Gegužės 28-ają yra minima Tarptautinė moterų
sveikatos gerinimo diena, todėl kviečiama gyventojus atkreipti dėmesį į
Lietuvos moterų sveikatą. Didelę grėsmę moterų sveikatai kelia klastingos ir
sunkios ligos – krūties ir gimdos kaklelio vėžys. Todėl primintina apie
būtinybę pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ir krūties vėžio.
Gimdos kaklelio vėžys. Šiuo vėžiu paprastai suserga jaunos
moterys – tai antras pagal paplitimą jaunesnių nei 45 metų moterų vėžys. Iš
pradžių gimdos kaklelyje prasideda ikivėžiniai pakitimai. Kol jie virsta vėžiu,
praeina nemažai laiko. Tuo metu moteris dažniausiai nejaučia jokių simptomų.
Ikivėžiniai pakitimai gali būti visiškai išgydomi ir net neišsivystyti į vėžį.
Net 80 proc. gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga
būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Be to, ankstyvų stadijų
vėžį išgydyti daug lengviau nei įsisenėjusį.
Todėl kviečiama moteris nedelsti ir pasitikrinti dėl
gimdos kaklelio vėžio. Tam yra sukurta speciali nemokama gimdos kaklelio vėžio
prevencinė programa. Pagal ją kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali
nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių
pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinis
gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas). Šio tyrimo metu greitai ir visiškai
neskausmingai paimamas tepinėlis iš gimdos kaklelio. Moterims dėl tyrimo
reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba akušerį-ginekologą. Jei atlikus
citologinį tyrimą nustatomi pakitimai, gydytojas siunčia pacientę atlikti
sudėtingesnį tyrimą – biopsiją, kuris leidžia galutinai patvirtinti arba
paneigti diagnozę. Jei pakitimų nenustatoma – kitas citologinis gimdos kaklelio
tyrimas atliekamas po trejų metų.
Krūties vėžys. Šis vėžys yra dažniausiai moterimis
nustatomas piktybinis navikas Lietuvoje ir kitose šalyse. Būtent nuo šios vėžio
rūšies miršta daugiausiai moterų. Jei piktybinis mazgelis krūtyje dar labai
nedidelis, jis nesukelia jokių simptomų, neapčiuopiamas pirštais. Tokie
nedideli neapčiuopiami mazgeliai gali būti aptikti tik atliekant mamografiją ar
krūties echoskopiją. Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo
geresni gydymo rezultatai. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią,
nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai
išgydomos. Todėl labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą.
Šiuo tikslu yra sukurta atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio
programa. Šios programos metu moterims dažnai nustatomas ikiklinikinės stadijos
vėžys, t. y. kai dar nėra ligos simptomų. Jei ne ši patikra, liga būtų
nustatoma gerokai vėliau. Pagal šią prevencinę programą kiekviena 50–69 m.
amžiaus moteris gali nemokamai 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos
tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus
šeimos gydytojo siuntimą reikėtų iš anksto užsiregistruoti (galima ir telefonu)
mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje (šeimos
gydytojas patars, kurią gydymo įstaigą pasirinkti). Tyrimo rezultatus praneša
šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamografiją atlikusios įstaigos. Jeigu moteris
serga – pradedamas gydymas, jeigu sveika – po dvejų metų vėl reikia
pasitikrinti. Mamografijos tyrimo nereikėtų bijoti, nes tai paprastas ir saugus
rentgeno tyrimas, trunkantis kelias minutes ir nesukeliantis jokių nemalonių
pojūčių. Prietaiso skleidžiama spindulių dozė labai maža ir nepavojinga
sveikatai. Jaunesnės moterys, kurios pagal programą nėra įtraukiamos į
atrankinius mamografinius tyrimus, bet turi artimų giminaičių, sirgusių krūties
ar kiaušidžių vėžiu, dėl ko jų rizika susirgti krūties vėžiu didesnė, turėtų
pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl krūtų tyrimo. Šioms moterims mamogramas
reikėtų atlikti nelaukiant, kol sukaks 50 metų.
Kviečiu moteris rūpintis savo sveikata, nedelsti ir
dėl vėžio prevencinių programų kreiptis į savo šeimos gydytoją!
Parengta pagal SAM
