Konferencijos „Neparduok savęs: prevencija prieš prekybą žmonėmis“ rezoliucija

KONFERENCIJOS
„NEPARDUOK SAVĘS: PREVENCIJA PRIEŠ PREKYBĄ ŽMONĖMIS“
R E Z O L I U C I J A

2010 m. gegužės 26 d. , Vilnius

Konferencija,
- išklausiusi ekspertų bei kitų organizacijų, vykdančių informacinę švietėjišką veiklą prieš prekybą žmonėmis,
- aptarusi prevencinių priemonių įgyvendinimo problemas, metodus bei programas;
- atkreipdama dėmesį į tai, kad būtinas glaudus ryšys tarp valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, svarbi mokinių, jų tėvų ir pedagogų sąveika;
- įvertinusi grėsmę, kad be žinios dingusių vaikų vis nemažėja,

siūlo:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei užtikrinti Valstybinės prekybos žmonėmis ir prevencijos ir kontrolės programos 2009 – 2012 metų programos finansavimą bei pastovų prekybos žmonėmis reintegracijos procesą ir tobulinti vaikų, nelankančių mokyklą ir dingusių be žinios, apskaitos sistemą, taip pat aktyvinti jų paieškos procesą.

2. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai, įgyvendinant prevencines programas, organizuoti šviečiamojo pobūdžio akcijas (soc. reklama, edukacinių filmų kūryba, lankstinukų leidyba) bendrojo lavinimo ir specialaus ugdymo įstaigose; kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis inicijuoti paskaitas brandaus lytiškumo tema.

3. Lietuvos žurnalistų sąjungai sugriežtinti kontrolę dėl neigiamos informacijos vaikams žiniasklaidoje pateikimo, vaikų pornografinių ir erotinių nuotraukų internete ir kitose žiniasklaidos priemonėse platinimo.

4. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su nevyriausybinėms organizacijomis aktyvinti socialinę reabilitaciją ir reintegraciją asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis.

5. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai ir Dingusių žmonių šeimų paramos centrui vykdyti informacinę švietėjišką veiklą prieš prekybą žmonėmis bei organizuoti šviečiamojo pobūdžio akcijas (paskaitos, disputai, susitikimai).

6. Nevyriausybinėms organizacijoms sekti neigiamą informaciją, susijusią su prekybos žmonėmis problema, dingusių vaikų tematika ir pastebėjimus pateikti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai.


Konferencijos pirmininkė
Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ,
Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė.

Ona GUSTIENĖ,
Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė.

Dingusių vaikų skaičius kelia nerimą

Šiandien Seime vyksta konferencija „Neparduok savęs: prevencija prieš prekybą žmonėmis“, skirta Tarptautinei be žinios dingusių vaikų dienai paminėti. Ta proga Seime surengtoje spaudos konferencijoje Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė reiškė susirūpinimą nemažėjančiu dingusių vaikų skaičiumi. Parlamentarė pateikė skaičius, kurie, anot jos, yra kraupūs: 2008 m. buvo ieškomi 853 vaikai, 2009 m. – 787 vaikai. Net 37 procentai nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, yra vaikai nuo 14 iki 18 metų, nuo 19 iki 20 metų – 15 procentų. „Padariniai yra tikrai skaudūs. Atlikti tyrimai rodo, kad Baltijos regiono šalyse apie 50 procentų dingusių vaikų ir paauglių tampa prekybos žmonėmis aukomis“, – teigė V.V.Margevičienė.

Anot parlamentarės, nors Vyriausybė yra patvirtinusi Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009 – 2012 metų programą, tačiau jos finansavimas stringa.

Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Ona Gustienė neslėpė, kad nėra žinomas ir tikslus dingusių vaikų skaičius. „Kai iš namų ar globos namų pabėga vaikas, ne visuomet apie tai pranešama policijai. Prie to tiesiog įprantama – vaikas pabėgo vieną kartą, antrą, trečią – ketvirtą vėl tikimasi, kad pabėgo ir sugrįš. Tačiau dažnai tas ketvirtas kartas nemeluoja ir vaikas pakliūna į blogą kompaniją, yra įtraukiamas į prostitucijos ar prekybos žmonėmis tinklą“, – kalbėjo O.Gustienė.

O.Gustienė, kaip priežastį, kodėl vaikai bėga iš namų, įvardino tėvų aplaidumą, neįsiklausymą ir nebendravimą su savo atžalomis. „Vaikai bėga į gatvę, nes mano ten rasiantys supratimą, kur jie galės pasidalinti savo rūpesčiais. Šeimoje jie to padaryti negali. Tėvams dažnai rūpi materialinės vertybės, o vaikų interesai užmirštami“, – pastebėjo Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė.

Anot O.Gustienės, prie prekybos žmonėmis problemos mažinimo neprisideda ir žiniasklaida. Įrodyta, kad pornografijos ir seksualinio smurto demonstravimas žiniasklaidoje didina agresyvumą ir prisideda prie lytinių nusikaltimų plitimo, o imliausi žiniasklaidos poveikiui yra vaikai ir paaugliai.

Tarptautinė be žinios dingusių vaikų diena (gegužės 25 d.) pradėta minėti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dabar minima keturiolikoje Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje ši diena minima nuo 1996 metų.

Konferencija „Neparduok savęs: prevencija prieš prekybą žmonėmis“

Vyko konferencija „Neparduok savęs: prevencija prieš prekybą žmonėmis“, skirta Tarptautinei be žinios dingusių vaikų dienai paminėti.

Konferencijos rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija ir Dingusių žmonių paramos centras.

Tarptautinė be žinios dingusių vaikų diena (gegužės 25 d.) pradėta minėti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dabar minima keturiolikoje Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje ši diena minima nuo 1996 metų.

Konferencijos dienotvarkę galite rasti čia: „Neparduok savęs: prevencija prieš prekybą žmonėmis“.

Kvietimas į konferenciją „Neparduok savęs: prevencija prieš prekybą žmonėmis“

„Neparduok savęs: prevencija prieš prekybą žmonėmis“

Konferencija skirta Tarptautinei be žinios dingusių vaikų dienai paminti.

Lietuvos Respublikos Seimo I rūmai, Konstitucijos salė,
Gedimino pr. 53, Vilnius
2010 m. gegužės 26 d.

Konferencijos rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija ir Dingusių žmonių paramos centras

Tarptautinė be žinios dingusių vaikų diena (gegužės 25 d.) pradėta minėti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dabar minima keturiolikoje Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje ši diena minima nuo 1996 metų.

DIENOTVARKĖ

10.00 – 10.40 Registracija.

10.40 – 10.55 Konferencijos atidarymas. Įžanginis žodis.
Lietuvos Respublikos Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos
komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Ona Gustienė.

10.55 -11.10 Smurto ir prekybos žmonėmis prevencija ugdymo įstaigose. Pasiekimai ir trūkumai.
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos neformalaus ugdymo ir Švietimo pagalbos skyriaus vyriausias specialistas Algimantas Šimaitis.

11.10 – 11. 25 Prekyba nepilnamečiais.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininkė Reda Sirgedienė.

11.25 – 11.40 Žiniasklaida – žmogiškumas galioja kiekvienai valdžiai.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas Linas Slušnys.

11.40 – 11.55 Brandus lytiškumo supratimas kaip prevencija įtraukimui į prostituciją.
Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro darbuotoja Jūratė Stambrauskienė.

11.55 – 12.10 Žiniasklaidoje aprašomas seksualumas ir prekybos žmonėmis sąsajos.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoja Aldona Žemaitytė
12.10 – 12.20 Pavojai internete ir prekybos žmonėmis sąsajos.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų koordinatorė Giedrė Blažytė.

12.20 – 12.40 Diskusijos, pasiūlymai rezoliucijai, rezoliucijos priėmimas.


Maloniai kviečiame dalyvauti.

Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ,
Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė.


2010 m. gegužės 18 d.

Kvietimas į konferenciją „Lietuvos tabako kontrolės politika. Tabako konvencijai penkeri metai“

Gegužės 26 d. LR Seime organizuojama konferencija „Lietuvos tabako kontrolės politika. Tabako konvencijai penkeri metai“. Pradžia – 10 val.

Tabako konvenciją galite rasti čia: „Tabako konvencija”.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

NACIONALINĖ SVEIKATOS TARYBA

KONFERENCIJA
,,LIETUVOS TABAKO KONTROLĖS POLITIKA. TABAKO KONVENCIJAI
PENKERI METAI ”

2010 m. gegužės 26 d.
Lietuvos Respublikos Seimo I rūmai,
Kovo 11-osios salė

PROGRAMA

Konferencijai pirmininkauja:
Antanas Matulas, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė.
Juozas Pundzius, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas.

9.30–10.00 Dalyvių registracija.

10.00–10.20 Konferencijos atidarymas, sveikinimai.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius.
Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovas Robertas Petkevičius.

10.20 – 10.40 Tabako konvencijos tarptautinė reikšmė.
Vilius Grabauskas, prof. habil. dr., KMU kancleris

10.45 – 11.05 Lietuvos tabako kontrolės politika – ar turime kuo pasidžiaugti?
Aurelijus Veryga, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, KMU docentas.

11.10 – 11.30 Valstybinės tabako kontrolės programos įgyvendinimas.
Audrius Ščeponavičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius.

11.35 – 11.55 Tabako Kontrolės Pagrindų Konvencijos papildomas protokolas - tolimesnės iniciatyvos kovojant su nelegalia tabako gaminių prekyba.
Paulius Majauskas, Finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas.

12.00 – 12.30 Kavos pertrauka.

12.30 – 12.50 Nerūkymo kultūrinė prasmė.
Krescencijus Stoškus, dr., Lietuvos Kultūros kongreso pirmininkas.

12.55 – 13.15 Nacionalinės nerūkymo programos patirtis ir įvertinimas.
Antanas Goštautas, VDU prof. habil. dr., Lietuvos sveikatos psichologų sąjungos pirmininkas.

13.20 – 13.40 Savivaldybės vaidmuo tabako kontrolės politikos įgyvendinime.
Alvydas Vaicekauskas, Prienų savivaldybės meras.

13.45 – 14.05 Tabako pramonė keičia taktiką – naujos grėsmės.
Gražina Belian, VTAKT direktoriaus pavaduotoja.

14.10–14.30 Konkurso „Nerūkanti klasė” įgyvendinimo ir finansavimo problemos Lietuvoje. Ainė Adomaitytė, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė, NTAKK atstovė.

14.35 – 15.00 Diskusija. Konferencijos rezoliucijos aptarimas.


Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ,
Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė.

Konferencija ,,Gimtoji kalba – gestų kalba!?”

LR Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Narkomanijos ir alkoholio prevencijos komisija, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija ir Lietuvos gestų kalbos vertėjų asociacija paminėjo 15- ąją lietuvių gestų kalbos sukaktį suorganizuodami konferenciją ,,Gimtoji kalba – gestų kalba!?”. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 metais oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba gestų kalbą. Nuo to laiko lietuvių gestų kalba vystosi kaip nepriklausoma kalba.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pranešime pažymėjo, kad klausos negalią turinčiam žmogui gestų kalba yra pagrindinė bendravimo priemonė, kuria dalinamasi mintimis, jausmais ir lūkesčiais. Kurtieji, kurie laiko save lietuviais, kalba lietuvių gestų kalba, būtent šia kalba gali išreikšti savo nacionalinį tapatumą.

Pasak A.Lydekos, kalba atlieka savo vaidmenį ir vystosi tik tada, kai ji vartojama plačiai, visose gyvenimo situacijose. Valstybė, kuri remiasi demokratiniais principais, siekia suteikti lygias galimybes kiekvienam asmeniui išreikšti save ir sėkmingai realizuoti savo gebėjimus. Kurtiesiems būtinos specialios priemonės, norint užtikrinti jų gimtosios gestų kalbos raidą, taip pat šių žmonių teises ir sėkmingą dalyvavimą visuomenės gyvenime.

Įgyvendinant kurčiųjų pilietines ir žmogaus teises didelį vaidmenį vaidina gestų kalbos vertėjai. Diskusijos metu buvo paraginta suteikti atitinkamą statusą šios specialybės žmonėms, vertinant juos kaip vertėjus, o ne kaip „slaugytojus”, užtikrinant jiems atitinkamą darbo užmokestį ir kvalifikaciją. Keisti esamą požiūrį į gestų kalbos vertėjus, priimant atitinkamus sprendimus, ragino Seimo narės Loreta Graužinienė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė.

„Šiuo atveju būtina suskaičiuoti ir kokią vertę ši investicija suteiks valstybei”, – sakė A.Lydeka. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas akcentavo, kad nacionalinės gestų kalbos vartojimo rėmimas įtvirtintų klausos negalią turinčių žmonių galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, apsaugotų juos nuo atskirties pojūčio ir psichikos sutrikimų, tuo pačiu gerintų bendrą visuomenės dvasinę būklę, padėtų visuomenei natūraliai ir betarpiškai jausti savo gretose žmones, turinčius fizinę negalią.

Europos Komisija yra pripažinusi, kad gestų kalbos yra svarbios Europos kalbų įvairovei. Nacionalinė gestų kalba yra įrašyta penkių Europos šalių konstitucijose: Austrijos, Čekijos, Suomijos, Portugalijos ir Slovakijos. Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliucijas (1988 m. ir 1998 m.), kuriose Europos Komisija ir valstybės narės raginamos remti gestų kalbą ir užtikrinti, kad kurtieji galėtų dirbti ir mokytis pasirinkta kalba.

Konferencijos programą galite rasti čia: ,,Gimtoji kalba – gestų kalba!?”.

Konferencija „Policijos ir socialinių partnerių bendradarbiavimas vykdant žalingų įpročių prevenciją bei užkardant vaikų ir jaunimo nusikalstamumą“

Gegužės 10 d. Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija kartu su Narkotikų kontrolės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybe, Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu bei viešąja įstaiga Vilniaus policijos klubas vaikams ir jaunimui organizavo tarptautinę konferenciją ,,Policijos ir socialinių partnerių bendradarbiavimas vykdant žalingų įpročių prevenciją bei užkardant vaikų ir jaunimo nusikalstamumą“.

Lietuvoje gana didelis dėmesys skiriamas bausmėms, tačiau pamirštama, kad nuo jų griežtumo ar taikymo dažnumo, nusikalstamumo lygis valstybėje nemažėja. Valstybėje vis dar trūksta dėmesio prevencijai. Vaikų, visuomenės saugumo užtikrinimas ir nusikalstamumo mažinimas – problema, kurios sprendime itin didelis vaidmuo tenka policijai, tačiau, siekiant veiksmingų pokyčių, būtinas valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei visuomenės bendradarbiavimas.

Pagrindinė tarptautinės konferencijos idėja – pasidalinti gerąja patirtimi nusikalstamumo ir žalingų įpročių prevencijos srityje tarptautiniu lygiu, susipažinti su Lietuvos ir užsienio valstybių specialistų patirtimi organizuojant nusikaltimų prevencijos projektus, naudojant juos kaip įrankį prevencijai stiprinti ir įtraukiant į šį procesą kuo daugiau aktyvių visuomenės narių.

Konferencijos programą galite rasti čia: ,,Policijos ir socialinių partnerių bendradarbiavimas vykdant žalingų įpročių prevenciją bei užkardant vaikų ir jaunimo nusikalstamumą“.