2009 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis

Narkotikų kontrolei būtinas išskirtinis dėmesys

Šiandien Seime įvykusioje spaudos konferencijoje „Naujos narkotikų vartojimo tendencijos: faktai ir sprendimai“ dalyvavo Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė, TS-LKD frakcijos narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Narkotikų kontrolės departamento prie Vyriausybės direktorė dr.Audronė Astrauskienė ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro programų (EMCDDA) koordinatorė Dagmara Hedrich.

Seimo narė V.V.Margevičienė, kalbėdama apie narkotikų prevencijos programas, pažymėjo, jog Seimas griežtai pasisako prieš mėginimus legalizuoti narkotikus ir prieš politiką, skatinančią narkomanijos plitimą. „Narkotikų kontrolei būtinas išskirtinis dėmesys. Nerimą kelia tai, kad Lietuvoje daugėja moterų, vartojančių narkotines medžiagas“, – kalbėjo Seimo narė. Pateikti duomenys rodo, jog 2004 m. Lietuvoje narkotines medžiagas vartojo 0,1 proc. moterų (15-64 m.), o 2008 m. šis rodiklis padidėjo iki 9,2 proc.

Apie sparčiai plintančias naujas, dar iki šiol negirdėtas ir neištirtas psichotropinės medžiagas, alkoholio ir narkotikų vartojimą kartu, kalbėjo dr.A.Astrauskienė. Lietuvoje padidėjo kanapių vartojimų rodiliai, paskutiniais metais jų vartojimas išaugo 3 proc.

Dagmara Hedrich apžvelgė bendrą Europos situaciją. „Europoje narkotikų vartojimas yra vis dar didelis, tačiau stebime kai kurių psichoaktyvių medžiagų vartojimo stabilizavimąsi ar mažėjimą. Labai svarbu esant ekonominiam sunkmečiui nemažinti finansavimo prevencinėms ir informacinėms programoms“, – teigė EMCDDA programų koordinatorė.

Spaudos konferencijos dalyviams Seimo narė V.V.Margevičienė pranešė, jog atlikti tyrimai parodė – apie narkotikus ar kitas psichoaktyvias medžiagas vartojančius savo vaikus tėvai sužino paskutiniai. „Todėl visuomenės informavimui ir prevencinėms programoms būtina skirti kuo daugiau dėmesio. Seime spalio 22 d. priimtoje rezoliucijoje „Dėl narkotikų kontrolės politikos tęstinumo“ griežtai pasisakoma prieš mėginimus legalizuoti narkotikus, prieš politiką, skatinančią narkomanijos plitimą, remiama narkomanijos prevencija, gydymas ir reabilitacija“, – aiškino V.V.Margevičienė.

Šiandien vienu metu visose Europos Sąjungos šalyse ir Europos Parlamente pristatyta metinė EMCDDA ataskaita. Spaudos konferencija surengta Seime vykstant tarptautinei konferencijai, skirtai narkotikų problemoms, kurioje dalyvauja per 500 svečių iš įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų ir organizacijų, savivaldybių atstovai. Pranešimus skaito svarbiausių Europos ir Lietuvos kovos su narkomanija organizacijų atstovai, mokslininkai, psichologai.


Šaltinis: www.tsajunga.lt

2009 m. rugsėjo 3 d., ketvirtadienis

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje pašventinti nauji eksponatai ir pristatyta nauja knyga

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje pašventinti nauji eksponatai ir pristatyta nauja knyga

Praėjusį šeštadienį Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje vyko graži ir prasminga šventė, kurioje buvo pristatyta ir pašventinta muziejaus vėliava bei nauji lauko eksponatai - tremties vagonas ir partizanų bunkeris. Taip pat pristatyta nauja muziejaus direktorės Sabinos Vinciūnienės sudaryta knyga „Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone", pagerbtas vienas iš pagrindinių muziejaus kūrėjų - Savivaldybės tarybos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Česlovas Tarvydas, šiemet tapęs Gargždų miesto garbės piliečiu. Renginyje, be rajono valdžios atstovų, dalyvavo LPKTS pirmininko pavaduotoja Jūratė Marcinkevičienė, tarybos narys Povilas Jakučionis, LPKTS Palangos, Kuršėnų, Elektrėnų, Šilutės filialų atstovai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo pirmininkas Jonas Valenčius ir šio centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, Rezistencijos Žemaitijoje įamžinimo pradininkas Dionizas Varkalis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė, Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, Nepriklausomybės Akto signatarė, advokatė Zita Šličytė, Seimo narys Petras Gražulis.

Šventės pradžioje partizano Prano Teodoro Tarvydo-Sakalo brolio anūkai Gintarė ir Mindaugas ir partizanės Žvirblytės Elenos-Birutės brolio anūkė Gabrielė padėjo gėlių ir uždegė žvakes prie paminklo Drukių kaime, kuris pastatytas sušaudytų apie 80-ies partizanų garbei.

Šventas Mišias aukojo Gargždų klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, Priekulės klebonas Česlovas Degutis, Švėkšnos klebonas prelatas Petras Stukas, Endriejavo klebonas Stanislovas Anužis. Dvasininkai pašventino tautodailininko Petro Balsio išdrožtą rūpintojėlį, bunkerį, kuris įrengtas muziejaus kiemo gale kaip tipinis partizanų bunkeris, vagoną, kuriuo veždavo tremtinius į Sibiro platybes, naujai įrengtą II muziejaus aukštą, kuriame šventės metu atidaryta Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Tremtinė motina".

Muziejaus direktorė Sabina Vinciūnienė prisiminė, kaip kūrėsi muziejus 2006 m., kaip buvo kaupiami eksponatai, dėkojo visiems, prisidėjusiems darbu, teikusiems finansinę ir kitokią pagalbą.

Rajono meras Vaclovas Dačkauskas džiaugėsi, kad muziejus taip aktyviai ir nuoširdžiai kuriamas ir puoselėjamas, kad yra tiek nuoširdžių entuziastų, kad muziejus ne tik atviras lankytojams, kurių nemažai sulaukiama ir iš užsienio šalių, bet vykdo įvairius edukacinius projektus, yra mėgstamas rajono mokinių. Savivaldybės garbės raštais apdovanota Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, kurios rūpesčiu į muziejų atkeliavo naujas eksponatas - tremties vagonas, buvusi tremtinė Janina Kerpaitė, ženkliai prisidėjusi savo lėšomis įrengiant muziejų, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo pirmininkas Jonas Valenčius ir verslininkas Rimandas Stonys, taip pat skyręs nemažą materialinę paramą.

Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė įteikė padėkos raštus visam būriui žmonių, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie muziejaus, jo parodų kūrimo, renginių organizavimo.

Jaudinančiais prisiminimais dalijosi buvę tremtiniai Janina Ir Antanas Abromaičiai, Antanas Paulavičius, Vytautas Voroneckas, partizanas Vincas Kubertavičius, tremtinė Erna Preikšas-Kem, kuri įteikė muziejui naujų įdomių eksponatų.

Nepriklausomybės Akto signatarė advokatė Zita Šličytė sveikindama šventės dalyvius sakė, kad didžiausias džiaugsmas šiemet jai asmeniškai - prezidento statuso suteikimas generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui. „Jo aukšti siekiai, grįsti moraliniais įsipareigojimais savo tautai, gebėjimas įvertinti to laikotarpio situaciją ir numatyti atspirties taškus ateičiai tautai traukiantis į pasyvią rezistenciją - yra pagrindiniai įrodymai, kad jis vertas šio statuso. Partizanų vadų deklaracija - svarbiausias dokumentas, dvasinis palikimas užgniaužtai, bet nepalaužtai tautai, kurios laisvės siekis buvo tik laikinai pažabotas ir kuriai šventa partizanų kova buvo atspirtis siekiant laisvės naujaisiais laikais", - sakė Zita Šličytė.

Daug gražių ir teisingų žodžių šventėje pasakė kiti svečiai, LPKTS sąjungos kitų Žemaitijos regiono skyrių atstovai.

Priekulės seniūnas Valerijus Velkas ir jo pavaduotoja Daiva Bliūdžiuvienė džiaugėsi ne tik muziejaus veikla, bet ir tuo, kad į istorinio paveldo sąrašą įtrauktas miesto pastatas turi tokius puikius šeimininkus.

Kalbinti partizanų anūkai Gintarė ir Mindaugas sakė, kad apie rūsčius pokario laikus jie daugiausia sužino dalyvaudami tokiuose renginiuose arba tiesiog iš artimųjų pasakojimų. „Mokykloje apie tremtis ir partizanų kovas kalbama probėgšmais ir lyg tarp kitko, - tai neteisinga, juk tai nepaprastai svarbus ne tik naujųjų laikų, bet ir viso Lietuvos tūkstantmečio tarpsnis", - sakė jie.

Renginio dalyvius pasveikino Jaunųjų konservatorių lygos Klaipėdos rajono pirmininkė Kotryna Radžiūtė ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė.

Antroji renginio dalis buvo skirta istorinės studijos „Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone" pristatymui. Tai vienas iš Lietuvos tūkstantmečio minėjimo Klaipėdos rajone programos leidinių. Remiantis literatūra, istoriniais tyrimais, gyventojų atsiminimais, spauda, Genocido centro bei Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus istorine medžiaga, knygoje atskleidžiamas 1941-1959 m. Sovietinės okupacijos laikotarpis ne tik Klaipėdos rajone, bet iš dalies ir aplinkiniuose rajonuose. Knygoje - išsamūs iš rajono ištremtųjų sąrašai, partizanų, jų rėmėjų sąrašai, kiti statistiniai duomenys, kurie, be abejonės, pasitarnaus tolesniems tyrimams. Atrinkti vertingi ir įdomūs anų laikų didvyrių, nukentėjusiųjų ir liudininkų prisiminimai, iš kurių dėliojasi ryškių spalvų tragiško laikotarpio mozaika, kurioje dominuoja ryški kraujo spalva. Anot istorikės Janinos Valančiūtės, knygą drąsiai galima vadinti monografija, nes neprimesdama savo požiūrio, sudarytoja sugebėjo susisteminti faktus ir pateikti įtikinamas ir objektyvias išvadas.

Belieka tikėtis, kad ši knyga atsidurs ne tik pačių tremtinių ir rezistentų namų bibliotekų lentynose, bet ir mokyklų bibliotekose bus skaitomiausiųjų sąrašuose. „Tikiuosi, kad knyga atves dar daugiau lankytojų ir į mūsų muziejų, - pernai jų sulaukėme per 2000, iš jų - apie 300 moksleivių", - sakė muziejaus direktorė Sabina Vinciūnienė.

Šventė baigėsi padėkomis nuolatiniams muziejaus draugams talkininkams, aplinkos tvarkytojams: Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-ajai ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ajai rinktinėms, Priekulės I. Simonaitytės ir Priekulės specialiajai mokykloms. Už materialinę paramą dėkota UAB „Damava" direktoriui Dainiui Šatkui ir buvusiam tremtiniui Antanui Šatkui, Pranui Stoškui, UAB „Gargždų rangos darbai" direktoriui Algiui Uosiui ir kitiems. Už pagalbą renginių metu padėkota Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos bendruomenei, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariui Alfredui Šauliui, Klaipėdos rajono vicemerei Rūtai Cirtautaitei, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių Demokratų partijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkui Dangirdui Lingiui.

Skambant tremtinių choro „Atminties aidai" patriotinėms dainoms, vaišindamiesi žemaitiškais skanėstais, šventės dalyviai dar ilgai dalijosi prisiminimais ir džiaugėsi, kad istorinė tiesa sėkmingai skinasi kelią į nūdienos žmonių, atvirų žinojimui, širdis.


Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybė

2009 m. gegužės 29 d., penktadienis

Vaikų, nelankančių mokyklos, problema. Ar laimėtų Lietuva, jei vaikas iki 18 metų būtų mokykloje?

LIETUVIŲ TAUTA prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę:
• jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis;
• šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę;
• išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius;
• įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje;
• puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę;
• siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės.

Atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia 1992 m. spalio 25 d. referendumu priėmė ir paskelbė šiuos KONSTITUCIJOS žodžius.

Ar dažnai susimastome ties šiais prasmingais žodžiais? Ar viską darome ką deklaravome? Ar daug padarėme?

Atrodo, viskas aišku. Turim garbingą istoriją, gražią ateities viziją, kurią visi kartu įgyvendiname ir kurią tęsti paliksime savo vaikams bei vaikaičiams.

Tačiau, kad vaikai galėtų tęsti mūsų darbus, jie turi būti išsilavinę, kompetentingi ir dori bei ištikimi savo valstybei piliečiai.

To mes juos turime išmokyti ir taip išauklėti. Konstitucija skelbia:
”Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas.
Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas.
Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.”

Visi suprantame, kad aukštasis mokslas gali būti prieinamas, tik tam, kuris ėjo į pradinę mokyklą ir baigė vidurinę mokyklą.

Šiandiena, deja, situacija yra kiek kitokia.

Jau turime jaunų žmonių – beraščių. Sunku kompiuterizuotame amžiuje patikėti – yra jaunų žmonių, kurie nemoka nei skaityti, nei rašyti. Kaip kokiame viduramžių laike. Tačiau, tada dėl skurdo tikrai ne visi turėjo galimybių mokytis. Dabar, 21- ajame amžiuje yra vaikų nelankančių mokyklos.

Ar tikrai, Lietuvoje dėl skurdo vaikai nelanko mokyklos? Patikėčiau labiau, kad dėl dvasios skurdo ir girtuoklysčių tėvai pamiršta savo vaikus ir Konstitucinę pareigą, kuri skelbia:
„Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“.

Valstybė ieškodama išeičių kaip padėti vaikui – išima vaikus iš tokių šeimų į globos namus, šeimynas, ar pan. Bet tai tik laikina vaikui išeitis. Su tėvais gi, mažai dirbama ir jie toliau gyvena nerūpestingą gyvenimėlį.

Pasitaiko atvejų, kai šeima normali, o vaikas bėga iš mokyklos, nesimoko, neklauso nei tėvų, nei mokytojų. Jam mokykla tampa gatvė, formuoja jo pasaulį ir siūlo svaigalus. Apsvaigęs žmogus nevaldomas, sukelia grėsmę aplinkai. Toks pasirinktas kelias veda į pragarą – vadinama Kirtimu taboru arba panašų į jį, arba alkoholio liūną, arba tampa prostitute.

Kenčia visi, ne tik jis. Jis labai kenčia, nes tapo vergu – alkoholio, narkotikų, kitų priklausomybių, o mes kenčiame būdami dėl jų nesaugūs. Baisiausia, kad kurdami gerus įstatymus, dabar tokio žmogaus negalime priversti gydytis, jei jis ko nors blogo kam nors nepadarė. Be jo paties sutikimo negalime padėti, kol nepasieks dugno, nebent izoliuojam, jei tampa agresyvus ir pavojingas.

Tėvai ir seneliai turi būti aktyvesni ir netik lieti ašaras, bet ieškoti būdų šiuos vaikus gydyti. Valstybė pagal galimybes finansuoja bendruomenes, veikia priklausomybės ligų centrai. Tik reikia laiku pastebėti ir reaguoti. Paradoksalu, bet tėvai dažniausiai apie vaiko priklausomybę sužino paskutiniai, kai kas nors atsitinka. Turime paklausti savęs: O KODĖL TAIP ATSITINKA?

Vilniaus universitete atlikto tyrimo duomenis, nurodyta, kad Lietuvos vaikai patys nelaimingiausi Europoje (iki 50 proc. 12 – 17 metų vaikai jaučia depresijos požymių), net 41,7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi su psichikos sveikata susijusių problemų. Tarp mokyklinio amžiaus vaikų labai paplitusios patyčios – apie 70 proc. vaikų pažymi, kad yra patyrę šį reiškinį ir kaip aukos, ir kaip skriaudėjai. Kasmet Lietuvoje nusižudo apie 20 vaikų (2002 – 2005 metais Lietuvoje nusižudė 100 vaikų iki 18 metų), plinta narkomanija ir alkoholizmas, polinkis į nusikaltimus, kurie darosi vis žiauresni. Vis aktualesnės tampa ir kitos priklausomybės rūšys – priklausomybė nuo azartinių lošimų ar kompiuterinių žaidimų, interneto. O ką jau kalbėti apie rūkymo problemą ir žalą, kuris atveda prie kitų svaiginimosi būdų.

Vaikai negimsta nei narkomanais, nei alkoholikais, nei prostitutėmis. Negimsta nei blogais, nei žiauriais. Mes juos tokius padarome. Mes jiems tokią aplinką kuriame.

Paklausite, kodėl taip kalbu?

Būdama Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininke, atsakau: - be bendrų mūsų visų pastangų nieko nepadarysime, situacija valstybėje yra tokia grėsminga, kad jau dabar yra per vėlu apie tai kalbėti, reikia skubiai veikti. Patiriame didelių nuostolių, nes kiekvienas prarastas vaikas, didelis nuostolis visuomenei ir valstybei.

Savo šiuos teiginius noriu pagrįsti statistika:

Pirma problema – vaikai nelanko mokyklos arba ją lanko nereguliariai, statistika dėl nelankančių labai skirtinga

Nuo 2008 metų Lietuvoje veikia Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, kurio tikslas – sukurti vaiko teises ir teisėtus interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią sistemą, kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas.

Susipažinus su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro duomenimis, 2008 metais Lietuvoje matyti:
290 - čiai vaikų taikytos minimalios priežiūros priemonės, iš jų:
80 - čiai vaikų taikyta viena minimalios priežiūros priemonė.
210 vaikų taikytos kelios tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės.

Pagrindinės minimalios priežiūros priemonių skyrimo priežastys buvo:
• mokyklos nelankymas;
• elgesys, darantis žalą ir keliantis pavojų aplinkiniams.

49 vaikai įpareigoti lankyti vaikų dienos centrus.

90 vaikų įpareigoti dalyvauti socialinio ugdymo, reabilitacijos, integracijos, prevencijos ir kitose programose.

175 įpareigoti mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.

191 vaikų teiktos specialistų konsultacijos.

Dažniausiai minimalios priežiūros priemonę (-es) vykdantys asmenys buvo mokyklų vadovai, socialiniai pedagogai ir psichologai.
Vidutinės priežiūros priemonė taikyta 49 mergaitėms, iš jų 48 teismo leidimu, 1 – pagal LR baudžiamąjį kodeksą.
50 berniukų skirta vidutinės priežiūros priemonė, iš jų 34 teismo leidimu, 16 – pagal LR baudžiamąjį kodeksą.

Šiuo metu vidutinės priežiūros priemonę taiko šeši vaikų socializacijos centrai (Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskrityse).

Nuo 2009-09-01 Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centre bus priimami berniukai, kuriems paskirta vidutinės priežiūros priemonė.

Manau, kad tai tik lašas jūroje, vaikams, kuriems reikėjo taikyti šias priemones. Jų tikrai yra daug daugiau, nes šio įstatymo įgyvendinimas yra vangus.

Mūsų komisija inicijavo darbo grupę tobulinti šį įstatymą, Seimo valdyba tokią darbo grupę patvirtino.

Pastebėta, kad trūko tėvų (globėjų) iniciatyvos dėl minimalios priežiūros priemonėms skirti ir reikiamai pagalbai organizuoti bei teikti.

Išsami informacija apie minimalios priežiūros priemonių taikymą ne visada perduodama vidutinės priežiūros priemonę vykdantiems asmenims.

33 savivaldybių administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo neteikė prašymo teismui dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo.

12 savivaldybių netaikė minimalios priežiūros priemonių vaikams (nebuvo teikti prašymai).

Kaip bus su vaikais, kuriais nepasirūpinta? Kokias išvadas dėl jų likimų padarė Merai?

O kaip bus su vaikais, kurie nepatenka į jokius kontrolės sąrašus. Jie yra gatvėje. Kokie kuriami planai sugrąžinimo į mokyklą?

Antra problema – priklausomybės nuo alkoholio Lietuvoje mastas

Alkoholio vartojimas yra plačiai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų . Bendrai vertinant ir skaičiuojant litrais vienam gyventojui 2003 metais sudarė 10,2 litrų absoliutaus alkoholio, 2007 m. vienam gyventojui vidutiniškai tenka 11,2 litro, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui- 13,3 litro absoliutais alkoholio, tai atitinkamai 0,2 ir 0,1 litro daugiau nei 2006 m. (įskaitant nelegalaus alkoholio vartojimą).

Tyrimai rodo, kad jei jauname amžiuje (14 – 15 m.) pradedama vartoti alkoholį, priklausomybė nuo jo gali išsivystyti jau 20-21 metų amžiaus žmogui.

Tik 1,9 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų draugų ar giminių susibūrimuose alkoholis nėra vartojamas.

58,4 proc. gyventojų teigia, kad draugų ir giminių susibūrimuose vartoja alkoholį kartais, per šventes.
Dažniausiai gyventojai geria alų – 19,7 proc. bent keletą kartų per savaitę. Keista, kad daugiausiai alkoholį vartoja gyventojai, kurie turi aukštąjį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą ir didžiausias pajamas gaunantys.

Nesaikingo alkoholio vartojimo įpročiais itin išsiskiria kaimo vyrai.

Eurobarometro 2006 metų tyrimas parodė, kad tik 14 proc. lietuvių teigė per pastaruosius 12 mėnesių nevartoję alkoholinių gėrimų.

Vadinasi, mūsų vaikai auga aplinkoje, kurioje nesaikingai geriamas alkoholis.
DĖL VAIKŲ, vartojančių alkoholį – ESPAD tyrimų duomenimis, tik labai maža dalis Lietuvos 15 – 16 metų moksleivių nėra vartoję alkoholio, 2003 metais tokių 15 – 16 metų vaikų nevartoję alkoholio buvo tik 1,4 proc.

Nuo 1995 m. Lietuvoje daugėja moksleivių, kurie yra vartoję alkoholį keliolika ir daugiau kartų.

2003 m. beveik pusė berniukų (45,3 proc.) ir trečdalis mergaičių (30,6 proc.) nurodė vartoję alkoholį 40 ir daugiau kartų.

2007 m. pastebimas berniukų populiacijoje alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutinius 12 mėnesių ir paskutines 30 dienų sumažėjimas.

Tačiau, mergaičių populiacijoje alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutinius 12 mėnesių išliko toks pat kaip 2003 m., o alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutines 30 dienų padidėjo.

2007 m. duomenimis alus išlieka labiausiai vartojamu alkoholiniu gėrimu berniukų tarpe, tuo tarpu mergaitės dažniausiai vartoja sidrą.

Pastebima, kad berniukų populiacijoje besaikis alkoholinių gėrimų vartojimas 1995-2007 m. laikotarpiu išliko panašus, o mergaičių populiacijoje besaikis alkoholinių gėrimų vartojimas 1995-2007 m. laikotarpiu, nuo 1999 metų didėja.

Turime skubiai keisti situaciją, nes Penkiolikmetės mergaitės pasiekė geriančių bendraamžių berniukų skaičių.
Manau, šios pasekmės to, kai Lietuvos vaikams alkoholiniai gėrimai gana lengvai buvo prieinami (2003 m. 91,7 proc. vaikų nurodė, kad lengvai galėjo įsigyti alaus, 84,8 – vyno, 69 proc. – stiprių alkoholinių gėrimų), 2007 m. prieinamumas šiek tiek sumažėjo.

Ir nors 2008 metais statistika rodo, kad šiek tiek sumažėjo bendras alkoholio vartojimas, išgertas alkoholio kiekis išlieka labai didelis.

Žalingas alkoholio ir narkotikų vartojimas jauname amžiuje skatina ne tik sveikatos sutrikimus, bet yra susijęs ir su prastesniais mokymosi rezultatais, savižudybėmis, rizika įsitraukti į nusikalstamas veikas, patirti nesaugius lytinius santykius.

Trečia problema - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Lietuvoje mastas

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimas atliktas 2008 m. Lietuvoje antrą kartą (pirmas tyrimas atliktas 2004 m.).

Tyrimo metodas – reprezentatyvi 15 – 64 m. Lietuvos gyventojų apklausa.

Kaip ir 2004 m., – labiausiai šalyje tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra paplitęs kanapių (marihuaną/hašišą) vartojimas: bent kartą gyvenime (LTP) kanapes yra vartoję 11,9 proc., per pastaruosius 12 mėnesių (LYP) – 5,6 proc., per paskutiniąsias 30 dienų (LMP) – 1,2 proc. Lietuvos gyventojų.

2007 m. vykdyto Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projekto Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo rezultatai rodo, kad populiariausias Lietuvos paauglių narkotikas – taip pat yra marihuana (hašišas), antras pagal populiarumą narkotikas – ekstazi. Lietuvos mokyklose 2007 metais kanapes (marihuaną) bent kartą gyvenime nurodė bandę 18,2 proc. 15-16 metų Lietuvos moksleivių, (2003 m. – 13,5 proc., Europos šalių 2007 m. vidurkis – 19 proc.). Narkotikų, ypač marihuanos, vartojimas didžiuosiuose miestuose paplitęs kelis kartus labiau negu miesteliuose ir kaimuose.

Lyginant tyrimo duomenis su ankstesnio tyrimo duomenimis Lietuvoje – 2008 m. kanapių vartojimo paplitimas reikšmingai išaugo tiek bent kartą gyvenime, tiek per paskutinius 12 mėnesių, tiek per paskutines 30 dienų. Žymiausias kanapių vartojimo paplitimo augimas – 15-24 ir 25-34 metų amžiaus respondentų grupėse.
Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro vadovas Antonio Mario Kosta yra pareiškęs, kad narkotikų prekyba šiandien yra vos ne vienintelis stabilus finansinių išteklių šaltinis organizuotam nusikalstamumui.

Manau, kad šia situacija gali pasinaudoti ir Lietuvos organizuotos nusikalstamos grupės.

Ketvirta problema – veikos, susijusios su neteisėta narkotikų apyvarta

Daugėja nusikaltimų susijusių su narkotikais.

Policijos departamento duomenimis, 2008 metais visų nusikalstamų veikų Lietuvoje užregistruota 78266 (6,1 proc. daugiau) nei 2007 m. (jų buvo 73776).

2008 m. užregistruotos 1839 veikos, susijusios su neteisėta narkotikų apyvarta, t.y. 105 veika arba 6,1 proc. daigiau negu 2007 m. (1734 veikos).

Iš 2008 m. fiksuotų 1839 nusikalstamų veikų:
• 1042 dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti;
• 749 – dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti;
• 14 – dėl narkotikų platinimo nepilnamečiams;
• 2 – dėl įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimo;
• 7 – dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų pagrobimo;
• 8 – dėl lenkimo vartoti narkotikus;
• 8- dėl neteisėto aguonų ar kanapių auginimo;
• 3 – dėl neteisėto 1 kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) disponavimo;
• 3 – dėl narkotikų kontrabandos.
VRM duomenimis, 2008 m. asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, padarė 218 veikų, apsvaigusių nuo alkoholio asmenų padarytos nusikalstamos veikos 5560 sudarė 7 proc. visų nusikalstamų veikų.

2008 metais ženkliai padaugėjo nepilnamečių, įtariamų padarius nusikalstamas veikas, 67 asmenims nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nuo 16 iki 17 metų ir 2 – nuo 14 iki 15 metų.

Išimti iš apyvartos narkotikų kiekiai kinta kiekvienais metais, rekordiškai didelis kiekis (Lietuvos mastu) išimtas 2008 metais – pvz., kanapių 144 kg, hašišo 35 kg. Heroino 14 kg, kokaino 41 kg, aguonų ir jų dalys – 45 kg metamfetamino – 26 kg, BMK skysčio naudojamo sintetinių narkotikų gamybai – 567 litrai, ir t.t.

Kokios yra prognozės:

Stebint gilėjančią ekonominę krizę šalyje ir visame pasaulyje , prognozuojama, kad neteisėta narkotikų apyvarta, didės. Daugės ir nusikalstamų veikų, susijusių su šiuo procesu. Turime galvoti kaip apsaugoti vaikus. Vaikai smalsūs, internetas ne problema, kuriame galima gauti ne tik naudingos informacijos, bet ir kaip apsisvaiginti. Kaip ir ne naujiena narkotikai Lietuvoje, kurių kaip teigia vaikai gali nusipirkti vos ne ant kiekvieno kampo. O kur dar alkoholis ir kitos svaiginimuisi skirtos medžiagos – visokie uostomieji ir rūkomieji dalykai, net nitritai. Vaikai ir jaunimas šiandiena įsigudrina svaigintis net gėlių trąšomis. Visuomenė nepakankamai nepakanti narkotikų platintojams, neretai narkotikų kurjeriai toleruojami ir pateisinami kaip nelaimingi žmonės, norėję užsidirbti pinigų. Pasigaili ir teismai, dažnai skirdami kaltiems asmenims bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Siūlyčiau visiems visada pagalvoti, o kam gi būtų skirti šie narkotikai?

Du kartus Lietuvos Respublikos Seimas pasisakė prieš narkotikų liberalizavimą. Turime atsilaikyti prie įvairius siūlymus legalizuoti arba auginti kanapes, kad vaikus išsaugotume blaivius ir sveikus.

Viskas prasideda šeimoje, po to mokykloje. Jų bendradarbiavimas, įjungus bendruomenes bei visuomenę ir vienas tikslas – išsaugoti sveikus vaikus, gali daug pakeisti.

UNICEF organizacijos tyrimai rodo, kad Lietuvoje tėvai savo vaikams per parą skiria maždaug 7 min. dėmesio, o mažieji mūsų gyventojai jaučiasi nelaimingiausi Europoje.

Islandijos patirtis rodo, kad tėvų su vaikais kartu praleistas laikas duoda teigiamų rezultatų ir visai nesvarbu ką tėvai tuo metu daro, ar žiūri televizorių, ar skaito, svarbu – laiko kiekis praleistas su vaiku.

Kviečiu būti neabejingais ir mokytojus, kitus švietimo sistemos darbuotojus.

Labai prašau – pagaliau suskaičiuokit ir atsakykit – kiek šiais metais vaikų nelankė mokyklos? Argi ne paradoksas – žinom kiek Lietuvoje užauginam veršelių, juos suskaičiuojam pagal žymeklius ausyse, ir žinome jų metinį prieaugį valstybėje. Tačiau, esam bejėgiai suskaičiuoti savo valstybėje mokyklos nelankančius vaikus (ar 149, ar 349, ar 849?), nes pateikiama statistika labai ženkliai skiriasi. Negi koks nelemtas “vaiko krepšelis” gali nulemti vaiko likimą ir įtakoti statistinius duomenis?

Vaikai – narkomanai ir alkoholikai, tai mūsų visuomenės dalis, kuriai šiandien trūksta ne tik dėmesio, bet ir meilės, vilties, tikėjimo. Jie liks po mūsų kurti Lietuvą. Perkels savo patirtį.

Pradžioje citavau Konstituciją, nuo jos ir pradėkime. Jeigu vaikas iki 16 metų privalomai turi būti mokykloje, taip ir turi būti. Pasiteisinimai netinka. Atsakingi už tai esame visi. Kartu analizuokime, ką ir kaip turime padėti mokyklai, visi bendromis jėgomis padarykime tai- VAIKAS IKI 16 metų PRIVALO BŪTI MOKYKLOJE.
Mes, suaugusieji privalome tai įgyvendinti visiems vaikams be išimties. Kad apsaugoti nuo pavojingų tendencijų.

Leiskite man pasvajoti kaip vaikystės laikais, kad Visi vaikai iki 18 metų liktų mokykloje, kaip nesenais laikais. Kartais praeitis, gali būti gera patarėja ateičiai.Mažiau buvo gatvės vaikų. Girdisi, kad bus uždaromos mokyklos. O gal geriau pakvieskim vaikus į mokyklas tegu mokosi.

Manau, teisinga būtų jei vaikai tęstų mokslus mokymo įstaigose iki 18 metų, kol subręs, taps atsakingesni už savo veiksmus. Daliai vaikų šis laikotarpis dabar neužimtas: jie neina į mokyklą, neina į kariuomenė, neturi darbo, neturi profesijos. Lieka gatvė su savo taisyklėmis.

Būtų teisinga, iki 16 metų suformuotą žmogų kreipti teisingesniu nei gatvė keliu, o tiesia į mokyklą iki 18 metų. Visos investicijos atsipirktų šimteriopai. Kviečiu apie tai diskutuoti, kalbėti ir ginčytis. Privalome jau dabar spręsti iškilusias problemas iš esmės, kad mūsų vaikai galėtų didžiuotis Konstitucijoje įrašytais žodžiais.


Pranešimas skirtas konferencijai „Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijai 20 metų: problemos ir aktualijos“.

Seime aptartos vaiko teisių apsaugos aktualijos


Š.m. gegužės mėn. 29 d. Tarptautinės vaikų gynimo dienos ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20-mečio paminėjimo proga Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seime surengė konferenciją „Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijai 20 metų: problemos ir aktualijos Lietuvoje“.

Į renginį susirinkę specialistai aptarė aktualiausias vaiko teisių apsaugos bei vaiko gerovės užtikrinimo problemas. Didelis dėmesys buvo skirtas artimiausiai vaiko aplinkai – šeimai. Buvo akcentuojama, kad šeimai būtina teikti visokeriopą paramą, kad vaikui joje augti būtų gera ir saugu.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas konferencijoje atkreipė dėmesį į tai, kad tas faktas, jog Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse gausus būrys profesionalų rado galimybę susirinkti ir aptarti vaiko teisių aktualijas, rodo visų suinteresuotumą šiais klausimais. Pirmininkas akcentavo tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą užtikrinant vaiko gerovę. Taip pat buvo pabrėžta, kad kiekvienas suaugęs turi prisiimti atsakomybę už vaikų ateitį, nes, ką jaunas žmogus augdamas gauna iš aplinkos, tą užaugęs jai grąžina. Deja, vaikas šiandieniniame informacijos pasaulyje susiduria su daugybe pavojų. Vien tėvų ar globėjų pastangų gali neužtekti, siekiant jį apsaugoti nuo neigiamos informacijos, darančios žalą vaiko vystymuisi. Tad būtinos visų sutelktos pastangos, kuriant saugią aplinką vaikams.

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, apžvelgusi vaikų narkomanijos situaciją Lietuvoje, savo pranešime akcentavo vaikų, nelankančių mokyklos problemą, pažymėdama, kad net nėra tikslios statistikos šiuo klausimu.

Konferencijos darbotvarkę galite rasti čia: „Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijai 20 metų: problemos ir aktualijos“.

2009 m. gegužės 25 d., pirmadienis

Seime vyks konferencija „Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijai 20 metų: problemos ir aktualijos Lietuvoje“

Gegužės mėn. 29 d., penktadienį, 9 val. Seimo Konferencijų salėje Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija kartu su Seimo Socialinių reikalų ir darbo reikalų komitetu bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia konferenciją „Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijai 20 metų: problemos ir aktualijos“. Konferencija rengiama Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos dvidešimtmečio proga bei Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga.

Sveikinimo kalbas tars Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.

Pranešimus skaitys Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė ir kt.

Konferencijoje kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikos ministerijų atstovai, savivaldybių administracijų atstovai, asociacijos NVO vaikams konfederacijos, UNICEF, psichikos sveikatos centrų, socializacijos centrų, priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenės atstovai, moksleivių parlamento atstovai ir kt.

Maloniai kviečiame dalyvauti.


Darbotvarkė

8.00 Registracija;
Pirmininkaus Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė;

9.00 Sveikinimo kalbos:
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė;
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas;
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys;

I plenarinė sesija
Narkomanijos situacija Lietuvoje. nepilnamečiai – kaltininkai ar aukos?!

9.30 „Vaikų, nelankančių mokyklos, problema. Ar laimėtų Lietuva, jei vaikas iki 18 metų būtų mokykloje“.
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė;

9.50 „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnis: „Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas“.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys;

10.10 „Vaikų, augančių globos namuose, kasdienybė – pavojai ir galimybės juos įveikti“.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė;

10.30 „Pareigos imperatyvo ištakos: šeima? mokykla? visuomenė?“.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Kęstutis Pukelis;

II plenarinė sesija
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje apžvalga ir problematika
Pirmininkaus socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Elena Urbonienė;

11.20 „Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo aktualijos Lietuvoje“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Elena Urbonienė;

11.35 „Mokinių atsakomybės skatinimas. Ar reikia mokyklai elgesio kodekso?“.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius;

11.50 „Geriausia ES patirtis dirbant su nusikaltusiais ar linkusiais nusikalsti vaikais. Ko trūksta Lietuvai? Ar tinka vaikams skirti suaugusiems numatytas bausmes“.
Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos departamento direktorius dr. Raimundas Jurka;

12.10 „Vaikas vartoja narkotikus. Senos klaidos ir nauji iššūkiai“.
Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Audronė Astrauskienė;

12.30 „Lietuvos moksleivijos dalyvavimas įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją“.
Moksleivių parlamento atstovai Simona Tamulytė ir Vilius Bartninkas;

12.50 „NVO vaidmuo įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją Lietuvoje“.
NVO vaikams konfederacijos direktorė Irena Pranskevičiūtė (pranešimas parengtas kartu su NVO vaikams konfederacijos prezidente prof. habil.dr. Giedre Kvieskiene);

13.10 „Vaikų priklausomybių gydymas. Vaikų psichikos sveikatos sutrikimai“.
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Onutė Dovidonienė;

13.30 „Savivaldybės vaidmuo įgyvendinant vaikų sveikos gyvensenos ugdymo priemonės“.
Lietuvos savivaldybių asociacijos Nacionalinėj sveikatos taryboje atstovė, Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja (savivaldybės gydytoja) Janina Asadauskienė;

13.50 „Prevencinė sistema – vaikų auklėjimo metodas ir skatinimas integracijai“.
Saleziečių Vilniaus Namų direktorius, Past. Teol. Lic. kun. Alessandro Barelli SDB;

14.10 Diskusijos. Apibendrinimas.


Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ,
Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė

2009 m. vasario 16 d., pirmadienis

Sveikinimas su Vasario 16-ąja

Mielieji,

Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena – yra pati brangiausia šventė. Tai – mūsų istorinės atminties ir tvirtybės liudijimas, tai atspirties taškas mums visiems, prasmingiems mūsų darbams. Būkime vieningi, atsakingi, įkvėpdami jaunąją kartą ir tuos, kurie toli nuo tėvynės.

Nuoširdžiai sveikinu visus, pasitinkančius Vasario 16-ąją! Būkime vieningi, būkime sveiki, būkime verti Laisvės

Vincė Vaidevutė Margevičienė