2014 m. vasario 20 d., ketvirtadienis

Kvietimas į konferenciją „Vilties prezidentui Stasiui Lozoraičiui – 90 metų“



Maloniai kviečiame 2014 m. kovo 1 d. (šeštadienį) į konferenciją „Vilties prezidentui Stasiui Lozoraičiui – 90 metų“.

Konferencija vyks 12:00 – 15:00 val.  Kauno įgulos karininkų ramovės Didžiojoje salėje (II aukštas.), A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas.



Konferencijos programa

Lietuvos Respublikos himnas
Įžanginis žodis
Svečių sveikinimai

Pranešimai:
1.    Knygos „Pusbrolis Motiejus. Knyga apie Stasį Lozoraitį iš jo laiškų ir pasisakymų“ autorius – Atkuriamojo Seimo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, Europos parlamentaras prof. Vytautas Landsbergis
2.    Prof. Vytauto Landsbergio knyga apie Vilties prezidentą Stasį Lozoraitį“ – Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė
3.    Stasio Lozoraičio tautiškumo ištakos“ – Stasio Lozoraičio giminaitė prof. Dalia Brazauskienė
4.    Diplomatai Lozoraičiai“ – Lozoraičių muziejaus direktorė dr. Asta Petraitytė – Briedienė
5.    Stasio Lozoraičio įamžinimas Lietuvoje“ – ambasadoriaus Stasio Lozoraičio atminimo pagerbimo komiteto pirmininkė Marija Garšvienė

Pasisakymai:
1.    LEU doc. aktorius Egidijus Mažintas
2.    atsargos majoras Gediminas Reutas

Apibendrinimas – Lietuvos Moterų lygos Kauno skyriaus pirmininkė doc. Meilutė Asanavičienė
Konferencijos moderatorius – majoras Donatas Mazurkevičius

Konferencijos organizatoriai:
Lietuvos moterų lyga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialas


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. vasario 10 d., pirmadienis

Kvietimas į konferenciją skirtą 65-osioms Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos metinėms paminėti



Maloniai kviečiame 2014 m. vasario 21 d. (penktadienį) į konferenciją skirtą 65-osioms Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos metinėms paminėti.

Konferencija vyks Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, Pamėnkalnio g. 13, Vilnius.

Konferencijos globėja
Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė


Konferencijos programa

17 val. – konferencijos pradžia
Konferencijos palaiminimas:  Jo Ekscelencija Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas
Sveikinimai: Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas

17.30 – 17.45
„Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui suvokimas (1934-2014)“
Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas.

17.45 – 18.00
„Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio Tarybos  Deklaracijos atsiradimo aplinkybės“
LGGRTC  vyr. specialistas Darius Juodis

18.00 – 18.15
„Istorinės atminties politika Lietuvoje: Lietuvos valstybingumo atraminiai taškai“
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Laurynas Kasčiūnas

18.15 – 18.30
„Kalinimo ir tremties keliais: ekspedicijos Sibire“
Bendrijos „Lemtis“ narys Tomas Kazulėnas

18.30 – 18.45
„Sibiro pamokos: ekspedicija Permės srityje“
Lietuvos šaulių sąjungos narė Sigita Bendikaitė Dzimidavičiūtė

18.45 – 19.00
Projektas „Trakinių partizanai“ – sėkminga laisvės kovų istorijos atminties įgyvendinimo praktika“
VU istorijos fakulteto doktorantas Norbertas Černiauskas.


„Istorija moko, kad kraujas niekada nebūna pralietas veltui. Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“ (ištrauka iš Lietuvos partizanų vado gen. Jono Žemaičio-Vytauto kalbos teisme Maskvos Butyrkų kalėjime 1953 m., kur buvo 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas).

Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS tarybos Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 metų sausio 12 d. priėmė įstatymą, kuriuo nustatė, kad 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija yra Lietuvos valstybės teisės aktas.

2009 m. kovo 12 d. Seimas priėmė deklaraciją, kuria pripažįstama, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis buvo kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

2010 m. gruodžio 2 d. Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją pasirašiusiems aštuoniems partizanams suteiktas signataro statusas.

LLKS deklaraciją pasirašė:
LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas generolas JONAS ŽEMAITIS-VYTAUTAS (1909-1954)
LLKS tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, gynybos pajėgų vadas pulkininkas ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS (1918-1957)
LLKS tarybos prezidiumo narys, visuomeninės dalies viršininkas pulkininkas JUOZAS ŠIBAILA-MERAINIS (1905-1953)
LLKS tarybos prezidiumo sekretorius majoras PETRAS BARTKUS-ŽADGAILA (1925-1949)
LLKS tarybos narys kapitonas ALEKSANDRAS GRYBINAS-FAUSTAS (1920-1949)
LLKS tarybos prezidiumo narys pulkininkas leitenantas LEONARDAS GRIGONIS-UŽPALIS (1905-1950)
LLKS tarybos narys kapitonas VYTAUTAS GUŽAS-KARDAS (1920-1949)
LLKS tarybos prezidiumo narys kapitonas BRONIUS LIESYS-NAKTIS (1922-1949)

2014 m. vasario 4 d., antradienis

Kvietimas į konferenciją „Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijai – 65“




Pakeliui į partizanų vadų suvažiavimą.   
Adolfas Ramanauskas-Vanagas (priklaupęs trečias iš kairės) 
ir Aleksandros Grybinas-Faustas (priklaupęs antras iš kairės) 
su apsaugos grupės partizanais.
Maloniai kviečiame 2014 m. vasario 17 d. (pirmadienį) į konferenciją „Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijai – 65“.

Konferencija vyks 14:00 val. Kauno įgulos karininkų ramovės Didžiojoje salėje (II aukštas.), A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas.






Konferencijos organizatoriai
Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Politinių kalinių ir tremtinių frakcija
Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrius
Kauno miesto Pedagogų kvalifikacijos centras

Konferencijos globėja
Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė


Konferencijos programa

14 val. – konferencijos pradžia
Sveikinimo žodis:
Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius
Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė

14.15 – 14.30
.„Partizanų laiškas Šventajam Tėvui Pijui XII“
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas Vytautas Grigaravičius

14.30 – 14.45 val.
„Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui suvokimas (1934-2014)“
Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas

14.45 – 15.00 val.
„Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio Tarybos  Deklaracijos atsiradimo aplinkybės“
LGGRTC vyr. specialistas Darius Juodis

15.00 – 15.15 val.
„Istorinės atminties politika Lietuvoje: Lietuvos valstybingumo atraminiai taškai“
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Laurynas Kasčiūnas

15.15 – 15.30 val.
„Vakarų radijo transliacijų vaidmuo Lietuvos laisvės kovoms“
VU istorijos fakulteto doktorantė, Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijos narė Inga Zakšauskienė

15.30 – 15.45 val.
Projektas „Trakinių partizanai“ – sėkminga laisvės kovų istorijos atminties įgyvendinimo praktika“
VU istorijos fakulteto doktorantas, Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijos pirmininkas Norbertas Černiauskas

15.45  val.  – moksleivių rašinių konkurso nugalėtojų apdovanojimas

16.00 val. – literatūrinė – muzikinė kompozicija „Argi būčiau kritęs, jei nebūčiau      mylėjęs“
Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos moksleiviai


1949 metų vasario mėnesį buvo sušauktas Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos. Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkeryje prasidėjo darbas. Jau pirmame posėdyje buvo nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS).

Kituose posėdžiuose buvo sudaryta LLKS vadovybė, svarstoma sąjūdžio politinė programa, ginkluotojo pasipriešinimo programa, taktika, sąjūdžio politinė, ideologinė, organizacinė ir kita veikla, LLKS statutas, partizanų uniformos, pareigų ir laipsnių ženklai. Priimti kreipimaisi į sąjūdžio dalyvius ir kitus Lietuvos gyventojus.

1949 metų vasario 16 dieną LLKS tarybos posėdyje priimta Deklaracija. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS, kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS tarybos Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 metų sausio 12 dieną priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos“, kuris nustatė šio dokumento statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.

LLKS deklaraciją pasirašė:


LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas generolas

LLKS tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, gynybos pajėgų vadas pulkininkas

LLKS tarybos prezidiumo narys, visuomeninės dalies viršininkas pulkininkas  

LLKS tarybos prezidiumo sekretorius majoras  

LLKS tarybos narys kapitonas  

LLKS tarybos prezidiumo narys pulkininkas leitenantas 

LLKS tarybos narys kapitonas  

LLKS tarybos prezidiumo narys kapitonas