2014 m. rugsėjo 29 d., pirmadienis

Kviečiame paminėti

2014 m. spalio 2 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Vilniaus skyrius kartu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru maloniai kviečia paminėti 1951 m. tremties „Osen“ („Ruduo“) lietuvių tautai paliktas skaudžias netektis.

12 val. Šv. Mišios Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje (Lukiškių a. 10)

13 val. minėjimas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms (Aukų g. 2)

Prieš 63 metus, 1951 m. rudenį per kraštą nuvilnijo masinių trėmimų kodiniu pavadinimu „Osen“ (lietuviškai „Ruduo“) banga.

Po didžiųjų 1948 ir 1949 metų deportacijų sekė nauji trėmimai. Siekdama kuo greičiau užbaigti prievartinę kolektyvizaciją, okupacinė sovietų valdžia 1951 metų rudenį ėmėsi dar vienos represijų bangos, surengdama trečiąją didelę pokario trėmimų operaciją, nukreiptą vien prieš kolektyvizacijai nepasidavusius ūkininkus.1951 m. spalio 2–3 d. sovietų okupuotos Lietuvos teritorijoje vyko trėmimai kodiniu pavadinimu „Osen“ („Ruduo“). Jų metu į Krasnojarsko kraštą ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų net apie 5 tūkst. vaikų. Tų trėmimų tremtiniai iš Lietuvos sudarė beveik 50 proc. visų tremtį patyrusių Sovietų Sąjungos respublikų gyventojų. Šie 1951 metų trėmimai įvykdyti tik Lietuvoje – Latvijoje ir Estijoje jų nebuvo. 

Tai galėjo būti ir kerštas vis dar tebevykstančiam antisovietiniam partizaniniam judėjimui, o kartu ir tautos gąsdinimas, pajutus, kad partizanų pasipriešinimui suduotas smūgis – juk vos prieš mėnesį buvo likviduotas vienas garsiausių to pasipriešinimo vadų Juozas Lukša, su keliais kitais desantininkais lėktuvu parskraidintas iš užsienio. Jau kitą dieną po J. Lukšos ir jo bendražygių likvidavimo, SSRS Ministrų Taryba sankcionavo trėmimą 1951-09-05 priimdama nutarimą Nr. 3309-1568cc „Dėl buožių su šeimomis iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos“. 

Potvarkį pasirašė Ministrų Tarybos pirmininkas Stalinas ir Ministrų Tarybos reikalų valdytojas M. Pomaznevas. Jame skelbiama, jog sovietų vyriausybė nutarė „[...] visiems laikams iškeldinti į Krasnojarsko kraštą ir Tomsko sritį apie 4000 priešiškai prieš kolūkius veikiančių buožių su šeimomis“. Jau kitą dieną įvyko LSSR MGB vadovybės posėdis – instruktažas, kuriame dalyvavo SSRS MGB įgaliotiniai Miakotnychas ir Jedunovas, LSSR valstybės saugumo ministras Kapralovas ir jo pavaduotojai Leonovas bei Martavičius, 2-N valdybos viršininkas Počkajus, LSSR MGB sričių valdybų viršininkai bei tardymo sk. viršininkai ir kiti aukšto rango Lietuvos mgebistai. Susirinkusiuosius instruktavo Jedunovas. 

Kokios instrukcijos duotos per šį pasitarimą nėra žinoma, tačiau čekistai trėmimų operacijai rengėsi sparčiai. Šįkart tremiamųjų sąrašus „leista“ sudarinėti vietinei administracijai ir partijos komitetams. Kaip pasirodė, „savieji“ buvo negailestingi tautiečiams – 4215 šeimų, arba 14 950 žmonių, buvo pavadinti „buožėmis“, nors daugiau nei pusė jų jau buvo įstoję į kolūkius. Jeigu valstiečių šeima netiko būti įrašyta į „buožes“, joms priklijuotos „buožių pakalikų“ etiketės. Iki 1951 m. rugsėjo mėn. 28 d. MGB sričių valdybos parengė pagrindinius ir rezervinius tremiamųjų sąrašus. Į pagrindinius pateko 4007 ūkių šeimininkai ir jų šeimos, o į rezervinius – 998. Pirmiausia turėjo būti ištremiami žmonės, patekę į pagrindinį sąrašą, o neįvykdžius „plano“, imtasi rezervinio sąrašo. Tremiamųjų sąrašus patvirtino LSSR Ministrų Taryba. 

Deportacija 1951 m. rudenį vyko keliais etapais. Pirmasis trėmimas vyko rugsėjo mėn. 20-21 dienomis, kuomet į Irkutsko sritį ištremta 814 šeimų (viso 2987 žmonių). Visi jie buvo partizanų giminaičiai arba kovotojų rėmėjų ir ryšininkų šeimos. 

Didžiausias trėmimas vyko spalio mėn. 1951 m. rugsėjo mėn. 29 d. LKP (b) CK sekretorius Antanas Sniečkus pasirašė nutarimą dėl „Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos SSRR teritorijos“. Lietuvos komunistų nutarimas pakartojo tai, ką jau buvo nutarusi SSRS Ministrų Taryba: „iškeldinti už Lietuvos SSRS ribų maždaug 4000 buožių su šeimomis, kenkiančių kolūkiams“. 

Trėmimų operaciją turėjo atlikti LSSR MGB pareigūnai. LKP CK įpareigojo sričių komitetų sekretorius Šupikovą, Ozarskį, Liaudį ir Šumauską organizuoti propagandinę kampaniją: paaiškinti kaimo gyventojams, jog „buožijos iškeldinimas – tai priemonė garantuosianti dirbančiųjų valstiečių saugumą ir pagerinsianti kolūkių kūrimo procesą“. Trėmimo operacijai vadovavo LSSR valstybės saugumo ministras Kapralovas ir SSRS MGB įgaliotinis Jedunovas. Joje dalyvavo 3818 MGB pareigūnų, 11270 MGB vidaus kariuomenės kariškių, stribų, milicininkų bei 8000 sovietų partinių aktyvistų. Šis kontingentas sudarė virš 3000 operatyvinių grupių, kurios tiesiogiai vykdė trėmimus. Kiekvieną grupę sudarė viršininkas (MGB operatyvinis darbuotojas), 2 stribai, 2 MGB kariuomenės kariai bei sovietiniai partiniai aktyvistai. Viena grupė galėjo dalyvauti tremiant nuo vienos iki trijų šeimų (atsižvelgiant į šeimos narių skaičių, atstumus nuo gyvenamosios vietos iki geležinkelių stočių ir pan.).

Operatyvinės grupės turėjo, pagal iš anksto parengtus sąrašus atlikti vadinamą „šeimos pakėlimą“ (rusiškai „padjom semji“): blokuoti tremiamųjų ūkį, neleisti pabėgti jų šeimos nariams, patikrinti ar visi įrašyti sąrašuose žmonės yra namuose, ar teisingai užrašyti jų asmens duomenys ir pan., susodinti šeimą į transporto priemones ir konvojuoti į surinkimo punktą: geležinkelio stotį, kurioje stovėjo paruošti vagonai. Čia grupės viršininkas perduodavo tremtinius ešelono viršininkui, kuris atsakė už tremtinių nugabenimą į paskirties stotį. Tuo pat metu ūkyje pasilikę aktyvistai aprašinėjo konfiskuotus pastatus, daiktus, padargus ir kitą žmonių užgyventą turtą, kuris per kelias valandas virto kolūkine nuosavybe. Operatyvinės grupės trėmimo išvakarėse buvo sutelktos rajonų centruose, o spalio 2 d. naktį pasklido po Lietuvos kaimus bei miestelius ir ėmėsi „kelti šeimas“. Štai, kaip tos nakties įvykius atsimena liudininkai: „Kariškiai ir civiliai prikėlė naktį apie 2-3 val. Pavardžių nežinau. Kariškiai elgėsi galima sakyti padoriai. Buvo leista 5 valandos pasiruošimui. Ką galėjome pasiėmėme. Likęs turtą liko valstybei“.

Kapralovas ir Jedunovas nuolat informavo SSRS valstybės saugumo ministrą Ignatjevą apie trėmimo eigą. Be to, Kapralovas teikė informaciją ir LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui. Išlikę pranešimai detaliai iliustruoja trėmimų eigą: operacija pradėta švintant, iš numatytų „pakelti“ 4000 šeimų, iki 10 val. „pakeltos“ 1082 šeimos, iki 12 val. – 2062 šeimos, iš jų 267 šeimos tuo metu jau buvo suvarytos į vagonus, iki 14 val. „pakeltos“ 2732 šeimos, o 730 susodintos į vagonus, iki 16 val. „pakelta“ 3431 šeima, o 1381 – sukištos į traukinius, iki 18 val. – 3711 šeimų „pakeltos“, o 2147 jau buvo vagonuose, iki 20 val. surinktos 3867 šeimos, į vagonus susodinta 2771 šeima, iki 24 val. „pakeltos“ 3992 šeimos, o į traukinius sukištos 3374 šeimos. Kapralovas ir Jedunovas raportavo, kad iki vidurnakčio trėmimų operacija iš esmės buvo baigta liko tik techninės detalės: ešeloninių sąrašų sudarymas, ešelonų formavimas bei pasirengimai išvykimui.

Tai kaip vyko tremtinių „kelionė“ apibūdina amžininkų pasakojimai: „Važiavome gyvuliniuose vagonuose apie du mėnesius, žmonių buvo labai daug [...] Apačioje buvo sukrauti ryšulėliai, o žmonės sėdėjo ant jų. Nueiti į kitą vagono galą buvo tik galimą tik ropom. Gamtinius reikalus atklikdavome čia pat pro skylę – vyrai ir moterys. Visą laiką buvome su rūbais. Snausdavome atsisėdę. [...] vagone buvo šalta, tvanku, daug buvo senų žmonių, ligonių keletas kūdikių“ arba „Buvome vežami prekiniame vagone, kurio centre anga, skirta gamtiniams reikalams. Vagonas pilnas žmonių, kurių skaičiaus negaliu pasakyti. Važiavome apie mėnesį. Kartais stotelėse išleisdavo po vieną atsinešti vandens arba sniego vietoj jo“.

Atsakingi už trėmimų operaciją MGB pareigūnai spalio mėn. 3 d. vadovybei raportavo, kad iš viso ištremtos 4018 šeimų (15537 žmonės, iš jų 5278 vaikai), suformuota 16 ešelonų, išvykusių į Tomsko sritį ir Krasnojarsko kraštą. Tremties vietų nepasiekė 39 vaikai. Jų mirtys paženklino visą lietuvių kelią į Sibirą. 

1951 m. lapkričio mėn. 30 d. įvyko dar viena trėmimo operacija: keliasdešimt ūkininkų šeimų išvežtos į Altajaus krašto Bijsko rajoną. Iš viso 1951 m. rudenį iš Lietuvos ištremtos 5139 šeimos (20357 žmonės).

Maskvoje puikiai suprato, kad tremtinių sugrįžimas į visą dešimtmetį kraujavusią Lietuvą pastoviai gaivintų antisovietines nuotaikas, todėl tremtinių sugrįžimas buvo nuolat stabdomas. Trečdalis trėmimų aukų buvo vaikai – tai rodo, jog Lietuvos gyventojų naikinimas pirmiausia buvo nukreiptas prieš lietuvių tautą, siekiant palaidoti Lietuvos nepriklausomybės idėją. 

Parengta pagal Andriaus Tumavičiaus ir Lino Šalnos straipsnius.

2014 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Seimo TS-LKD frakcijos nariai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl galimų grupinių atleidimų iš įmonių

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Rimantas Jonas Dagys ir Kazys Starkevičius kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, norėdami sužinoti, kokių veiksmų ėmėsi ši ministerija dėl galimų grupinių atleidimų iš įmonių (darbuotojų, atleistų iš tolimesnių gamybos grandies įmonių, tame tarpe ir tiekėjų). 

Šį parlamentarų kreipimąsi paskatino Rusijos Federacijos priimti sprendimai uždrausti maisto produktų importą iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurie neišvengiamai ir labai skaudžiai palietė visas didžiausias Lietuvos perdirbimo įmones bei gamintojus. 

„Atsižvelgiant į tai, jog dabar kurį laiką nebus poreikio gaminti produkcijos, skirtos Rusijos rinkai, ir padidės konkurencija pačios ES viduje bei trečiosiose šalyse, bus patiriami finansiniai nuostoliai. Mums kelia didelį susirūpinimą, kad įmonės per tam tikrą laiką nerasdamos alternatyvių rinkų su laiku pradės masiškai atleidinėti darbuotojus saugodamos savo verslą“, – kreipimesi teigia R. Dagys ir K. Starkevičius. 

Parlamentarai klausia, ar ministerija vertina situacijos atitiktį nustatytiems kriterijams, ar pradėtos derybos su ES dėl galimos paraiškos rengimo gauti finansinę paramą iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos (EGF) fondo nuo sankcijų nukentėjusių įmonių darbuotojams remti? 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. rugsėjo 25 d., ketvirtadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: frakcijos nariai siūlo įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kartu su Seimo Lietuvos liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės atstovais šiandien įregistravo Konstitucijos pataisas, kurios leistų įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus, taip pat nustatyti seniūnijų teisę turėti savo biudžetą. 

Šio įstatymo projekto tikslas – iš esmės padidinti seniūnų veiklos efektyvumą, perkeliant jų atsakomybės ir atskaitomybės svorio centrą iš savivaldybės administracijos į vietos bendruomenę ir suteikiant gyventojams galimybes patiems spręsti, kas labiausiai vertas būti seniūnu“, – teigia vienas iš įstatymo iniciatorių Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. 

Pasak Seimo nario, šios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą ir garantuotų realią savivaldą bei renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. 

Priėmus Konstitucijos pataisas, į bendruomenės veiklą būtų labiau įtraukti vietos gyventojai, kurie patys būtų suinteresuoti mažinti nusikalstamumą, korupciją. Priimtos pataisos paskatintų bendruomenių gyvenimą daryti atviresnį, skaidresnį, o viešumas skirstant biudžetą vietos reikmėms skatintų didesnį tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. 

Pataisų autorių teigimu, tiesioginiai seniūnų rinkimai ne tik sudarytų galimybę užimti šias pareigas to labiausiai vertiems asmenims, bet ir įpareigotų juos ginti viešąjį interesą, savo veikloje vadovautis bendruomenės interesais. 

Tiesioginiams seniūnų rinkimams šiuo metu nėra privalomojo teisinio pagrindo, kadangi pagal Konstituciją vykdomųjų institucijų atstovų rinkimai nenumatyti. 

Grupė frakcijos narių siūlo keisti Konstitucijos 67, 119, 120, 121, 122, 123, 127, 141, 143 straipsnius. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo Pirmininko pavaduotojos I. Degutienės kalba tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“, skirtoje K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms

Gerbiami konferencijos dalyviai ir svečiai, 

visi puikiai žinome žodžius iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės.“ Taip prasideda dalis, kurioje aprašomos būrų pavasario linksmybės. Saulė, žadinanti gamtą, įveikianti įšalą, kviečianti po žiemos sąstingio nubusti ne tik žvėris, tačiau ir būrus, kurių jau laukia ne tik linksmybės, bet ir darbai. Tačiau juk svietą žadinančia saule galima laikyti ir patį Kristijoną Donelaitį, kuris savo žodžiu tirpdė tą įšalą, kuris buvo sukaustęs lietuvių kalbą. 

„Metai“ yra unikalus kūrinys keliomis prasmėmis. Visų pirma, tai yra parodymas, kad lietuvių kalba, ta kalba, kuri taip dažnai buvo nuvertinama, laikoma valstiečių šnekta, neverta aukštesnio luomo žmogui, yra tinkama literatūrai, tinkama grožiui kurti. Tai yra paskatinimas nebijoti kurti, ieškoti savąja kalba, sulaužyti barjerus, laikančius šią kalbą visuomeninio gyvenimo paribyje. 

Kita vertus, „Metai“ yra išskirtinis kūrinys ir tuo atžvilgiu, kad į autoriaus regos lauką patenka būrai, paprasti valstiečiai. Vaizduojama ne diduomenė, o paprastas žmogus ir jo gyvenimo ciklas, glaudžiai susijęs su gamtos ritmu. Valstiečio gyvenimas taip pat gali būti įdomus, vertas dėmesio ir rašytojo kūrybinės energijos. Galbūt šiandien mes apie tai nesusimąstome, tačiau K. Donelaitis savo kūriniu tarsi ragina mus visus patirti, kokia poetiška, graži yra ne tik to laiko būrų, tačiau ir mūsų pačių kasdienybė su savo darbais, džiaugsmais, rūpesčiais, linksmybėmis. 

Be to, „Metus“ galime suvokti ir kaip edukacinį, švietėjišką kūrinį, kurį į rankas paėmę būrai savo gimtąja kalba galėtų iš šalies pažvelgti į savo pačių kasdienybę, kurioje netrūksta ne tik dorybių, tačiau ir aplaidumo, ištižimo, tingumo. Nedera pamiršti, kad K. Donelaitis buvo dvasininkas, tad jo kūrinys šia prasme yra glaudžiai susijęs su jo pašaukimu tarnauti žmonėms juos ugdant. 

Gerbiami konferencijos dalyviai, šio renginio pavadinimas atkreipia mūsų dėmesį į tai, kad Kristijono Donelaičio kūrinys gimė daugiatautėje Prūsijos visuomenėje. Žvelgdama į šį pavadinimą, susimąstau apie tikrąją daugiakultūriškumo esmę. Esmę, kuri byloja ne apie suvienodėjimą, savasties atsisakymą, tačiau apie savo tradicijų, papročių, kalbos puoselėjimą, praturtinantį kraštą, regioną, Europą. Šis puoselėjimas nereiškia uždarumo, atsiribojimo nuo kitų. Priešingai, tik per santykį su kitu mes galime atskleisti savo unikalumą, tik būdami santykyje galime vieni iš kitų mokytis, keistis ir taip turtėti. Tokio daugiakultūriškumo, paremto santarve, tarpusavio pagarba, labai reikia šiandieninei Lietuvai, mūsų dienų Europai. 

Kiekviena kultūra, kiekviena kalba yra didžiulis neįkainojamas turtas. Tačiau, žvelgdami į istoriją, regime, kiek daug tautų nustojo gyvuoti, kiek daug kalbų nutilo amžiams, nes buvo pamirštos. Visa tai moko mus, kad tautos ir jos kalbos gyvasčiai puoselėti yra reikalingi pasišventę žmonės. Tokie žmonės, koks buvo Kristijonas Donelaitis. 

Gerbiami dalyviai ir svečiai, linkiu Jums prasmingų, naujus akiračius atveriančių ir praturtinančių diskusijų“. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas svarstys Statuto pataisas

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pateikė Seimo statuto pataisų projektą Nr. XIIP-1978(3)

Statuto pataisų projektu siūloma, kad nagrinėjant įstatymo projektą, pagrindinis komitetas galėtų svarstyti projektą ir nelaukdamas vėluojančios papildomo komiteto išvados. Taip pat numatoma atsisakyti privalomo slapto balsavimo tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir šių teismų pirmininkų, Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų, Seimui atskaitingų valstybės institucijų vadovų atleidimo pasibaigus jų kadencijai arba gavus jų prašymą. 

Projekte numatyta, kad Vyriausybės išvados būtų prašoma ir dėl mokesčių įstatymų projektų, kuriuose įvedami nauji ar keičiami seni mokesčių dydžiai. 

Taip pat siūloma atsisakyti spausdintų teisės aktų projekto dalijimo Seimo nariams posėdžių salėje, vietoje to numatant jų skelbimą Seimo interneto svetainėje. 

Siūloma naikinti prievolę siųsti Seimui Vyriausybės priimtus nutarimus ir ministro pirmininko potvarkius, nes yra galimybė su jais susipažinti internete. 

Projekto iniciatoriai taip pat siūlo Seimo narių pareiškimus skelbti ne vakarinio posėdžio pabaigoje, kai niekas jų negirdi, o rytinio posėdžio pabaigoje. 

Pataisoms po pateikimo pritarė 55, prieš balsavo vienas, susilaikė 36 Seimo nariai.. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – gruodžio 23 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Didžiausia B kategorijos automate statoma suma sieks 0,5 euro

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Azartinių lošimų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2153 (2), susijusias su euro įvedimu. Už teisės akto pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 15 parlamentarų. 

Priimtomis pataisomis nutarta nuo 1 lito iki 0,5 euro (1,73 lito) padidinti didžiausią B kategorijos automate statomą sumą. Kaip ir iki šiol, vieno lošimo laimėjimas negalės būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą, o vieno lošimo trukmė ne trumpesnė kaip 3 sekundės. 

Minimali pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką bendrovės, organizuojančios lošimus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpyklose ir skirti tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, B kategorijos lošimo automatui – sieks 145 eurus (vietoj 300 litų). 

Naujos nuostatos įsigalios 2015 m. sausio 1 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Priimtos pataisos, leidžiančios už miestuose turėtą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu

Seimas priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-677(4), išplėsdamas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, turėtą miestuose, būdus, užtikrinant nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams, kurių žemė miestuose priskirta valstybės išperkamai žemei. Pataisos priimtos už balsavus 69, prieš – 11, susilaikius 26 Seimo nariams. 

Netekusiomis galios pripažintos įstatymo nuostatos, nustačiusios, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. 

Naujai reglamentuota tokia tvarka: piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. 

Pataisos įsigalioja lapkričio 1 d. Iki to laiko Vyriausybė turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. rugsėjo 24 d., trečiadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarsto:

Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 361, 362, 364 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 368 ir 369 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2063. 

Projektu siekiama įtvirtinti: 
1) esmines poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo nuostatas, siekiant užtikrinti nuoseklų poveikio priemonių taikymo procesą, kurio metu būtų realizuojama teisė į tinkamą ir sąžiningą procesą; 
2) mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo sąvoką bei numatyti tokio pažeidimo padarymo pasekmes ūkio subjektui; 
3) naują ūkio subjektų veiklos priežiūros principą – rizikos vertinimo. 

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2014-10-24.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu: Seimo posėdžių sekretoriatas Lietuvos Respublikos Seimas Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius, el. paštas possek@lrs.lt, faksas (8 5) 239 6279.

Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060).


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto: „Mero atlyginimas turėtų būti nustatomas savivaldybės taryboje“

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) siūlo diskutuoti dėl savivaldybių merų atlyginimų dydžio. 

Seimo pavasario sesijoje VVSK buvo pradėjęs diskusiją dėl merų atlyginimų didinimo ir jo nustatymo, bet nutarė šį klausimą baigti svarstyti kartu su 2015 m. biudžetu. 

Šios dienos komiteto posėdyje pasiūloma didinti merų atlyginimų koeficientus pagal savivaldybių grupes bei įstatymu nustatyti šiose grupėse tam tikrus koeficientų intervalus. Savivaldybės taryba galėtų pasirinkti šių intervalų ribose atitinkamą koeficiento dydį ir nustatyti savivaldybės merui konkretų atlyginimą. Tai labiau konsoliduotų savivaldybės valdžios institucijas, leistų tinkamai įvertinti mero darbą bei jo indėlį savivaldybės aplinkotvarką. 

Komiteto nariai pritarė merų atlyginimų didinimui ir nusprendė šį klausimą aptarti frakcijose, o po to diskusiją pratęsti komitete. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. rugsėjo 23 d., antradienis

Priimtos Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisos

Atsižvelgdamas į euro įvedimą Lietuvoje Seimas priėmė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2137(2), įstatyme esančias atitinkamų dydžių vertes litais perskaičiuodamas eurais. Pataisos priimtos už balsavus 72, susilaikius 2 Seimo nariams. 

Nustatyta, kad turtą turės deklaruoti asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršys 12 eurų (šiuo metu 40 litų); politinės partijos nariai ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių politinės partijos nario mokestis per kalendorinius metus neviršys 360 eurų (šiuo metu 1200 litų). 

Eurais nustatyta ir asmenų, privalomo deklaruoti turimo turto vertė: 
- piniginės lėšos, turimos bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų (šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta suma –5 000 litų); 
- pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų (šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta suma –5 000 litų); 
- paskolintos ir nesusigrąžintos lėšos, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų (šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta suma –5 000 litų); 
- meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų (šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta suma –5 000 litų); 
- vertybiniai popieriai, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų (šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta suma –5 000 litų); 
Šios nuostatos nėra taikomos sulaukusiems 18 metų nuolatiniams Lietuvos gyventojams, taip pat sulaukusiems 18 metų ir vyresniems asmenis, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijusiems teisę nuolat gyventi Lietuvoje. 

Sulaukę 18 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje privalės deklaruoti lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų (šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta suma –5 000 litų); meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų (šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta suma –5 000 litų); 

Pataisos įsigalios 2015 m. sausio 1 d. Jos bus taikomos deklaruojant 2015 m. ir vėlesnių metų turtą.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Priimtos Rinkliavų įstatymo pataisos

Seimas, atsižvelgdamas į euro įvedimą Lietuvoje, priėmė Rinkliavų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2129(2). Joms pritarė 80, susilaikė 3 Seimo nariai. 

Priimtomis pataisomis maksimalus valstybės rinkliavos dydis, kuris šiuo metu lygus 270 tūkst. litų, perskaičiuotas suapvalinant jį iki 80 000 eurų. Kartu atsisakyta minimalios valstybės rinkliavos (šiuo metu galiojančiame įstatyme – 3 litai). 

Įstatyme įtvirtinta, kad tais atvejais, kai apskaičiuoti valstybės bei vietinės rinkliavos dydžiai bus lygūs arba viršys 10 eurų, jie bus nurodomi eurais be centų. Jei apskaičiuoti valstybės bei vietinės rinkliavos dydžiai neviršys 10 eurų, jie bus nurodomi eurais su centais, išreiškiant vieno skaitmens po kablelio tikslumu. 

Pataisos įsigalios 2015 m. sausio 1 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime pristatyta tapytojo Gintaro Tadausko darbų paroda "Pažinimo medis"

Rugsėjo 23 d., vyko mano globojamos dailininko Gintaro Tadausko tapybos darbų parodos „Pažinimo medis“ pristatymas Seimo III rūmų parodų galerijoje. Nepaprastai gražias dainas dovanojo Kauno Valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Preikšaitė ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Mindaugas Jankauskas. 

tapytojas Gintaras Tadauskas
Tie, kas asmeniškai pažįsta Gintarą, žino, kad jo darbai yra išskirtiniai ir unikalūs ne tik dėl naudojamos atlikimo technikos, bet ir kūriniuose įprasmintų vertybių. Tapytojas pripažįsta, kad įkvėpimo ir sielos išraiškos ieško Biblijos teiginiuose. Tvirtos medžio šaknys ir jo vainiko viršūnėje saulę gaudantys paukščiai, negražaus vikšro virsmas puošniu drugeliu ir trumpas, bet spalvotas jo gyvenimo skrydis, aukštyn snapus užvertusių sidabrinių gervių meilės šokis – visa tai, pasak G. Tadausko, įprasmina pamatines ir nekintančias žmogaus gyvenimo vertybes.

Medžiai, drugeliai, paukščiai mus veda į tai, kas amžina, kas išlieka ilgiau už mūsų trumpą viešnagę žemėje“, – bando žodžiais įprasminti savo kūrybą nuolat besišypsantis dailininkas.

Lilija Ivaškevičiūtė supažindino su ypatinga paveikslų atlikimo technika, kuri yra viena seniausių, nes tokiu būdu buvo tapomos ikonos, išliekančios per amžius. "Tokiu būdu išgautos spalvos išlieka šimtmečiais“, – teigia Lilija.

Sodrios ir ryškios, kartais mistiškos miglos apgaubtos spalvos, mineralinės temperos būdu išgautas paveikslų švytėjimas, kiekvienam skatina norą šypsotis ir tikėti žmogaus gyvenimo ilgaamžiškumu ir kūrybos nemirtingumu. Pasak autoriaus, jo paveikslai turi ir savitą bruožą: žiūrėdamas kaip į nutapytą medį, matai jo šaknis, kamieną ir lają, o apvertus paveikslą, gali pamatyti širdį, kuri tarsi plaka ir jos dūžiai primena, kad gyvenimas yra nuostabus. 

Savo vizitinėje kortelėje šalia profesijos nuorodos „tapytojas“, Gintaras Tadauskas drąsiai galėtų įrašyti „gerųjų darbų ambasadorius“. Jo gerus darbus kitiems puikiai žino draugai ir pažįstami žmonės. Paprašytas ištiesti ranką onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, dailininkas net nesuabejojęs aukciono metu už paveikslus gautas lėšas paaukojo mažiesiems ligoniukams. Ir dabar tai daro nuolat, nuo kiekvieno parduoto paveikslo dalį lėšų paskirdamas tiems, kuriems to neabejotinai reikia – sergantiems, skurstantiems, senjorams, talentingiesiems. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė



















2014 m. rugsėjo 19 d., penktadienis

2014 m. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto V (Rudens ) sesijos darbų planas

2014 m. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto V (Rudens ) sesijos darbų planas: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. IV (Pavasario) Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto veiklos ataskaita

2014 m. IV (Pavasario) Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto veiklos ataskaita: „n u o r o d a“.  


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime rengiama pirmoji Baltijos šalių konferencija „Prenatalinė alkoholio vartojimo prevencija“

Rugsėjo 26 d., penktadienį, 9.30 val. Konferencijų salėje (Seimo III rūmai) įvyks pirmoji Baltijos šalių konferencija „Prenatalinė alkoholio vartojimo prevencija“. 

Pagrindinis konferencijos tikslas – supažindinti sveikatos politikus, visuomenės sveikatos specialistus, medicinos darbuotojus, socialinės ir švietimo srities atstovus su vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimo problema, jos prevencija, pagalbos ir specialaus ugdymo tokiems vaikams teikimo ypatumais. 

Konferencijoje Lietuvoje sutiko dalyvauti žymiausi šios srities ekspertai iš Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir Sveikatos ekonomikos instituto (Kanada), Pasaulio sveikatos organizacijos, taip pat pranešėjai iš Olandijos bei Baltijos šalių. 

Ekspertai apžvelgs ekonominius bei socialinius šių sutrikimų aspektus, dalinsis patirtimi ir patarimais apie pagalbos teikimą šiuos sutrikimus turintiems vaikams bei jų artimiesiems, šių sutrikimų prevenciją, o Baltijos šalių atstovai pristatys vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų situaciją regione. 

„Nėštumo metu gautas alkoholis yra viena iš dažniausių protinio atsilikimo priežasčių ir vienintelė priežastis, kurios galima visiškai išvengti“, – teigia konferencijos pranešėjas, knygos „Pražūtingas ryšys“ autorius Džodis Alenas Krou (Jody Allen Crowe). 

Konferencijoje bus užtikrintas lietuvių-anglų-lietuvių sinchroninis vertimas. 

Konferencijos programa: lietuvių kalba, anglų kalba

Prieš konferenciją 9 val., Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) bus surengta organizatorių spaudos konferencija. 

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo interneto svetainėje ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“. 

Papildoma informacija: Seimo komisijų biuro patarėja Leonarda Kuodienė, tel. (8 5) 239 6848, el. p. lekuod@lrs.lt 

Lietuvoje vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų problema vis dar nepelnytai pamirštama. Dėl šios priežasties darbo patirties su šiuos sutrikimus turinčiais vaikais ir jų šeimomis mūsų šalyje beveik nėra. Taip pat egzistuoja didelė šių sutrikimų diagnostikos problema, todėl sunku nustatyti, kiek vaikų Lietuvoje kenčia nuo šių sutrikimų. 

Skaičiuojama, kad šalyse, kuriose reprodukciniu moters periodu (15-44 metai) moterys yra linkę vartoti alkoholį, tokius sutrikimus turi nuo 2 iki 5 proc. vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje apie 20 proc. moterų reprodukcinio amžiaus metu alkoholį vartoja žalingai, galima daryti prielaidą, kad vien 2013 m. Lietuvoje gimė nuo 617 iki 1542 mažylių, turinčių vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimus. Tinkamai nediagnozavus šių sutrikimų ir neturint pagalbos teikimo jiems ir jų šeimoms modelio, Lietuvoje šiems vaikams nesuteikiama būtina pagalba. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. rugsėjo 24 d. Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė

2014 m. rugsėjo 24 d. Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. rugsėjo 24 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2014-09-24 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto darbotvarkė: „n u o r o d a


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: frakcijos atstovai siūlo parengti ir įgyvendinti Lietuvos paramos Ukrainai strategiją

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) šešėlinės vyriausybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Seimo Europos reikalų komitetui teikia „Ilgalaikės Lietuvos paramos Ukrainai strategiją“. 

Matydami, kad Rusijos agresija Ukrainoje tampa didžiausiu ilgalaikiu geopolitiniu iššūkiu ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, tuo pačiu ir Lietuvai, parengėme ir teikiame komitetui Lietuvos paramos Ukrainai strategiją“, – pažymi A. Kubilius atkreipdamas dėmesį, kad Maskva šiuo metu Ukrainoje įgyvendina savo ilgalaikę strategiją – karinėmis priemonėmis sukurti naują „įšaldytą konfliktą“ Rytų Ukrainoje. Europa taip pat privalo parengti ir įgyvendinti savo veiksmų planą. Lietuva galėtų būti tokio plano viena iš iniciatorių ir varomųjų jėgų. 

Pasak A. Ažubalio, iki šiol tiek Lietuva, tiek visas Vakarų pasaulis ieškojo diplomatinių būdų, įskaitant ir sankcijas, kaip sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje. Šie veiksmai yra reikšmingi ir ilgainiui duoda vis didesnį rezultatą. Tačiau jų neužtenka norint parodyti Maskvai, jog jai nepavyks pasiekti savo esminio tikslo – ekonomiškai ir politiškai sužlugdyti Ukrainą. Tam Vakarų bendruomenė, kartu su Lietuva, turi nedelsiant pradėti įgyvendinti ilgalaikę paramos Ukrainai strategiją. 

Strategija susideda iš keleto dalių, apimančių tiek Ukrainos saugumo stiprinimą, tiek esminių ekonominių reformų skatinimą. 

Parlamentarai siūlo, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir kitose geriausiose Vakarų karo akademijose būtų rengiami aukšto rango karininkai. Mokomajame Lietuvos kariuomenės pulke Rukloje galėtų būti rengiami mokymai Ukrainos kariškiams. Primenama TS-LKD ankstesnė iniciatyva Lietuvoje gydyti ir teikti reabilitacijos paslaugas nukentėjusiems Ukrainos kariams. Dokumente įrašyta nuostata, kad Lietuva, kartu su NATO partneriais, pagal išgales teiktų Ukrainai šaudmenis ir ginkluotę. 

Ukrainai rekomenduojamas „Paramos reformoms“ paketas, susidedantis iš aiškaus reformų sąrašo, ekspertų paslaugų ir jų finansavimo sistemos Lietuvos, Europos Sąjungos, Pasaulio banko finansiniais ištekliais. 

Jaunimui siūloma įsteigti 500 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stipendijų, kurios būtų skiriamos gabiems Ukrainos studentams studijuoti Lietuvos universitetuose bakalauro, magistro ir doktorantūros studijose. 

Lietuva turėtų būti 2014–2020 metų Europos Sąjungos biudžeto peržiūros iniciatorė, siekiant, kad iš šiuo metu numatyto 1000 mlrd. eurų biudžeto 3 proc. būtų skirti naujo „Maršalo plano“ įgyvendinimui, taip sukuriant ne mažesnį kaip 30 mlrd. eurų finansinės paramos Ukrainai instrumentą. 

Primename, kad rytoj Seimo Europos reikalų komiteto nariai jungtiniame su Užsienio reikalų komitetu posėdyje susitiks su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir svarstys klausimą dėl situacijos Ukrainoje. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas nustatė savivaldybių tarybų rinkimų datą – 2015 m. kovo 1 d.

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės pateiktą nutarimą „Dėl 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų“ (projektas Nr. XIIP-2262(2). Šiuo teisės aktu Seimas, vadovaudamasis Konstitucijos 67 straipsnio 12 punktu ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 7 straipsniu, skyrė savivaldybių tarybų rinkimus 2015 m. kovo 1 d. 

Nutarimas priimtas už balsavus 94, prieš – vienam Seimo nariui. 

Nutarimas įsigalioja spalio 1 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime vyks konferencija apie valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą

Rugsėjo 24 d., trečiadienį, 12 val. Seimo Konstitucijos salėje vyks renginys „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė“, kurį organizuoja NVO vaikams konfederacija. 

Konferencijoje numatoma pristatyti visuomenei NVO vaikams konfederacijos vykdytą Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektą, aptarti valstybinio ir nevyriausybinių sektorių bendradarbiavimo aktualijas, įgyvendinto projekto veiklas ir teikiamas rekomendacijas. 

Tikimasi, kad renginio metu bus atkreiptas dėmesys į valstybinio ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo problemas, į parengtą valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, bendradarbiavimo studiją, jų bendradarbiavimo modelį bei gerosios praktikos pavyzdžius ir jų analizę. 

Konferencijos programa.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. rugsėjo 17 d., trečiadienis

Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus pranešimas: „Kauno merui kerštaujama už tai, kad jis išvadavo Kauną nuo oligarchinių interesų grupių“

Kauno merui Andriui Kupčinskui skelbiamą interpeliaciją Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Andrius Kubilius vertina kaip įtaką Kauno energetikoje praradusių oligarchinių grupių kerštą. Pasak A. Kubiliaus, nestebina, kad tokiai akcijai vadovauja dabar jau socialdemokratas Arvydas Garbaravičius, stebina, kad tokioje destruktyvioje akcijoje dalyvauja ir liberalai. 

Panašu, kad Kauną vėl siekiama grąžinti į „Gazprom“ draugų grupės valdymo laikus. Ši oligarchinio įtakos pasidalijimo išsiilgusi grupė nepatenkinta, kad šilumos ūkyje dominuojantį gamintoją pakeitė tarpusavyje konkuruojančios biokurą kūrenančios įmonės, kurios kauniečiams siūlo pigesnį karštą vandenį ir šilumą. Jiems, regis, netinka ir skaidresnis valdymas savivaldybės įmonių, kurias vėl trokštama kuo greičiau pasidalinti ir paversti nomenklatūriniu prieglobsčiu, tenkinančiu kelių žinomų Kauno šeimų, o ne kauniečių interesus“, – sako A. Kubilius. 

Pasak parlamentaro, interpeliacija – tai kerštas A. Kupčinskui už tai, jog jis ėmėsi žingsnių, kad Kaunas būtų išvaduotas nuo „Gazprom“ ir dujų tarpininkavimo verslą valdančio Rimanto Stonio interesų, kurie dabar ir siekia revanšo, o jiems tarnauti, panašu, dabar nusprendė Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijos atstovai. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. rugsėjo 16 d., antradienis

Seimas svarstys siūlymą uždrausti nepilnamečiams parduoti elektronines cigaretes

Seimas po pateikimo pritarė Tabako kontrolės įstatymo pataisų projektui Nr. XIIP-2094, kuriuo į įstatymą perkelti visas Direktyvos 2014/40/ES nuostatas tiek, kiek jos reguliuoja elektronines cigaretes. 

Numatoma, kad elektronine cigarete būtų laikomas gaminys, kuris galėtų būti naudojamas garams, kuriuose yra nikotino, vartoti per kandiklį, arba bet kuri tokio gaminio sudedamoji dalis, įskaitant kapsulę, rezervuarą ir įtaisą be kapsulės ar rezervuaro. Elektroninės cigaretės galėtų būti vienkartinės arba užpildomos iš pildomosios talpyklos ir rezervuaro, arba daugkartinės su keičiamomis vienkartinėmis kapsulėmis. 

Teikiamomis pataisomis siūloma reglamentuoti elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pardavimo ribojimas nepilnamečiams: numatoma drausti parduoti elektronines cigaretes ir pildomąsias talpyklas asmenims iki 18 metų. Asmenims iki 18 metų būtų draudžiama rūkyti (vartoti) elektronines cigaretes ir turėti elektronines cigaretes ar pildomąsias talpyklas. Taip pat numatoma uždrausti nupirkti ar kitaip perduoti elektronines cigaretes ir pildomąsias talpyklas asmenims iki 18 metų. 

Lietuvoje labai išaugo elektroninių cigarečių prekyba ir vartojimas ir, kaip rodo apklausos, paaugliai net nežino, kad šios cigaretės yra lygiai taip pat kenksmingos kaip ir kitos cigaretės“.

Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų sudėties ir kokybės bendruosius reikalavimus, pagal kuriuos skystis, kuriame yra nikotino, gali būti pateikiamas rinkai tik tam skirtose pildomosiose talpyklose, kurių tūris yra ne didesnis kaip 10 ml, taip pat vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba vienkartinėse kapsulėse, kai kapsulių ar rezervuarų tūris ne didesnis kaip 2 ml, o nikotino turinčiame skystyje gali būti ne daugiau kaip 20 mg/ml nikotino. 

Gaminiai, kurie viršytų šias ribines vertes, galėtų būti pateikiami rinkai tik tuo atveju, jei jie įstatymų numatyta tvarka būtų registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre – tokiems gaminiams Tabako kontrolės įstatymo draudžiamosios nuostatos neturėtų būti taikomos. 

Įstatymo projektu siūloma nustatyti pranešimų apie elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pateikimo į rinką tvarką, pranešimų apie elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pardavimo tvarką, elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pripažinimo neatitinkančiais teisės aktuose nustatytų reikalavimų tvarką, įspėjimų apie žalą sveikatai nurodymo tvarką. 

Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti nuostatas, pagal kurias elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų išorinėje pakuotėje būtų draudžiama pateikti tokius elementus, kurie skatintų pirkti tabako gaminį ar jį vartoti sudarant klaidingą įspūdį apie jo savybes, poveikį sveikatai, riziką ar išsiskiriančias medžiagas; sudarytų įspūdį, kad tam tikras tabako gaminys yra mažiau kenksmingas nei kiti, suteiktų panašumo į maisto ar kosmetikos produktą ir kt. 

Elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje turėtų būti vienas iš Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų įspėjimų apie galimą žalą sveikatai. 

Projektui po pateikimo pritarė 92, susilaikė 3 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – gruodžio 11 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. rugsėjo 10 d., trečiadienis

Seimas susirinko į rudens sesiją

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 64 straipsnyje rašoma, jog Seimas kasmet renkasi į dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną, tačiau Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. 

Seimo nariai prasidedant sesijai sugieda Lietuvos Respublikos himną - Vinco Kudirkos "Tautiška giesmė". 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė


2014 m. rugsėjo 7 d., sekmadienis

TS-LKD Kauno skyrių sueigos popietė ir Ukrainos palaikymo akcija

Kauno Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyrių nariai pirmą rugsėjo sekmadienį susitiko jaukiame senamiestyje esančio Ryšių muziejaus kiemelyje. Keli šimtai partijos narių džiaugėsi saulėta diena, smagia nuotaika, vasarą neregėtais bendražygiais. Susirinkusiuosius pasveikino miesto meras Andrius Kupčinskas, Seimo nariai: Rasa Juknevičienė, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Arimantas Dumčius, Rytas Kupčinskas, Mantas Adomėnas, savivaldos rinkimų štabo vadovas Remigijus Skilandis.

Vėliau vyko diskusija aktualia tema apie Lietuvos saugumą, galimybes atremti karines grėsmes, padėtį Ukrainoje su Rasa Juknevičiene, Šarūnu Matulevičiumi ir Andriumi Kupčinsku. Pokalbio metu buvo išsakyta nemažai svarbių įžvalgų, pasidalinta įspūdžiais iš paramos Ukrainai rinkimo akcijos, aptarta patriotizmo banga žmonėms jungiantis prie Lietuvos šaulių sąjungos ar Krašto apsaugos savanorių pajėgų.

Po diskusijos susirinkusiųjų laukė smagus TS-LKD narės Andrijanos Filinaitės koncertas, vėliau suneštinės vaišės bei kareiviška košė. Po renginio visi nuskubėjo į Rotušės aikštę, kur vyko TS-LKD jaunimo bendruomenės organizuota Ukrainos palaikymo akcija „Kaunas visa širdimi su Ukraina“, kurios metu per 300 kauniečių ištiesė 200 metrų ilgio Ukrainos vėliavą.

Sueigos popietė po vasaros sutelkė kolegas Miesto istorinėje Rotušės aikštėje. Tiek susitikimo metu, tiek artimiausią pusmetį mūsų darbotvarkėse svarbi artėjančių savivaldos rinkimų tema bei Ukrainos įvykių kontekstas. Neveltui popietės metu ne kartą skambėjo žymaus partizano Lukšos-Daumanto šūkis – Laikom frontą! Tai aktualu ir politinėje kasdienybėje“- po renginio kalbėjo Kauno TS-LKD skyrių sueigos pirmininkas Andrius Kupčinskas.