu patvirtintoje Energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus energetikos infrastruktūros europinės integracijos strateginius projektus: elektros energetikos sistemoje – Visagino atominės elektrinės projektą pagal su partneriais patobulintas finansavimo ir dalyvavimo projekte sąlygas nuosavo bazinio konkurencingo elektros energijos generavimo pajėgumų išvystymui.“

Taigi yra pasiektas esminis ir net, sakyčiau, istorinis partijų sutarimas ir įsipareigojimas įgyvendinti VAE projektą. Iki šiol šis projektas „kentėjo“, kai 2012 metais paaiškėjo, kad partijų sutarimo dėl tokio svarbaus projekto nėra, dėl ko buvo pasiduota populistinei politikavimo pagundai su klaidingu ir klaidinančiu referendumu, ir dėl to Lietuva prarado keletą metų. Dabartinis partijų sutarimas šiam projektui vėl grąžina aiškų politinį pagrindą. Verta atkreipti dėmesį į sutapimą, kad mūsų sutarimas dėl šio projekto buvo pasiektas praktiškai tuo pat metu, kai Rusija paskelbė, kad visiškai atsisako atominės elektrinės statybos Karaliaučiaus srityje planų.

2. Ne mažiau svarbus yra ir dar vienas sutarimas – „įrengti elektros perdavimo jungtis su Lenkija bei užtikrinti sinchronišką elektros tinklų sujungimą su kontinentinės Europos tinklais“. Ypač svarbus yra partijų įsipareigojimas siekti ir užtikrinti Lietuvos perėjimą nuo senos sovietinės prie europietiškos kontinentinės elektros sinchronizavimo sistemos. Iki šiol dėl šių esminės svarbos nuostatų kai kurios partijos abejodavo, dabar toks abejonių laikotarpis yra baigtas.

3. Taip pat svarbus yra ir partijų sutarimas „siekiant energetinio saugumo, užtikrinti energijos šaltinių tiekimo diversifikaciją, ištirti esamus valstybės energetinius išteklius ir sudaryti sąlygas jų gavybai“. Tai reiškia, kad partijos sutaria, jog yra būtina ištirti valstybės turimus energetinius resursus, tame tarpe ir skalūninių dujų resursus, o ištyrus turi būti sudarytos ir sąlygos jų gavybai. Blaškymosi ir politinės valios deficito ir šiuo klausimu laikas baigiasi.

4. Ne mažiau svarbu, jog partijos, pasimokiusios iš praeities ir šių dienų karčių klaidų, sutarė ir įsipareigojo šiuos svarbius strateginius projektus saugoti ir ginti nuo įvairių „minkštųjų galių“ atakų: „Partijos įsipareigoja siekti šių projektų įgyvendinimo, remti jų įgyvendinimą savo politine parama bei ginti šių projektų įgyvendinimą nuo interesų grupių ar trečiųjų šalių pastangų juos diskredituoti“.

Užsienio politikos srityje labai svarbu yra tai, kad partijos pasiekė konsensusą ir sutarė dėl to, kaip turi būti vertinami santykiai su Rusija. Jeigu iki šiol, praeitais metais ir anksčiau, kartais pasigirsdavo naivių pažadų ir vilčių, kad santykius su Rusija Lietuva gali „perkrauti“, kad galima tikėtis, jog tie santykiai staiga pagerės, jeigu Lietuva atsisakys savo principinių ir vertybinių nuostatų, tai dabar partijos sutarė dėl labai aiškių principinių nuostatų: „pripažindamos, kad pagrindinis ir ilgametis užsienio politikos iššūkis – Rusijos revizionistinė politika Rytų ir Vidurio Europoje. Iš šios Rusijos politikos kyla pagrindinės Lietuvos nacionalinio saugumo grėsmės, jos neišsprendžiamos nuolaidžiavimu ar vienašališkais pažadais perkrauti santykius, kurie priklauso ne tik nuo Lietuvos lūkesčių, bet ir nuo Vakarų valstybių bei Rusijos intencijų bei veiksmų regione. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos ekonominis bendradarbiavimas kelia iššūkius šalies nacionaliniam saugumui, gali daryti Lietuvos verslo atstovus labiau pažeidžiamus dėl tokios Rusijos politikos.“

Numatyti reikiami saugikliai, siekiant susitarimo įgyvendinimo

Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad susitarimas apima ne tik karinius dalykus ir papildomą reikšmingą finansavimą kariuomenei. Partijos parodė solidžią brandą aiškiai pasakydamos, kad šalia iššūkių kariniam saugumui, mato ir ne mažiau svarbius iššūkius energetiniam saugumui bei tokioms sritims kaip informacinis ar kibernetinis saugumas, kurios pirmą kartą yra aptartos partijų susitarime. Galiu tik pacituoti vieną labai svarbų susitarimo punktą: „14. Teisiniu būdu apriboti informacinių karų prieš Lietuvą galimybes, apriboti ar panaikinti informacinius kanalus, kuriais vykdomos atakos, propaganda ir dezinformacija prieš Lietuvos valstybę informacijos, virtualios (kibernetinės) erdvės bei kultūros srityse. Šiam tikslui apjungti valstybinių institucijų pastangas, skirtas valstybės informacinių karų efektyvumui stiprinti.“

Ir pabaigai atkreipiu dėmesį į dar vieną svarbią naujovę šiame susitarime – tai nuostatos, kurios apibrėžia šio susitarimo įgyvendinimo nuolatinį monitoringą. Partijos susitarė, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė susitarimo galiojimo laikotarpiu, kartu su susitarimą pasirašiusių partijų deleguotais atstovais kiekvienais metais, prieš patvirtinant valstybės nacionalinį biudžetą, svarstys ir įvertins šio susitarimo vykdymo eigą.“ Ir bus vertinami ne tik finansiniai šio susitarimo aspektai. Todėl šis susitarimas ir turi galimybių būti realiai įgyvendintas, o ne būti tik dar vienu gražiu akcentu prie šventinio jubiliejaus. Mes tik todėl ir sutikome pasirašyti šį susitarimą, kai valdžios partijos sutiko pasirašyti po iš esmės mūsų parengtu tekstu, kuriame ir yra numatyti reikalingi saugikliai, kad toks susitarimas netaptų dar vienu „tuščiu popieriumi“. Mes principingai reikalausime, kad valdžia šį partijų sutarimą efektyviai ir nuoširdžiai įgyvendintų. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. kovo 28 d., penktadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Užsienio politikos formuotojai ir ekspertai diskutuoja apie Lietuvos užsienio politiką po Rusijos agresijos Ukrainoje“

Seimo TS-LKD frakcijos nuotr.
Šiandien Vilniuje užsienio politikos formuotojai ir ekspertai diskutuoja apie užsienio politikos iššūkius po Rusijos invazijos Ukrainoje, Lietuvos santykius su kaimynais, transatlantinį bendradarbiavimą ir politinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos. 

„Lietuvos užsienio politiką visada mačiau kaip Lietuvos geopolitinį saugumą užtikrinančią politiką. Pirmiausia – geopolitinį saugumą nuo pavojingos ir neprognozuojamos Rusijos“, – seminaro pradžioje pabrėžė Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. 

A. Kubilius teigė šią politiką matantis kaip dviejų dėmenų politiką. Pirmasis geopolitinio saugumo garantų – Lietuvos kiek įmanoma gilesnė integracija į Vakarus, antrasis mūsų geopolitinio saugumo garantas – europietiškos saugumo erdvės plėtra į Rytus nuo mūsų, į Rytų partnerystės erdvę. 

Pasak opozicijos lyderio, „visus 24 Nepriklausomybės metus turime labai aiškią užsienio politikos doktriną – dviejų dėmenų doktriną, turime efektyvų jos įgyvendinimą, ir, ko gero, iš visų valstybės politikos sričių, užsienio politika yra efektyviausiai įgyvendinama“. 

Prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė teigė, kad mums reikia permąstyti situaciją mūsų vidaus politikoje, o taip pat ir regione po Rusijos agresijos Ukrainoje. 

„Tai, ką Rusijos veiksmai padarė – tai ne tik karinis veiksmas, kiek tarptautinės teisės požiūris į tarptautinės teisės normas. <...> Globaliu mastu yra kvestionuojamos tarptautinės teisės normos“, – sakė ji. 

Pasak J. Neliupšienės, vienas iš aktualiausių klausimų šiuo metu yra saugumas. „Kalbame viena vertus apie konvencinį saugumą. Konvencinės grėsmės kaip karinės buvo nustumtos į šalį kaip mažai tikėtinos, o dabar vėl turime peržiūrėti šią savo koncepciją, nes matome atvejį, kai Rusija matuoja temperatūrą, tikrina Vakarų tolerancijos ribas“, – sakė J. Neliupšienė. 

Seminare taip pat pasisakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, politologas dr. Tomas Janeliūnas, Seimo TS-LKD frakcijos narys dr. Arvydas Anušauskas, prof. K. Girnius, Šešėlinės vyriausybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. 

Tai ketvirtasis „Modernios Lietuvos kūrybos“ seminaras, kurį organizuoja opozicijos lyderis A. Kubilius, šešėlinis užsienio reikalų ministras A. Ažubalis, Demokratinės politikos institutas ir Ronaldo Reagano namai. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos nario L. Kazlavicko pranešimas: „Kalbėdami apie gyvybės apsaugą iki gimimo vadovaukimės ne tik emocijomis, bet ir moksliniais argumentais bei krikščionišku požiūriu“

Mindaugo Mikulėno nuotr.
Kovo 26 d., trečiadienį, Seime vykusioje mokslinėje konferencijoje „Medicininiai, etiniai ir teisiniai žmogaus gyvybės iki gimimo aspektai“, kurią organizavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Liutauras Kazlavickas ir pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, buvo gvildenami žmogaus gyvybės iki gimimo medicininiai, etiniai ir teisiniai aspektai. 

„Prieš metus Seimas pagaliau drįso pradėti diskusiją apie gyvybės iki gimimo apsaugą. Tačiau viešojoje erdvėje pastaroji diskusija apie vieną pagrindinių žmogaus teisių ir visų kitų teisių šaltinį – teisę į gyvybę, dažnu atveju supaprastinama tiesiog iki emocionalaus kalbėjimo apie moters pasirinkimo ir privatumo teisę. Todėl ši konferencija yra kvietimas nuo emocinio kalbėjimo pereiti prie argumentuotos kalbos, įvertinant žmogaus gyvybės iki gimimo medicininius, etinius ir teisinius aspektus šiuolaikinio mokslo šviesoje“, – sako vienas iš renginio organizatorių Seimo narys L. Kazlavickas. 

Pasak Seimo nario, tai, kad diskusija nebus lengva, aiškiai suprantama, juk teisės į gyvybę pradžia – tai ne tik teisinis, bet ir medicininis, filosofinis, etinis ir religinis klausimas. Tai klausimas, kuriam būtini ir kompleksiniai sprendimai, susiję su jaunosios kartos ugdymu bei naujų socialinių paslaugų atsiradimu. 

„O bandymai prasidėjusią diskusiją ir teisinį gyvybės iki gimimo apsaugos aspektą paversti tarptautinės teisės objektu yra paprasčiausias klaidinimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas susijusias su nėštumo nutraukimu, jau yra konstatavęs, kad pradėto, bet negimusio vaiko statuso vertinimas priklauso valstybės, bet ne tarptautinės bendruomenės diskrecijai. Tad konkretūs sprendimai priklauso tik nuo mūsų politikų bei visuomenės brandos ir atsakomybės. Džiaugiuosi, kad šio renginio rezultatas – priimta rezoliucija, kuria siūloma pritarti įstatymų ir pataisų projektams, įtvirtinantiems žmogaus orumą ir gyvybės apsaugą bei sveikatos garantijas nuo gyvybės pradėjimo“, – teigia L. Kazlavickas. 

Konferencijos dalyvių priimtoje rezoliucijoje taip pat akcentuojama, kad mūsų kultūroje abortas yra socialinis reiškinys, susijęs su materialiniu ir dvasiniu skurdu, nestabiliomis šeimomis ir nesibaigiančiais konfliktais šeimose, dvasinio saugumo stoka, atsitiktiniais lytiniais santykiais, primityvia meilės samprata, dorovingumo ugdymo stoka šeimoje ir ugdymo įstaigose. 

Rezoliucijos išvadose siūloma suteikti paramą ir paskatą dirbtinio aborto alternatyvoms (motinos ir vaiko namų, krizinių nėštumo centrų steigimui, kūdikių įvaikinimui), sukurti moterų konsultavimo sistemą (konsultantų rengimas, kvalifikacijos tobulinimas), kviečiama įgyvendinti „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą“ mokymo įstaigose, kurią Seimas patvirtino dar 2007 m. vasario 13 d., o įgyvendinant šeimos politiką numatyti ir įdiegti praktikoje sąmoningos tėvystės ir motinystės bei tradicinės šeimos ugdymo instrumentus. 

Pranešimus konferencijoje skaitė: M. Romerio universiteto profesoriai Jonas Juškevičius („Negimusio vaiko teisinis statusas“) ir Kazimieras Meilius („Pradėtas ir negimęs asmuo romėnų ir civilinėje teisėje“), Vytauto Didžiojo universiteto profesorius kunigas Andrius Narbekovas („Prenatalinė etika“) ir profesorė Birutė Obelenienė („Pagarbos žmogaus gyvybei ugdymo principai“), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Angelija Valančiūtė („Kada prasideda žmogaus gyvybė?“). 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. kovo 27 d., ketvirtadienis

Prisiminus Lietuvos ir jos gyventojų skaudžią sukaktį...


Gerbiami kolegos,

Noriu priminti Lietuvai ir jos gyventojams skaudžią sukaktį.

SSRS ministrų taryba 1949 m sausio 29 d. NUTARIA:
1. Priimti Lietuvos SSR, Latvijos SSR ir Estijos SSR ministrų tarybų ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos KP (b) Centro komitetų siūlymus iškeldinti iš Lietuvos SSR, Latvijos SSR ir Estijos SSR teritorijos buožes su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimas, legalizuotus banditus, tebetęsiančius priešišką veiklą, ir jų šeimas, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimas.
Iš viso iškeldinti 29 000 šeimų, kurias sudaro 87 000 žmonių. Iš jų:
Lietuvos SSR – 8 500 šeimų, 25 500 žmonių iš jų vaikai iki 15 metų 9 357;
Latvijos SSR – 13 00 šeimų, 39 000 žmonių iš jų vaikai iki 15 metų 11 038;
Estijos SSR – 7 500 šeimų, 22 500 žmonių iš jų vaikai iki 15 metų 6 048.
2. Aukščiau nurodytų kategorijų asmenis iškeldinti visam laikui į Jakutijos ASSR, Krasnojarsko ir Chabarovsko kraštus, Omsko, Tomsko, Novosibirsko ir Irkutsko sritis.
Išvardytų asmenų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos iškeldinimą įvykdyti 1949 m. kovo 20-25 dienomis.

Vilnius, 1949 m. kovo 31 d. Lietuvos SSR ministrų tarybos pirmininkas M. Gedvilas,  Lietuvos KP (b) CK sekretorius A. Sniečkus ir saugumo ministras raportavo Maskvai, apie sėkmingai įvykdytą operaciją, kuri buvo pradėta visoje respublikoje kovo 25 dieną 6 val. ir baigta 1949 m. kovo 28 d. 18 val. suformuoti 24 ešelonai, pakrauti 1 474 vagonai. Kadangi buvo iškeldinta daugiau žmonių negu buvo planuota, papildomai buvo suformuoti trys ešelonai.

Taip Lietuva neteko 25 500 žmonių, iš jų 9 357 vaikai iki 15 metų.

Praėjo tik 65 metai. Bet įvykiai Ukrainoje, kuri šiandien plėšoma į gabalus, ir šiandienos Baltarusijos nepriklausomybės dienos paminėjimas Seime, skatina dar kartą prisiminti ištremtus žmones ir jų likimus.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime vyks Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos jubiliejinė XX konferencija

Balandžio 4 d., penktadienį, 13.30 val. ir balandžio 5 d., šeštadienį, 10 val. Seimo Konferencijų salėje vyks jubiliejinė XX Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos konferencija, kurioje bus apžvelgta planuojama fizikos ugdymo kaita, diegiamos inovacijos, užsienio šalių patirtis, fizikos mokytojų asmeninės patirties sklaida ugdymo procese. Taip pat bus tvirtinami nauji asociacijos nuostatai, numatomos veiklos kryptys ir perspektyvos. 

Konferencijoje dalyvaus 170 asociacijos narių ir svečių, bus perskaityta 12 pranešimų. Renginyje kviečiami dalyvauti Lietuvos mokyklų fizikos mokytojai. 

Lietuvos fizikos mokytojų asociacija (LFMA) – nepolitinė, savanoriška visuomeninė organizacija, jungianti šalies fizikos mokytojus profesinei ir švietėjiškai veiklai. Organizacija siekia sudaryti sąlygas asociacijos narių kūrybiniam bei dalykiniam tobulėjimui, apibendrinti ir platinti savo narių pedagoginę patirtį, populiarinti mokslo ir technikos pasiekimus fizikos srityje. 

Programa 

Balandžio 4 d., penktadienis 
14.55 – Konferencijos atidarymas: 
Ieva Mažulienė, Saulė Vingelienė, LFMA prezidentės. 

15.05–16.10 – I posėdis. Sveikinimo žodis: 
Andrius Kubilius, Seimo narys; 
Dalia Teišerskytė, Seimo narė; 
prof. habil. dr. Vytautas Balevičius, Fizikos fakulteto dekanas, Vilniaus universitetas; 
prof. dr. Virginijus Sruoga, Gamtos ir matematikos fakulteto dekanas, Lietuvos edukologijos universitetas; 
habil. dr. Gražina Tautvaišienė, Lietuvos fizikų draugija viceprezidentė; 
prof. habil. dr. Antanas Čenys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo prorektorius. 

16.30–18.30 – II posėdis. Pranešimai ir LFMA konferencijų kronika: 

16.30–17.00 – Išorinis mokinių fizikos pasiekimų vertinimas, 
Saulė Vingelienė, Nacionalinio egzaminų centro direktorė. 

17.00–17.30 – LFMA įstatų projekto derinimas, 
Ieva Mažulienė, LFMA prezidentė. 

17.30–18.30 – LFMA konferencijų kronika ir nominacijos, 
Liucija Mončienė, Palangos senoji gimnazija; 
Jūratė Blažienė, Kauno Jono Jablonskio gimnazija; 
Ieva Mažulienė, Žiežmarių gimnazija. 

Balandžio 5 d., šeštadienis 
10.00 – III posėdis. Kviestiniai pranešimai: 

10.00–10.30 – Sveikinimo žodis ir gamtamokslinio ugdymo kaitos gairių 2014–2020 m. pristatymas, 
Rimantas Vaitkus, švietimo ir mokslo viceministras. 

10.30–10.45 – Škotijos mokytojų asociacijų veikla ir vaidmuo ugdymo tobulinimo procese, 
Ieva Mažulienė, Žiežmarių gimnazija. 

10.45–11.00 – Estijos mokytojų asociacijų veiklos kryptys bei plėtra, 
Jūratė Blažienė, Kauno Jono Jablonskio gimnazija. 

11.00–11.20 – Scientix2 Lietuvos mokytojams, 
Rigonda Skorulskienė, Kauno Jėzuitų gimnazija. 

11.20–12.00 – Pirmieji Lietuvos fizikos mokytojai CERNe, 
Aušra Kynienė, Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija; 
Rasa Kižienė, Alytaus „Šaltinių“ pagrindinė mokykla; 
Vilma Mikalauskienė, Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla; 
Giedrius Vidžiūnas, Ukmergės Senamiesčio vidurinė mokykla; 
Petras Raščius, Pakruojo r. Šukionių Jono Noreikos pagrindinė mokykla; 
Igor Smirnov, Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinė mokykla; 
Rigonda Skorulskienė, Kauno Jėzuitų gimnazija; 
Petras Lozda, Vilniaus Salininkų gimnazija; 
Audrius Karmonas, Radviliškio Vaižganto gimnazija. 

12.20 – IV posėdis. Pranešimai: 

12.20–12.35 – Mokinių tiriamoji veikla – langas į pasaulį, 
Astra Korsakienė, Biržų „Saulės“ gimnazija. 

12.35–12.50 – Mokinių kūrybiškumas, taikant fizikos žinias laboratorijoje, 
Alfred Kulakovski, Vilniaus r. Kalvelių Aušros gimnazija. 

12.50–13.10 – Tiriamieji darbai ir eksperimentinis uždavinių sprendimas, naudojant mokomuosius objektus ir kitas programas, 
Danguolė Miliauskienė, Tomas Jurgutis, Vilniaus „Žemynos“ gimnazija. 

13.10–13.30 – Mokinių eksperimentinės kompetencijos formavimas fizikinio eksperimento pagrindu, 
Elena Šišenina, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija. 

13.30–13.45 – Tiriamoji veikla ir kuriančios asmenybės, 
Valentina Rakužienė, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. 

13.45–14.00 – Pamoka „Fizikinių dydžių matavimo vienetų sistemos“ ir mokinių darbai, 
Violeta Speranskaja, Klaipėdos laivininkų mokykla. 

14.00–14.30 – diskusija. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Konstitucijos pataisa siūloma įtvirtinti privalomą mokslą iki 18 metų

Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė parlamentui pristatė Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1592), kuriuo siūloma įvesti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų. Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad privalomas mokslas asmenims yra iki 16 metų. 

Pasak projekto iniciatorių, remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų. „Privalomas mokslas iki 18 metų yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje. Vienuolikoje JAV valstijų, dviejose Kanados provincijose, Argentinoje taip pat mokslas iki 18 metų yra privalomas. Amžiaus cenzo ilginimas pasaulinė tendencija. Privalomo mokymosi iki 18 metų ribos nustatymas – tai ne tik valstybinė politika, tai yra mūsų valstybės koncepcija“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. – vaikai iki 16 metų. 

Jei Seimas šią naują nuostatą priimtų, ji įsigaliotų 2015 m. rugsėjo 1 d. Po pristatymo už projektą balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 22 parlamentarai. 

Pritarus Konstitucijos pataisai po pateikimo, toliau ji bus svarstoma Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti rudens sesijoje.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės penktasis metinis pranešimas

Mieli Lietuvos žmonės – laisvos Lietuvos piliečiai, 
Gerbiamieji Seimo nariai, 
pastarosiomis dienomis žodžiai Laisvė, Nepriklausomybė, Suverenitetas, teritorinis vientisumas ir Taika įgavo naują vertę. 
Daugiau nei pusę amžiaus taikiai sugyvenusi Europa – ir už tai gavusi Nobelio premiją – vėl susidūrė su agresija. Karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne. 
Išgyvendami tai, kas vyksta Ukrainoje, dar kartą įsitikinome, kokia trapi yra laisvė. 
Ji saugi tiek, kiek sugebame ją apsaugoti ir sustiprinti. 
Jau 24-erius metus turime galimybę kurti savo šalį taip, kad mūsų laisvė netaptų vienadienės naudos, politinio godumo, svetimos propagandos ar šalies interesų nepaisančių grupuočių įkaite. 
Kad niekas neabejotų, jog mūsų jaunos demokratijos valstybė yra pasirengusi naujiems iššūkiams, o Lietuvos laisvė – patikimose rankose. 
Stiprindami savo šalį, visi kartu mes jau padarėme labai daug. 
Priimti gyvybiškai svarbūs mūsų žmonėms sprendimai, būtini tam, kad galėtume saugiai kurti savo ir mūsų vaikų gyvenimą Lietuvoje. 
Šiandien, apžvelgdami mūsų ekonomikos ir verslo pasiekimus, istorines permainas šalyje, kultūros ir sporto laimėjimus, tarptautinės bendruomenės įvertinimus, galime didžiuotis savo Lietuva. 
Esame savarankiški ir gerbiami tarptautinėje bendruomenėje, užtikrintai einame demokratiškos ir teisinės valstybės keliu. 
Nepraėjo nė ketvirtis amžiaus, kai atkūrėme valstybingumą. 
Pažiūrėkime, kuo esame stiprūs, o kur vis dar pažeidžiami, kad galėtume nesiblaškydami ir nepasiduodami svetimoms įtakoms spartesniu ir platesniu žingsniu eiti į priekį. 
Brangieji, 
taikus sąjungininkų naikintuvų gausmas, švenčiant Kovo 11-ąją, simboliškai brėžė narystės NATO ir Europos Sąjungoje – vertybiškai naujos atkarpos mūsų valstybės gyvenime – dešimtmetį, kuriame laisvė ir saugumas – neatsiejami. 
Ukrainos pamoka – įpareigojimas mums visiems – visomis išgalėmis toliau saugoti savo laisvę. 
Grėsmės akivaizdoje visi perkainojome savo vertybes. Ir, neabejoju, kiekvienoje širdyje nubudo pareiga – pirmiausia savo artimui, o drauge ir savo Tėvynei. 
Pasipriešinti ar prisitaikyti. Šį sprendimą reikės daryti visiems – tiek pasaulio galingiesiems, tiek kiekvienam žmogui. 
Perkainojome ne tik vertybes. Naujomis akimis pažvelgėme į viską, ką darėme iki šiol. 
Šiomis nerimo dienomis vykdydama konstitucinę pareigą apžvelgti padėtį šalyje ir užsienio politiką, kviečiu visus sąžiningai akistatai su realia situacija šalies viduje ir aplink mus. 
Įvertinkime, ką davė mūsų sutelktos pastangos ir kiek gali kainuoti aplaidumas ar laiku nepriimti sprendimai. Prasidėjus galios demonstravimui ir provokaciniams veiksmams Lietuvos pašonėje, pasitikrinome savo užsienio politikos įdirbį. 
Pasitikrinome ir nustojome bijoti. Esame ne vieni su mūsų nenuspėjama kaimynyste. 
Pirmiausia – tai ištesėtas sąjungininkų duotas žodis – kad Baltijos šalių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra nuolatinis JAV ir NATO rūpestis. Poreikiui atsiradus, iš karto gautas karinis ir politinis pastiprinimas. 
Šiuo metu turime visas reikiamas karinio saugumo garantijas. 
Tiesioginė grėsmė regiono saugumui išryškino ir kaimyninio bendradarbiavimo svarbą. Puikiai suprasdami, kad regiono stiprybė – vienybėje, visi kartu – lietuviai, lenkai, latviai ir estai vienodai įvertinome grėsmes ir suvienijome savo pastangas saugumui užtikrinti. 
Lietuva per pastaruosius metus sustiprino ryšius su visais savo draugais ir sąjungininkais Europoje ir pasaulyje. Įsitikinome, kad pagrindinis ir saugiausias mūsų užsienio politikos kelias – partnerystė su Europos Sąjungos šalimis, JAV ir bendradarbiavimas NB8 formatu. Ten, kur esame gerbiami ir mumis pasitikima. 
Mūsų narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje palaikė net 187 pasaulio šalys iš 193. 
Ypač pasiteisino regioninio bendradarbiavimo investicija – tapome ekonomiškai stipriausio ir saugiausio Europoje – Šiaurės ir Baltijos šalių regiono (NB8) dalimi. 
Tai nauja geopolitinė trajektorija, kuriai daugiau dėmesio pradeda skirti ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Taigi, Lietuva pereina į naują, platesnio strateginio bendradarbiavimo su JAV lygį. 
Stiprūs politinio ir ekonominio bendradarbiavimo ryšiai Lietuvą sieja su Vokietija, turime strateginės partnerystės sutartį su Prancūzija. 
Narystė NATO ir Europos Sąjungoje – neabejotina mūsų stiprybė. Tai patvirtino pats gyvenimas. Tai ne tik karinio, politinio ir ekonominio saugumo garantijos mūsų žmonėms, bet ir demokratiškomis vertybėmis, abipusiu pasitikėjimu ir pagarba grįsti santykiai su kitomis valstybėmis. 
Pasaulis pasitiki Lietuva – pasitikėkime savimi labiau ir patys. 
Pirmiausia turime susitelkti ir vieningai pasirengti naujiems iššūkiams. 
Būtina skubiai atnaujinti visų politinių jėgų Nacionalinį susitarimą ne tik dėl šalies užsienio ir saugumo politikos, bet ir dėl adekvataus gynybos finansavimo. Esame pajėgūs per artimiausius penkerius metus pasiekti dviejų procentų finansavimą šalies gynybai. 
Nėra kito kelio – kol ateis pagalba, mes patys turime gebėti apsiginti. 
Lietuva ir kitos šalys jau dabar patiria atvirą informacinį karą. 
NATO gynybos planai neapgins mūsų nuo dezinformatorių, melo ir provokacijų. 
Atsparumą propagandos mašinai turime išsiugdyti patys. Antraip net nekalta Sovietų Sąjungą šlovinanti dainelė gali virsti atvira destrukcija. 
Informacinėmis atakomis apšaudomoje Lietuvoje viešumas yra veiksmingiausias atkirtis. 
Čia stipriausias mūsų skydas galėtų būti atsakinga pilietinė šalies žiniasklaida, kuri nepagarbą mūsų valstybei priimtų kaip asmeninį iššūkį ir nepraleistų nepasitikėjimą Lietuva sėjančių melo strėlių. 
Todėl kreipiuosi į visus žiniasklaidos savininkus ir vadovus, į kiekvieną šalies žurnalistą ir apžvalgininką asmeniškai – padėkite mūsų žmonėms atskirti melą nuo tiesos, aiškiai ir suprantamai informuokite visuomenę apie kėslus prieš mūsų valstybę, būkite atsvara priešiškų jėgų dezinformacijai ir propagandai. 
Didžiausias priešininkas informaciniame kare – prarastas laikas. Todėl nusikalstama, kad net ir po kelių kibernetinių atakų Elektroninių ryšių ir informacijos saugumo įstatymas dūlėjo Vidaus reikalų ministerijos stalčiuose. 
Duomenų ir informacijos apsauga globalizacijos ir skaitmeninių technologijų amžiuje – mūsų nacionalinio saugumo reikalas. 
Informacinis karas patikrino ir šalies žvalgybos tarnybų budrumą. 
Prieš metus priimtas naujas Žvalgybos įstatymas įpareigojo užtikrinti greitą reakciją net į menkiausius pavojaus signalus, kuriais gali būti pažeidžiamas valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia. 
Tačiau net atvira agresija Lietuvos pašonėje nepriverčia Valstybės saugumo departamento (VSD) imtis veiksmingos grėsmių prevencijos šalinant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie kyla iš užsienio ar šalies viduje. 
Stumdoma atsakomybė už grėsmių prevenciją mažina politinį ir ekonominį Lietuvos atsparumą. 
Delsimas, savigriova ir trumparegiškumas yra blogiau nei neprognozuojamas kaimynas. 
Daugiau nei 20 metų delsėme siekti tikro energetinio savarankiškumo. 

Tačiau rudenį, įveikęs visus priešiškus štormus ir svetimomis rankomis inspiruotų komisijų keltas audras, į Lietuvą parplauks mūsų energetinės Nepriklausomybės simbolis – specialus laivas suskystintųjų gamtinių dujų terminalui. 
Šis geopolitinis ir pirmasis Baltijos regione – Lietuvos, Norvegijos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimo projektas – istorinių permainų mūsų šalies energetikos sistemoje rezultatas. 
Tai visos Lietuvos pastangas vainikuojanti sėkmė, po kurios egzistencinę grėsmę keliančios rusiškos dujos Lietuvai tampa tiesiog nebūtinos. 
Per kelerius metus Lietuva sugebėjo užsitikrinti ne tik dujų, bet ir elektros tiekimo alternatyvas. Jau kitąmet – 2015-aisiais – pradės veikti elektros tiltas su Švedija – Lietuva elektros tinklais susijungs su Vakarų Europa. 
Tai – energetinės priklausomybės pabaiga. 
Energetinis savarankiškumas – būtina valstybės klestėjimo sąlyga. Tai ne tik teisingos elektros, dujų ir šildymo kainos. Tai – saugi ir konkurencinga Lietuva. 
Tačiau labiau nei ginčai su „Gazprom“ šalį alina vietinių energetinių oligarchų apetitai. 
Šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose. Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. 
Šis darinys, su nuolat besisukančiais skaitliukais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazprom“, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų. 
Pažabojusi interesų grupių piktnaudžiavimą energetikos sektoriuje, kuriame sukasi 12 milijardų litų, Lietuva taptų konkurencinga ir klestinčia Europos valstybe. 
Ryžtinga valstybės politika reikalinga ne tik dėl atominės ar skalūninės energetikos ateities, bet ir dėl šilumos sektoriaus. 
Nors atsirado pirmieji nepriklausomi šilumos gamintojai, išskaidytas šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teikimas, sustabdyta monopolininkų ir jiems atidirbinėjančių namų administratorių savivalė, penkerių metų pastangos sumažinti šilumos ir komunalinių paslaugų kainas vis dar nepakankamos. 
Kai kuriuose regionuose ne savivaldybė valdo šilumos tiekėjus, o šilumos oligarchai diktuoja sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams. 
Todėl labai rimtai svarstytinas dalies šilumos ūkio didžiuosiuose miestuose perėmimas valstybės žinion. Pagaliau turi atsirasti ir viena bendra šilumos ūkio programa valstybėje. 
Padėti Lietuvai sustiprėti ekonomiškai ir apsiginti nuo grobstytojų – mūsų visų bendras reikalas. 
Korupcijos vėžiui sukurti priešnuodžiai – veikia, kova vyksta be jokių išlygų. Už korupcinius nusikaltimus vien pernai teismai skyrė beveik milijoną litų baudų. 
Jau ištirtos ir 34 baudžiamosios bylos dėl neteisėto praturtėjimo, kuriose inkriminuoto turto vertė daugiau nei 11 milijonų litų. 
Visa tai leido Lietuvai pagal korupcijos suvokimo indeksą pakilti į 43 vietą tarp 177 valstybių. Nuosekli Lietuvos kova su stambiąja korupcija labai gerai įvertinta ir Europos Komisijos ataskaitoje. Tačiau vis dar esame paskutinėje vietoje pagal gyventojų smulkiąją korupcinę praktiką, kuri labiausiai įsigalėjusi sveikatos priežiūros įstaigose, savivaldybėse, policijoje. 
Korupciniai įpročiai neleidžia skaidriai organizuoti darbo ir racionaliai panaudoti turimų lėšų. 
Vien sveikatos apsaugai kasmet skiriame 5 milijardus litų. Dar 2 milijardus žmonės prisimoka patys. Esame apsirūpinę brangiais ir moderniais medicinos prietaisais. 
Tačiau kokybiška sveikatos priežiūra daugumai žmonių vis dar prieinama tik už papildomą mokestį. 
Tyrimai rodo, kad net 79 procentai šalies žmonių mano, kad kyšis padeda spręsti problemas. 
Kol neišmokome gimti be kyšio, įsidarbinti be kyšio, statyti be kyšio, pasenti be kyšio – esame pažeidžiami, nes paperkami. 
Tik tuomet, kai nė vieno iš mūsų nesaistys korupciniai ryšiai, niekas negalės pirkti ar parduoti Lietuvos. 
Sugriežtinus konkurencinius įstatymus sumažėjo galimybių monopolijų piktnaudžiavimui, užkirstas kelias nesąžiningai veiklai. Konkurencijos taryba pastaraisiais metais skyrė baudų už 80 milijonų litų – 2 kartus daugiau nei per visą savo gyvavimo laikotarpį – ir apsaugojo vartotojus nuo 186 milijonų litų nuostolių. 
Daugiau pinigų žmonių gerovei atsirado skaidrėjant viešiesiems pirkimams. Viešumas šioje srityje, kur sukasi 14 milijardų litų, sumažino piktnaudžiavimų dvigubai. Tačiau savivaldybėse dar daug neskaidrių pirkimų, ypač biokuro ir atliekų tvarkymo srityse. 
Jeigu ir Valstybinė mokesčių inspekcija būtų akyla ne tik smulkiajam verslui, bet ir milijoniniams pelnams, turėtume dar bent puse milijardo pilnesnį valstybės iždą. 
Skaidrūs, konkurencingi, inovacijomis ir asmenine žmonių iniciatyva grįsti verslai taip pat didina Lietuvos atsparumą. 
Per šalį sparčiai ritasi baltoji verslo banga, nešanti garbingo mokesčių mokėjimo, skaidrių atlyginimų, viešųjų pirkimų, sąžiningos konkurencijos ir etiško verslo kultūrą. 
Daugėja aktyvių ir išradingų verslo gazelių, sumaniai prisitaikančių prie tarptautinės rinkos pokyčių ir konkuruojančių produkcijos kokybe. 
Pradeda populiarėti, ypač tarp jaunimo, socialinio verslo įmonės, siekiančios ne tik pelno, bet ir naudos visuomenei: įdarbinami socialiai pažeidžiami žmonės, kuriami ekologiniai verslai, teikiamos būtinos žmonėms paslaugos. 
Padėti sąžiningiems ir pilietiškiems verslininkams įsitvirtinti visoje šalyje – ne tik „Lietuvos be šešėlio“ ar „Skaidrumo linijos“ reikalas, bet ir tiesioginė Vyriausybės pareiga. 
Būtent toks verslas yra valstybės ekonomikos stiprybė ir atsvara korupciniams sandoriams bei šešėliniais mokėjimais ir dvigubomis buhalterijomis susaistytiems „biznieriams“. 
Atsakingas ir skaidrus verslas neleis žeminti ir šantažuoti Lietuvos. 
Pelno marža dažnai lygi rizikos maržai. Todėl pats laikas ieškoti tokios vietos verslui, kad nereikėtų gyventi baimėje ir už sviestą pardavinėti Lietuvos. 
Juolab kad per pastaruosius metus padaryta labai daug ieškant patikimų rinkų, didinant Lietuvos žinomumą, plėtojant ekonominius ryšius ir užmezgant naujus kontaktus. 
Lietuva jau pakviesta pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) – ekonomiškai stabilių ir patikimų valstybių klube. 
Pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai Lietuvos diplomatinis horizontas labai išsiplėtė – tapome matomi, girdimi ir gerbiami. Lietuva išgarsėjo kaip darbšti, patikima, inovatyvi, turtingos kultūros ir modernaus verslo šalis. 
Neišbarstykime šio įdirbio ir pasinaudokime juo. 
Tarptautinis Lietuvos pripažinimas turi virsti šaliai naudingais projektais. 
Jau dabar daugiau nei 75 procentai lietuviškų prekių keliauja į Europos Sąjungos šalis. O modernių lietuviškų lazerių eksporto keliai driekiasi į visus pasaulio kontinentus. 
Europos Sąjungos valstybių investicijos Lietuvoje sudaro 82,5 procento visų investicijų šalyje. Vien Šiaurės šalys pas mus investavo beveik 17 milijardų litų. 
Gyvybiškai svarbus yra skaidrių investicijų skatinimas ir pritraukimas į visus šalies regionus. 
Tam reikia sutelktų šalies diplomatijos, valdžios ir verslininkų pastangų. 
Viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ vien pernai padėjo atsirasti 22 plyno lauko projektams įvairiuose šalies rajonuose. Per ketverius metus įdarbinta 9570 šalies žmonių. 
Tačiau investicijos visiškai aplenkia Rietavo, Šilalės, Marijampolės, Pagėgių, Šalčininkų, Lazdijų, Jurbarko, Birštono, Rokiškio savivaldybes. 
Investicijų pritraukimas turi tapti ir vietos valdžios tiesiogine atsakomybe. Ar Lietuva taps šalimi, į kurią veržiasi kapitalas, technologijos, inovacijos, kur geros sąlygos dirbti ir užsidirbti, priklauso nuo kiekvieno mero ir seniūno sumanumo ir pastangų. 
Kai kuriose savivaldybėse dirba vos trečdalis gyventojų. Todėl socialinė atskirtis tampa grėsme valstybės saugumui. 
Tik turėdami darbo mūsų žmonės bus nepažeidžiami ir jausis saugūs savo valstybėje. 
Mūsų žmogiškieji resursai išties unikalūs. Net užsienio investuotojai pripažįsta, kad darbuotojai Lietuvoje – aukščiausio lygio. Pagal darbo jėgos išsilavinimą esame Europos Sąjungos geriausiųjų šešetuke. 
Siunčiame pasauliui lietuviškus linkėjimus iš kosmoso, patentuoti lietuvių išradimai konkuruoja pasaulinėse rinkose, esame greičiausio interneto šalis, plėtojame 5 verslo ir mokslo slėnius, turime aukščiausio lygio laboratorijų. 
Darbo kokybe ir išradimais pasaulyje konkuruojanti Lietuva – jau realybė, o ne ateities vizija. Tai suteikia naują pagreitį šalies ekonomikai ir ūkio modernizavimui. 
Sumažinusi atotrūkį tarp mokslo ir verslo, modernizavusi studijų vadybą, profesinį rengimą priderinusi prie rinkos poreikių, Lietuva galės konkuruoti ne tik kvalifikuota darbo jėga, bet ir našumu bei technologijomis. 
Investuodami į specialistus, padidinsime visos ekonomikos potencialą ir užtikrinsime Lietuvos ekonominį stabilumą. 
Vien jaunimo įdarbinimui iki 2020-ųjų metų numatome skirti daugiau nei 400 milijonų litų. Išmintingai panaudoję juos aktyviems projektams, užtikrinsime, kad pirmoji darbovietė mūsų absolventams tikrai nebus Darbo birža. 
Auganti ekonomika turi tapti darbo vietomis ir orų gyvenimą užtikrinančiomis pajamomis, kad žmonės jaustųsi saugūs šiandien ir būtų ramūs dėl savo šeimos ateities. 
Mūsų ekonomika yra tvari, makroekonominiai rodikliai solidūs. 
Turime visas galimybes dar spartesniam ekonomikos augimui. 
Padarėme viską, kad mūsų šalis per ateinančius septynerius metus iš Europos Sąjungos biudžeto gautų 10-čia procentų didesnę paramą – net 44,5 milijardo litų. 
Žemdirbiams ir kaimo gyventojams atiteks kone pusė visos šios sumos – net 17,24 milijardo litų. 
Tačiau šalyje vis dar 500 tūkstančių hektarų apleistos ir dirvonuojančios žemės. Apskaičiuota, kad jeigu joje augtų javai ar kitos žemės ūkio kultūros, kasmet uždirbtume papildomą milijardą litų. 
Įdarbinkime savo žemę patys ir nereikės bijoti, kad ją išpirks svetimi. 
Bet europinė parama neamžina, ji palaipsniui mažės. Per 10 narystės Europos Sąjungoje metų jau pasiekėme 72 procentus Europos Sąjungos pragyvenimo lygio vidurkio. 
Dabar Europos Sąjungos parama sudaro beveik ketvirtį mūsų valstybės metinio biudžeto. Todėl turime labai atsakingai ir protingai investuoti ją į ateitį ir užtikrinti, kad ekonominė gerovė pasiektų kiekvieną žmogų, o nenusėstų korumpuotų grupuočių kišenėse. 
Viena didžiausių grėsmių šiandien yra ta, kad sunkiai Briuselyje išsiderėti pinigai gali būti paprasčiausiai išgrobstyti. 
Įveikdami sunkmetį ir gelbėdami šalį nuo bankroto, aiškiai pamatėme, kad ne pinigų stygius didžiausia mūsų valstybės bėda. Labiau mus skurdina korumpuotos interesų grupės ir neapgalvotas pinigų švaistymas. 
Lietuva gali tapti sąžiningų žmonių galimybių šalimi. Jeigu neleisime jų uzurpuoti sukčiams ir machinatoriams. 
Prasidedant naujam europinės paramos skirstymo etapui matome, kad prasidėjo dirbtinė vadovų rotacija – partiniais kadrais bandoma pakeisti Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA), netgi neįgaliųjų vaikų globos namų, profesinių mokyklų, bibliotekų ir kultūros centrų vadovus. 
Valdančioji dauguma, užsiėmusi kova už finansinės įtakos zonas, nebeturi laiko įsisenėjusioms žmonių problemoms spręsti. Neįvertinus, kad pensijos dar nekompensuotos ir algos žmonėms neatkurtos, atgyja ikikriziniai partiniai apetitai ir neatsakingi populistiniai pažadai. Jie gali vėl nugramzdinti šalį į finansinį chaosą. 
Tik turėdami atsakingą finansų politiką galime atlaikyti bet kokius iššūkius. 
Euro įvedimas apribos politinį ir finansinį populizmą bei apsaugos valstybę nuo neatsakingo politikų elgesio. Euras neabejotinai taps ir svarbiu impulsu mūsų ekonomikai. 
Apgalvotas valstybės lėšų naudojimas ir didžiausią ekonominę bei socialinę grąžą duodančios investicijos padarys mus dar stipresnius. 
Gerbiamieji, 
ginti valstybės ir sąžiningų šalies žmonių interesų vis ryžtingiau stoja nepriklausoma šalies teisėsauga. 
Principingu požiūriu, griežtesnėmis atrankomis ir rotacija teisininkų bendruomenė valosi nuo korumpuotų ir atsitiktinių žmonių. Formuojasi profesionali, pilietiška kariauna, pasirengusi ginti valstybės interesus šalies viduje ir tarptautinėje erdvėje. 
Teisėjo mantija vėl tampa garbingos teisminės valdžios simboliu, o ne priedanga nuo nebaudžiamumo. 
Per penkerius metus pasikeitė net 86 procentai teismų vadovų, paskirta 115 naujų teisėjų. 
Teismai modernėja: kompiuterizuotas bylų paskirstymas, startavo elektroninės bylos, tradicinius protokolus keičia skaitmeniniai įrašai. Spartesnio bylų nagrinėjimo praktika turi būti taikoma ir baudžiamosiose bylose. 
Įsileidus visuomenės atstovus į teisėjų atrankas ir vertinimus, iš uždaro klano teisėjai virsta atvira bendruomene. 
Sugrįžta ir žmonių pasitikėjimas teisingumu – dar prieš penkerius metus teismu šalyje pasitikėjo tik kas penktas pilietis. Šiandien jis išaugo dvigubai – nuo 24 iki 51 procento. 
Policijos pareigūnais šiuo metu pasitiki 69 procentai šalies gyventojų, o policijos imuniteto tarnybos modelis tapo pavyzdžiu visai teisėsaugai, kaip efektyviai kovoti su korupcija tarnybos viduje. 
Sunkiausiai modernizacija pasiekia šalies prokuratūras. Čia tebeklesti vyresniųjų prokurorų valdžia, į sistemą neateina naujų žmonių, nesikeičia požiūris į žmogaus teises. Nepakankamai investuojama į profesinį tobulėjimą, neanalizuojama, kokiu keliu eina Europa ir pasaulis, vis dar sunkiai prasimuša naujos idėjos. 
Vadovų rotacija ir čia duoda rezultatų, tačiau akivaizdu, kad rotuota nekompetencija ir lieka nekompetencija, negebančia atskirti realių grėsmių valstybei. 
Todėl čia vis dar populiarus sovietinis baudžiamasis persekiojimas, nors teisė seniai pasikeitusi ir negali būti ginama iš jėgos pozicijų. Tokie žmogaus teises pažeidžiantys veiksmai jau sulaukia net tarptautinio atgarsio. 
Pasaulyje populiarėja atkuriamojo teisingumo galimybės – derybiniai procesai, taikos susitarimai. O Lietuvoje tiriama viskas iš eilės ir būtinai siekiama nubausti. 
Visa tai leidžia sulig kiekvienais rinkimais atsinaujinti politiniams įgeidžiams keisti teisėsaugos institucijų vadovus ir norams turėti teisėsaugą kaip įrankį sąskaitoms suvesti. 
Padėtį pakeisti gali tik permainų ir iššūkio nebijančių teisininkų asmeninė atsakomybė, drąsa ir pasiaukojimas. 
Principinga ir efektyvi valstybės ir žmogaus teisių apsauga, o ne akla savo pačių munduro gynyba turi tapti visos gausios daugiau nei 5 tūkstančių teisininkų bendruomenės misija. 
Tik naudodami civilizuotus nacionalinius ir tarptautinės teisės instrumentus, nuosekliai eisime teisinės valstybės keliu. Tuomet būsime pajėgūs užtikrinti Konstitucijos viršenybę ir pagarbą teisei. 
Siauri partiniai interesai nebegalės pasitelkti ne tik teisėsaugos, bet ir teisėkūros. Politika netaps verslu, kur tvarkomi asmeniniai reikalai. 
Šiandien Lietuvos politinis saugumas pinklėse, kurias pasispendėme, neatsakingai rinkdami arba apskritai nedalyvaudami rinkimuose. 
O juk šalies ateitį pirmiausia lemia politinė valia. 
Žengiame į šeštus laisvus Prezidento rinkimus. Pirmuosiuose 1993 m. dalyvavo beveik 79 procentai rinkimų teisę turinčių gyventojų. 
Pastaruoju metu į rinkimus ateina vos pusė rinkimų teisę turinčių žmonių. 
Per pastaruosius Seimo rinkimus balsuoti neatėjo ir valstybės ateičiai abejingi liko net 450 tūkstančių jaunų šalies žmonių nuo 20 iki 40 metų. 
Tuomet valdžią mums išrenka svetimi pinigai. Jiems, o ne rinkėjams tampa atskaitingi šalies politikai. 
Politinis Lietuvos saugumas ir branda prasideda nuo balsadėžės. 
Jau vaduojamės iš politinės korupcijos voratinklio, partijos mokosi gyventi be verslo finansavimo. 
Senąją nomenklatūrą keičia veiklus, laisvėje ir demokratiškame pasaulyje užaugęs ir išsimokslinęs jaunimas. Dar keleri metai ir jie stos prie valstybės vairo. Padėkime jiems neprarasti tikėjimo Lietuva. 
Mieli bendrapiliečiai, 
šiandien, kai mūsų literatūros lopšyje – Karaliaučiuje prieš Lietuvą žvanginami ginklai, atgyja ir Tolminkiemio muziejuje saugomi Kristijono Donelaičio laiškai. Juose amžinai gyvas priesakas, padėjęs Lietuvai išlikti. 
Tai priminimas ir šiandieninės Lietuvos donelaičiams, maironiams ir marcinkevičiams, mūsų meno, kultūros, sporto žiedui, šalies intelektualams ir dvasininkijai, akademikams ir Nacionalinės premijos laureatams. 
Jūsų vieta priešakinėse linijose, o ne šešėlyje. 
Asmenybių indėlis ypač svarbus kuriant brandžią visuomenę, valstybės kultūrą, istorinės atminties politiką ir pagarbą vienas kitam. 
Šiemet darbą pradėjo Lietuvos kultūros taryba – lėšų kultūrai skirstymas depolitizuotas. Patys menininkai spręskite, kurie projektai verti valstybės dėmesio ir gali sustiprinti Tautos dvasią. 
Ne tik Valstybinės kalbos komisijos rūpesčiu, o kiekvieno iš mūsų priederme turi tapti ir pareiga lietuviškam žodžiui. 
Būtent kalba yra pilietiškumo ir atsakomybės už savo šalį, tapatybės, kultūros puoselėjimo ir bendruomenių tarpusavio ryšio visame pasaulyje pradžia. 
Pagalbos Lietuvai ir vienas kitam idėjos gimsta pasaulio lietuvių jaunimo susitikimuose ir verslo forumuose, istorinės atminties misijose. Lietuvos žmonių gerove įvairiose srityse rūpinasi ir šalies nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurių jau daugiau nei 10 tūkstančių. 
Projektas „Globali Lietuva“ tampa unikaliu valstybės stiprinimo reiškiniu. 
Kad ir kur būtume, grįžkime į Lietuvą savo žiniomis, idėjomis, investicijomis ir patirtimis. Nė vienas žmogus neturi likti Lietuvos pažangos šalikelėje. 
Jeigu išsivaikščiosime – mūsų vietą užims kiti, kam Lietuva nėra Tėvynė. 
Mielieji, 
Lietuva yra pati gražiausia ir geriausia šalis. Ir ji taps mūsų gerovės namais. Jeigu tikėsime Lietuva. 
Sausio 13-osios gynėjai mums suteikė galimybę patiems kurti valstybę, o ne parduoti ar atiduoti ją kitiems. 
Todėl reikia ne tik neužmirštuolės žiedo atlape, kad atmintume laisvės kainą. 
Kiekvienas savo darbais ir gyvenimu privalome ją sustiprinti. 
Aš, kaip ir jūs, noriu matyti Lietuvą savarankišką, skaidrią, demokratišką, gerbiamą visame pasaulyje ir teisingą kiekvienam žmogui. 
Didžiuokimės savo unikalia šalimi ir stiprinkime ją, kad ir kur būtume. 
Susitelkti šiandien turime visi: pokario, sovietmečio, persitvarkymo ir nepriklausomybės kartos, stipriausi valstybės protai, atsakingi verslininkai ir skaidrios politinės jėgos. 
Jeigu tikėsime Lietuva ir veiksime kartu, mus ir toliau lydės sėkmė. 
Tikėjimas Lietuva – mūsų visų stiprybė, išbandyta lageriais, tremtimis, okupacijomis, blokadomis ir sunkmečiais. 
Dėkoju visiems, kas tikite Lietuva ir stiprinate jos laisvę!

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: Užsienio politikos formuotojai ir ekspertai diskutuos apie užsienio politikos iššūkius po Rusijos invazijos Ukrainoje

Šį penktadienį, 11 val., viešbutyje „Best Western Vilnius“ (Konstitucijos pr. 14, Vilnius) įvyks seminaras „Lietuvos užsienio politika po Rusijos agresijos Ukrainoje: ką tęsti ir ką perkrauti?“ Šį seminarą organizuoja Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, Šešėlinės vyriausybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Demokratinės politikos institutas ir Ronaldo Reagano namai. 

Įvykiai Lietuvos pašonėje reikalauja peržiūrėti ir Lietuvos užsienio politiką, įvertinti, ką turime tęsti, o ką iš tiesų reikia perkrauti. Tokia diskusija ir pažiūrėjimas į nueitą kelią bei laukiančius iššūkius ypatingai svarbus dabar, kai netrukus minėsime sėkmingos Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje dešimtmetį“, – teigia opozicijos lyderis A. Kubilius. 

Renginyje dalyvaus ir pranešimus skaitys vyriausioji Prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, dr. Tomas Janeliūnas, prof. Kęstutis Girnius, žurnalo „Valstybė“ leidėjas Eduardas Eigirdas, dr. Laurynas Kasčiūnas, prof. Mindaugas Jurkynas, Česlovas Stankevičius ir kiti. 

Tai ketvirtasis seminarų ciklo „Modernios Lietuvos kūryba“ renginys, kuriam vadovaus Seimo narys dr. Mantas Adomėnas. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus pranešimas: „Prezidentės pranešimas buvo labai stiprus“

Andrius Kubilius
Prezidentės metinis pranešimas buvo labai stiprus. Turiu pripažinti, kad nematau, kas kitas iš politikų galėtų tokius pranešimus rengti“, – taip metinį Prezidentės pranešimą apibūdino Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. 

Pasak parlamentaro, galima pritarti visiems iššūkiams ir problemoms, į kuriuos atkreipė dėmesį Prezidentė. 

Lietuva negali sau leisti prabangos stagnacijai, kurios dabar matome gana nemažai. Būtent į stagnaciją atkreipė dėmesį šalies vadovė, esminiais to požymiais įvardydama neskaidrumą ar naudojimąsi padėtimi“, – sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas A. Kubilius. 

Opozicijos lyderis pažymėjo, kad pranešime labai aiškiai formuluojami globalūs valstybės iššūkiai, ypač – susiję su šalies saugumu. 

Žinant geopolitinį kontekstą, Rusijos agresyvumą, visiškai tikslus Prezidentės įvardytas tikslas – didinti krašto apsaugos finansavimą per 5 metus tam skiriant iki 2 proc. nuo šalies BVP. Mes siūlome panašų finansavimo didinimą krašto gynybai, todėl kategoriškai prieštaraujame iki šiol Vyriausybės formuluojamai nuomonei, kad tuos 2 proc. reikia pasiekti tik per 12 metų“, – sakė A. Kubilius. 

Prezidentės pranešime buvo įvertinti didžiuliai valstybės pasiekimai energetikos srityje vos per keletą pastarųjų metų ir pastebėtas pasipriešinimas, kurį teko įveikti ankstesnei Vyriausybei siekiant būtent energetinės nepriklausomybės tikslų. Neliko nepastebėta ir svetimomis rankomis inspiruotų parlamentinių komisijų kenkėjiška veikla, diskredituojanti svarbius energetinius projektus ir apskritai – valstybę. 

Prezidentė iškėlė daug ambicingų tikslų tolesnei teisėtvarkos pertvarkai, formuluodama juos labai aiškiai, europietiškos teisėtvarkos pagrindu. Šalies vadovė atkreipė dėmesį ir į svarbų žiniasklaidos vaidmenį – sąžiningos, padedančios atremti informacines atakas. Tikiuosi, kad žiniasklaida tai išgirdo“, – apibendrino Seimo opozicijos lyderis. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: frakcija Seimui teikia opozicinę darbotvarkę

Šiandien Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Seimui svarstyti teikia opozicinę darbotvarkę. Joje 14 įstatymo pakeitimo projektų ir 1 Seimo nutarimo projektas. 

Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė kartu su Seimo narių grupe teikia Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją mokslas privalomas iki 16 metų. Teikiamu įstatymo projektu siūloma įvesti privalomą asmenų mokslą iki 18 metų. Privalomas mokslas gimnazijose, vidurinėse arba profesinėse mokyklose iki 18 metų įpareigotų jaunuolius būti saugioje aplinkoje, užimtiems ir lavinamiems. 

Kaip teigia įstatymo autoriai, remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų. Psichologų įžvalgomis, 16 metų vaikas-paauglys, jaunuolis vis dar ieško savojo „aš“ ir nėra visiškai subrendęs savarankiškai priimti sprendimus, yra lengvai socialiai pažeidžiamas. Vaikų buvimas mokykloje iki 18 metų yra ne tik ugdomoji priemonė, bet ir prevencinė priemonė. 

16 metų jaunuoliai, nusprendę nebelankyti mokyklos, tampa socialinės rizikos grupe. Vaikai apgaulės būdu nesunkiai tampa prekybos žmonėmis aukomis, pradeda vartoti narkotines medžiagas, alkoholį, tabaką, įtraukiami į nusikalstamas veikas, o švietimo įstaigose vaikai būtų ne tik užimti, bet ir prižiūrimi visą dieną. Psichologai mano, jog nėra atsakinga tokio amžiaus vaikui leisti nesimokyti. 

Įstatymo rengėjai mano, jog toks įstatymas, suteikiantis privalomą mokslą vaikams iki 18 metų, skatins vaikų užimtumą ir dalyvavimą prevencinėse programose, ugdys sąmoningą, dorą pilietį saugioje švietimo įstaigų aplinkoje ir skatins tėvų atsakomybę rūpinantis vaikų išsilavinimu. Privalomas mokslas iki 18 metų yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje. Amžiaus cenzo ilginimas yra pasaulinė tendencija ir šiuo metu svarstoma Didžiojoje Britanijoje bei JAV. 

Opozicinei darbotvarkei Jurgis Razma teikia Vyriausybės įstatymo 31 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą

Teikiamu įstatymo projektu siekiama riboti Ministro Pirmininko ir ministrų steigiamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų (viceministrų, patarėjų ir kt.) etatų skaičių, tokiu būdu taupyti tam tikslui neracionaliai išleidžiamas mokesčių mokėtojų lėšas. Pasak J. Razmos, šiuo metu ministerijose dirba 20 proc. daugiau politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų lyginant su ankstesnės Vyriausybės veiklos laikotarpiu. Šiuo metu ribojamas tik viceministrų skaičius, o patarėjų bei kitų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičius neribojamas. 

Projekte siūloma viceministrų skaičių apriboti trimis, taip pat riboti kitų ministrų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių – jų būtų ne daugiau kaip keturi. Tikimasi, kad taip būtų sutaupyta mokesčių mokėtojų lėšų. 

Pažymėtina, kad keturi viceministrai praėjusioje kadencijoje buvo tik vienoje Užsienio reikalų ministerijoje, o šioje Vyriausybėje – jau net keturiose ministerijose. 

Taip pat opozicinėje darbotvarkėje yra dar vienas J. Razmos parengtas Pareigūnų ir kitų valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projektas, kuriam jau pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Juo siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo nenuteisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė nepriimti sprendimo dėl pareigūno ar kario valstybinės pensijos skyrimo, kol nesibaigė baudžiamasis procesas, kuriame asmuo, pretenduojantis gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją, įtariamas ar kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu. Jei asmuo bus nuteistas – valstybinės pensijos negaus. Tuo tarpu dabar neretai pareigūnai, kurie turi reikiamą stažą ir amžių valstybinei pensijai gauti, sulaukę rimtų įtarimų skubiai išeina į pensiją ir jos jau nebegalima atimti net pareigūną nuteisus realia laisvės atėmimo bausme. 

Sergejus Jovaiša teikia Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pasak S. Jovaišos, įstatymo pakeitimus paskatino ydinga praktika savivaldybėse, kai pasinaudojus įstatymų nuostatų kolizija, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams išmokamos didesnės išeitinės išmokos nei kitiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Teikiamu projektu siekiama panaikinti ydingas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, suderinant išeitinių išmokų mokėjimo tvarką su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Priėmus įstatymo projektą, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams būtų mokama 1 mėnesio, o ne 2 mėnesių išeitinė kompensacija kaip ir visiems kitiems politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams. 

Taip pat S. Jovaiša teikia Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 24 straipsnio pakeitimo“ projektą. Šiuo projektu siūloma sumažinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių iki 6. Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičius buvo padidintas dėl vienos objektyvios priežasties – Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai. Seimo narys mano, jog pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui ir su tuo susijusiu papildomu darbo krūviu, būtų tikslinga sumažinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių iki 6. Šiuo metu Seimo statuto 24 straipsnyje numatyta, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni. 

Audronius Ažubalis teikia Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą. Seimo narys pritaria istorikų, politikų ir aktyvių visuomenės veikėjų nuomonei, kad Lukiškių aikštei dėl jos ypatingo istorinio statuso ir lokacijos dera būti pagrindine Lietuvos valstybės reprezentacine aikšte. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog pastaruosius keliolika metų pateikti įstatymų projektai ir nutarimai, skirti užtikrinti šiai erdvei deramą apipavidalinimą, yra blokuojami, vilkinami, o jų nuostatos – neįgyvendinamos. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad aikštės valstybinis statusas būtų įtvirtintas skubiais ir sistemingais jos atnaujinimo darbais, kuriuos privalu užbaigti iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus. Taip pat siūloma įteisinti, jog Lukiškių aikštės likimu rūpintųsi ne vietos savivaldybė, o aukščiausios valstybinės institucijos, organizuojant ir prižiūrint Vyriausybei. 

Seimo narys Kęstutis Masiulis teikia Valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Siūloma, kad savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareigines algas nustatytų bei darbo užmokestį tvirtintų tos savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vidutinį tos savivaldybės gyventojų mėnesinį darbo užmokestį. Mero pareiginė alga negalėtų viršyti 2,5, o vicemero – 2 vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių. 

Šiuo metu savivaldybių politikų pareiginės algos dydžius tvirtina Seimas. Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų merų pareiginės algos nuo sausio 1 d. siekia 5490 Lt, mažesnių savivaldybių – 4725 Lt. Politikai taip pat gauna priedus už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. 

Pasak parlamentaro, savivaldybių vadovų atlyginimai turėtų priklausyti nuo pastangų gerinti gyventojų gyvenimą: „Jeigu pritraukiamos investicijos, vystosi darbo rinka, didėja uždarbiai, tai ir meras gali daugiau uždirbti, o jei savivaldybėje klesti nedarbas, šešėlinė ekonomika, trūksta investicijų, regionas degraduoja, tai ir merui nėra reikalo mokėti didelės algos. Visų valstybės sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimai turėtų priklausyti nuo rezultatų. Gauti pastovų uždarbį, jeigu situacija savivaldybėje blogėja, yra neteisinga“. 

K. Masiulio skaičiavimais, pusei savivaldybių vadovų pareiginės algos mažėtų, kitai pusei galėtų didėti, jeigu tam pritartų savivaldybių tarybos. Daugiausia – iki 1 tūkst. litų – galėtų didėti Vilniaus ir Klaipėdos miestų vadovų algos, tuo metu blogai valdomų Šalčininkų, Prienų ar Kalvarijos merų bei vicemerų atlygiai mažėtų po 1,5 tūkst. litų. 

Taip pat opozicinei darbotvarkei K. Masiulis teikia Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Siūloma, kad nekilnojamojo turto mokestis būtų įskaitomas ne į valstybės, o į savivaldybių biudžetus. Priimant šią pataisą 2011 m. buvo sutarta, kad pervedimai valstybei galios laikinai, todėl pasibaigus krizei K. Masiulis siūlo, kad mokestis atitektų savivaldybėms. Taip yra daugumoje pasaulio šalių. Šiuo įstatymo pakeitimu skatinama plėsti savivaldos savarankiškumą ir nepriklausomumą. Pasak parlamentaro, savivaldybės administracijos prižiūri savo teritorijoje esančius kelius, želdinius, apšvietimą ir teikia kitas paslaugas, kurios reikalingos, kad ten esantis nekilnojamasis turtas tinkamai funkcionuotų, todėl tikslinga, kad surenkamas mokestis atitektų savivaldybėms. K. Masiulio duomenimis, savivaldybių biudžetai kasmet gautų apie 5 mln. litų papildomų pajamų. 

Dainius Kreivys teikia Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Seimo nario teigimu, įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją bei naująjį energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo modelį iškilo būtinybė tikslinti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Įstatymo projektu siūloma į strateginę reikšmę turinčių įmonių ir įrenginių sąrašą įtraukti AB „Lietuvos energijos gamyba“, UAB „Lietuvos energija“, UAB „LITGAS“ ir UAB „EPSO-G“. Taip pat stiprinant šalies elektros ūkio efektyvumą ir konkurencingumą bei užtikrinant Lietuvos energetinės sistemos stabilumą, siūloma į sąrašą įtraukti Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių „Litgrid“, Lietuvos Elektros energetikos sistemos valdymo centrą bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinę, Kauno hidroelektrinę. 

Stasys Šedbaras siūlo Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio įstatymo pakeitimo projektą, kurios tikslas – nustatyti, kad licencijai prekiauti alkoholiu gyvenamuose ir mišrios paskirties namuose būtinas tik gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimas. Naujai projektuojamiems ir statomiems daugiabučiams namams dažnai nustatoma mišri pastato paskirtis, t. y. pirmuose pastato aukštuose projektuojamos administracinės ir komercinės paskirties patalpos, o viršutiniuose – gyvenamosios paskirties patalpos (butai). Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas gauti kitų patalpų savininkų sutikimą taikomas tik gyvenamosios paskirties daugiabučiams gyvenamiesiems namams, o įstatymo projektu siūloma tokį reikalavimą nustatyti ir tai atvejais, kai daugiau kaip 50 proc. mišrios paskirties pastato bendrojo naudingojo ploto sudaro gyvenamosios patalpos. Antra, projektu siekiama, kad iš licencijai gauti reikalingo balsų kvorumo būtų išeliminuoti administracinės ir komercinės paskirties patalpų savininkų balsai. Paminėtų patalpų savininkai, atsižvelgiant į jiems priklausančių patalpų paskirtį, negyvena daugiabučiame name, todėl atitinkamos licencijos išdavimas neturi įtakos jų gyvenimo kokybei. 

Antanas Matulas ir Vida Marija Čigriejienė teikia Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Šio įstatymo projekto tikslas – suvienodinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kurios buvo priimtos skirtingais Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymais. Siūloma leisti vykdyti mažmeninę prekybą natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 proc., masiniuose renginiuose ir mugėse bei uždrausti vartoti natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 13 proc., parodose ir natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 proc., masiniuose renginiuose ir mugėse. 

Taip pat numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) administracinę atsakomybę asmenims, pažeidusiems alkoholinių gėrimų vartojimo mugėse, parodose, masiniuose renginiuose, sporto renginiuose, draudimo reikalavimus. 

Opozicinėje darbotvarkėje dar vienas A. Matulo parengtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio pakeitimo ir 313 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Šis įstatymo pakeitimo projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į teisėsaugos institucijų pareigūnų pastebėjimus, jog ATPK norma, reglamentuojanti administracinės nuobaudos administracinio arešto senaties terminą, neatitinka praktinio poreikio. Tuo tarpu administracinės nuobaudos baudos senaties terminas nėra įtvirtintas ATPK. Šis įstatymo projektas teikiamas siekiant pailginti administracinės nuobaudos administracinio arešto senaties termino laiką nuo vienerių iki trejų. Taip pat ATPK norima įtvirtinti administracinės nuobaudos baudos dvejų metų senaties terminą. Pasak Seimo nario, toks reglamentavimas įteisintų atsakomybės neišvengiamumo principą bei padėtų pareigūnams efektyviau taikyti ATPK nuostatas. 

V. M. Čigriejienė ir Rytas Kupčinskas teikia Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šis įstatymo projekto papildymas praplečia gimnazijos tipui priskiriamų mokyklų sąvoką, nes į apibrėžtį įtraukiamos mokyklos, įgyvendinančios atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus. Tokiu būdu praplečiamas gimnazijos tipo mokyklų spektras. Pasak Seimo narių, priėmus šį įstatymo pakeitimo projektą, daugiau mokyklų galės vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą. 

Vytautas Juozapaitis kartu su Seimo narių grupe teikia Seimo nutarimą „Dėl 2015 m. paskelbimo Mykolo Kleopo Oginskio metais ir Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų metinių minėjimo 2013–2015 metų programos“ projektą. Projekte siūloma 2015 m. paskelbti Mykolo Kleopo Oginskio metais ir jo 250-ųjų gimimo metinių jubiliejaus proga įprasminti neeilinę, daugeliu talentų pasižymėjusią XVIII–XIX amžių sandūros asmenybę. Taip pat siūloma pritarti 250-ųjų gimimo metinių jubiliejaus minėjimo programai, kuri įprasmintų šios iškilios asmenybės darbus ir idėjas jų reikšmingumą, jo muzikinį, literatūrinį, dokumentinį palikimą. Projekto tikslas informuoti visuomenę apie šios iškilios asmenybės nuopelnus Lietuvai, ugdyti jos valstybinę savivoką ir pilietinę atsakomybę, turtinti kultūros paveldo istoriją, plėtoti tarptautinius kultūrinus ryšius.