LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETO VEIKLOS
(nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) III
sesijoje ir neeilinės sesijos
(nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. sausio 24 d.)
A T A S K A I T A
Ataskaitai bendru sutarimu
pritarta 2014-03-12 Komiteto posėdyje protokolas
Nr. 113-P-3
I. Komiteto sudėtis
1 lentelė
Komiteto posėdžių lankomumas
2
lentelė
Eil.
Nr.
|
Vardas, pavardė
|
Posėdžių
skaičius
|
Praleistų
posėdžių
skaičius
|
Iš jų be pateisinamos priežasties
|
1
|
Virginija Baltraitienė
|
24
|
2
|
–
|
2
|
Milda Petrauskienė
|
24
|
1
|
–
|
3
|
Agnė Bilotaitė
|
24
|
9
|
–
|
4
|
Valentinas Bukauskas
|
24
|
6
|
–
|
5
|
Petras Gražulis
|
24
|
4
|
–
|
6
|
Vanda Kravčionok
|
24
|
2
|
–
|
7
|
Vincė Vaidevutė Margevičienė
|
24
|
5
|
–
|
8
|
Albinas Mitrulevičius
|
24
|
–
|
–
|
9
|
Algis Strelčiūnas
|
24
|
–
|
–
|
10
|
Povilas Urbšys
|
24
|
3
|
–
|
Iš
viso:
|
24
|
32
|
–
|
Kaip matome iš 2 lentelės
duomenų du Komiteto nariai nepraleido nei vieno posėdžio.
II. Komiteto veiklos kiekybinė charakteristika
I. Ataskaitinio
laikotarpio komiteto veiklos bendroji informacija
3 lentelė
1. Įstatymų ir
kitų teisės aktų projektų svarstymas
|
||
1.1
|
Seimo pavedimai komitetui:
iš jų kaip pagrindiniam komitetui
kaip papildomam komitetui/savo iniciatyva
|
88
42
46
|
1.2
|
Teisės aktų,
įgyvendinančių ES teisės aktus, projektų svarstymas
|
2
|
1.3
|
Komiteto
iniciatyva pateiktos išvados (ES)
|
2
|
1.4
|
Komiteto
iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui
|
2
|
2. Posėdžiai ir
klausymai
|
||
2.1
|
Komiteto
posėdžiai:
Iš jų
išvažiuojamieji
Bendri posėdžiai
su kitais komitetais
|
24
-
-
|
2.2
|
Klausymai
|
2
|
3. Parlamentinė
kontrolė
|
||
3.1
|
Svarstyta
Parlamentinės kontrolės klausimų
|
7
|
4. Pareiškimų ir
raštų nagrinėjimas
|
||
4.1
|
Gauta pareiškimų,
raštų ir kitų dokumentų/ pavedimų
|
375/376
|
4.2
|
Parengta atsakymų
ir raštų/pavedimų
|
148/154
|
5. Renginiai
|
||
5.1
|
Surengta
konferencijų, seminarų, diskusijų
|
1
|
5.2
|
Kiti renginiai
(pasitarimai dėl pateiktų įstatymų projektų )
|
11
|
6. Tarptautiniai
ryšiai
|
||
6.1
|
Surengta vizitų
|
1
|
6.2
|
Priimta
delegacijų
|
1
|
Seimo
pavedimai Komitetui ir įstatymai, kurie buvo priimti III sesijoje
Komiteto darbo krūvio palyginimas su kitais
Seimo komitetais pagal priskirtus svarstyti teisės aktus (4-5 lentelės)
Pavedimai
komitetams
4
lentelė
Pavedimai pagrindiniam komitetui
5 lentelė
Pavedimai papildomam komitetui 6
lentelė
Pavedimai
komitetams
7 lentelė
Pavedimai komitetams III sesijoje
|
Pavedimai komitetams III sesijoje
|
Pavedimai pagrindiniam komitetui III sesijoje
|
Pavedimai papildomam komitetui III sesijoje
|
Pavedimai pagrindiniam komitetui III sesijoje
|
Pavedimai papildomam komitetui III sesijoje
|
Pavedimai komitetams III sesijoje
|
AAK
|
4,6%
|
5,1%
|
4,0%
|
17
|
11
|
28
|
ADK
|
3,6%
|
1,8%
|
5,8%
|
6
|
16
|
22
|
BFK
|
9,7%
|
7,6%
|
12,4%
|
25
|
34
|
59
|
EKK
|
5,8%
|
7,9%
|
3,3%
|
26
|
9
|
35
|
ERK
|
0,8%
|
0,3%
|
1,5%
|
1
|
4
|
5
|
IVPK
|
2,6%
|
1,5%
|
4,0%
|
5
|
11
|
16
|
KRK
|
3,5%
|
1,5%
|
5,8%
|
5
|
16
|
21
|
NSGK
|
3,0%
|
2,7%
|
3,3%
|
9
|
9
|
18
|
SRDK
|
13,4%
|
17,8%
|
8,0%
|
59
|
22
|
81
|
SRK
|
5,8%
|
5,1%
|
6,5%
|
17
|
18
|
35
|
ŠMKK
|
4,0%
|
4,5%
|
3,3%
|
15
|
9
|
24
|
TTK
|
22,3%
|
25,7%
|
18,2%
|
85
|
50
|
135
|
URK
|
3,6%
|
4,2%
|
2,9%
|
14
|
8
|
22
|
VVSK
|
14,5%
|
12,7%
|
16,7%
|
42
|
46
|
88
|
ŽTK
|
2,8%
|
1,5%
|
4,4%
|
5
|
12
|
17
|
100,0%
|
100,0%
|
100,0%
|
331
|
275
|
606
|
Komitetas III (Rudens)
gavo 88 pavedimus svarstyti teisės aktus iš jų 42 kaip pagrindinis komitetas ir
46 kaip papildomas komitetas. Pagal Seimo pavedimų skaičių III sesijoje,
Komitetas buvo antroje vietoje po Teisės ir teisėtvarkos komiteto.
III Seimo sesijoje buvo
priimti šie svarbūs teisės aktai, kuriems Komitetas buvo paskirtas pagrindiniu:
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3, 6, 7, 10, 11,
13, 14, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 9 straipsnio pripažinimo
netekusiu galios įstatymas XII-587;
Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas XII-586;
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3, 6, 7, 10, 11,
13, 14, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 9 straipsnio pripažinimo
netekusiu galios įstatymas XII-587;
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo įstatymas
XII-588;
Vietos savivaldos įstatymo 11, 13, 14 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas XII-610;
Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo ir
papildymo įstatymas XII-611;
Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo
įstatymas XII-612;
Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo
įstatymas XII-731;
Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymas XII-614;
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 7 ir 9
straipsnių pakeitimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas XII-623;
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 9
straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas XII-624;
Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo papildymo įstatymas
XII-687;
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo
apmokėjimo įstatymo priedėlio papildymo įstatymas XII-688;
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 10 straipsnio
pakeitimo įstatymas XII-689;
Regioninės plėtros įstatymo 13 straipsnio papildymo ir
pakeitimo įstatymas XII-690;
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo
9 straipsnio pakeitimo įstatymas XII-691;
Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo
įstatymas XII-692;
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3,
5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir
papildymo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymas XII-744;
Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio pakeitimo
įstatymas XII-616.
Trumpai apie svarbiausius priimtus įstatymų:
Vietos savivaldos įstatymo
11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-610, kuriuo nustatyta, kad kiekvieno
savivaldybės tarybos nario balsavimai bus skelbiami savivaldybių interneto
tinklapiuose, komitetų posėdžių metu bus daromi garso įrašai, kurie saugomi
informacinėse laikmenose, reglamentuojamas tarybos nario nusišalinimas. Šiuo
teisės aktu siekiama suteikti savivaldybės tarybos narių veiklai daugiau
skaidrumo, padidinti tarybos narių asmeninę atsakomybę, sudaryti geresnes sąlygas
ir skatinti rinkėjus domėtis savo išrinktų politikų veikla.
Vietos savivaldos įstatymo
33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-611, kuriuo pratęsta gyvenamųjų vietovių
bendruomenių atstovų – seniūnaičių kadencija nuo 2 iki 3 metų, savivaldybių
taryboms sudaroma galimybė kompensuoti kai kurias seniūnaičių išlaidas,
susijusias su jų veikla. Šiuo įstatymu sustiprintas seniūnaičių statusas,
sudarytos geresnės sąlygos gyvenamųjų vietovių bendruomenėms turėti aktyvų savo
atstovą.
Rinkimų įstatymai tai:
Vyriausiosios rinkimų
komisijos įstatymo 3, 6, 7, 10, 11, 13, 14, 17 straipsnių pakeitimo ir
papildymo bei 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas XII-587.
Šiuo įstatymu patikslinti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai skelbti
informaciją apie rinkimus: nustatyta, kad Komisija neribotą laiką skelbia
informaciją apie rinkimus ir referendumus, jų rezultatus, rinkimuose
dalyvavusius kandidatus; Komisija rūpinasi ne tik Lietuvos Respublikos piliečių
ir asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, lavinimu, bet ir jų informavimu apie
rinkimus; teikia jiems informaciją apie jų dalyvavimą rinkimuose.
Įstatyme nustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas rinkimų
komisijų nariams; apibrėžta, kokiais atvejais asmuo nelaikomas nepriekaištingos
reputacijos.
Įstatyme pakeistas Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo laikas ir
tvarka: Komisija bus sudaroma po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus
ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų; komisijos narius Seimas skirs
slaptu balsavimu (atsisakyta burtų traukimo); be Teisingumo ministro ir
Lietuvos teisininkų draugijos į komisijos sudėtį kandidatūras teiks Respublikos
Prezidentas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaita Seimui bus teikiama ne
vieną kartą per metus, o po kiekvienų rinkimų ir referendumų.
Prezidento rinkimų
įstatymo pakeitimo įstatymas XII-586, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo
pakeitimo įstatymas XII-588.
Šiuose įstatymuose nustatyta, kad:
- už darbą yra atlyginama ir balsavimo komisijoms, kurios yra sudaromos
diplomatinėse atstovybėse ir konsulatuose – tai pagerins balsavimo komisijų
darbuotojų darbą ir motyvaciją;
- rinkėjų pavėžėjimas apmokamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų – tai
pagerins rinkėjų iš kaimiškųjų vietovių susisiekimą su rinkimų komisijomis
balsavimo dieną;
- reikalavimas rinkimų komisijos nariui turėti nepriekaištingą reputaciją –
užtikrins aukštesnius reikalavimus rinkimų komisijų nariams;
- nuostatos dėl paramos rinkimų komisijoms papildomos naujomis nuostatomis
dėl valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo (sutartys su
darbuotojais; valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartis)
– aiškiau reglamentuojama kas ir kaip turi sudaryti sutartis dėl darbuotojų
samdos, valstybės biudžeto lėšų rinkimams naudojimo;
- keičiasi savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimo
tvarka (numatomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai) – palengvinama darbo laiko
apskaita ir atskaitomybė;
- rinkėjų sąrašus elektroninių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji
rinkimų komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju – užtikrinamas
nuolatinis rinkėjų sąrašų atnaujinimas;
- rinkėjo pažymėjimą pakeičia rinkėjo kortelė – informacinė pažyma,
vardinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose, kurio tikslas – informuoti rinkėją;
- galimybė rinkėjui balsuoti kitoje apylinkėje, kai abi apylinkės yra
prisijungusios prie Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos –
rinkėjui sudaroma galimybė balsuoti kitoje apylinkėje;
- kandidatus rinkimuose į Europos Parlamentą gali kelti ir visuomeninis
rinkimų komitetas, reglamentuojamas jo sudarymas ir statusas – įgyvendinamas
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas,
rinkėjams užtikrinama galimybė balsuoti ne tik už partijas, bet ir už kitus subjektus;
- partijoms ir rinkimų komitetams, norintiems kelti kandidatų sąrašus,
reikia gauti 10 000 rinkėjų palaikymą – užtikrins visų rinkimuose dalyvaujančių
subjektų lygiateisiškumą, sudarys galimybes rinkimų subjektams susitikti su
rinkėjais ir gauti jų palaikymą parašų rinkimo metu.
- rinkimų užstatas grąžinamas tik nesant pažeidimų, surinkus rinkimuose ne
mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų ir pateikus
politinės kampanijos finansavimo ataskaitą – skatins rinkimuose dalyvaujančias
partijas ir visuomeninius rinkimų komitetus nedaryti pažeidimų;
- balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai
rinkimų komisijai elektroniniu būdu saugiomis elektroninio ryšio priemonėmis –
užtikrinamas operatyvus duomenų perdavimas;
- balsavimo paštu vokus apylinkių rinkimų komisijoms perduoda savivaldybių
rinkimų komisijos – ši funkcija perimta iš pašto, užtikrinta didesnė
savivaldybių rinkimų komisijų atsakomybė;
- protokolų išrašų pateikimas rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos
nariams – užtikrina skaidrumą ir informuotumą.
Siūlomos nuostatos užtikrins geresnę rinkimų komisijų narių atranką,
rinkimų komisijų darbo organizavimo ir lėšų panaudojimo apskaitą, išplečia
rinkimų komisijų darbe naudojamų elektroninių ryšio priemonių panaudojimo
galimybes, sudaro galimybes kandidatų sąrašus teikti ne tik partijoms, bet ir
visuomeniniams rinkimų komitetams, nustato griežtesnes rinkimų užstato atgavimo
sąlygas, patikslina balsų skaičiavimo protokolų sudarymo tvarką. Šie pakeitimai
suvienodina rinkimų įstatymuose esančias panašias rinkimų organizavimo
procedūras, užtikrina skaidresnes rinkimų organizavimo procedūras.
Politinių partijų
įstatymo pakeitimo įstatymas XII-614, Gyventojų turto
deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 ir 5
straipsnių pakeitimo įstatymas XII-623, Gyventojų
turto deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 9 straipsnių papildymo ir pakeitimo
įstatymas XII-624.
Politinių partijų įstatyme padidintas iki 2 000
būtinas partijos steigėjų skaičius. Kita vertus, nustatyta, kad iki šio
įstatymo įsigaliojimo įsteigta politinė partija, kurios narių skaičius
neatitinka Politinių partijų įstatymo nustatyto minimalaus politinės partijos
narių skaičiaus, turi teisę per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos
pasiekti, kad politinės partijos narių skaičius atitiktų Politinių partijų
įstatymo nustatytą minimalų partijos narių skaičių, taip pat reorganizuoti
politinę partiją, įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti rinkimų ir referendumo
politinėse kampanijose, gali kelti kandidatus rinkimuose, gauti valstybės
biudžeto asignavimus. Jeigu pasibaigus 2 metų terminui politinė partija
neatitinka Politinių partijų įstatymo nustatyto minimalaus politinės partijos
narių skaičiaus, politinė partija likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso nustatyta tvarka.
Siekiant politinių partijų finansavimo skaidrumo
apribota partijos nario mokesčio dydis. Įstatyme nustatyta, kad Politinės
partijos narys per metus politinei partijai gali sumokėti nario mokestį,
neviršijantį 20 paskelbto praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžių. Bendra politinės partijos
nario mokesčio politinei partijai suma per metus negali viršyti 10 procentų
politinės partijos nario deklaruotų praėjusių kalendorinių metų metinių pajamų.
Jeigu bendra politinės partijos nario mokesčių politinei partijai suma per
metus viršija 1 200 Lt, politinės partijos narys privalo deklaruoti savo turtą
ir pajamas. Prieš priimdamas politinės partijos nario mokestį, kurio suma per
metus viršija 1 200 Lt, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo
Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje patikrina, ar politinės
partijos nario mokestis atitinka šio įstatymo reikalavimus dėl jo dydžio.
Priimamas tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantis nario mokestis. Šio
įstatymo reikalavimų neatitinkantis nario mokestis laikomas neleistinu
politinės partijos finansavimo šaltiniu.
3. Parlamentinė kontrolė
2013 spalio 9 d. Komitetas
posėdyje išklausė Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo
Šarmavičiaus informaciją apie aktualijas valstybės tarnyboje.
2013 m. spalio 9 d. Komitetas posėdyje aptarė valstybės
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus. Komiteto nariai atkreipė
dėmesį, kad nemažai valstybės institucijų iš valstybei priklausančių patalpų
persikelia į modernius A ir B klasės verslo centrus. Kyla pagrįstas klausimas
dėl racionalaus valstybės turto bei finansinių lėšų panaudojimo.
Lietuvos
Respublikos Finansų ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą,
įformintą Vyriausybės kanclerio 2013 m. spalio 15 d. rezoliucija Nr. 9-4258 dėl
valstybės institucijoms nuomojamo turto, teikiame asignavimų valdytojų, kurie
2013 m. yra suplanavę asignavimus ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo
turto nuomai, sąrašą ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2013 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 420 pateikė Lietuvos Respublikos Seimui
išvadą dėl Vyriausybės pateikto svarstyti Centralizuotai valdomo valstybės
turto valdytojo įstatymo projektą Nr. XIP-3944 ir su juo susietų įstatymų
pakeitimo projektus, Manome, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus pateiktus
įstatymų projektus ir visa apimtimi veikiant Valstybės turto informacinės
paieškos sistemai, bus sudaryta galimybė centralizuotai teikti informaciją apie
valstybės institucijų iš privačių asmenų nuomojamą nekilnojamąjį turtą bei su
nuomojamu nekilnojamuoju turtu patiriamas sąnaudas.
2013 m. spalio 16 d. Komitetas posėdyje svarstė problemas dėl didelių nebaigtų statybų tiek
savivaldybėse, tiek ir valstybės sektoriuje apimčių. Komiteto nuomone, didžiąja
dalimi šią problemą sąlygoja pernelyg centralizuota asignavimų kapitalo
investicijoms, skiriamų savivaldybėms per Valstybės investicijų programą,
planavimo sistema, per žemas savivaldybių savarankiškumo šioje srityje lygis,
nesudarymas joms galimybių taikyti netradicinius būdus ir priemones.
Komitetas nutarė kreiptis į Vyriausybę siūlydamas apsvarstyti galimybę
taikyti šias naujas priemones: 1) leisti savivaldybėms joms numatytus
(paskirtus) Valstybės investicijų programoje asignavimus kapitalo investicijoms
naudoti ne tik savivaldybės objektų statybai ar remontui, bet ir atsiskaityti
su rangovais, kurie savo ir/ar skolintomis lėšomis per ženkliai trumpesnį, nei
numatyta laiką, pastatė ar suremontavo planuotą objektą ir nustatyta tvarka
perdavė jį eksploatuoti savivaldybei; 2) mažinti centralizaciją ir didinti
savivaldybių savarankiškumą bei jų atsakomybę planuojant ir naudojant
asignavimus kapitalo investicijoms, skiriamus joms iš valstybės biudžeto (per
Valstybės investicijų programą ir kitas programas): numatyti valstybės biudžete
savivaldybėms tam tikros apimties tikslinės paskirties asignavimus kapitalo
investicijoms, pagal metodiką (kriterijus) šiuos asignavimus paskirstyti visoms
savivaldybėms, nustatyti privalomus reikalavimus šių asignavimų planavimui ir
naudojimui (pvz. nustatyti, kokią dalį šių asignavimų privalu naudoti naujai
statybai (naujiems objektams)), suteikti diskreciją pačioms savivaldybėms
rengti, tvirtinti ir įgyvendinti investicinių
projektų, kuriems naudojami šios paskirties asignavimai, programą (planą),
numatyti atsiskaitymo už šios investicinių projektų programos (plano)
įgyvendinimą ir valstybinės priežiūros, kaip naudojami šios paskirties
asignavimai tvarką, taip pat savivaldybės ir konkrečių atsakingų asmenų
atsakomybę už padarytus pažeidimus.
2013 m. spalio 16 d. išklausė Vidaus reikalų
ministerijos informaciją apie 2012 m. pasiektą pažangą, taikant
„vieno langelio“ principą viešojo administravimo institucijose ir įstaigose bei
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Vidaus reikalų ministerijos
informacija apie Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių
komiteto ( toliau – Komiteto) 2012 m. kovo 21 d. posėdyje priimtų sprendimų
vykdymą ir jai pritarė ir nutarė toliau tęsti parlamentinę kontrolę dėl vieno
langelio principo taikymo ir priemonių plano vykdymo.
2013 m. spalio 27 d. raštu Nr.
S-2013-8944 Komitetas, atsižvelgdamas į gyventojų nepasitenkinimą dėl
daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos
Vyriausybę prašydamas pateikti siūlymus dėl daugiabučių gyvenamųjų namų
administravimo teisinio reglamentavimo tobulinimo.
Vyriausybės
pavedimu Aplinkos ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo
ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų
savininkų bendrijų įstatymo 2, 1, 8 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymo projektus, kurių tikslas - suderinti Lietuvos Respublikos vietos
savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Lietuvos
Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų
bendrijų įstatymo nuostatas ir nuosekliai reglamentuoti savivaldybėms priskirtos
funkcijos vykdyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų,
jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Civilinio kodekso nustatyta
tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios
su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir
kontrolę įgyvendinimą.
2013 m. gruodžio 4 d. išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie Regioninę dimensiją
2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos įsisavinimo laikotarpiu:
ES ir nacionalinius teisės aktus, regioninei plėtrai skiriamos paramos dydį ir
paskirstymo principus, tikslinių teritorijų išskyrimą, regioninės plėtros planus
ir jų reikšmę, apskričių regioninės plėtros tarybų vaidmenį ir įgaliojimus ir nutarė:
1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ne mažiau kaip 15 proc.
2014–2020 m. Europos Sąjungos paramos laikotarpio Veiksmų programoje planuojamų
lėšų paskirstyti taikant regioninės projektų atrankos mechanizmą, kaip numatyta
Nacionalinės pažangos programoje, pavedant ministerijoms pagal kompetenciją
rengiančioms Veiksmų programos atitinkamas dalis ir įgyvendinančius dokumentus
užtikrinti šio sprendimo įgyvendinimą.
2. Pasiūlyti Žemės ūkio ministerijai ne
mažiau kaip 4 proc. nuo 2014–2020 finansinio laikotarpio Europos žemės ūkio
fondo kaimo plėtrai lėšų skirti pagrindinių paslaugų prieinamumui ir
infrastruktūrai kaimo vietovėse (iki 1000 gyventojų) gerinti ir šias lėšas
įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos rengiamą Nacionalinės pažangos programos
prioriteto „Regioninė plėtra“ įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą.
2013 m. gruodžio 4 d. posėdyje
išklausė Vyriausybės kanclerio ir Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie
racionalų viešojo administravimo institucijų pareigybių skaičių bei darbo
užmokesčio finansavimo planavimą.
5. Renginiai
5.1. Surengta
konferencijų, seminarų, diskusijų:
Rudens sesijos metu lapkričio 24-25
dienomis Lietuvos Respublikos Seime vyko Lietuvos pirmininkavimo
parlamentinio matmens renginys – Aplinkos apsaugos komitetų ir Valstybės
valdymo ir savivaldybių komitetų pirmininkų susitikimas. Susitikimo tema
„Makro-regioninės strategijos. Jų plėtra ir perspektyvos“. Susitikime dalyvavo
Europos Sąjungos valstybių narių bei šalių kandidačių nacionalinių parlamentų,
Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovai. Pagrindinės susitikimo
temos: makro-regioninių strategijų
reikšmė, plėtra, perspektyvos bei jų aplinkosauginis matmuo. Europos Sąjungos
strategija dėl Dunojaus regiono ir Baltijos jūros regiono strategija, kurias įgyvendinant
dalyvauja per 20 Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių, yra
pirmieji tokio pobūdžio bendradarbiavimo pavyzdžiai. Ši veikla grindžiama idėja,
kad aplinkosaugos, ekonomikos ar saugumo problemas, su kuriomis susiduria
konkretūs regionai, geriausia spręsti bendromis jėgomis. Parlamentų komitetų pirmininkų susitikime buvo pristatyti Europos
Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos metinio forumo rezultatai,
diskutuojama apie šios bei Dunojaus makro-regioninės strategijų įgyvendinimo
patirtį ir kitų, dar rengiamų strategijų, vystymo galimybes. Europos Komisijos
ir Europos Parlamento atstovai pristatė makro-regioninių strategijų reikšmę bei
tolesnės plėtros perspektyvas. Susitikimo dalyviai aptarė, kaip įgyvendinant
makro-regioninines strategijas efektyviau išnaudoti Europos Sąjungos finansinių
priemonių teikiamas galimybes ir bendromis valstybių pastangomis pasiekti
maksimaliai geriausių rezultatų. Susitikimo gale buvo priimtos susitikimo išvados, kurios išsiųstos
Europos Parlamentui, Europos Komisijai, o taip pat ir visiems ES šalių
parlamentams.
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1 Vizitai:
2013 m. lapkričio 27 d. Komiteto
pirmininkė Virginija Baltraitienė ir Albinas Mitrulevičius bei patarėja Rasa
Mačiulytė Briuselyje (Belgijos Karalystė) dalyvavo Europos Parlamento
Regioninės plėtros komiteto (REGI) posėdyje dėl Europos Sąjungos sanglaudos
politikos.
6.2. Priimta delegacijų
2013 spalio 14 d. Komitetas priėmė
Moldavijos Respublikos savivaldybių delegaciją.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
