2016 m. balandžio 29 d., penktadienis

Surengtoje konferencijoje paminėjome Saliamono Banaičio – 150, Petro Klimo – 125, vyskupo Justino Staugaičio – 150 metų sukakties jubiliejus

Signatarų namų surengtoje konferencijoje paminėjome Saliamono Banaičio – 150, Petro Klimo – 125, vyskupo Justino Staugaičio – 150 metų sukakties jubiliejus. Konferenciją moderavo ambasadorius dr. Žygimantas Pavilionis. Pranešimus skaitė monografijų apie signatarus autoriai – Povilas Baršys, Rasa Ivanauskienė, Regina Laukaitytė. 

Šių dienų kontekste, man labai įdomus pasirodė R. Laukaitytės pranešime paminėtas inteligento apibūdinimas – tvirto charakterio tautos vadas. Inteligentai – tai išsilavinę, gerai žinomi visuomenėje dėl pasiekimų profesinėje srityje žmonės, užsiimantys labai įvairia veikla. Įgiję išsilavinimą jautė pareigą ir atsakomybę prieš šeimą, giminę ir tautą, kuo tikslingiau panaudoti savo gebėjimus ir žinias. Vienintelis iš 1918 m. signatarų nebaigęs aukštojo mokslo buvo Saliamonas Banaitis, tačiau tai nei kiek netrukdė jį vadinti inteligentu dėl jo nuopelnų valstybingumo raidoje. 

Tuometinės inteligentijos veikla neapsiribojo tik jų profesine veikla, o apėmė kuo įvairesnes veiklas. S. Banaitis suorganizavo kanklių ansamblį, Petras Klimas buvo žinomas kolekcininkas, pripažintas tyrinėtojas, Justinas Staugaitis vykdė šviečiamąjį darbą, parašė virš 400 straipsnių, 17 knygų. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė







2016 m. balandžio 28 d., ketvirtadienis

Surengta talka Petrašiūnų kapinėse

Šiandien surengėme talką Petrašiūnų kapinėse. Tvarkėme Petrašiūnų tremtinių kančių memorialą. Į talką susirinkę Kauno politiniai kaliniai ir tremtiniai nepabūgo nei lietaus, nei pavasarinio sniego! 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016-05-04 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2016-05-04 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016 m. balandžio 27 d., trečiadienis

Konferencijos „Iššūkiai ir galimybės puoselėjant gyvybės kultūrą Lietuvoje“ akimirkos

Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dalyvauti konferencijoje „Iššūkiai ir galimybės puoselėjant gyvybės kultūrą Lietuvoje“, skirtoje Pasaulinei gyvybės dienai ir Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos 25-mečiui paminėti. 

Šiandien išties trūksta gyvybės kultūros puoselėjimo ir didesnio dėmesio teigiamiems dalykams. 

Profesorius Danielius Serapinas skaitydamas pranešimą apie mintis ir patyčias, priminė, kad žmogaus ląstelės atsinaujina kas 7 metai, todėl pakeitus gyvenimo būdą ir labai stengianits pasikeisti – galime tai pasiekti. „Svarbiausia, pradėti nuo teigiamų minčių, kurios tampa žodžiais, po to – elgesiu – charakteriu – sveikata – likimu. Taigi, teigiamų minčių dėka galime susikurti laimingą likimą“, – teigia genetikas D. Serapinas. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė





2016 m. balandžio 24 d., sekmadienis

Kauno kunigų seminarijos jubiliejus

Noriu pasidalinti akimirkomis iš savaitgalį vykusio džiaugsmu pripildžiusio sielą renginio – kunigų seminarijos Kaune 150 metų jubiliejaus. 

Manau, kad šis jubiliejinis renginys patenka tarp tų, kuriuos giliau suprasti reikia laiko ir turbūt ne tik todėl, kad patys tame palikome dalelę širdies. Juk tiek daug visko mąstėme, regėjome ir girdėjome. Dabar laikas bent trumpam stabtelėti, atsidūsėti ir padėkoti laikų bei amžinybės Viešpačiui.“ – rašo šios seminarijos klierikas ir tikrai jam pritariu.

Nuoširdūs sveikinimai kunigų seminarijos Kaune 150 metų jubiliejaus proga!

Pagaliau sulaukėme... turbūt taip šios seminarijos studentų tarpe, tyliai ar garsiai buvo reiškiamos mintys apie balandžio 22 d. vakarą, kada 18 val „pro memoria“ šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje prasidėjo renginiai šiam garbingam seminarijos jubiliejui paminėti. Kaip tikriausiai supratote, meldėmės už visus per šį gražų istorijos tarpsnį seminarijai vadovavusius kunigus, dėstytojus, studentus, tapusius ir netapusius kunigais, darbuotojus, rėmėjus, kurie jau iškeliavę į amžinąją Tėvynę. 

Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas L. Virbalas, dek. mons. V. Grigaravičius, seminarijos rektorius mons. A. Žukauskas, prefektas K. Genys, kun. D. Vasiliauskas, kun. A. Kazlauskas, drauge meldėsi klierikai ir kiti tikintieji iš Kauno bei aplinkinių parapijų, atsiliepę į šį kvietimą, o šv. Mišioms vadovavo jo ekscelencija arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius. 

Pamoksle arkivyskupas emeritas, pats lageryje nešęs sunkią sovietų persekiojimų naštą, priminė koks svarbus tvirtumas, semiamas iš maldos, nešant Gerąją Naujieną. Buvome drąsinami neišsigąsti aplinkinių abejingumo, nesupratimo ir būti pasiruošę už Tiesą aukoti net sąvąją gyvybę, ką padarė ir pats Jėzus. Buvo paminėti itin svarbūs mūsų tautai ir Bažnyčiai šviesuliai baigę šią seminariją: kard. V. Sladkevičius, kun. A. Lipniūnas, kun. S. Yla ir kt. 

Po šv. Mišių, nepabūgę niūraus nepavasariško oro, procesijos būdu ėjome pagerbti arkikatedros koplyčioje palaidoto minėto amžinos atminties kard. V. Sladkevičiaus, taip pat arkikatedros kriptoje palaidotų žemaičių vyskupo M. Valančiaus, arkivysk. J. Skvirecko, kitų iškilių ten besiilsinčių dvasininkų. Taip pat maldas už mirusius giedojome prie šventovės sienoje palaidoto buvusio seminarijos rektoriaus, didžiojo tautos poeto Maironio kapo, o galiausiai meldėmės prie rašytojo kan. J. T. Vaižganto palaikų, palaidotų netoliese esančios Vytauto bažnyčios sienoje. 

Taigi taip pagerbėme tas visiems girdėtas asmenybes, taip pat ir tas, kurie tyliai ir kukliai prisidėjo prie to, kad ši didinga mūsų seminarijos istorija būtų parašyta. Viešpatie, atlygink amžinomis gėrybėmis jiems visiems, kad amžinai džiaugtųsi tuo, „ką paruošė Dievas tiems, kurie jį myli...“ (1 Kor 2, 9). 

Ir atėjo, atidundėjo „didysis šeštadienis“, kaip juokaudami vadinome tą su jauduliu širdy lauktąją pagrindinę seminarijos jubiliejaus šventę, kuri prasidėjo 23 d. 15 val. Nešini seminarijos vėliava, kuri šv. Mišių metu buvo įnešta ir pašventinta, pajudėjo iškilminga procesija iš Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčios į šalia esančią, pirmąją seminarijos, dabartinę brolių pranciškonų - šv. Jurgio bažnyčią. Šv. Mišiose dalyvavo apaštalinis nuncijus P. L. Quintana, didžioji dalis Lietuvos vyskupų, apie 60 kunigų iš visų Lietuvos vyskupijų. Beveik visi jie baigę tarpdiecezinę Kauno kunigų seminariją. Taip pat atvyko garbūs kitų krikščioniškų konfesijų atstovai: Lietuvos stačiatikių vadovas arkivyskupas Inokentijus, Liuteronų vyskupo M. Sabučio atstovas. Sulaukėme ir seimo pirmininkės L. Graužinienės, Kauno miesto mero V. Matijošaičio, Kauno rajono mero Valerijaus Makūno bei kitų garbių valdžios atstovų. Buvo džiugu sulaukti brolių klierikų iš Vilniaus ir Telšių kunigų seminarijų, kurie pagelbėjo liturginėje tarnystėje ir vienydamiesi Viešpaties šlovinime. Sugužėjo nemažas būrys tikinčiųjų ir visa šventovė prisipildė džiugios maldos dvasios. Širdis kelti prie Dievo savo puikiais balsais kvietė Vytauto Didžiojo universiteto katalikų teologijos fakulteto choras „Veritas“, vadovaujamas Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės, taip pat Kauno ir Vilniaus seminarijų klierikai. Noriai pagelbėjo vargonaudama T. Palubinskaitė, solistė R. Šučienė, trimitininkas D. Radomskis, trombonininkas V. Norkus. Nuoširdaus dėkingumo nusipelno ir Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai, kurie darė daug ne tokio pastebimo, bet labai reikalingo darbo, kad šis renginys vyktų sklandžiai ir mūsų mieli svečiai jaustųsi tikrai laukiami. 

Taigi šv. Mišiom vadovavęs Kauno arkivyskupas L. Virbalas įžangos kalboje akcentavo, kad meldėmės už visus dėsčiusius, studijavusius ir kitaip prisidėjusius prie šios seminarijos gyvavimo nuo pat persikėlimo iš Varnių į Kauną iki pat šios dienos. Kartu buvo išreikšta viltis, kad tai taps paskatinimu naujiems pašaukimams subręsti. Pamokslo metu ganytojas ypatingą dėmesį skyrė šių laikų iššūkiams ir savybėms, kuriomis turi pasižymėti šio laikmečio seminaristai - nuo uolaus vidinio gyvenimo iki begalinės drąsos eiti ten, kur Gerasis ganytojas veda, kad su didžiuliu užsidegimu galėtų skelbti Kristų šių laikų daugialypėje visuomenėje. Šv. Mišių metu atnašaudami aukas Dievui džiaugėmės Telšių bei Vilniaus seminarijų, diakonystei besiruošiančių vyrų ir ypatingai Pravieniškių pataisos namuose kalinčių vyrų dovanomis. Tai tapo nepamirštamu brolybės bei vienybės ženklu pagal paties Kristaus norą, kad visi būtų viena (Jn 17, 21). Šv. Mišių pabaigoje sveikinimo žodį tarė apaštalinis nuncijus P. L. Quintana, perdavęs popiežiaus Pranciškaus apaštalinį palaiminimą bei pasveikinimą. Taip pat šia proga pasveikino ir minėtieji broliai - stačiatikių vadovas Inokentijus bei evangelikų liuteronų atstovas, kun. Ričardas Dokšas. 

Po jubiliejinių šv. Mišių visi buvo kviečiami į šios seminarijos klierikų ir universiteto dėstytojo mons. A. Jagelavičiaus paruoštą programėlę. Renginį vedė visada mums nuoširdžiai pagelbstintis ir globojantis kun D. Vasiliauskas. Gaudžiant trimitams įnešama Kauno kunigų seminarijos vėliava ir seminarijos rektoriui mons. A. Žukauskui pasidžiaugus šia proga bei padėkojus ir pasveikinus visus susirinkusius, prasidėjo minėtoji programa. Buvo stengtasi žaismingai bei nuotaikingai, su giesmių bei liaudies dainų intarpais pažvelgti į seminarijos istoriją kitaip. Nors kaip supratome, istorijos vingiuose būta itin skaudžių momentų susijusių su seminarija Kaune, nuoširdžiai tikimės, kad renginio kulminacijoje visgi vyravo džiugi bei viltinga nuotaika. Renginio meninę programą nuspalvino šv. Cecilijos ansamblis iš Šiaulių (vad. R. Kalakauskienė) bei Kauno J. Naujalio muz. gimnazijos styginių kvartetas „Mozaika“ (mok. I. Klusaitė). Jiems už tai taip pat nuoširdžiai dėkojame. 

Meninei daliai pasibaigus sulaukėme gausybės sveikinimų. Visų pirma sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Prezidento Valdo Adamkaus ir Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimus perdavė ponas Antanas Vinkus, seminariją sveikino Kauno miesto meras V. Matijošaitis, Kauno rajono meras V. Makūnas ir kt. Akademinės bendruomenės vardu seminariją sveikino Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. J. Augutis. Telšių, Vilniaus ir Rygos seminarijų vardu buvome pasveikinti Vilniaus seminarijos rektoriaus H. F Fišerio žodžiais. Visa tai vainikavo mūsų padėka šia proga išleistos monografijos „Katalikų kunigų seminarija Kaune: 150-ies metų istorijos bruožai“ autoriui dr. doc. A. Grickevičiui. Tikime, kad ši knyga pasitarnaus kaip didingų istorijos slėpinių prasmės skleidėja, raginanti neužmiršti nei mūsų tėvynės, nei tų, kurie kėlė jos dvasią. 

Sveikinimams pasibaigus laukė paskutinioji dalis - agapė vyskupijos kurijoje, kur galėjome pasistiprinti bei pasidalinti įspūdžiais, kas pavyko ir kas žmogiškai nebuvo tobula. Brangi akimirka prieš bendrą vakarienę - ilgamečio šios seminarijos dėstytojo, studijų dekano prel. J. S. Vaičiūno, paties būtent šiam jubiliejui parašytų eilių deklamavimas. 

Manau, kad šis jubiliejinis renginys patenka tarp tų, kuriuos giliau suprasti reikia laiko ir turbūt ne tik todėl, kad patys tame palikome dalelę širdies. Juk tiek daug visko mąstėme, regėjome ir girdėjome. Dabar laikas bent trumpam stabtelėti, atsidūsėti ir padėkoti laikų bei amžinybės Viešpačiui. Tik per Tavo ir Tavųjų ištikimų tarnų vedimą ši seminarija vis dar gyvuoja, nepaisant to, kad visos svarbiausios šalies ugdymo įstaigos bent trumpam buvo uždarytos. Leisk Jėzau padėkoti už galimybę mums kasdien rašyti tolimesnę Kauno kunigų seminarijos istoriją. Tačiau kaip, ar tik gražiais žodžiais? Ne. Savuoju gyvenimu...kad galėtume sudegti, sudegti amžinybei...savo ir artimo...sudegti kaip ta žvakė ant altoriaus TAU IR TAVO BAŽNYČIAI. 

III kurso klierikas Stasys Blinstrubis

Šaltinis: www.kks.lcn.lt


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė



















2016 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis

2016-04-20 Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė

2016-04-20 Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016-04-20 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2016-04-20 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016 m. balandžio 8 d., penktadienis

Karjeros konsultantai padės jauniems žmonėms, kokią profesiją rinktis

Po pusantrų metų trukusių svarstymų, Seimas vakar vienbalsiai pritarė Profesinio mokymo įstatymo pakeitimui, kurio dėka bus reglamentuota karjeros konsultanto veikla. Seimas suprato įstatymo būtinumą, o Vyriausybė išvados parengimą vilkino 7 mėnesius. 

Buvo priimtas tikrai naudingas sprendimas, svarbus Lietuvos moksleiviams, mokymo įstaigoms, universitetams, profesinėms mokykloms, darbdaviams, karjeros konsultantams ir dar daugeliui kitų žmonių. Šiandien jau gavau padėkas nuo karjeros konsultantų, kurių veikla iki šiol nebuvo reglamentuota, nors universitetuose pagal bakalauro ir magistro studijų programas yra rengiami šios profesijos atstovai.

Jau daugelį metų kalbama, kad trūksta jaunimo profesinio orientavimo, kad vaikai nežino, kaip atrodo vienas ar kitas darbas. Dažnai atsitinka, kad vaikai pasirenka jiems netinkamas specialybes, pabaigę mokslus neranda darbo, papildo bedarbių gretas arba išvyksta dirbi į užsienį. Vis dažniau universitetų absolventai stoja į profesines mokyklas, kad išmoktų amato ir galėtų dirbti pagal naują specialybę. Taip yra gaištamas laikas, švaistomi pinigai ir netenkame jaunų, darbingų žmonių. 

Verslo ir pramonės atstovai skundžiasi, kaip sunku yra rasti gerą darbuotoją, trūksta įvairių profesijų atstovų. Todėl kyla klausimas, kodėl mokymo įstaigos nerengia trūkstamos profesijos darbuotojų. Ar jaunimas tiesiog nesirenka tokių profesijų? Šiuo projektu tikėjausi palengvinti jaunų žmonių apsispendimą, padėti darbo rinkai identifikuoti trūkstamų profesijų atstovus, sutaupyti tiek valstybės, tiek studentų mokslams skiriamas lėšas. Taigi turiu vilties, kad karjeros konsultantai turės teigiamos įtakos šalies ekonominei būklei. 

Turint galvoje tiek teigiamų pusių, mane nustebino Vyriausybės nenoras, ką nors keisti. 

Ūkio ministerijos 2016 m. kovo 21 d. pozicijoje dėl Europos komisijos 2016 m. vasario 26 d. paskelbtos šalies ataskaitos „Lietuva 2016 m.“ rašoma, kad „Numatoma keisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, apibrėžiant karjeros specialisto sąvoką, jo funkcijas ir taip užtikrinant profesinio orientavimo (ugdymo karjerai) paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos piliečiams.“ 

Ministerija galės atsipūsti, nes šį darbą jau padarėm. 

Ačiū Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams, kad pritarė mano pasiūlymui įstatymo įgyvendinimą pradėti bent jau nuo 2017 m. sausio 1d. (pradiniame variante siūliau – nuo 2015 m.). Nors Vyriausybės atstovai labai prieštaravo ir savo septynis mėnesius rengtoje išvadoje reikalavo karjeros konsultantus ugdymo įstaigose įdarbinti tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Motyvas – nespės parengti konsultantų. 

O tai, kad Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija iki 2014 m. vykdė projektą „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“, kurio įgyvendinimui skirta daugiau nei 55 mln. litų, ir jo metu buvo parengti virš 1500 karjeros konsultantų ir įdarbintų mokyklose, Vyriausybė pamiršo. Pasibaigus projektui apmokyti žmonės liko niekam nereikalingi. Į žmonių mokymą buvo investuota 55 mln. Lt (15,9 mln. Eur). Jų žinios, Vyriausybės siūlymu, būtų reikalingos tik nuo 2018 m. Išeina, kad tų milijonų Vyriausybei negaila paleisti vėjais. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016 m. balandžio 7 d., ketvirtadienis

2016-04-14 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2016-04-14 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Tapybos darbų parodos „Gėlynėlių dešimtmetis“ atidarymo akimirkos

Šiandien, Seimo I rūmų Parlamento galerijoje įvyko Justinos Puidokaitės tapybos darbų paroda „Gėlynėlių dešimtmetis“, kurią atidarė Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė. 

2005 m. nutapiau pirmąjį paveikslą augalijos motyvais. Lig tol kūriau nedidelius paveikslus. Tapiau žmones, kraštovaizdžius, šunis, katinus, daiktus. Žengti kita kryptimi paskatino karšta saulė tropikuose ir ilgesinga saulė rudenėjant mūsų platumose.Šiais metais švenčiu savo augalijos tema kuriamų paveikslų, kuriuos vadinu gėlynėliais, dešimtmetį. Pirmąją gėlynėlių parodą rodžiau 2006 m. Vilniuje, Darijaus galerijoje. Nuo tada rengiu personalines parodas, dalyvauju grupinėse tapybos, kaligrafijos, karikatūrų parodose, pleneruose. Kaip ir daugelyje prisistatymų, kartoju, kad mane kūrimui įkvepia ir skatina neišmatuojama gamtos gausa ir dosnumas“, – sakė menininkė J. Puidokaitė.

Tuo tarpu Seimo narė džiaugėsi J. Puidokaitės darbų gausa ir sakėsi buvusi maloniai nustebinta, kai pirmą kartą pamatė jos tapytus darbus. „Man net žadą atėmė darbų grožis, spalvų gausa. Štai, viename paveiksle pagrindinis dėmesys skiriamas moliūgo lapui. Retai kada atkreipiama dėmesį į tokias detales, tačiau šie paveikslai tik įrodo, jog vertėtų nepraleisti ir pasigėrėti ir mažesniais gamtos kūriniais“, – sakė V. V. Margevičienė.

Renginiui specialią nuotaiką padėjo sukurti ir flamenko šokėja, studijos „Šok flamenko“ mokytoja ir vadovė Liucija Puidokaitė.
















2016 m. balandžio 6 d., trečiadienis

2016-04-13 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2016-04-13 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo platesnes diskusijas svarstant Viešųjų pirkimų įstatymo projektą

nuotr. aut. O. Pasaškova 
Šiandien posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (Komitetas) paskirtas papildomu komitetu pradėjo svarstyti naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektą (XIIP-3750(ES). 

Posėdyje dalyvavusiems projekto rengėjams – Ūkio ministerijos atstovams, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovei ir kitiems suinteresuotiems asmenims, komiteto nariai pateikė nemažai klausimų. Diskutuota, kaip konkrečiai bus patobulintos viešųjų pirkimų procedūros: ar jos sutrumpės ir kiek bus supaprastintos, ar bus užtikrintas greitas ginčų nagrinėjimas. 

Komiteto nariai domėjosi, ar siūlomos įstatymo nuostatos leis viešuosiuose pirkimuose dažniau taikyti sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijų, o ne vien tik kainos kriterijų, kaip buvo iki šiol. Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl praktikoje kylančių problemų ir būtinumo jas spręsti, tobulinant teisinį reguliavimą, todėl jis domėjosi, kaip projekte siūloma reglamentuoti viešųjų pirkimų procedūrų terminus, vidaus sandorius, Viešųjų pirkimų tarnybos statusą ir pareigūnų atsakomybę. 

Komitetas nusprendė daryti projekto svarstymo komitete pertrauką, kad būtų išsamiau aptartos diskutuotinos nuostatos ir kad Ekonomikos komitete (paskirtame pagrindiniu komitetu) būtų surengti klausymai dėl šio įstatymo projekto. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė