2015 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

Akimirkos iš seminaro

Tomas Kazulėnas
"Praėjusią savaitę kartu su Partizanų takais ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga sutelkėme istorijos ir pilietiškumo mokytojus bei visi kartu diskutavome, kėlėme idėjas, dalinomės gerosiomis patirtimis ir metodais, kaip XXI a. sudominti ir įtraukti jaunimą į mokymosi procesą. Norėdami tai pasiekti, pirmiausia turime padėti patiems mokytojams, suteikdami jiems ekspertinę patirtį, taip pat kūrybiškas formas kitaip pažvelgti į kasdienį mokymosi procesą. Mokykla turėtų tapti ta institucija, kokia buvo dar tarpukaryje, kuomet jos formuotos piliečių vertybės ir pažiūros buvo stipriai perimamos tautos.

Noriu padėkoti Rasai Duobaitei-Bumbulienei už pagalbą moderuojant seminarą, taip pat lektoriams Vidmantui Vitkauskui, Dariui Juodžiui, Andriui Bautroniui už gilias įžvalgas ir pasiūlymus, taip pat kūrybininkui Jonui Liugailai už praktinę seminaro dalį. Taip pat Vincei Vaidevutei Margevičienei ir Liutaurui Kazlavickui už seminaro turinio formavimą ir nuolatinį darbą istorinės atminties išsaugojime. Ačiū VšĮ "Patriotai" už partizaninės kovos rekonstrukciją ir gyvą jos pateikimą seminaro metu", - socialiniame puslapyje rašė Tomas Kazulėnas.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

















2015 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

2015-12-02 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2015-12-02 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. lapkričio 25 d., trečiadienis

Paminėtos Jono Basanavičiaus gimimo metinės


Paminėtos Jono Basanavičiaus gimimo metinės.

Artėja 2018-ieji – metai, kuriuos Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Šiai šventei pamažu pradeda ruoštis kultūros, mokslo įstaigos, įtraukiami meno ir verslo atstovai. Patriotiškumą ir tautiškumą skatinantis renginys lapkričio 25 d. vyko ir Kauno įgulos karininkų ramovėje. Jaukios popietės metu paminėtos Nepriklausomybės akto signataro, lietuvių visuomenės veikėjo, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, vieno svarbiausių nepriklausomybės siekėjo, mokslininko ir gydytojo Jono Basanavičiaus gimimo metinės.

Renginio iniciatorės, Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės nuomone, kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga iki 2018 m. vasario 16 d. žinoti signatarus, jų vardus ir pavardes. 














Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siekia stiprinti regionų plėtros tarybų vaidmenį

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas posėdyje svarstė Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3197), kuriame siūloma sudaryti galimybę regioninės reikšmės projektams įgyvendinti reikalingą valstybinę žemę nuomoti ne aukciono būdu. 

Komitetas iš esmės jam pritarė siūlydamas pagrindiniam komitetui, kad įstatyme būtų įtvirtinti subjektai (regiono plėtros tarybos), kurie, Vyriausybės nustatyta tvarka ir pagal patvirtintus kriterijus, priimtų sprendimą dėl tokių projektų pripažinimo regioninės reikšmės projektais. Šiuo pasiūlymu Komitetas siekia, kad būtų stiprinamas regiono plėtros tarybų vaidmuo ir ugdoma regioninė sąmonė bei būtų sudarytos galimybės pritraukti investuotojus į regionus taip spartinant atskirų regionų vystymąsi. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją dėl regionų modelio po 2020 m.

Šiandien posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau - Komitetas), įgyvendindamas parlamentinę kontrolę, išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie rengiamus Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatų pakeitimus ir siūlymus Lietuvoje suformuoti Teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygį atitinkančius teritorinius statistinius vienetus. 

Komitetas atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad Komitetas pastaraisiais metais nuosekliai ir aktyviai dalyvavo ir teikė siūlymus Vyriausybei dėl regionų modelio po 2020 metų galimų variantų. 

Komiteto nariams kilo klausimų dėl to, ar siūlymai sudaryti NUTS 2 lygmens regionus yra pagrįsti ir tinkami. Taip pat kilo susirūpinimas, ar bus suspėta parengti ir priimti sprendimus iki kitų metų vasario 1 d., kada visos Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pateikti pasiūlymus Europos Komisijai dėl reglamento pakeitimo. 

Komiteto posėdyje pažymėta, kad sprendimai dėl regionų modelio po 2020 metų Lietuvoje turės svarbių politinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo Vyriausybei šių sprendimų galimas alternatyvas išsamiai aptarti su Seimo nariais, regionų plėtros tarybomis, savivaldybių vadovais ir kitais atsakingais asmenimis. 

Galutinį sprendimą šiuo klausimu Komitetas priims kitame posėdyje.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

TS-LKD frakcijos narė R. Juknevičienė kreipėsi į parlamento vicepirmininką A. Sysą dėl jo teiginių apie V. Landsbergį

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Seimo vicepirmininką socialdemokratą Algirdą Sysą dėl jo išsakytų teiginių š. m. lapkričio 24 d. LRT laidoje „Panorama“ apie pirmąjį faktinį nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovą, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį. 

Seimo vicepirmininkas A. Sysas „Panoramos“ reportaže sakė: „Laisvės premija turėtų būti, na, toks jungiantis toks, tikrai, kad visa tauta palaikytų tą kandidatūrą, nes būtent keliami aukštesni reikalavimai, ir aš asmeniškai negalėčiau ir negaliu skirti premiją žmogui, kuris galėjo sau laisvai išvadinti trečdalį ar pusę Lietuvos raudonom utėlėm, arba šunauja, arba visokių kitokių gražių žodelių, kuriuos ponas Landsbergis turėjo savo leksikone“. 

R. Juknevičienė prašo A. Syso nedelsiant atsakyti, kur ir kada V. Landsbergis pusę Lietuvos yra vadinęs „raudonosiomis utėlėmis“? Ji reikalauja pateikti konkrečias citatas, kada jis apskritai yra naudojęs tokius žodžius. 

Ji taip pat teigia, kad Nepriklausomybės pradžioje Sąjūdžio įkurtas laikraštis „Respublika“ keistomis aplinkybėmis tapo jo redaktoriaus Vito Tomkaus privačia nuosavybe ir pradėjo purvinas melo atakas prieš V. Landsbergį. 

Karštų diskusijų metu meluojanti V. Tomkaus „Respublika“ buvo pavadinta šunauja. Propagandos specialistas V. Tomkus, manipuliuodamas turimu laikraščiu, sąmoningai platino melą, neva šunauja buvo išvadinti Lietuvos žmonės. Jūs dabar kartojate tą patį V. Tomkaus sukurtą purviną melą. Jeigu esate garbingas žmogus, turėtumėte atsiriboti nuo V. Tomkaus sukurtos propagandinės klišės, o ne ją tiražuoti toliau“, – sako Seimo narė. 

Ji taip pat pasilieka teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl A. Syso elgesio įvertinimo, jeigu jo atsakymai neatitiks Valstybės politikų elgesio kodekso principų – sąžiningumo, padorumo ir atsakomybės.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: Laisvės premijų komisija subyrėjo

Šiandien Seime įvyko Laisvės premijų komisijos narių Sauliaus Pečeliūno ir Povilo Urbšio spaudos konferencija dėl vakarykščio Seimo sprendimo nepritarti Laisvės premijų komisijos teikimui. Konferencijoje stebėtasi trumparegišku Seimo sprendimu Laisvės premijos neskirti profesoriui Vytautui Landsbergiui. Kritiškai vertindami šį žingsnį ir suprasdami išreikštą nepasitikėjimą Laisvės premijų komisija, drauge su Irena Anna Gasperavičiūte, Nikolajumi Medvedevu ir Ona Valiukevičiūte, S. Pečeliūnas ir P. Urbšys nebemato prasmės toliau tęsti veiklos šioje komisijoje ir atsistatydina. 

Vakar Seimas nepritarė Laisvės premijų komisijos teikimui. Apgailestaujame, kad Laisvės premijų skyrimas politizuojamas, o kandidatai tampa politinių intrigų įrankiu“, – sakė P. Urbšys. 

Kitais metais Lietuvos Laisvės gynimo 25-mečio proga Laisvės premija nebus įteikta ir šiuo metu nėra jokių juridinių galimybių tai atlikti. Vienintelė galimybė – Seimui grįžti prie mūsų teikimo ir jį patvirtinti. Ar Seimas grįš prie jo ir pripažins savo klaidą, pamatysime. Tai jau jų sąžinės reikalas. Mes viską atlikome laiku, teisėtai ir atsakingai“, – sakė S. Pečeliūnas. 

Komentuodamas vakarykštį Seimo posėdį, S. Pečeliūnas stebėjosi kolegų išsakytais komentarais: „Kad ir kaip Seimo nariai būtų balsavę, jie turėjo nepraleisti progos patylėti ir neafišuoti savo nežinojimo, neišmanymo, nesusivokimo ir mėginimo dar kartą pretendentą pažeminti, apjuodinti. Šitaip elgdamiesi, jie niekina ir juodina, pirmiausia, patys save. Klausytis tokių niekų tikrai buvo gėda“. 

Galų gale gal tauta, taip drastiškai supurtyta, pradės mąstyti, jog negalima rinkimuose elgtis neatsakingai ir rinkti asmenis, kurie kritiniu momentu padarytų neatsakingus žingsnius. Kaip elgtis turime galvoti visi: ir tauta, ir jos atstovai“, – sakė S. Pečeliūnas. 

Laisvės premijų komisijos narių kreipimasis.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo narių M. A. Pavilionienės, G. Purvaneckienės ir V. V. Margevičienės pranešimas: siūlome naikinti baudas už vertimąsi prostituciją, kad sumažintume smurto riziką

Minint Tarptautinę kovos prieš moterų prievartą dieną Seimo narės Marija Aušrinė Pavilionienė, Giedrė Purvaneckienė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo numatoma naikinti administracines baudas už vertimąsi prostitucija. 

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad administracinių baudų skyrimas už vertimąsi prostitucija didina prostitucija besiverčiančių asmenų pažeidžiamumą, nes užkerta jiems kelią kreiptis į policijos pareigūnus tapus smurto, seksualinės prievartos aukomis. Administracinės baudos neatgraso nuo vertimosi prostitucija, neproporcingai daug baudų skiriama asmenims parduodantiems seksualines paslaugas. 

Daugelis besiverčiančių prostitucija asmenų yra nepajėgūs sumokėti skirtų baudų. Besikaupiančios baudos apsunkina galimybes keisti gyvenimo būdą ir turėti pajamų iš legalaus darbo, nes gautą atlyginimą tenka skirti susikaupusių baudų sumokėjimui. 

Prostitucija besiverčiančios moterys pagal dabartinį teisinį reguliavimą yra menkai apsaugotos nuo smurto, bijo kreiptis į policiją, nes nenori būti nubaustos pinigine bauda. Panaikinus baudas šios moterys būtų labiau apsaugotos nuo smurto ir išnaudojimo,“ – teigia projektą inicijavusi Seimo narė M. A. Pavilionienė. 

2014 m. už prostitucijos paslaugų teikimą buvo nubaustos 299 (iš jų 179 – pakartotinai) moterys, už prostitucijos paslaugų pirkimą arba teikimą – 22 vyrai. 2011 metais bendra skirtų baudų suma buvo 172 000 litų, iš jų sumokėta – 11 000 litų, arba tik 6 proc. visų skirtų baudų. 

Beveik prieš metus Seimas yra priėmęs rezoliuciją raginančią naikinti administracines baudas už vertimąsi prostitucija, paliekant tik baudas už seksualinių paslaugų pirkimą. Toks prostitucijos reguliavimo modelis, kuris siūlomas įstatymo projekte, galioja Švedijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. 

Dabartinis Lietuvoje galiojantis prostitucijos reguliavimas yra paveldėtas iš sovietinės sistemos. Be Lietuvos, tik trys Europos Sąjungos šalys (Kroatija, Malta ir Slovėnija) baudžia seksualines paslaugas teikiančius asmenis, kitose 24 Europos Sąjungos šalyse seksualines paslaugas teikiantys asmenys nėra baudžiami.

2015 m. lapkričio 24 d., antradienis

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui didinti akcizus alkoholiui ir rūkalams

Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-3655(2), kuriomis siūloma trejus metus nuosekliai didinti akcizų tarifus visiems alkoholiniams gėrimams ir etilo alkoholiui: alui, visų kategorijų vynams ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei visiems tarpiniams produktams kasmet po 8 proc., o etilo alkoholiui – po 2,5 proc. Už teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 11 parlamentarų. Tam, kad teisės aktų pakeitimai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą. 

Pagal svarstomas teisės akto pataisas akcizas alui didėtų 2016 m. iki 3,36 euro, 2017 m. – iki 3,63 euro, 2018 m. – iki 3,92 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos (akcizų tarifas nustatomas už produkto hektolitrą). Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 8,5 proc., akcizas už produkto hektolitrą 2016 m. didėtų iki 30,96 euro, 2017 m. – iki 33,44 euro, 2018 m. – iki 36,12 euro; vynui ir fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais didesnė kaip 8,5 proc., – iki 77,89 euro 2016 m., iki 84,12 euro 2017 m., iki 90,85 euro 2018 m.; tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 proc., – iki 96,65 euro 2016 m., iki 104,38 euro 2017 m., iki 112,73 euro 2018 m.; tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 proc., – iki 136,37 euro 2016 m., iki 147,28 euro 2017 m., iki 159,06 euro 2018 m.; etilo alkoholiui – iki 1353,69 euro 2016 m., iki 1387,53 euro 2017 m., iki 1422,22 euro 2018 m.

Skaičiuojama, jog dėl padidintų akcizų alkoholiui valstybės biudžetas 2016 metais turėtų gauti apie 8 mln. eurų papildomų pajamų. 

Nuo 2016 m. kovo 1 d. taip pat planuojama didinti akcizus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Akcizų už cigaretes specifinį elementą siekiama padidinti nuo 48,08 iki 50,68 eurų, kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis nei 85 eurų (vietoj 77,91 eurų). 

Cigarams ir cigarilėms taikomą akcizų tarifą siūloma padidinti nuo 28,09 iki 29,54 eurų už kilogramą šių produktų. 

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2018 metų visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 90 eurų (dabar – 77,91 eurų) už 1000 cigarečių.








Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius: „Neaptardama atsakingų institucijų kritinių išvadų dėl kitų metų biudžeto, Seimo dauguma demonstruoja išskirtinį neatsakingumą“

Andrius Kubilius
Analizuodamas ateinančių metų biudžeto projektą, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigė pasigendantis Seimo salėje diskusijų dėl kritinių Europos Komisijos, Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko išvadų apie kitų metų biudžetą. 

Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į Europos Komisijos išvadą, kurioje Lietuva priskiriama itin kritiškai vertinamų šalių grupei, kartu su Ispanija, Italija ir Austrija. Išvadoje rašoma apie riziką, jog šalis neatitiks Stabilumo ir Augimo pakto nuostatų. Svarbiausias tiek Europos Komisijos, tiek Valstybės kontrolės siūlymas – mažinti Lietuvos biudžeto deficitą iki 0.5% BVP“, – teigė A. Kubilius. 

Parlamentaras pažymi, jog būtina laikytis šių rekomendacijų, kadangi reikia pasiruošti galimoms būsimoms pasaulinėms ar regioninėms finansų krizėms. 

Suprantama, jog rekomendacijų įgyvendinimas nebus lengvas, tačiau priešingu atveju rizikuojama pasitikėjimu Lietuva tarptautinėse rinkose ir iš to kylančiomis pasekmėmis, tokiomis kaip brangesniu skolinimusi“, – komentavo A. Kubilius. 

Seimo opozicijos lyderis stebisi valdančiosios daugumos pozicija. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, pristatydamas komiteto išvadą Seimo posėdyje, neužsiminė nė vienu žodžiu apie Valstybės kontrolės išvadą, nors komitetas ir nepriėmė jokio sprendimo dėl pateiktų rekomendacijų. Tuo tarpu Europos Komisijos išvada yra visai neaptarta net ir Seimo komitete. 

Neaptardama atsakingų institucijų išvadų, Seimo dauguma demonstruoja išskirtinį neatsakingumą. Neužtenka pasakyti, kad iki antrojo biudžeto projekto svarstymo Seimas tiesiog lauks, jog Vyriausybė pateiktų savo nuomonę dėl pateiktų rekomendacijų. Seimas jau pirmojo svarstymo metu turi nurodyti Vyriausybei vykdyti ar nevykdyti šias rekomendacijas, nes jų įgyvendinimas reikalaus reikšmingos viso biudžeto peržiūros. O neįgyvendinimas reikštų, kad Lietuva įsitvirtins tarp nepatikimai, rizikingai savo finansus tvarkančių valstybių“, – sakė A. Kubilius.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Po svarstymo pritarta siūlymui didinti neapmokestinamąjį pajamų minimumą

Seimas, 61 parlamentarui balsavus už, 5 – prieš ir 20 susilaikius, po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17,20 ir 21 straipsnių pataisų projektui Nr. XIIP-3654(2), kuriuo siekiama didinti pajamų apmokestinimo progresyvumą, sumažinant mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, paskirstyti mokestinę naštą tarp darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo, pasiruošti prisijungimui prie Einamųjų nematomų operacijų liberalizacijos kodekso. 

Svarstomu projektu siūloma padidinti maksimalų taikytiną mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų. 

Maksimalus taikytinas NPD būtų taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 325 eurai per mėnesį arba 3 900 eurų per metus). Jei gyventojo pajamos per mėnesį viršis minimalią mėnesinę algą (šiuo metu 325 eurų per mėnesį arba 3 900 eurų per metus), pagrindinis NPD atitinkamai mažinamas, apskaičiuojant jį pagal nustatytą formulę, pagal kurią NPD mažinamas taip, kad kiekvieniems papildomiems 25 eurams tenka 8,5 euro mažesnis NPD. 

Siūloma padidinti šiuo metu taikomą papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) nuo 60 iki 120 eurų už kiekvieną vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą. 

Projektu taip pat numatoma padidinti neįgaliems asmenims taikomą individualų neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 235 iki 270 eurų per mėnesį – asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis; nuo 175 eurų iki 210 eurų per mėnesį – asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis. 

Siekiant tolygesnio mokestinės naštos pasiskirstymo tarp darbo ir kapitalo bei didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo siūloma nuo 3000 eurų iki 500 eurų sumažinti neapmokestinamą pajamų ribą iš vertybinių popierių perleidimo ir palūkanoms iš indėlių ir skolos vertybinių popierių. 

Kartu siūloma nuo 5 metų iki 10 metų ilginti kito nei gyvenamasis būstas (gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpį, po kurio pajamos iš šio turto perleidimo būtų neapmokestinamos, paliekant ir toliau galioti lengvatas pajamoms iš gyvenamojo būsto perleidimo, nustatytas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose. 

Siekiant pasiruošti prisijungimui prie Einamųjų nematomų operacijų liberalizacijos kodekso, teikiamu įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš pajamų gali atimti per mokestinį laikotarpį patirtas išlaidas – gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis ir įmokas į pensijų fondus, jeigu įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar EBPO valstybėje ir jei jos atitinka kitus šio įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. 

17 straipsnio „Neapmokestinamosios pajamos“ 1 dalies 53 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.

54 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra pajamos, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Numatoma didinti mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą

Seimas po svarstymo pritarė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-3471(2), kuriomis siūloma padidinti mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą ir nustatyti mažesnį mokesčio tarifą už paviršinį vandenį, naudojamą suskystintų gamtinių dujų importo terminalo veikloje. Už naujas nuostatas balsavo 50 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė 21 parlamentaras. Tam, kad teisės aktų pakeitimai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą. 

Svarstomu projektu siūloma gintarui, kuris priskirtinas prie vertingų mineralų, nustatyti 20 proc. mokesčio tarifą, skaičiuojant nuo jo rinkos vertės. Mažesnei nei 40 mm frakcijai, kurios kaina rinkoje svyruoja nuo 180 iki 3500 Eur/kg, siūloma nustatyti 280 Eur/kg tarifą, o didesnei nei 40 mm frakcijai, kuri rinkoje kainuoja nuo 4685 iki 7410 Eur/kg – 900 Eur/kg. 

Pasak projekto iniciatorių, ligšiolinis tarifas – 20,22 Eur už kilogramą – sudaro tik apie 1 proc. vidutinės gintaro žaliavos pardavimo kainos. Jis buvo nustatytas 2006 m., tačiau iki šiol netaikytas, nes Lietuvoje gintaras tiesiog nebuvo išgaunamas. Riboti gintaro ištekliai Lietuvoje daugiausia susitelkę Kuršių nerijoje, UNESCO saugomoje teritorijoje. Juodkrantės telkinyje, preliminariu vertinimu, iš viso yra tik apie 112 tonų. 

Priėmus šiuos pakeitimus, preliminariais skaičiavimais, į valstybės biudžetą už išgautus gintaro išteklius iš Juodkrantės telkinio iš viso būtų gauta apie 41 mln. eurų, iš jų 80 proc. būtų įskaitoma į valstybės biudžetą ir 20 proc. šio mokesčio įplaukų tektų Neringos savivaldybei. 

Svarstomomis pataisomis taip pat siūloma nustatyti atskirą mokesčio tarifą už paviršinį vandenį, naudojamą suskystintų gamtinių dujų importo terminalo veikloje. Pagal siūlomas pataisas tarifas mažėtų nuo 0, 003 euro ct/m3 iki 0,00003 euro ct/m3. 

Kaip teigiama Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje, šis tarifas būtų mažinamas siekiant mažinti Suskystintų dujų terminalo išlaidas ir dujų pardavimo kainą bei mokestinę naštą visiems dujų vartotojams, nes terminalas yra strateginis objektas, kurio patiriamos išlaidos (įskaitant ir mokamus mokesčius) yra įskaičiuojamos į dujų pardavimo kainą.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016 metų valstybės biudžeto projektas grąžintas tobulinti Vyriausybei

Seimo posėdyje įvyko 2016 m. valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas (projektas Nr. XIIP-3651), kurio metu buvo išklausytas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados, frakcijų ir Seimo narių nuomonės bei pastabos. 

Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Seimo komitetų, komisijų išvadas, Seimo narių pasiūlymus, atskirų institucijų ir savivaldybių raštus, pasiūlė Vyriausybei tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, Seimo komitetų, komisijų, Seimo narių pasiūlymus. Remiantis Seimo statutu, po pirmojo svarstymo dėl biudžeto projekto Seimas nebalsuoja. 

Išvadą dėl kitų metų biudžeto pristatęs Biudžeto ir finansų komitetas pasisakė, kad komitete svarstant 2016 metų valstybės biudžeto projektą gauti prašymai valstybės biudžeto asignavimus didinti (perskirstyti) beveik 800 mln. eurų. 

Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Vyriausybei 2016 m. padidinti asignavimus Švietimo ir mokslo ministerijai svarbiems švietimo srities investicijų projektams užbaigti (390 tūkst. Eur), Užsienio reikalų ministerijai įnašams į Europos plėtros fondą (303 tūkst. Eur), Seimo kanceliarijai ilgalaikio Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetui – parama ES Rytų partnerystės šalių reformoms ir euroatlantinės integracijos siekiams – įgyvendinti (22,3 tūkst. Eur), atvykstamojo turizmo skatinimo programai (1,5 mln. Eur). 

Pasak Biudžeto ir finansų komiteto, įvertinus terorizmo grėsmes ir būtinumą stiprinti šalies vidaus saugumą, Vyriausybei pasiūlyta padidinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms, perskirstant asignavimus tarp asignavimų valdytojų. 

Biudžeto ir finansų komitetas Vyriausybei pasiūlė apsvarstyti pasiūlymus padidinti asignavimus valstybės institucijoms ir įstaigoms 64,2 mln. eurų: naujoms funkcijoms vykdyti, tinkamam jau priskirtų funkcijų vykdymui užtikrinti; klasės krepšelio finansavimo modelio eksperimentui penkiose savivaldybėse atlikti, pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui 5 proc. padidinti; visuomenės sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių visuomenės sveikatos funkcijoms vykdyti; melioracijai. 

Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti šiuos pasiūlymus: neskirti lėšų bendroms biudžeto reikmėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos; nuo 2016 m. sausio 1 d. tautinių mažumų mokykloms padidinti 6 proc. mokinio krepšelio dydį, suvienodinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus su mokytojų atlyginimais; nuo kitų metų pakeisti Vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių viešąjį administravimą, savivaldybių bei kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, tarnybinių atlyginimų dydžius; atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai nebuvo keliami, o krizės metu buvo dar sumažinti, padidinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimą, peržiūrint studijų krepšelių dydžius. 

Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus ir patobulinus įstatymo projektą, Seimo posėdyje gruodžio 8 d. numatoma rengti antrąjį valstybės biudžeto svarstymą. 

Daugiau informacijos apie valstybės biudžeto projektą galite rasti čia

Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų). Numatoma, kad 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 2,111 mlrd. eurų) sudarys beveik 9,394 mlrd. eurų, arba 1,3 proc. daugiau, negu planuota gauti 2015 metais, asignavimai – 10,045 mlrd. eurų.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pareiškimas: Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė atsistatydino iš Lietuvos Laisvės premijos komisijos

Irena Degutienė
Seimo Pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė atsistatydino iš Lietuvos Laisvės premijos komisijos pirmininkės pareigų. Pareiškime, įteiktame Seimo Pirmininkei, I. Degutienė teigia: „2015 m. lapkričio 24 d. Seimo sprendimą nepritarti Laisvės premijų komisijos teikimui siūlyti 2015 m. Laisvės premiją skirti pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui vertinu kaip nepasitikėjimą Laisvės premijų komisija ir manimi, kaip Laisvės premijų komisijos pirmininke. Todėl nebematau galimybių būti Laisvės premijų komisijos pirmininke ir iš šių pareigų šiandien atsistatydinu. Taip pat prašau mane išbraukti iš Laisvės premijų komisijos sudėties“. 

Argumentuodama tokį savo sprendimą, I. Degutienė Seimo salėje pabrėžė, kad minėtas Seimo daugumos apsisprendimas visiškai paneigia Lietuvos Laisvės premijos komisiją, įkurtą dar 2011 m. 

Lietuvos Laisvės premijos komisijos sprendimui Seimas nepritarė pirmą kartą. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: LSDP turi viešai įvertinti A. Skardžiaus pasisakymus dėl Sausio 13-osios aukų

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakciją Seime, ragindama įvertinti vakarykščius šokiruojančius jų nario Artūro Skardžiaus pasisakymus dėl Sausio 13-osios gynėjų. 

Vakar Seimo posėdžių salėje nuskambėję Artūro Skardžiaus teiginiai, kad Sausio 13-ąją televizijos bokštą gynę žmonės buvo suklaidinti ir neįspėti tuometinės Aukščiausios Tarybos pirmininko apie gresiančią grėsmę, žeidžia Laisvės gynėjus, žuvusius ir jų artimuosius bei atkartoja Rusijos propagandos bandymus perrašyti Lietuvos Laisvės istoriją. Taip ne tik nuvertinamas žmonių pasiaukojimas ginant Lietuvos laisvę, bet ir išplaunama agresoriaus atsakomybė už šiuos žiaurius nusikaltimus, apkaltinant dėl jų Aukščiausiosios Tarybos vadovybę“, – TS-LKD frakcijos vardu kreipėsi seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. 

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija raginama įvertinti tokius savo frakcijos nario pasisakymus bei tolesnę narystę LSDP frakcijoje. 

Artūro Skardžiaus pasisakymai, iš esmės panašūs į Algirdo Paleckio antilietuvišką retoriką, yra netoleruotini. Nesulaukus LSDP reakcijos, būtų manoma, kad tokiam Sausio 13-osios įvykių vertinimui pritaria ir visi socialdemokratai“, – teigė J.Razma. 

Vakar plenariniame posėdyje Artūras Skardžius viešai pareiškė: „Aš norėčiau kalbėti tų žmonių vardu, kurie tuo metu buvome prie (Vilniaus televizijos) bokšto. Kai ant mūsų važiavo tankai, ir kažkodėl man, kaip patyrusiam jaunuoliui, jau šiek tiek žinančiam, kas yra sovietinė armija ir jos technika, man buvo labai keista žinoti, kad mūsų niekas tuo metu neperspėjo, kad tokia agresija yra, kad gėrėme arbatą, valgėme sumuštinius, dalijomės puikia nuotaika. Stovėkite jaunuoliai čia su lazdomis, su kažkokiais savo darbo armatūros strypais, o kad rusų tankai atvažiuos traiškyti, pasirodo, mes vėliau sužinojome, šių rūmų žvalgyba, gynėjai tai žinojo“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Seime vyks konferencija apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą mokymo įstaigose

Lapkričio 30 d., pirmadienį, Seime rengiama konferencija „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija bendrojo ugdymo institucijose“ (III r. Konferencijų salė). Pradžia – 10 val. 

Renginį organizuoja Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras ir Ugdymo plėtotės centras. 

Konferencijos tikslas – aptarti aktualius psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos klausimus, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo naująsias tendencijas, pavojus ir daromą žalą mokiniams bei visai visuomenei, priemones, kurių būtina imtis mokyklų vadovams, savivaldybių administracijoms ir kitoms valstybės institucijoms siekiant sukurti saugesnę aplinką mokyklose ir užtikrinti vaiko gerovę. 

Renginio dalyvius pasveikins Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Larisa Dmitrijeva. 

Pranešimus skaitys švietimo ir mokslo viceministrė dr. Natalija Istomina, Narkotikų, tabako ir kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė, mokslininkai, praktikai, bendrojo ugdymo mokyklų bei kitų institucijų atstovai. 


Konferencija bus transliuojama Seimo interneto svetainėje.



Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015-11-25 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2015-11-25 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „A. Kubilius kreipėsi į Ministrą Pirmininką dėl Astravo projekto“

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, jog Astrave statomai atominei elektrinei bus reikalinga Lietuvos energetikos infrastruktūra, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į Ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių prašydamas atsakyti į klausimus, susijusius su Vyriausybės pozicija dėl Astravo atominės elektrinės. 

A. Kubilius klausia, kokių priemonių Vyriausybė ėmėsi ar ketina imtis, kad nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija nepatektų į Lietuvą ir nebūtų parduodama mūsų šalies elektros rinkoje. Taip pat domimasi, ar ketinama parengti ir pateikti Seimui svarstyti importą iš Astravo atominės elektrinės ribojantį įstatymo projektą? 

Vyriausybei pareiškus, kad Lietuva neimportuos elektros energijos ir nesutiks, jog mūsų šalies energetikos infrastruktūra būtų naudojama šios elektrinės veiklai užtikrinti, tokia valstybės pozicija turėtų būti įtvirtinta ir būtų imamasi priemonių, šiai nuostatai įgyvendinti“, – sakė A. Kubilius. 

Kreipimasis pridedamas.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nepritarė siūlymui atsisakyti partijos iškeltų kandidatų sąrašo parėmimo rinkėjų parašais

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas posėdyje svarstė Seimo narių pasiūlymus Seimo rinkimų įstatymo projektui (XIIP-2994(4)). Komitetas nepritarė Seimo narės Irenos Šiaulienės siūlymui atsisakyti partijos iškeltų kandidatų sąrašo parėmimo rinkėjų parašais. Komiteto nariai akcentavo, kad parašų rinkimas skatina partijas labiau save identifikuoti. Renkant parašus partijų atstovai pradeda išankstinį bendravimą su rinkėjais, pristato pagrindines partijų programines nuostatas. Sudaromos prielaidos rinkėjams iš anksto pasisakyti dėl „vieno asmens-proginių“ partijų. Komitetas liko prie nuostatos kad partijos, iškeltų kandidatų sąrašą parašais turi paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų. Surinkus 10 000 rinkėjų parašų, partijos įgyja teisę kelti kandidatus ne tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje, bet ir visose vienmandatinėse rinkimų apygardose papildomai nerinkdamos parašų. 

Komitetas pritarė siūlymui, kad savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Lietuvos Respublikos Seimo nario vietą, netenka savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario mandato.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. lapkričio 17 d., antradienis

Akvarelės darbų paroda "Skaidrumas"

dailininkas Vytautas Stasys Lagunavičius
Šiandien Seimo rūmuose atidarėme nepaprastai šilto, tyliai besišypsančio ir atidaus Kauno menininko Vytauto Stasio Lagunavičiaus akvarelės darbų parodą "Skaidrumas". 

Dailininkas pristatydamas savo darbus sakė, kad ši paroda yra apie tai, kas supa mus - apie gamtą. Darbams sukurti reikėjo lapo popieriaus, vandens, spalvų ir teptuko. Žinoma, tik ypatingai atidūs ir jautrūs dailininko rankos potėpiai sugeba nukelti į šiltus ir jaukius Lietuvos peizažus.











Algirdas Tamulaitis















Kauno miesto tarybos narė Gintarė Skaistė







































Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

Paminėtos Justino Staugaičio gimimo metinės

Vincė Vaidevutė Margevičienė
Artėja 2018-ieji – metai, kuriuos Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Šiai šventei pamažu pradeda ruoštis kultūros, mokslo įstaigos, įtraukiami meno ir verslo atstovai. Patriotiškumą ir tautiškumą skatinantis renginys lapkričio 13 d. vyko ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Jaukios popietės metu paminėtos Nepriklausomybės akto signataro, vyskupo ir visuomenės veikėjo Justino Staugaičio gimimo metinės. 

Renginio iniciatorės, Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės nuomone, kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga iki 2018 m. vasario 16 d. žinoti signatarus, jų vardus ir pavardes. 

Renginyje viešėjęs kunigas Nerijus Pipiras pasidžiaugė iniciatyva ir renginio prasme: „Džiugu, kad mes jau pradedame švęsti savo valstybės šimtmetį. Prisiminti tuos, kurie kūrė valstybę yra labai prasminga. Šis renginys – tik pradžia ir tikiuosi, kad susitiksime dar 19 kartų bei susipažinsime su kitais Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarais“. N. Pipiras papasakojo apie J. Staugaičio vyskupystės kelią bei interesų kryptis – bažnyčios vietą tautos ir valstybės gyvenime, katalikiškų idealų skleidimą, moralinio pamato puoselėjimą, žmonių švietimą, mokyklų ir darželių steigimą. 

Istorija ir politika besidomintis Centro vertybinio ugdymo mokytojas Dainius Varnas teigia, kad J. Staugaičio pavyzdžiu galėtų sekti ne vienas jaunas žmogus. Nors J. Staugaitis net 10 metų dirbo ne Lietuvoje , o Lenkijoje, sugebėjo nenutolti nuo Lietuvos ir lietuvybės. D. Varnas pasidalino įdomia informacija apie J. Staugaičio politinę veiklą, jo ištikimybę savo principams ir vertybėms okupacijų metais. 

Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Gintarė Skaistė renginio pabaigoje palinkėjo tęsti gražią patriotišką tradiciją – pažintį su Lietuvos valstybės kūrėjais. „Tas valstybingumas, kuris buvo tarpukariu, davė valstybei pagrindą. Ukraina to pagrindo neturėjo, tad matome ten visai kitokią situaciją. Tad branginkime, ką signatarai sukūrė ir nenustokime domėtis Lietuvos istorija“. 

Popietės metu skambėjo Centro muzikos pedagogės Laimos Botyrienės vadovaujamo ansamblio dainos. Balsingieji mokiniai atliko patriotiškas dainas, o renginį vainikavo visos auditorijos atliekama „Lietuva brangi“.


Šaltinis „Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras“.









Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Opozicija klausia, ar K. Trečioko vadovaujama ministerija dalyvaus trečiąja šalimi dėl viešo intereso gynimo?“

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, klausdamas, ar Aplinkos ministerija neketina trečiosios šalies teise dalyvauti Generalinės prokuratūros pradėtame teisminiame ginče dėl visuomenės intereso gynimo, kad pastato statybos Druskininkų Vijūnėlės parko teritorijoje būtų pripažintos neteisėtomis? 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija jau yra kreipusis į Vyriausybės vadovą, prašydama paaiškinti 2015-09-23 Vyriausybės nutarimo dėl kurortinių zonų naikinimo, turėjusio įtakos teismo sprendimui dėl viešojo intereso gynimo kurortinėje zonoje statomo pastato Druskininkų Vijūnėlės parko teritorijoje, priėmimo aplinkybes. Tačiau aiškių atsakymų negauta. 

Atsižvelgiant į tai, ministro dar kartą klausiama, ar matant, kokias teisines pasekmes šis nutarimas sukėlė, ministerija neketina Vyriausybei siūlyti atšaukti minėtą nutarimą.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. lapkričio 13 d., penktadienis

2015 m. Laisvės premiją Seimui bus siūloma skirti Vytautui Landsbergiui

Lapkričio 12 d. Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2015 m. Laisvės premiją skirti Vytautui Landsbergiui – pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvės premijos įstatymu, 2011 m. rugsėjo 15 d. įsteigta Laisvės premija. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. 

Premija Seimo nutarimu paskiriama iki gruodžio 23 dienos. 

Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, ketvirtoji – 2014 m. skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015-11-18 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2015-11-18 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstys:

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3521. 

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3522. 

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3523. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3524. 

Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3525. 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259(1) straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 187(16) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3526. 

Šiais projektais siekiama: 

1) sukurti teisinius instrumentus, užtikrinančius efektyvesnę VTEK veiklą; 
2) tiksliau apibrėžti VTEK bei valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų funkcijas vykdant valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams kontrolę; 
3) nustatyti aiškesnį valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų deklaravimo ir nusišalinimo teisinį reguliavimą; 
4) patobulinti už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimus taikytinų draudimų ir ribojimų diferencijavimą; 
5) nustatyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo senaties terminą; 
6) praplėsti savivaldybių tarybų etikos komisijų įgaliojimų apimtį. 

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2015-12-01.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu: Seimo posėdžių sekretoriatas Lietuvos Respublikos Seimas Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius. El. paštas possek@lrs.lt. Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060).


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Informacija apie 2015-11-11 Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdį

Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje svarstė veiksmus, užkertančius kelią nusikaltimams, padaromiems naudojant aukštąsias technologijas ir internetą narkomanijos ir alkoholizmo srityje. Išklausė informaciją apie nusikalstamu būdu iš neteisėto narkotikų verslo ir alkoholio kontrabandos įgytų pinigų ir turto paieškos, nustatymo ir konfiskavimo bei prekybos elektroninių ryšių tinklais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ir jų pakaitalais (elektroninėmis cigaretėmis, skysčiais ir pan.) kontrolės priemonių įgyvendinimą ir problemas. Aptarti Saugaus eismo automobilių keliais 2015 metais programos įgyvendinimo alkoholio, narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje ir dėl apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, vairuojančių transporto priemones tikrinimo klausimai. 

Komisijos posėdyje dalyvavo valstybės institucijų atstovai iš: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos kelių policijos tarnybos.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Koks bus kitas karinės Putino agresijos taikinys?“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija rytoj, lapkričio 13 d., 9 val. Seimo III rūmų Europos informacijos biure rengia diskusiją „Politinė Rusijos sulaikymo strategija Baltijos jūros regione“. 

Diskusijoje pranešimus skaitys Seimo TS-LKD frakcijos nariai Andrius Kubilius, Audronius Ažubalis, politologai Laurynas Kasčiūnas, Mindaugas Jurkynas, žurnalistas Jacekas Komaras. 

Renginyje bus pristatytas Andriaus Kubiliaus, Audroniaus Ažubalio, Rasos Juknevičienės, Lauryno Kasčiūno, Žygimanto Pavilonio ir Emanuelio Zingerio parengtas memorandumas „Lietuvos politinė nacionalinio saugumo strategija: Rusijos sulaikymo strategija Baltijos regione“. 

Memorandumo poreikis atsirado matant, kad iki šiol Lietuvoje daug dėmesio skirta Lietuvos gynybinio potencialo stiprinimui, kaip svarbiam mūsų nacionalinio saugumo dėmeniui, tačiau politinio ir geopolitinio saugumo didinimo iniciatyvos nėra sulaukusios tokio pat dėmesio, nors yra ne mažiau svarbios ir be jų efektyvaus realizavimo yra neįmanoma pasiekti efektyvaus atgrasymo. 

Pasak vieno iš Memorandumo autorių ir diskusijos iniciatorių Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus, Lietuvoje ir visame pasaulyje gyvename reguliariai pasikartojančių „Putino karų“ akivaizdoje. Po Rusijos agresijos Gruzijoje ir Ukrainoje stebime Putino „karinius nuotykius“ Sirijoje. Matydami tokią reguliariai pasikartojančios hibridinės agresijos ar karinės jėgos demonstracijos seką, vienintelis klausimas, į kurį šiandien dar nežinome atsakymo – koks bus kitas karinės Putino agresijos taikinys? 

Daugelis žymiausių ekspertų spėja, kad tokiu taikiniu tikėtinai galėtų būti viena iš Baltijos valstybių. Baltijos valstybės, kaip agresijos taikinys, yra patrauklios, nes Kremliuje yra pagunda išbandyti, ar NATO yra pasirengusi hibridinėms atakoms prieš vieną iš narių gali darytis vis stipresnė, o Baltijos šalys tuo požiūriu yra labai patrauklios, nes čia yra daug lengvų galimybių imtis įvairių provokacijų, stengiantis sukurti tariamą pretekstą „hibridinei“ agresijai. 

Tarp tokių mūsų regiono „silpnų“ vietų, patogių įvairioms „hibridinėms“ provokacijoms, pirmiausia yra minimos gausios, kompaktiškai gyvenančios (ypač Latvijoje ar Estijoje) rusakalbių bendruomenės. Šalia to kaip reali grėsmė yra įvardijamas ir įvairus – tiek energetinis, tiek geležinkelių – tranzitas į Karaliaučių. Tarptautinių ekspertų manymu, dėl lengvai organizuojamų provokacijų, susijusių su tranzitu į Karaliaučių, Lietuva yra labiausiai pažeidžiama tarp Baltijos valstybių. 

Lietuva ir Baltijos regiono šalys turi imtis visų reikiamų priemonių, kad Putino režimas būtų atgrasintas nuo tokių pagundų mūsų regione provokuoti naujas „hibridines“ agresijas. Esame įsitikinę, kad tam reikia ne tik ir toliau stiprinti mūsų ir viso regiono karinį gynybinį potencialą, kam po agresijos Ukrainoje skiriame nemažai dėmesio. Reikia atsiminti, kad viso NBP9 Šiaurės–Baltijos regiono (5 Šiaurės šalys, 3 Baltijos valstybės ir Lenkija) konsoliduotas potencialas atgrasinti Rusiją nuo agresijos mūsų regione galėtų būti žymiai didesnis nei kiekvienos atskirai paimtos šalies galimybės tai pasiekti. Esame įsitikinę, kad pastarojo meto agresyvus Rusijos elgesys iš mūsų reikalauja ne tik dar efektyviau įgyvendinti partijų sutartas priemones, kurios stiprintų mūsų karinį gynybinį potencialą, bet ir neatidėliojant imtis plataus masto politinių ir geopolitinių iniciatyvų realizavimo, kurios padėtų konsoliduoti viso NBP9 regiono geopolitinį, ekonominį, karinį potencialą ir tokiu būdu dar efektyviau atgrasintų Kremlių nuo pavojingų provokacijų ar „hibridinių“ agresijų mūsų regione“, – teigia A. Kubilius. 



Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

A. Kubilius: „Finansų ministro miglotas atsakymas dėl V. Miltienio paskyrimo Muitinės departamento vadovu reiškia, kad ministrui rūpi šio paskyrimo sėkmė“

Šiandien per Vyriausybės valandą Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius finansų ministro Rimanto Šadžiaus klausė, ar tiesa, kad garsų socialdemokratą Valentiną Miltienį, buvusį finansų viceministrą, žadama paskirti Muitinės departamento vadovu. 

Iš nervingų finansų ministro atsakymų susidarė įspūdis, kad V. Miltienis tikrai dalyvauja minėtame konkurse, o finansų ministras asmeniškai rūpinasi šio asmens sėkme konkurse minėtoms pareigoms užimti“, – replikavo Seimo opozicijos lyderis. 

Per Vyriausybės valandą R. Šadžius atsakė: „Dabar jūs keliate klausimą, ar konkretus asmuo apskritai gali dalyvauti konkurse, tai čia mes turime kaip profesijų draudimo praktiką, kuri buvo po Antrojo pasaulinio karo. Manau, kad tai tikrai nesolidu. Ir tie jūsų jaunų partijos narių pasisakymai, kurie viešoje erdvėje yra nuskambėję, taip pat yra labai nesolidūs. Konkursas yra vykdomas skaidriai. Konkurse dalyvauja, galiu atvirai pasakyti, mes gavome dokumentus iš keturių pareiškėjų, jie dabar yra tikrinami specialiųjų tarnybų. Konkurso komisijoje dalyvaus ir kitų institucijų atstovai, o taip pat kviečiame ir muitinės sistemoje veikiančių profsąjungų atstovą. Todėl visos procedūros tikrai bus išlaikytos“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius sveikina ryžtingą premjero apsisprendimą nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius sveikina šiandien per Vyriausybės valandą Seime išsakytą ryžtingą Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus poziciją, kad Lietuva nepirks elektros energijos iš nesaugios Astravo atominės elektrinės. 

Šį atsakymą A. Kubilius gavo paklausęs, ar teisingi Rusijos spaudos pranešimai, kad Lietuvos Vyriausybė tyliai suderino su baltarusiais Astravo elektrinę pagal ESPO konvenciją; Lietuvos Vyriausybė planuoja stiprinti linijas, vedančias Baltarusijos link; per šias linijas Lietuva planuoja tiek pati pirkti elektros energiją iš Astravo, tiek ją tranzitu pardavinėti per naujas „NordBalt“ ir „Litpolink“ linijas į Švediją ir Lenkiją, nes iš to tariamai Lietuva galėtų gerai uždirbti. 

Šiandien A. Butkevičius atsakė: „Mes nesiruošiame jokios infrastruktūros pritaikyti tai atominei elektrinei ir mes nesirengiame pirkti elektros energijos iš atominės elektrinės“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė