Seimas plenariniame posėdyje nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnis, nenustatydamas draudimo ar nenumatydamas kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką, pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, jog Lietuvos valstybė – demokratinė respublika, Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, pagal kurią negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, taip pat kitoms Konstitucijos nuostatoms.
Už Seimo nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (projektas Nr. XIIP-3357(2) balsavo 105 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 1 parlamentaras.
„Yra akivaizdu, kad demokratinė visuomenė negali turėti jokio pagrįsto ir teisėto tikslo neleisti eiti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui pareigų, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, kuris yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo. Todėl abejotina, ar konstitucinės teisės į darbą apribojimas – neleidimas tiesioginiuose rinkimuose išrinktam valstybės politikui eiti savo pareigų yra proporcingas demokratinės visuomenės tikslui apsaugoti valstybę nuo galimos nusikalstamos veikos ar kitų pavojingų pažeidimų padarinių“, – teigiama priimtame nutarime.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
