2014 m. balandžio 23 d., trečiadienis

Seimo komitetas pritarė siūlymui minėti Gerų žinių dieną

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas balandžio 23 d. posėdyje po svarstymo pritarė Atmintinių dienų įstatymo pataisoms. 

Grupės Seimo narių (Irenos Degutienės, Virginijos Baltraitienės, Rimantės Šalašavičiūtės, Dalios Kuodytės ir Onos Valiukevičiūtės) įregistruotą Atmintinų dienų įstatymo pataisą, pagal kurią paskutinis gegužės penktadienis būtų minimas kaip „Gerų žinių diena“ palaikė dauguma komiteto narių. 

Projektą pristačiusios informavo, kad tokiu siūlymu siekiama paraginti žiniasklaidą skleisti kuo daugiau pozityvių naujienų. Seimo narė tvirtino, kad smurtas ir neigiamos naujienos, dažnai akcentuojamos viešojoje erdvėje, todėl didėja visuomenės nepasitikėjimas savo šalimi, abejingumas, pesimizmas, auga smurto atvejų skaičius. ,,Neigiama informacija ypač veikia pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus. Daugėja patyčių bei smurto mokyklose, o lygiagrečiai – depresija sergančių ir net savižudybe baigiančių gyvenimą vaikų.“, – kalbėjo projekto rengėjos. 

Siūlomo projekto reikalingumą pagrindžia ir pačios visuomenės požiūris į smurto pateikimą žiniasklaidoje. Rinkos ir socialinių tyrimų agentūros „GfK CR Baltic“ 2014 m. sausio mėnesį atlikto visuomenės tyrimo duomenimis daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad informacijos apie kriminalus Lietuvos žiniasklaidoje yra per daug. 

Atmintinų dienų įstatymo pataisos dar bus svarstomos Seimo plenariniame posėdyje. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Kaimo reikalų komitetas pasisako už kredito unijų stiprinimą

Seimo Kaimo reikalų komitetas balandžio 23 d. posėdyje pritarė Kredito unijų įstatymo 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 32, 33, 35, 36, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 8 ir 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 25(1), 39(1), 64(1), 65(1) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-1410

Komiteto nariai pažymėjo, kad rajonuose, miesteliuose ir kaimuose, kur nėra bankų, pašto skyrių ir bankomatų, kredito unijos labai reikalingos, nes gali teikti finansines paslaugas. Todėl pritarta svarstomo įstatymo projekto nuostatoms, suteikiančioms kredito unijoms galimybę teikti daugiau paslaugų. Kartu pritarta ir tam, kad būtų didinamas unijos įstatinis kapitalas nuo 15 iki 500 tūkst. litų bei iki 150 būtų padidintas privalomas kredito unijos narių skaičius. Tikimasi, kad tai sustiprins kredito unijų bendruomenę, kuri turės didesnę atsakomybę ir pasitikėjimą. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime vyks konferencija, nagrinėsianti privačios medicinos aspektus Lietuvoje ir Europoje

Balandžio 25 d., penktadienį, 10 val. Konferencijų salėje (Seimo III rūmai) Seimo Sveikatos reikalų komitetas organizuoja konferenciją „Privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vieta ir padėtis Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje po 2014 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo“. 

Konferencijoje bus apžvelgta privačių sveikatos priežiūros įstaigų padėtis ir šių įstaigų atžvilgiu vykdoma politika Lietuvoje po 2013 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo ir 2014 m. vasario 26 d. išaiškinimo. Konferencijos dalyviai taip pat turės progą susipažinti su privačios medicinos padėtimi Europoje. Bus siekiama išgirsti ir pacientų žodį – koks yra jų požiūris į teisę rinktis sveikatos priežiūros įstaigą. 

Konferencijoje pranešimus skaitys Sveikatos apsaugos ministerijos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, Europos privačių ligonių asociacijos atstovai. 

Išsami konferencijos programa

Daugiau informacijos Brigita Sesickienė, tel. 239 6786, el. p. brigita.sesickiene@lrs.lt. 

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo interneto puslapyje adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter/w2008_home.dabarseime 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime – paroda, skirta Motinos dienai

Gegužės 2 d., penktadienį, 12 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Motinos dienai skirta Grytės Pintukaitės tapybos paroda „Giesmė motinystei“. 

Ši ekspozicija jau 33-ioji autorinė menininkės paroda, kurioje pristatomos motinystės būsenų portretinės kompozicijos. Grytė Pintukaitė 2001 m. baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos specialybę pas mokytoją, tapytoją Arvydą Šaltenį. „Gilinimasis į žmogų – tai mano džiaugsmas ir tuo pat metu skausmas. Žmonėse aš randu atsakymus, tačiau tie patys žmonės – tarytumei durklai mano širdy. Tik jie geba įkvėpti, tik jie – nužudyti“, – sako tapytoja Grytė Pintukaitė. Menininkė taip pat mokosi dainavimo meno, rengia koncertus. 

Paroda eksponuojama nuo balandžio 23 d. iki gegužės 6 d. Įėjimas laisvas. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime posėdžiaus IPEX valdyba

Seimo valdybos sprendimu balandžio 24–25 dienomis Seime rengiami Tarpparlamentinės Europos Sąjungos informacijos mainų sistemos (IPEX) IPEX valdybos, centrinės pagalbos tarnybos ir darbo grupės IPEX gairėms peržiūrėti posėdžiai. 

Į renginius Vilniuje atvyksta Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų, Europos Parlamento, Europos Komisijos, Europos Sąjungos Tarybos atstovai. 

Seimas iš Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago perėmė pirmininkavimą IPEX valdybai pasibaigus balandžio 7–8 dienomis vykusiai Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijai. Išsamiau skaitykite čia

Programa 

Balandžio 24 d. 
10 val. – IPEX centrinės pagalbos tarnybos posėdis; 
14 val. – Darbo grupės IPEX gairių peržiūrai posėdis (Lietuvos Tarybos salė, Seimo I r.). 

Balandžio 25 d. 
10 val. ir 11.30 val. – IPEX valdybos posėdžiai (Konstitucijos salė, Seimo I r.).


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo atstovai dalyvaus konferencijoje apie aktyvesnę kovą su prekyba žmonėmis

Seimo valdyba komandiravo Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkę Giedrę Purvaneckienę, pirmininko pavaduotoją, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį Rytą Kupčinską ir delegacijos narę Dalią Kuodytę balandžio 24–25 dienomis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Julių Sabatauską ir komiteto narį Vitalijų Gailių balandžio 23–25 dienomis į Taliną. Seimo atstovai dalyvaus trišalėje Baltijos Asamblėjos, Šiaurės Tarybos ir Beniliukso parlamento konferencijoje ,,Daugiamatė partnerystė siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis“. 

Konferencijos metu numatoma aptarti paskutinių septynių metų rezultatus, pasiekimus ir patirtas nesėkmes kovojant su prekyba žmonėmis, diskutuoti apie šiandienines prekybos žmonėmis formas, maršrutus, šio nusikaltimo mastą bei prevencinius mechanizmus, aptarti galimas ir reikiamas priemones, kurių reikėtų imti siekiant aktyviau kovoti su prekyba žmonėmis. Renginyje Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas skaitys pranešimą. Vizito metu J. Sabatauskas ir V. Gailius planuoja susitikti su Estijos Rygikogo Teisės reikalų komiteto nariais, Estijos teisingumo ministru ir kitų teisėtvarkos institucijų atstovais. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. balandžio 22 d., antradienis

Seimas pradėjo svarstyti pataisas dėl tiesioginių savivaldybių merų rinkimų

Parlamentui pristatyti Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimai (projektai Nr. XIIP-1309(2), Nr. XIIP-1310(2), kuriais siekiama įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus. Projektais numatoma apibrėžti tiesiogiai renkamos savivaldybės tarybos rinkimų sistemą, kai tiesiogiai renkamas jos meras, nustatyti reikalavimus tapti kandidatu į tarybos narius ir kandidatu į merus, leisti kelti kandidatus ne vien politinėms partijoms. 

Teikiamomis pataisomis siūloma, kad vienas iš savivaldybės tarybos narių rinkėjų būtų tiesiogiai išrenkamas tarybos nariu ir šios savivaldybės meru. Šis tarybos narys būtų renkamas vienmandatėje rinkimų apygardoje, kiti tarybos nariai būtų renkami tiesiogiai pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tokiu būdu savivaldybės taryba būtų renkama pagal mišrią (lygiagrečią) rinkimų sistemą. 

Rinkėjai balsuotų dviem biuleteniais: vienu už kandidatų sąrašą, kitu už kandidatą į merus. Rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje būtų nustatomi pagal kvotų ir liekanų metodą, galutinių kandidatų sąrašų eilė būtų nustatoma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus, o vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu būtų laikomas tas, kuris gavo daugiausiai rinkėjų balsų. Jeigu išrinktas meru kandidatas gautų mandatą ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kandidatų sąraše jis būtų praleidžiamas. 

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo išvadą numatoma, kad kelti kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir merą vienmandatėje rinkimų apygardoje galėtų ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Taip pat būtų atsisakoma save iškėlusių kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į merus pilietis galėtų iškelti pats. Politinių partijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašai, kandidatai į merus bei asmenys save keliantys kandidatais į merus registruojami, jeigu iškėlimą ar išsikėlimą savo parašais palaikytų tos savivaldybės rinkėjai. Pagal naujas nuostatas partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, arba, – jeigu keliamas tik sąrašas arba tik kandidatas, taip pat asmenį išsikeliantį kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus atitinkamoje savivaldybėje turėtų paremti ne mažiau kaip 20 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų. 

Visais atvejai, kai nutrūktų savivaldybės tarybos nario įgaliojimai jis netektų teisės eiti savivaldybės tarybos pirmininko (mero) pareigų. Tačiau buvęs meras galėtų likti savivaldybės tarybos nariu, kai atsistatydintų vien iš mero pareigų, taryba nutrauktų jo kaip mero įgaliojimus, jis netektų Lietuvos Respublikos pilietybės ar išvyktų gyventi už savivaldybės ribų arba nepriimtų tarybos nario priesaikos per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laikotarpį. 

Laisva savivaldybės tarybos nario vieta vienmandatėje rinkimų apygardoje būtų perduodama kandidatų sąrašui gavusiam daugiausiai mandatų, o jeigu tokių sąrašų yra daugiau kaip vienas, sąrašui gavusiam daugiau rinkėjų balsų. 

Šiuo metu mero rinkimai yra netiesioginiai: meras renkamas ir iš mero pareigų atleidžiamas rinkikų – tiesiogiai renkamų tarybos narių. 

Po pristatymo už naujas nuostatas balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 11 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti birželio 3 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais planuojama leisti ne tik Lietuvoje įsteigtiems juridiniams asmenims

Seimas po svarstymo pritarė Tabako kontrolės įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XIIP-1292(3) ES), kuriais siekiama panaikinti įstatymo prieštaravimą Paslaugų direktyvos nuostatoms ir išvengti galimos bylos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Už teisės akto pataisas balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 21 parlamentaras. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. 

Įstatymo projekte nustatoma, kad licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galėtų būti išduodamos ne tik Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams, kaip nustatyta šiuo metu galiojančiame Tabako kontrolės įstatyme, bet ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų filialams. 

Lietuvoje draudžiama parduoti tabako gaminius, jeigu jie nepaženklinti lietuviškomis banderolėmis, taip pat jeigu ant tabako gaminių pakuočių valstybine lietuvių kalba nepateikti įspėjamieji užrašai apie kenksmingą tabako gaminių poveikį sveikatai, tabako gaminiuose esančias kenksmingas medžiagas ir jų kiekius. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas po svarstymo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų projektui dėl vėjo jėgainių statybos

Seimas po svarstymo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 ir 51 straipsnių pataisų projektui Nr. XIIP-1510(2), kuriuo siekiama nustatyti teisinį reguliavimą, leisiantį ūkio subjektams kompensuoti valstybės institucijų investicijas, reikalingas nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, ir statyti teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotas vėjo elektrines. 

Svarstomu projektu numatoma, kad vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, būtų taikomi apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 

Siūloma, kad vėjo elektrinių statybos vietoms nebūtų pritariama, jei planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nebūtų galima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jei būtų nustatyta, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos būtų derinamos su sąlyga, kad gamintojas ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiktų patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašytų sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitų išlaidų, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, sumokėjimo ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. 

Kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 65 litų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai. 

Numatoma, kad pataisos įsigaliotų 2014 m. liepos 1 d. Iki to laiko Vyriausybė turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 

Po svarstymo projektui pritarta 83 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas po svarstymo pritarė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms

Seimas, 79 parlamentarams balsavus už, 2 – prieš ir 4 susilaikius, po svarstymo pritarė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projektui Nr. XIIP-1545(2), kuriuo numatoma įdiegti privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistemą Lietuvoje, nustatyti pagrindinius reikalavimus tokios sistemos diegimui ir funkcionavimui. 

Pataisomis siūloma įstatyme įtvirtinti reikalavimą gamintojams ir importuotojams, kurie išleidžia į Lietuvos Respublikos vidaus rinką alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ir nektarą, supakuotus į pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai, imti užstatą už šią pakuotę. 

Užstatas nebūtų imamas, jei vienkartinės pakuotės talpa būtų mažesnė nei viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė nei trys litrai. Išimtis turėtų būti taikoma ir pačių arba per trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išvežtiems ar eksportuotiems gaminiams, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema, nes tokiu atveju pakuočių atliekos susidaro ne Lietuvoje ir gamintojai ir importuotojai neturėtų galimybių grąžinti paimtą užstatą. Taip pat išimtis būtų taikoma gaminiams, parduodamiems oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, esančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje ir gabenančių keleivius tarptautiniais maršrutais valdytojams ar naudotojams, ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti transporto priemonių keleiviams. 

Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalėtų priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 200 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma numatyta išimtis, galėtų savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. 

Svarstomomis pataisomis siūloma tikslinti gamintojų ir importuotojų, pakuočių pardavėjų pareigas pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo srityje, nustatant papildomus reikalavimus, reikalingus užtikrinti tinkamą užstato sistemos funkcionavimą. Numatyta, kad gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę nustatytas užstatas, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai savo pareigą organizuoti ir apmokėti tokių pakuočių atliekų tvarkymą per užstato sistemą turėtų vykdyti pavesdami užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui. 

Įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimą gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu, kuris turėtų būti visuotinis Lietuvos Respublikos teritorijoje.  

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui internete skelbti informaciją apie visus tarnybinius nusižengimus

Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio pataisų projektui Nr. XIIP-1531(2), kuriuo siūloma įstaigų interneto svetainėse skelbti daugiau informacijos apie tarnybinius nusižengimus. 

Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos savo interneto svetainėse privalo skelbti tik informaciją apie įstaigoje nustatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir už jį paskirtą galiojančią tarnybinę nuobaudą. Siūloma, kad būtų skelbiama apibendrinta informacija apie visus įstaigoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas bei informacija apie įstaigos valstybės tarnautojų gautus apdovanojimus ir paskatinimus. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Po pateikimo pritarta siūlymui įtvirtinti atsakomybę už teismo bylos medžiagos, susijusios su nepilnamečiu, atskleidimą

Seimas svarstys Baudžiamojo kodekso papildymo 247(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-309(2). Šiuo teisės aktu siūloma kodeksą papildyti nuostata, numatančia atsakomybę už teismo bylos medžiagos ar jos dalies, susijusios su nepilnamečiu, atskleidimą ar viešą paskelbimą. Siūloma, kad tas, kas atskleidė arba viešai paskelbė baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos, nagrinėjamos ar išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, medžiagą ar jos dalį, susijusią su nepilnamečiu arba bylos medžiagą ar jos dalį, susijusią su nepilnamečiu, kurios atskleidimą ar viešą paskelbimą apribojo teismas, išnagrinėjęs bylą viešame teismo posėdyje, būtų baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 

Numatoma, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsakytų ir juridinis asmuo. 

Projektui po pateikimo pritarė 76, prieš balsavo 1, susilaikė 5 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektą numatoma svarstyti rudens sesijoje. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas svarstys Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas dėl politinių partijų

Parlamentui pristatytos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIP-1594), kuriomis siūloma nustatyti, kad įstatymas politinėms partijoms būtų taikomas tik tais atvejais, kai prekės, paslaugos ar darbai įsigyjami už valstybės biudžeto asignavimus. 

Kaip teigiama dokumento aiškinamajame rašte, politinių partijų lėšas sudaro ne tik biudžeto lėšos, bet ir nario mokesčiai, aukos, veiklos pajamos, palūkanos ir kt. „Tokiu atveju politinės partijos (jos struktūriniai padaliniai) galėtų paprasčiau ir operatyviau įsigyti reikalingų prekių, būtų atsisakyta neproporcingų biurokratinių suvaržymų ir perdėtai sudėtingų procedūrų“, – teigiama aiškinamajame rašte. 

Šiuo metu įstatymas nustato, kad politinės partijos, įsigydamos prekių, paslaugų ar darbų, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu ir vykdyti įstatyme nustatytas procedūras. Išimtis politinėms partijoms nustatyta tik dėl politinių kampanijų reklamos (vaizdajuosčių, propagandinių filmų). 

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 77 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 6 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti birželio 3 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas svarstys Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas

Seimas po pateikimo pritarė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisų projektui Nr. XIIP-1569

Šiuo metu galiojančio įstatymo 12 straipsnis numato baigtinį sąrašą atvejų, kada savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Šį sąrašą siūloma papildyti nuomininkais, gyvenančiais gyvenamosiose patalpose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. 

Projektui po pateikimo pritarė 75, prieš balsavo 1, susilaikė 14 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – birželio 3 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Po svarstymo pritarta siūlymui išplėsti privačius interesus deklaruojančių asmenų sąrašą

Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-886(2), kuriomis siūloma išplėsti privačius interesus deklaruojančių asmenų sąrašą. Už teisės akto pakeitimus balsavo 60 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 24 parlamentarai. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. 

Pagal svarstomą išplėstą privačius interesus deklaruojančių asmenų sąrašą privačius interesus privalėtų deklaruoti ministerijų kolegijų nariai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai, gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją. 

Taip pat numatoma išplėsti sąrašą asmenų, kurių privačių interesų deklaracijų duomenys būtų vieši ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Viešai būtų skelbiami ne tik valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės ar savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir karjeros valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas, deklaracijų duomenys, bet ir valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, taip pat gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose. Išimtis galiotų asmenims, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, bei jų sutuoktiniams, sugyventiniams ir partneriams). Taip pat negalėtų būti viešinami ir skelbiami tokie privačių interesų deklaracijoje nurodyti asmens duomenys kaip asmens kodas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numeris, ypatingi asmens duomenys, kiti duomenys, kurie negali būti skelbiami pagal galiojančius įstatymus. Be to, galėtų būti neskelbiami kitos sandorio šalies fizinio asmens duomenys, kai sudaromas buitinis sandoris. 

Svarstomomis pataisomis siūloma viešinti deklaruojančių asmenų sudaromus sandorius, nurodant apytiksles jų vertes ir sandorio šalis. Šiuo metu pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintas taisykles sandorių vertę ir kitus duomenis skelbti neprivaloma. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui griežčiau bausti medžiojančius nelegaliai

Seimas, 88 parlamentarams balsavus už ir 3 susilaikius, po svarstymo pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektui Nr. XIIP-880(2), kuriuo siūloma įtvirtinti griežtesnes sankcijas už kliudymą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno garbės ir orumo įžeidimą. Taip pat numatoma nustatyti griežtesnes sankcijas už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. 

Numatoma, kad tyčinis kliudymas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus užtrauktų baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Pakartotiniai nusižengę piliečiams galėtų būti baudžiami nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių litų, pareigūnai – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų bauda. 

Kodeksą numatoma papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad pasipriešinimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui ar neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui užtrauktų baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų, jų teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas užtrauktų baudą nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų. 

Svarstomomis pataisomis tikslinamas įstatymo 85 straipsnis, nustatantis atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus. Numatoma, kad teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Pakartotinai nusižengus būtų baudžiama bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. 

Atskirai numatoma išskirti atsakomybę už šiuos pažeidimus: 
Kilpų, skirtų medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, laikymas, gaminimas, pirkimas ar pardavimas užtrauktų baudą nuo vieno iki trijų tūkstančių litų su kilpų konfiskavimu; 

Medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais ar priemonėmis, neturint teisės medžioti, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas –užtrauktų baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių, transporto ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu; 

Asmens, turinčio teisę medžioti, buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas, užtrauktų baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų; 

Gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti, neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtrauktų baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti, gabenti ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu; 

Medžiojimas, kai tai daro neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis užtrauktų baudą nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti, gabenti ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu; 

Pakartotinai nusižengus galėtų būti skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. 

Siūloma didinti baudas už neteisėtą žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžia teisės aktai, gaminimą, realizavimą, įsigijimą arba laikymą – jos galės siekti nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu. 

Kodeksą siūloma papildyti nuostata, kad už ne mėgėjų žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus) gaminimą, pardavimą neturint leidimo ar nesilaikant jo reikalavimų būtų baudžiama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų, pakartotinai nusižengus – bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų. 

Neteisėtai įsigyjant tokius įrankius grėstų bauda nuo vieno iki dviejų tūkstančių litų su žvejybos įrankių konfiskavimu. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime vyks Nacionalinės sveikatos tarybos posėdis „Dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, kontrolės, profilaktikos“

Balandžio 29 d., antradienį, 13 val. Seimo Konstitucijos salėje (I r.) vyks Nacionalinės sveikatos tarybos posėdis „Dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, kontrolės, profilaktikos“. 

Užkrečiamosios ligos, taip pat ir vaistams atspari tuberkuliozė, ŽIV/AIDS, atsparumas antibiotikams, hospitalinės infekcijos vadinamos tarptautinėmis XXI amžiaus visuomenės sveikatos grėsmėmis. Posėdžio metu bus aptariama užkrečiamųjų ligų epidemiologinė situacija Lietuvoje, svarstomos profilaktikos ir kontrolės įgyvendinimo galimybės, problemos. 

Posėdyje kviečiami dalyvauti Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos, Teisingumo ministerijų, Higienos instituto, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, savivaldybių gydytojai, taip pat visuomenės sveikatos centrų, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos atstovai. 

Posėdžio darbotvarkė 

13–13.15 val. įžanginis žodis (Juozas Pundzius, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas). 

13.15–13.35 val. „Užkrečiamųjų ligų epidemiologinė situacija“,
Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius. 

13.35–14 val. „Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įgyvendinimas: iššūkiai ir galimybės“,
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. 

14–14.20 val. „Ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga ar sergančių užkrečiamąją liga, būtinojo hospitalizavimo ypatumai savivaldybėje“,
Laima Kaveckienė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Klaipėdos rajono savivaldybės gydytoja. 

14.20–15.20 val. diskusijos. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime vyks konferencija, skirta Meilės Lukšienės gimimo metinėms ir veiklai pažymėti

Balandžio 25 d., penktadienį, 9 val. Kovo 11-osios Aktos salėje (Seimo I rūmai), minint mokslininkės, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narės, Lietuvos švietimo reformos pradininkės habil. dr. Meilės Lukšienės 100-ąsias gimimo metines, organizuojama tarptautinė konferencija „Negausių tautų likimai ir švietimas globaliame pasaulyje“. 

Konferencijoje bus siekiama atskleisti ir aktualizuoti habil. dr. M. Lukšienės veiklą edukologijos, literatūrologijos ir kultūrologijos srityse, skatinti visuomenę apmąstyti švietimo svarbą asmenybės brandai, nacionalinei kultūrai, tautos likimui ir išlikimui globaliame pasaulyje. 

Konferencijos organizatoriai tikisi aktualizuoti negausių tautų pilietinę, kultūros ir švietimo patirtį, akcentuoti švietimo vaidmenį, siekiant išlaikyti tautinį savitumą, dvasines, kultūrines vertybes, kalbą, kūrybiškai išplėtoti ir perduoti iš kartos į kartą. 

Konferenciją organizuoja Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Švietimo, kultūros ir mokslo komitetas, Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, užsienio šalių ambasados, Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių kalbos ir tautosakos institutas. Į konferenciją kviečiami Lietuvos ir užsienio pranešėjai pristatyti švietimo vaidmenį globaliame pasaulyje, tautos kultūros vertybių puoselėjimo patirtį, lituanistikos vietą pasaulyje. Tikimasi, kad konferencija atskleis šiuolaikišką sociologinį, kultūrologinį, edukologinį, istorinį požiūrį į problemą. 

Konferencijos pranešėjai pateiks įžvalgas apie tautų situaciją globaliame pasaulyje, atskleis švietimo ir kultūros misiją, lituanistinio ir pilietinio ugdymo svarbą, aktualizuos habil. dr. Meilės Lukšienės idėjas dėl visuomenės, tautos ir valstybės tolesnės raidos. 

Papildoma informacija ir registracija: Aistė Laurinavičiūtė, tel. (8 5) 239 6858, el. p. aiste.laurinaviciute@lrs.lt 

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo interneto puslapyje adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter/w2008_home.dabarseime bei televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“. 

Detalią konferencijos programą rasite čia


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus pranešimas: „Vyriausybė pristatė ne veiklos, o neveiklos ataskaitą“

Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui pristačius Vyriausybės veiklos 2013 m. ataskaitą Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius manydamas, kad Vyriausybės ataskaita neatspindi tikrosios padėties, pristatė „tikrąją“ šios XVI Vyriausybės ataskaitą. 

Reikia pripažinti, kad Algirdo Butkevičiaus pristatyta ataskaita yra tikrai unikali. Tai beveik naujas Vyriausybės ataskaitos žanras, nes jeigu iki šiol ataskaitose būdavo įprasta paminėti sprendimus, kuriuos Vyriausybė per metus padarė, pabrėžti rezultatus, kuriuos dėl tokių sprendimų pasiekė, tai pirmojoje jau A. Butkevičiaus Vyriausybės parengtoje ataskaitoje regime tik gražiai nupieštą ilgalaikių šalies ekonomikos augimo tendencijų vaizdą, kuriam jokios įtakos neturėjo pačios Vyriausybės pastangos kažką nuveikti. Tokių pastangų ir nebuvo daug. Ataskaitoje parodytas nuoseklus įvairiausių rodiklių pagerėjimas yra akivaizdi dar 2010–2011 m. prasidėjusių tendencijų tąsa, todėl nusprendėme pateikti „tikrąją“ šios Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje įvardinta, kiek iš tikrųjų nedaug buvo šios Vyriausybės pasiekta ir kiek dabartinės šalies būklės gana neblogas vaizdas susijęs su tuo, kas buvo padaryta iki 2012 m.“, – teigia Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius. 

Pasak buvusio Ministro Pirmininko, XVI Vyriausybė šiais metais turi džiaugtis ir dėkoti XV Vyriausybei už solidžiai suvaldytą ekonominę krizę ir turi dėkoti savo neveiklumui, kad pavyko nesugadinti anksčiau prasidėjusio ekonomikos atsigavimo. Tuo metu pačios A. Butkevičiaus Vyriausybės priimtų svarbesnių sprendimų, pasak A. Kubiliaus, skaičiuojama vos trejetas (padidinta minimali alga, priimtas naujas Teritorijų planavimo įstatymas, pradėta įgyvendinti nauja renovacijos programa) ir daugelis iš jų priimti radus ankstesnės Vyriausybės paliktus projektų įgyvendinimo planus. A. Butkevičiaus ministrų kabinetas taip pat turėtų pasidžiaugti, kad nuo 2010 m. solidžios ir kompetentingos jaunų specialistų komandos pradėtas pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai procesas buvo gana sėkmingas. 

Tiesa, ši Vyriausybė „tikrojoje“ ataskaitoje turi paminėti ir keletą nelabai gerų savo darbų: valdžios algų pasididinimą, kuris tapo dideliu smūgiu valstybės padorumui, išvarytus jaunus specialistus Paulių Lukauską ir Mildą Dargužaitę, kurie tapo jaunų specialistų kovos prieš nekompetentingą šitos valdžios politiką, ir „Chevron“ išvarymą, kuris iliustravo per paskutinius metus nuosekliai augusią „Gazprom“ įtaką Lietuvos energetikos politikai“, – teigia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas A. Kubilius. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Kaišiadorių rajone bus pasodintas Europos miškas

Balandžio 26 d., šeštadienį, prie Paparčių piliakalnio Kaišiadorių rajone politikai, Seimo kanceliarijos, kitų valstybės institucijų darbuotojai, žurnalistai Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio proga pasodins Europos mišką. Kaišiadorių miškų urėdija vaizdingoje kalvoje paruošė 4,2 hektarų plotą, kuris bus apsodintas eglėmis, pušimis ir beržais. Seimo kanceliarijos kartu su Kaišiadorių miškininkais organizuojamo renginio pradžia – 10 val. 

Europos miško sodinimas – lietuviškąja parlamentine tradicija tapęs renginys, kuriuo 2004-aisiais pažymėta mūsų narystės Europos Sąjungoje pradžia, 2005-aisiais – narystės pirmosios metinės ir 2013-aisiais – pirmasis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. 

Pasak organizatorių, Europos miškai Lietuvoje yra ne tik gyvi svarbių mūsų narystės Europos valstybių bendrijoje įvykių ženklai, bet ir politikų, valstybės tarnautojų duoklė gamtai. Pirmasis Europos miško sodinimas 2004-aisiais buvo itin sėkmingas – prigijo net 99,4 procentų sodinukų. 

Apie pirmojo Europos miško sodinimą 2004-aisiais pasakojama LRT televizijos laidoje „Girių horizontai“: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/52177/giriu_horizontai


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo Audito komitetas: kodėl vilniečiai už šiukšles moka dvigubai daugiau nei kauniečiai

Atliekų tvarkymo klausimo gilesnį nagrinėjimą paskatino gauta informacija, kad vilniečiai, atvežę atliekas į sąvartyną, sumoka 113,49 Lt už toną, o kauniečiai tik – 49,1 Lt. Kyla klausimas, ar vilniečiai pagrįstai sumoka tokią didelę kainą ir kas ją sudaro? 

Audito komiteto posėdyje dalyvavę institucijų atstovai negalėjo pagrįsti kainos sudedamųjų dalių. Taigi tiek Valstybės kontrolės ataskaitoje, tiek posėdžio metu buvo pažymėta, kad atliekų tvarkymo sistemos sunkiai valdomos ir kontroliuojamos Lietuvoje. Anot Audito komiteto pirmininkės Jolitos Vaickienės „kyla klausimas, kodėl tokia nuo 2000 metų veikianti ydinga ir nekontroliuojama atliekų tvarkymo sistema egzistuoja ir toleruojama bei kam ji naudinga?“. 

Įžvelgdamas daug problemų ir neskaidrios veiklos apraiškų bei siekdamas, kad žmonės už atliekas mokėtų mažiau, Audito komitetas planuoja toliau aiškintis atliekų tvarkymo problemas, ypatingą dėmesį skirdamas kainų pagrįstumui. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. balandžio 18 d., penktadienis

Seime bus aptartos Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencijos Lietuvoje įgyvendinimo aktualijos

2014 m. balandžio 23 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Liutauras Kazlavickas ir NVO vaikams konfederacija rengia konferenciją „Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencijos Lietuvoje įgyvendinimo aktualijos“. Renginys vyks Seimo III rūmų Konferencijų salėje, pradžia – 11 val. 

Konferencijoje bus aptartos Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. baigiamosios pastabos dėl Lietuvos trečiosios ir ketvirtosios periodinių ataskaitų, konvencijos įgyvendinimo aktualijos, taip pat ketinama išklausyti Lietuvos Respublikos vyriausybinės delegacijos atstovų perspektyvinių planų dėl išliekančių Konvencijos įgyvendinimo problemų. 

Tikimasi, kad renginio metu bus atkreiptas deramas dėmesys Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo problemoms ir pastaboms, nurodytoms Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. ataskaitoje. 

Renginyje kviečiami dalyvauti Seimo nariai, vyriausybinės delegacijos nariai, savivaldybių Vaiko gerovės tarybų atstovai, ministerijų, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. 

Renginio programą rasite čia

Registracija į renginį iki balandžio 22 d. 9 val. el. paštu juta.ibianskaite@lrs.lt. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

Seimas po pateikimo dar kartą nepritarė siūlymui ES šalių piliečiams leisti dalyvauti Lietuvos politinių partijų veikloje

Seimas po pateikimo antrą kartą nepritarė europiniam Politinių partijų įstatymo preambulės pataisų projektui Nr. XIIP-875(2), kuriuo buvo siekiama įgyvendinti Sutartyje dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo įtvirtintą reikalavimą užtikrinti piliečiams, kurie nėra tos šalies piliečiai, teisę būti kandidatais per vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams. 

Šiuo metu galiojančiame Politinių partijų įstatyme politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų. ES valstybių narių piliečiai negali pasinaudoti teise politinės partijos veikloje atstovauti toms politinėms idėjoms, kurių neremia kitos veikiančios partijos. 

Teikiamu projektu buvo siūloma, kad politinės partijos steigėju galėtų būti politinę partiją steigiantis Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų, arba Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, sulaukęs 18 metų. 

Buvo numatoma, kad tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos steigėju ar nariu. 

Balsuojant pirmą kartą projektui po pateikimo pritarė 41, prieš buvo 11, susilaikė 30 parlamentarų. Esant lygiam rezultatui buvo balsuojama dar kartą. Jo rezultatai: 41 – už, prieš – 16, susilaikė 26 Seimo nariai. Bendru sutarimu projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. 

2013 m. spalio 8 d. Seimo nariai taip pat grąžino tobulinti pirminį šio projekto variantą Nr. XIIP-875


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Siekiama užtikrinti vienodas sąlygas viešųjų ir privačių gydymo įstaigų veiklai

Seimui pristatyti Sveikatos draudimo, Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų pataisos (projektas Nr. XIIP-1490, Nr. XIIP-1491, Nr. XIIP-1492), kuriomis siekiama tinkamai reglamentuoti sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (ASPĮ), vaistinėmis bei medicinos optikos įmonėmis sudarymą. 

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą teritorinių ligonių kasų (TLK) sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis turi būti sudaromos su visomis gydymo įstaigomis, turinčiomis licenciją arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiais tokias sutartis sudaryti. 

Siekiant užtikrinti racionalų ir efektyvų PSDF biudžeto išteklių naudojimą, LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kokybę bei įsitikinti, kad į šią sistemą patektų tik turinčios atitinkamą patirtį ir pajėgios užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę ASPĮ, siūloma nustatyti, kad TLK sudaro sutartis tik su tomis pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti ASPĮ, kurios atitinka aiškius ir skaidrius įstatymo projekte nustatytus reikalavimus. 

Įstatymo projekte nustatyti keturi reikalavimai įstaigoms, pageidaujančioms sudaryti sutartį su teritorine ligonių kasa. „Mes norime dabar įstatymu reglamentuoti sutarčių sudarymo tvarką, kuri būtų vienodai taikoma ir viešosioms įstaigoms, ir privačiam sektoriui. 

Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, pageidaujanti sudaryti sutartį su teritorine ligonių kasa, turėtų turėti bent 3 metų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių prašo sudaryti asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo sutartį, teikimo patirtį. 

Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimais taip pat siekiama suteikti savivaldybei įstatyminius įgaliojimus savivaldybių teritorijose reguliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklą (išsidėstymą) užtikrinant paslaugų prieinamumą, užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą įtvirtinant jų atlyginimo kintamosios dalies nustatymo pagrindus įstatymu, nustatyti pagrindines savivaldybės gydytojo funkcijas. 

Po pristatymo už projektus balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 6 parlamentarai. Pritarus teisės aktų pakeitimams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma sugrįžti birželio 12 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas leido medžioklei naudoti trumpuosius šaunamuosius ginklus

Seimas priėmė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-1274(2), kuriuo leido medžioklei taip pat naudoti teisėtai turimus B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus.

Pataisos priimtos už balsavus 78, susilaikius 9 Seimo nariams.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas įsteigė Nacionalinį vėžio institutą

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Nacionalinio vėžio instituto įstatymą ir lydimojo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus (projektai Nr. XIP-3128(2), Nr. XIP-3129(2), kuriais nutarta iki 2014 m. liepos 1 d. įsteigti valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Nacionalinį vėžio institutą. Į jo sudėtį nutarta įtraukti ir kliniką. Už Nacionalinio vėžio instituto įstatymą balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai. 

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, reorganizavus Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į Nacionalinį vėžio institutą, bus užtikrinta praktikos, mokslo ir studijų vienovė, aukštos kokybės gydymo paslaugų teikimas ir moderniųjų technologijų prieinamumas onkologiniams pacientams bei visų mokslinių tyrimų komponentų, pradedant fundamentaliuoju mokslu ir baigiant klinikiniais tyrimais, integracija tarpusavyje. Tai, anot įstatymo iniciatorių, leis kurti naujus metodus, metodikas ir technologijas, diegiamas klinikoje, užtikrinant aukščiausio lygio pacientų sveikatos apsaugą, besiremiančią naujausiais pasiekimais kovos su vėžinėmis ligomis srityje. 

Pagal įstatymą Nacionalinis vėžio institutas spręs sveikatos apsaugai, šalies ūkiui svarbius klausimus, bendradarbiaudamas su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, teiks mokslinę, medicininę, metodinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą onkologijos klausimais, skleis visuomenėje mokslo žinias ir diegs jas į švietimą, koordinuos vėžio kontrolės veiklą ir teiks Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl onkologinės pagalbos tobulinimo, teiks aukščiausio lygio specializuotas ir individualizuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos ir užsienio gyventojams. 

Teisės akte pažymima, kad pastaruoju metu piktybiniai navikai yra viena iš svarbiausių medicinos problemų Lietuvoje – kiekvienais metais diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, o mirštamumo nuo onkologinių ligų ir sergamumo santykis yra vienas didžiausių Europoje. Pagal Europos mokslo fondo ekspertų prognozes 2020 metais mirštamumas nuo onkologinių ligų bus didesnis negu mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Priimtos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisos

Seimas papildė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnį (projektas Nr. XIP-4648(2)

Nustatyta, kad sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos. 

Pataisos priimtos už balsavus 74, prieš – 2, susilaikius 7 Seimo nariams. Jos įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. Iki to laiko Vyriausybė iki turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas priėmė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas

Seimas, 71 parlamentarui balsavus už, – 1 prieš ir 17 susilaikius, priėmė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-533(2), nuo 2015 m. sausio 1 d. nuo 10 iki 20 procentų padidindamas mokesčio, gaunamo už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, dalį, skiriamą, į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą ir kuris yra naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. 

Tuo nuo 90 iki 80 procentų sumažinta šio mokesčio dalis, įskaitomą į valstybės biudžetą. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Priimtos europinės Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos

Seimas, 91 parlamentarui balsavus už ir 2 susilaikius, priėmė europines Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-1437(2), patikslindamas buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) atliekų, EEĮ gamintojo ir importuotojo, paruošimo naudoti pakartotinai sąvokų apibrėžtis: elektros ir elektroninės įrangos, kuri gali būti naudojama tiek buityje, tiek ne buityje, atliekos laikomos buitinėmis elektros ir elektroninės įrangos atliekomis. 

Priimtomis pataisomis nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. išplėsta gamintojo atsakomybės principo už EEĮ atliekų tvarkymą taikymo apimtis, nustatytos tam tikros įstatymo taikymo išimtys. 

Kartu papildytos elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pagrindinės pareigos, nustatant, kad jie privalo įvykdyti Vyriausybės nustatytas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis. Vyriausybė nustato, kokį mažiausią elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį pagal minimalius elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudojimo reikalavimus turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgdama į per praėjusius kalendorinius metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį ir į minimalius gamintojų ir importuotojų organizuojamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemų kokybės reikalavimus. 

Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad platintojai privalo nemokamai priimti vartotojo atiduodamas buitines EEĮ atliekas tuo atveju, jeigu vartotojo atiduodamos EEĮ atliekos yra tos pačios paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga. Priimtomis pataisomis nustatyta, kad platintojai privalo nemokamai priimti ir vartotojo atiduodamas smulkios EEĮ atliekas, kurių išoriniai matmenys ne didesni kaip 25 cm, mažmeninės prekybos parduotuvėse, kurių prekybinis plotas užima bent 400 m2, joms priklausančiose teritorijose arba šalia parduotuvių, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo jų, ir tuo atveju, jeigu vartotojo atiduodamos EEĮ atliekos nėra tos pačios paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga. Iš vartotojų priimtas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai gali nemokamai pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti atliekų tvarkytojui, kuris turi sutartį su gamintoju, importuotoju ar nurodyta gamintojų ir importuotojų organizacija dėl EEĮ atliekų surinkimo ir vežimo toje savivaldybėje. 

EEĮ gamintojai ir importuotojai, užsiregistravę kitoje valstybėje narėje ir tiekiantys Lietuvos Respublikos rinkai EEĮ, privalo paskirti įgaliotąjį atstovą, atsakingą už nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą (projektas (Nr. XIIP-1450(2), kuriuo nutarta nustatyti pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litais išreikštų verčių perskaičiavimo į eurais išreikštas vertes šalyje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarką. Už teisės aktą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 13 parlamentarų. 

Pagal priimtą dokumentą Lietuvos bankas ir litų banknotus, ir litų ir centų monetas į eurus keis neatlygintinai neribotą laiką ir neribodamas sumos. Euro įvedimo dieną neatlygintinai bus perskaičiuojami visose klientų sąskaitose laikomi pinigai. Komerciniai bankai visuose savo padaliniuose neatlygintinai ir neribodami sumos litus į eurus keis 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos. Vėliau eurų banknotus bankai keis neatlygintinai dar 6 mėnesius, tačiau tik tam tikruose bankų padaliniuose, kurių sąrašą iš anksto nustatys Lietuvos bankas. Priimtu įstatymu nuspręsta suteikti bankams teisę nustatyti reikalavimą, kad norintis vienu kartu pasikeisti į eurus 15 tūkst. litų sumą klientas turės apie tai iš anksto informuoti banką. 

Kadangi Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis plačiai naudojasi Lietuvos gyventojai, ypač gyvenantys ne didžiuosiuose miestuose, numatoma ir Lietuvos pašto pareiga litus į eurus keisti 2 mėnesius po euro įvedimo dienos neatlygintinai, tačiau jam numatoma galimybė nustatyti maksimalią vienu kartu keistiną litų į eurus sumą. Ši pareiga įtvirtinta ir kredito unijoms. 

Įstatyme nustatyta bendra matematinė apvalinimo taisyklė, kai apvalinama į mažesnę pusę, jei po kablelio skaitmuo mažesnis už 5, ir į didesnę – kai skaitmuo 5 arba didesnis. Taip pat siekiama maksimaliai apsaugoti darbuotojų interesus perskaičiuojant litais nustatytą darbo užmokesčio dydį į eurus – jei po perskaičiavimo trečias skaitmuo po kablelio bus didesnis už 0, prie perskaičiuojamo darbo užmokesčio dydžio eurais bus pridedamas vienas euro centas. Toks pats apvalinimo principas gavėjo naudai bus taikytinas ir perskaičiuojant pensijas ir kitas socialinės apsaugos išmokas. 

Teisės akte reglamentuotas kainų ir kitų dydžių nurodymas eurais ir litais. Kainos litais ir eurais bus skelbiamos praėjus 30 kalendorinių dienų po ES Tarybos neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir 6 mėnesius po euro įvedimo dienos. „Remiantis kitų valstybių praktika, tikimasi, kad kainų skelbimas dviem valiutomis leis sumažinti nepagrįsto kainų didinimo riziką. Taip pat pirkėjai galės greičiau priprasti prie būsimo atsiskaitymo eurais, jei dar iki euro įvedimo turės galimybę žinoti prekių (paslaugų) kainas šia valiuta, o nurodytos kainos ir litais po euro įvedimo dienos sudarys galimybę pirkėjams palyginti, ar yra skirtumas tarp kainos už tą pačią prekę (paslaugą), buvusios iki euro įvedimo ir esančios po euro įvedimo dienos“, – teigiama aiškinamajame rašte. 

Už šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims galės būti skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki vieno tūkstančio litų. Už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims bus skiriama bauda iki 5 tūkst. litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – bauda nuo 1 iki 10 tūkst. litų. 

Priimtas įstatymas įsigalios dieną, kurią Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį. Kaip įtvirtinta šioje Sutartyje, pasiūlius Europos Komisijai, po konsultacijų su Europos Parlamentu ir aptarimo Europos Vadovų Taryboje, ES Ekonomikos ir finansų ministrų taryba nusprendžia, ar valstybė atitinka būtinas sąlygas euro įvedimui. 

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad priėmus įstatymo projektus dėl Europos Sąjungos bendros valiutos – euro – įvedimo visuomenėje kyla didžiulis susirūpinimas dėl gyventojų socialinės gerovės, nutarė priimti protokolinį nutarimą ir įpareigoti Vyriausybę iki 2014 m. gegužės 1 d. pateikti dokumentus, reikalingus Seimui įstatymo projektui dėl pensijų kompensavimo, taip pat priimti sprendimus dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo iki bus įvesta Europos Sąjungos bendra valiuta. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo komitetas organizuoja diskusiją ,,Geros mokyklos koncepcija“

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Lietuvos švietimo taryba ir Švietimo ir mokslo ministerija balandžio 23 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje (Ovalioji salė, A. Volano g. 2, Vilnius) organizuoja diskusiją ,,Geros mokyklos koncepcija“. 

Įvairūs tyrimai – tarptautiniai ir nacionaliniai – rodo, kad Lietuvos švietimo sistemą privalu tobulinti, atsižvelgiant į sparčiai kintantį pasaulį. Dabartinė švietimo sistema turi orientuotis į naujausias mokymosi tendencijas, informacinės, žinių, besimokančios, tinklinės, virtualios ar išminties visuomenės poreikius. Ekspertų grupė, atsižvelgusi į pirmąsias mokyklos koncepcijas, teikia visuomenei svarstyti Geros mokyklos koncepciją, kurioje jos kūrėjai papildo mokyklos sampratą naujais akcentais – mokyklos kaip besimokančios bendruomenės, mokytojų kaip mokinių, šiuolaikinio mokymosi būdų, mokymosi organizavimo ir aplinkų įvairovės, mokymosi ir gyvenimo mokykloje susiliejimo, kitokios valdymo kultūros. 

Registracija vyksta el. paštu sviemkkt@lrs.lt iki balandžio 21 d. 

Programa 

13.45 Dalyvių registracija. 

14.00 Įžanginis žodis. 

14.05 Geros mokyklos koncepcijos pristatymas. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Politikos skyriaus metodininkė dr. Vaiva Vaicekauskienė. 

14.20 Diskusija. 

16:00 Diskusijos pabaiga. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

SRDK siūlo nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. kitaip reguliuoti asmenų teisę savanoriškai draustis pensijai

Balandžio 16 d. posėdyje Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-808(2)), kuriuo siūloma apriboti asmenų teisę savanoriškai draustis pensijai, siekiant išvengti piktnaudžiavimo socialinio draudimo sistemos garantijomis atvejų. 

Šiuo metu pensiją gaunantys niekur nedirbantys asmenys gali pasididinti pensiją, sudarę savanoriško pensijų draudimo sutartį ir pagal ją mokėję fiksuotas įmokas. Tokia galimybė atsirado įsigaliojus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatoms, nustatančioms teisę pasirinkti palankesnį pensijos apskaičiavimo būdą (pagal vienos dalies formulę) tiems asmenims, kurie nuo 2013 m. sausio 1 d. įgyja teisę skirti pensiją iš naujo. 

Pagal projektą nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. savanoriškai draustis pensijų draudimu pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims galės privalomai nedraudžiami asmenys, jeigu jiems nėra paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija turint būtinąjį stažą. Savanoriškai draustis ligos ir motinystės pašalpoms galės tie patys asmenys, kokie nurodyti šiuo metu galiojančiose Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse. 

Projekte siūlomos nuostatos būtų taikomos sudarant valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo sutartis po 2014 m. rugsėjo 1 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo opozicijos lyderio A.Kubiliaus pranešimas: Ar Vyriausybė dujų sektoriuje siekia energetinės nepriklausomybės, ar tik įgyvendina „Gazprom“ planus?

Pasak Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, daugėja ženklų, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė III energetikos paketo nuostatų įgyvendinimą dujų sektoriuje tik imituoja. „Gazprom“ monopolija Lietuvoje gali išlikti nepajudinta. 

Kai prieš keletą metų XV Vyriausybė pradėjo šio sektoriaus pertvarką su perdavimo ir skirstymo tinklų atskyrimu pagal nuosavybę, atsirado galimybė susigrąžinti į valstybės rankas dujų magistralinių perdavimo tinklų valdymą. Tai buvo laikoma vienu svarbiausių pertvarkos tikslų, nes tik tokiu atveju matėme galimybę sukurti realiai ir be kokių nors trukdymų veikiančią konkurencingą dujų rinką su suskystintų dujų terminalu kaip alternatyviu dujų tiekėju. Tokių svertų sukūrimas leistų pasiekti ir dujų kainos vartotojams mažėjimą artimiausioje perspektyvoje, – sakė A. Kubilius. – Iki šiol matėme tokios politikos tęstinumą: kad ši Vyriausybė ruošiasi išpirkti Vokietijos koncerno E.ON turimas „Amber Grid“, „Lietuvos dujų“ ir LESTO akcijas ir telkia tam tikslui lėšas. „Amber Grid“ akcijų išpirkimas yra svarbiausias, nes po veiklų dujų sektoriuje atskyrimo, būtent ši naujai įkurta bendrovė tapo viso perdavimo tinklo savininke“. 

Tačiau dabar aiškėja, kad sutartis dėl E.ON turimų akcijų išpirkimo nebus pasirašyta iki šio mėnesio pabaigos. Tai aiškiai matyti iš to fakto, kad iki šiol nėra kreiptasi dėl leidimo atlikti šį sandorį į Konkurencijos tarybą, o tai turi būti padaryta prieš penkiolika dienų iki sandorio pasirašymo. Iki šio mėnesio pabaigos buvo svarbu pasirašyti sutartį dėl to, kad vėliau E.ON galės parduoti savo valdomas akcijas ne Vyriausybei, o per vertybinių popierių biržą. Tad Vyriausybė, jei ir toliau snaus, taip ir liks su nieko nelemiančiu 17 nuošimčių akcijų paketu „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujose“. 

Negana to, kad valdančioji koalicija iki šiol nesugebėjo priimti reikalingų įstatymų pataisų, kurios Vyriausybei palengvintų akcijų iš E.ON įsigijimą, naujai įkurta akcinė bendrovė „Amber Grid“ iki šiol nėra įtraukta į valstybei svarbių strateginių įmonių sąrašą, tad akcijų pirkėjams nebus keliami jokie apribojimai. Akcijas galės įsigyti bet kokios tariamai nepriklausomos, tačiau su „Gazprom“ susijusios įmonės ar kiti Rusijos juridiniai asmenys. Tuomet ir III energetikos paketo įgyvendinimo tikslas panaikinti dujų monopoliją gali likti nepasiektas. 

Kai matome tokį nieko gero nežadantį negebėjimą administruoti kasdienę veiklą, galima tik paklausti – ar tai dar vienas šios Vyriausybės visiško neveiksnumo įrodymas, ar matome gerai koordinuotą „Gazprom“ ir kitų Rusijos žinybų veiklos pavyzdį, kurio tikslas yra aiškus – ir toliau valdyti Lietuvos magistralinį dujų vamzdyną, tam panaudojant ne tik paties „Gazprom“ turimas „Amber Grid“ akcijas, bet ir įvairių tariamai nepriklausomų investuotojų, nuo kurių Lietuva nesirengia apsiginti, įsigyjamas akcijas“, – pažymėjo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas A. Kubilius. 

Šiuo metu E.ON valdo 38,9 proc. „Amber Grid“ akcijų, „Gazprom“ – 37,1 proc., Vyriausybė – 17,7 proc., smulkieji akcininkai – 6,6 proc. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas svarstys europinį Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų projektą

Seimui pristatytas europinio Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų projektas Nr. XIIP-1612, kuris parengtas siekiant įgyvendinti 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/77/ES dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų. 

Įstatymo projekto tikslas – suderinti muzikos kūrinių, sukurtų su žodžiais, autorių teisių apsaugos terminų taikymą Europos Sąjungos vidaus rinkoje, pagerinti garbaus amžiaus sulaukusių atlikėjų socialinę ekonominę padėtį, sudarant jiems sąlygas gauti pajamas už atlikimo įrašų, išleistų prieš 50 m., tolimesnį naudojimą, t.y. išleidimą, platinimą ir viešą paskelbimą“.

Pateiktu projektu siūloma pratęsti atlikėjų turtinių teisių galiojimo terminą į teisėtai išleistus arba viešai paskelbtus fonogramose užfiksuotus atlikimo įrašus nuo 50 iki 70 metų; pratęsti fonogramų gamintojų teisių galiojimo terminus į teisėtai išleistas arba viešai paskelbtas fonogramas nuo 50 iki 70 metų; nustatyti atlikėjams neatšaukiamą teisę kasmet gauti papildomą atlyginimą už fonogramose užfiksuotų atlikimo įrašų naudojimą, praėjus 50 metų po fonogramos išleidimo arba neišleistos fonogramos viešo paskelbimo; nustatyti atlikėjams neatšaukiamą teisę nutraukti sutartį, sudarytą su fonogramos gamintoju dėl turtinių teisių perdavimo arba suteikimo, praėjus 50 metų po to, kai fonograma buvo teisėtai išleista arba neišleista fonograma buvo teisėtai viešai paskelbta, jeigu fonogramos gamintojas neišleidžia į apyvartą pakankamo visuomenės poreikiams patenkinti parduoti skirtų fonogramų kopijų skaičiaus arba nepadaro fonogramų viešai prieinamomis laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku; nustatyti specialius autorių turtinių teisių galiojimo terminus į muzikos kūrinius, specialiai sukurtus su žodžiais. 

Projektui po pateikimo pritarė 62, susilaikė 1 Seimo narys. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – gegužės 8 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Teikiamomis pataisomis numatoma sumažinti korupcinių ryšių plitimo galimybes Kalėjimų departamente

Parlamentui pristatyti Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai (projektai Nr. XIIP-1329, Nr. XIIP-1330), kuriais siekiama užtikrinti pataisos pareigūnų pasirengimą vykdyti pareigas, į kurias jie skiriami, sumažinti korupcinių ryšių plitimo galimybes Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, sudaryti teisines prielaidas užtikrinant optimalų tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimą. 

Šios pataisos leistų užtikrinti skaidresnes tarnybos pratęsimo sąlygas, stiprinti atsakomybės už tarnybinius nusižengimus neišvengiamumą, tarnyboje išlaikyti didelę darbo patirtį turinčius pareigūnus. 

Pagal pristatytus pakeitimus bausmių vykdymo sistemos pareigūnams būtų įtvirtinamos papildomos socialinės garantijos (pvz., dėl sveikatos priežiūros ir medicininės reabilitacijos vykdymo tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir vidaus tarnybos pareigūnams). 

Teikiamame projekte taip pat siūloma numatyti, kad iš tarnybos pareigūnas būtų atleidžiamas sukakus 55 metams, o ne 50 metų, kaip yra šiuo metu. Pareigūnai, pradėję dirbti iki naujų nuostatų įsigaliojimo, turėtų galimybę rinktis dirbti iki 50 ar 55 metų. 

Po pristatymo už projektus balsavo 72 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Pritarus teisės aktų pakeitimams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma sugrįžti birželio 10 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. balandžio 16 d., trečiadienis

Seimo TS-LKD frakcijos nario R. J. Dagio pranešimas: „Nepriimtina pensijas kompensuoti tų pačių pensininkų pinigais“

Šiandien spaudos konferencijoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Šešėlinės vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys pažymėjo, kad žmonių socialinis saugumas glaudžiai susijęs su bendruoju valstybės saugumu. Tačiau, pasak parlamentaro, jei darysime tokias klaidas, kokias daro valdančioji dauguma, galutinai pakirsime žmonių pasitikėjimo savo valstybe pamatus. 

Praėjus dvejiems metams nuo valdančiosios koalicijos veiklos pradžios, galima įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) nuveiktus darbus. Deja, daugelis iš jų kelia daug klausimų ir neaiškumų. 

Jau aišku, kad ministerija valstybinio socialinio draudimo sistemos nereformuos, todėl artimiausiu laikotarpiu galima tikėtis tik santykinio pensijų mažėjimo, kas nuo 2012 m. jau vyksta“, – sakė R. J. Dagys. 

Pastaruoju metu išaiškėjo dar vienas ministerijos „šedevras“. Ministras Pirmininkas pažadėjo kompensuoti pensijas ir tai bus daroma iš „Sodros“ biudžeto. 

Tai reiškia, kad iš vienos pensininko kišenės pinigai bus išimti, į kitą – įdedami, ir bandoma paaiškinti, kad pinigų padaugėjo. Nejau valdžia mano, kad mūsų žmonės yra buratinai?.. – piktinosi parlamentaras. – Tokio socialinio cinizmo dar neteko matyti. Tai pasityčiojimas iš mūsų žmonių.“ 

Valstybinio socialinio draudimo fondas „Sodra“ yra atskiras nuo valstybės biudžeto, turintis didelius įsiskolinimus, kurie įvyko dėl tų pačių politikų veiklos, ypač – ministre būnant Vilijai Blinkevičiūtei. Viršplaninėmis „Sodros“ biudžeto lėšomis tą įsiskolinimą reikia mažinti. R. J. Dagio nuomone, jei norime vykdyti pažadą kompensuoti prarastas pensijas, tai turi būti daroma iš valstybės biudžeto. 

Šiai ekonominei nesąmonei iš esmės niekas neoponuoja ir aišku – kodėl. Parlamentaro nuomone, gal todėl, kad SADM skyrė 5 mln. litų įvairiems ekspertams, kad jie patylėtų. Ruoštų neaiškios kilmės dokumentus, už kuriuos būtų gausiai mokama. Pavyzdžiui, už darbo santykius reglamentuojančio teisės akto parengimą bus sumokėta 980 tūkst. litų. Už valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų projektą – 381 tūkst. litų ir t. t. Ministerija skyrė lėšų ir įvairiems viešiems pobūviams, vadinamiems viešomis diskusijomis, kurių biudžetai viršija 100 tūkst. litų. 

Puota maro metu, kai visai šeimos politikai, visoms ją kuriančioms ir puoselėjančioms nevyriausybinėms organizacijoms iš viso šiais metais skirta tik 500 tūkst. litų. Panašu, kad turime ne socialinių reikalų, o socialinio cinizmo ministeriją“, – apibendrino R. J. Dagys, primindamas visai neseną premjero Algirdo Butkevičiaus pažadą didinti pensijas, nepagrįstą nei konkrečiais skaičiais, nei planais, nes kol kas girdime tik šnekas. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos narės R. Juknevičienės pranešimas: „Krašto apsaugos ministras nesuvokia strateginių krašto gynybos prioritetų“

Seimo narė, šešėlinė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad pastarojo meto krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pasisakymai ir pasiūlymai kelia pagrįstą abejonę, ar adekvačiai yra suprantama pasikeitusi regiono ir Lietuvos saugumo situacija. 

Ministro pasisakymai dėl NATO pajėgų papildomo dislokavimo Lietuvoje, neva tai būtų tas pats, kaip „perpildyti puodą vandeniu“, neatlaiko jokios kritikos ir prieštarauja Lietuvos valstybės nacionaliniams interesams“, – sako R. Juknevičienė. 

Jos teigimu, neseniai politinės partijos susitarė, kad per artimiausius metus bus siekiama didinti gynybos biudžetą ir kad skiriami pinigai bus skiriami labai konkrečioms sritims, visų pirma – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms. 

Šiomis dienomis pasirodė informacija, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybė nutarė pirkti mokomuosius naikintuvus L-39, galimo pirkimo suma nėra skelbiama. 

Tokių pasiūlymų yra gavusi ir buvusi Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, tačiau tuomet buvo apsispręsta, kad mokomieji naikintuvai nėra prioritetinis įsigijimas, o karių apmokymams galima pasinaudoti naikintuvų nuoma. 

Toks sprendimas nėra prioritetinis šių dienų saugumo realijų kontekste, mokomieji naikintuvai nebūtų svarbiausia priemonė, jei reiktų ginti kraštą. Akivaizdu, kad išleisti pinigai būtų Sausumos pajėgų modernizavimo, rezervo rengimo sąskaita. Verta priminti, kad tokių orlaivių išlaikymas yra nepateisinamai brangus“, – pažymi šešėlinė krašto apsaugos ministrė. 

Ją taip pat stebina ir KAM siūlymas jau nuo 2015 m. gerokai padidinti aukščiausiųjų karininkų, įskaitant generolus ir pulkininkus, skaičių. Lyginant su 2014 m. generolų skaičių siūloma padidinti nuo 9 iki 12, o pulkininkų – nuo 30 iki 40. Taip pat ministras J. Olekas siūlo ženkliai padidinti kitų aukštesniųjų karininkų skaičius. 

Tuo metu didinti rengiamo rezervo skaičių nesiruošiama, nors šiandien tai yra svarbiausias klausimas po Sausumos pajėgų modernizavimo“, – pabrėžia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė R. Juknevičienė. 

Pasak jos, norą gyventi praeitimi rodo ir ministro pasiūlymai Seimui sugrąžinti žinybinę sveikatos priežiūros grandį, jau pakeistas įstatymas, uždraudžiant kariams papildomai dirbti, net ir esant tam tinkamoms aplinkybėms. 

Panašu, kad ši visuma nerimą keliančių sprendimų atsirado todėl, kad ministras J. Olekas turi visai kitus asmeninius prioritetus ir mažai gilinasi į strateginius krašto gynybos reikalus, sunkiai suvaldo sistemos atskirų grupių interesus“, – sako Seimo narė. 

Ji įsitikinusi, kad Ministras Pirmininkas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėtų atidžiau ir reikliau įvertinti žalingas krašto gynybos požiūriu pastarojo meto iniciatyvas ir jas stabdyti. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė