2016 m. gegužės 21 d., šeštadienis

Dalinuosi savo kalba, pasakyta XXI TS-LKD Suvažiavime

Sveiki mieli Bendražygiai, 

Viena tremtinė man pasakė: „Jei neatsimeni, tai reiškia ir nebuvo“. 

Nuoširdžiai klausėmės, kaip jauna Ukrainos atstovė daugiamilijoninei Eurovizijos auditorijai DAINA priminė apie tai, kaip 1944 m. 240 tūkst. Krymo totorių buvo išvaryti iš gimtinės. Tie, kas norėjo, kad būtų pamiršta – supyko, reikalavo atšaukti balsavimo rezultatus. Pasirodo, daina ir atmintis – daug gali. 

Prisiminkim. 

1948 m. gegužės 22-osios paryčiais, visoje Lietuvoje žmonės savo sodybose ėmė busti nuo įnirtingo beldimo į duris – Sovietų Sąjunga pradėjo vieną didžiausių trėmimo operacijų kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). 

Buvo suformuota 30 ešelonų, į kuriuos sugrūsta 40 tūkst. žmonių. 11 tūkst. vaikų iki 16 metų vietoje žydinčių obelų ir saulės nutviekstų laukų, geltonuojančių pienėmis, matė gyvulinius vagonus, badą ir baisią artimųjų ir namų netektį. 

Komunistų partijos talkininkai įsivaizdavo, kad išvalė Lietuvą nuo darbščių lietuvių ir bus ramu, klestės, nes galės ramiai vogti, plėšti sodybas, perrašinėti Lietuvos istoriją. 

Iki šiol Lietuva neturi duomenų apie 1948 m. dviejų traukinių susidūrimą prie Ufos. Rusijos archyvai Lietuvai yra neprieinami. 

Tačiau pati apvaizda 1949 m. vasario 16 d. per apmirusią, sušalusią Lietuvą KGB panosėje surinko Lietuvos partizanų apygardų vadus į Radviliškį, kur jie pasirašė ir visam pasauliui išplatino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją. 

Keturi iš šio aštuoneto buvo mokytojai, rašė eilėraščius ir dainas. Jiems vadovavęs ketvirtasis mūsų valstybės Prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas, Maskvoje prieš sušaudant, Butyrkų kalėjime teismo posėdžio metu sakė: „Istorija moko, kad kraujas niekada nebūna pralietas veltui. Turiu viltį, jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus. (…) Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek laikau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus“. 

Sovietų atsakas į LLKS Tarybos deklaraciją buvo baisus – 1949 m. kovo 25-28 d. įvykdyta tremties operacija „Priboj“ („Bangų mūša“). Vien tik 9 tūkst vaikų iki 16 metų buvo ištremta iš gimtų namų amžiams. 

Ir džiaugsmo pliūpsnis komunistinėje spaudoje: „Lietuva išvalyta nuo buržuazinių nacionalistų.“ Centro komiteto įsaku apdovanoti partiniai aktyvistai ir KGB talkininkai. 

Pranašiški buvo Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto žodžiai – Lietuva po 50 metų atgavo nepriklausomybę. 

Norvegijos parlamento narys Ingvald Godol tuo metu lankydamasis Lietuvoje rašė: „Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, Sovietų Sąjunga iširo. Kartu su ja sunyko pats kruviniausias, kokį kada pasaulis matė, šios valstybės režimas. Pasaulis nustebęs stebėjo dramą: kartais susierzindamas, kartais su arogantišku smalsumu ir tam tikra simpatija. Neįtikėtinai daug pasaulio „išmintingųjų ir atsakingųjų“ tvirtino, kad Sovietų Sąjungos demontavimas yra katastrofa. Tačiau Vilniuje Lietuvos Parlamentas turėjo ypatingą kovos už laisvę lyderį – Vytautą Landsbergį, kuris nesileido nei sugundomas, nei paveikiamas spaudimo. Tai vienas drąsiausių ir labiausiai užsispyrusių lyderių pasaulio istorijoje. (…) 

Susitikęs su šiandienos laisvais Baltijos šalių piliečiais daugelis, taip pat ir vakariečių, norėtų pamiršti, ką jie palaikė lemtingaisiais 1990 ir 1991 metais.“ 

Sausio 13-ąją dvylika brolių ir baltas angelas Loreta žuvo palikę mums viltį – atmintis ir tiesa nugalės. 

Šiais metais, birželio 14 d., minėsime 1941 metais vykdytų tremčių 75 metų sukaktį. Tai dar viena netektimis paženklinta lietuvių tautos genocido diena. Minėdama šią sukaktį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga kviečia susiburti draugėn ir birželio 13 d. miestuose ir miesteliuose, prie paminklų bei memorialų tremtiniams ir Laisvės kovotojams iš ilgai degančių žvakelių sudėti žodį – LIETUVA, kad per naktį žvakelių šviesa liudytų ir primintų, anot poetės Renatos Šerelytės, „kad pasišildyti sugrįžtų egzodo, Sibiro ir bunkerių pulkai, gyvi ir mirę, moterys ir vyrai, gyvulinių vagonų vaikai.“ 

Ir dar turiu prašymą. Birželio 18 d. susitikime visi Kėdainiuose, XIII –oje Politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventėje. Pirmojoje dainų šventėje dalyvavęs Bernardas Brazdžionis sakė: „tai tautos EPAS“. 

Turime naują planą Lietuvai, šventą atmintį ir iš gulagų ir tremčių sugrįžusią amžiną viltį. 

Darykim tai, ko reikia Lietuvai, visi kartu, iš visos širdies dainuokim Lietuva su vaikais ir vaikaičiais, ir prašykim, kad Dievas padėtų įvykdyti planą. Jis tikrai taip ir padarys. 

Ačiū. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja