2014 m. liepos 22 d., antradienis

Seimo TS-LKD frakcijos, Seimo nario Kazio Starkevičiaus pranešimas: „Ar V. Gapšiui pavyko sugriauti jo išgalvotą „kortų namelį“?

Kazys Starkevičius
Praėjusią savaitę Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pranešimu spaudai sumanė paneigti mano pareikštą nuomonę, jog Vigilijus Jukna iš žemės ūkio ministro posto atsistatydino daugiau dėl neskaidraus ministro aplinkos žiedo nei dėl asmeninių priežasčių. Argumentai, kuriais V. Gapšys bando mano požiūrį paneigti, labiau nei abejotini. 

V. Gapšys teigia, kad su Augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovu buvo „atsisveikinta“ dėl nepalankių ministerijos Vidaus audito ataskaitoje pateiktų išvadų. Jeigu buvęs šios tarnybos vadovas Evaldas Čijauskas blogai vadovavo Augalininkystės tarnybai, kodėl jis paskirtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri taip pat yra labai svarbi institucija visai šaliai, vadovo pavaduotoju? 

Neatmestina prielaida, kad pagrindinė E. Čijausko atleidimo iš Augalininkystės tarnybos vadovo pareigų priežastis – ne Vidaus audito išvados, o tai, kad šis postas buvo reikalingas Darbo partijos įkūrėjo dešiniosios rankos, dabar Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės vyrui Sergejui Fedotovui. Manau, ši aplinkybė niekais paverčia V. Gapšio pranešimo teiginį, jog E. Čijauskas Augalininkystės tarnybai vadovavo todėl, kad yra europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio uošvis. Kaip sakoma, tėvų ir uošvių nepasirinksi, ir tuo spekuliuoti – tušti plepalai. 

Abejonių ir toliau kelia galimai neskaidrus UAB „Lietuvos žirgynas“ ir kitų Živilės Pinskuvienės kuruojamos srities valstybės įmonių (UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, UAB „Šilutės veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“) vadovų pakeitimas. Yra žinių, kad naujieji vadovai atleidinėja senus, patyrusius darbuotojus, į jų vietą sodindami „savus“, neturinčius reikiamo išsilavinimo ir patirties. 

Ž. Pinskuvienė, tapusi žemės ūkio viceministre, įsakė Žemės ūkio ministerijos Audito departamentui atlikti neeilinę UAB „Lietuvos žirgynas“ patikrą, pakeitė šios įmonės valdybą, save pasiskirdama valdybos pirmininke. Valdybą „sustiprino“ sau palankia sudėtimi, į ją įtraukdama ministerijos Teisės departamento patarėją širvintiškį Jurijų Kornijenko. 

Gerbiamasis V. Gapšys kaip didžiausią buvusio žirgyno direktoriaus Edgaro Jenino kaltę pateikia faktą, kad už paslaugas gardų nuomai buvo išmokėtos didelės sumos, tačiau nei ministerijos auditoriai, nei valdybos nariai atleisdami direktorių neįsigilino ar nenorėjo įsigilinti, kiek žirgų buvo laikoma pas ūkininką Artūrą Kondratavičių ir koks vieno žirgo laikymo mėnesio įkainis. Paskaičiavus pasidaro aišku, kad jokio kriminalo čia nėra: vieno žirgo laikymas pas ūkininką per mėnesį atsieina tik 50 Lt, tuo tarpu vieno žirgo laikymo žirgyne kainos vidurkis per mėnesį siekia beveik 400 Lt. Reikėtų priminti, kad tokia tvarka ir įkainiai žirgyne taikomi jau daug metų, ir nė vienai kontroliuojančiai institucijai tai neužkliuvo, E. Jeninas tik tęsė tai, kas jau buvo tapę tradicija, naudinga pačiam žirgynui. 

Svarstant audito pažymą valdybos posėdyje, su kuria E. Jeninas net nebuvo supažindintas (motyvuota, esą ji dar nebaigta), į esminius klausimus nebuvo kreipiamas dėmesys ir direktorius atleistas ne už pažeidimus, o valdybos sprendimu. 

Tenka daryti išvadą, kad ir patikra, ir pateikta pažyma buvo tik dėl akių, norint pavaizduoti, kad direktorius blogai dirba. Kodėl tada prieš mėnesį vykusiame valdybos posėdyje, kuriam pirmininkavo tuometinis viceministras R. Šatkauskas, po Valstybės kontrolės bei ministerijos planinio audito E. Jeninui nebuvo pareikšta jokių pastabų, o už gerus veiklos rezultatus buvo paskirtas 60 proc. atlyginimo priedas. Kaip tai suprasti, pone V. Gapšy, ar tai nekvepia susidorojimu su E. Jeninu? 

Absurdiškas ir V. Gapšio retorinis klausimas „kur ir už kiek po visų Lietuvos žirgynų priedanga iškeliauja veisliniai kumeliukai? Manau, kad tik šios srities specialistas žino, kas būna, kai kartais reikia svetimą kumeliuką, likusį be motinos, priskirti kitai kumelei... 

Galiausiai V. Gapšiui, toliau tuščiai eskaluojančiam vadinamąją „mailiaus bylą“, reikėtų priminti, kad teismas visiškai išteisino šioje byloje įtariamaisiais buvusius asmenis ir niekam jokie kaltinimai nebuvo pareikšti. Savo užuominomis gerbiamasis oponentas matyt norėjo padaryti kuo didesnį įspūdį tiems, kas nežino tos bylos esmės. 

Baigdamas gerb. V. Gapšiui noriu pasakyti, kad klaidų darome visi, tačiau skirtumas tas, kad vieni jas daro iš nežinojimo ar nepatyrimo, kiti – sąmoningai siekdami naudos sau ar saviškiams.