 |
|
Pakeliui
į partizanų vadų suvažiavimą.
Adolfas
Ramanauskas-Vanagas (priklaupęs trečias iš kairės)
ir Aleksandros
Grybinas-Faustas (priklaupęs antras iš kairės)
su apsaugos grupės partizanais.
|
Konferencija vyks 14:00 val. Kauno įgulos
karininkų ramovės Didžiojoje salėje (II aukštas.), A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas.
Konferencijos organizatoriai
Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga
Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Politinių kalinių ir tremtinių
frakcija
Kauno miesto
savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrius
Kauno miesto
Pedagogų kvalifikacijos centras
Konferencijos globėja
Seimo narė Vincė
Vaidevutė Margevičienė
Konferencijos programa
14 val. – konferencijos pradžia
Sveikinimo žodis:
Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas
Tamkevičius
Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė
14.15 – 14.30
.„Partizanų laiškas Šventajam Tėvui Pijui XII“
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas Vytautas
Grigaravičius
14.30 – 14.45 val.
„Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui suvokimas
(1934-2014)“
Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas
14.45 – 15.00 val.
„Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos atsiradimo aplinkybės“
LGGRTC vyr. specialistas Darius Juodis
15.00 – 15.15 val.
„Istorinės atminties politika Lietuvoje: Lietuvos
valstybingumo atraminiai taškai“
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto dėstytojas dr. Laurynas Kasčiūnas
15.15 – 15.30 val.
„Vakarų radijo transliacijų vaidmuo Lietuvos
laisvės kovoms“
VU istorijos fakulteto doktorantė, Sovietinės okupacijos
tyrimo asociacijos narė Inga Zakšauskienė
15.30 – 15.45 val.
Projektas „Trakinių partizanai“ – sėkminga laisvės
kovų istorijos atminties įgyvendinimo praktika“
VU istorijos fakulteto doktorantas, Sovietinės
okupacijos tyrimo asociacijos pirmininkas Norbertas Černiauskas
15.45 val. –
moksleivių rašinių konkurso nugalėtojų apdovanojimas
16.00 val. –
literatūrinė – muzikinė kompozicija „Argi būčiau kritęs, jei nebūčiau mylėjęs“
Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos
moksleiviai
1949
metų vasario mėnesį buvo sušauktas Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas,
kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos. Stanislovo Mikniaus sodyboje
įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkeryje
prasidėjo darbas. Jau pirmame posėdyje buvo nutarta Lietuvos ginkluotojo
pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS).
Kituose
posėdžiuose buvo sudaryta LLKS vadovybė, svarstoma sąjūdžio politinė programa,
ginkluotojo pasipriešinimo programa, taktika, sąjūdžio politinė, ideologinė,
organizacinė ir kita veikla, LLKS statutas, partizanų uniformos, pareigų ir
laipsnių ženklai. Priimti kreipimaisi į sąjūdžio dalyvius ir kitus Lietuvos
gyventojus.
1949
metų vasario 16 dieną LLKS tarybos posėdyje priimta Deklaracija. Deklaracija
kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais
sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą,
suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS, kaip visuotinio organizuoto
ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą –
kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Lietuvos
Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS tarybos Deklaracijos reikšmę Lietuvos
valstybės tęstinumui, 1999 metų sausio 12 dieną priėmė Lietuvos Respublikos
įstatymą dėl „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 metų vasario 16
dienos Deklaracijos“, kuris nustatė šio dokumento statusą Lietuvos Respublikos
teisės sistemoje, pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą
teisės aktą.
LLKS deklaraciją pasirašė:
LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas generolas
LLKS tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas,
gynybos pajėgų vadas pulkininkas
LLKS tarybos prezidiumo narys, visuomeninės dalies
viršininkas pulkininkas
LLKS tarybos prezidiumo sekretorius
majoras
LLKS tarybos narys kapitonas
LLKS tarybos prezidiumo narys
pulkininkas leitenantas
LLKS tarybos narys kapitonas
LLKS tarybos prezidiumo narys
kapitonas
