Kvietimas į jau tradiciniu tapusį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti

Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją? 

1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. 

Maloniai kviečiame kovo 21 dieną, 16 valandą Jus į jau tradiciniu tapusį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti Kauno įgulos karininkų ramovėje, adresu A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas. 

*** 

PRANEŠIMAI 

ADOLFAS RAMANAUSKAS - VANAGAS (1918 03 06) (1949 m. Signataras, pedagogas, žurnalistas, karininkas, rezistentas, partizanų vadas, brigados generolas.) Pranešimą skaitys - Greta Kučinskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos istorijos studijų magistrantė. 

DONATAS MALINAUSKAS (1869 03 07) (1918 m. Signataras, visuomenės veikėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Pranešimą skaitys - Viktoras Jencius – Butautas, D. Malinausko giminaitis, chirurgas. 

JONAS ŽEMAITIS - VYTAUTAS (1909 03 15) (1949 m. Signataras, Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas. Pranešimą skaitys – Simonas Jazavita, VDU istorijos doktorantas, Kauno miesto muziejaus edukatorius. 

JUOZAS ŠIBAILA – MERAINIS, DIEDUKAS (1905 03 18) (1949 m. Signataras, pedagogas, Lietuvos laisvės kovotojas). Pranešimą skaitys – Rokas Sinkevičius, Kauno miesto muziejaus muziejininkas. 

Renginio globėja – Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ 

Organizatoriai – Kauno įgulos karininkų ramovė, TS-LKD Kauno Politinių kalinių ir tremtinių frakcija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

2016-03-16 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2016-03-16 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016-03-15 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2016-03-15 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Paminėjome vasario mėnesį gimusių signatarų gimtadienius

Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją?

1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Signatarų namuose paminėjome vasario mėnesį gimusių signatarų gimtadienius: Jono Smilgevičiaus, Kazio Bizausko, Petro Klimo, Aleksandro Stulginskio.

Seimo narys Paulius Saudargas pademonstravo filmą apie Aleksandrą Stulginskį, unikalius kadrus iš Prezidento gyvenimo tarpsnių bei ekspedicijos Kraslage momentus. "Aš stengiuosi būti laisvas kompozitorius ir siūti iširusias siūles", - citavo Mantas Adomėnas Petro Klimo užrašytus atsiminimus apie jo pastangas vienyti skirtingų pažiūrų ir politinių partijų atstovus. Kazys Bizauskas buvo jauniausias Tarybos narys, jas 25 metai sukako tik 1918 m. vasario 15 d. Apie Joną Smilgevičių yra išlikę labai mažai informacijos, todėl minėjimo klausytojai džiaugėsi, turėję galimybę pamatyti dokumentinį filmą apie šį signatarą, kurį sukūrė Signatarų namai.

Dalyvavome išties įdomioje istorijos pamokoje – ekskursijoje po Signatarų namus. Gidė papasakojo, kad aktas buvo pasirašytas slapta. Niekas net nenutuokė, kad trečio aukšto trijų kambarių bute, kuriame buvo įsikūrusi Nukentėjusiems nuo karo šelpti draugija, buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Po akto pasirašymo, vasario 16 d., signatarai ėjo papietauti, o grįžę tęsė darbus, kurių tuomet turėjo labai daug padaryti, norint įtvirtinti valstybingumą. Apie akto pasirašymą Lietuva sužinojo tik pirmadienio rytą, perskaičius nelegaliai dalintą Lietuvos Tarybos leisto „Lietuvos aido“ numerį.

Nuoširdžiai dėkoju visiems pranešėjams už įdomius pranešimus ir Signatarų namams, taip šiltai mus priėmusiems savo namuose bei visiems atvykusiems į renginį klausytojams už domėjimąsi Lietuvos istorija.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Pirmasis nelegalus laikraštis "Aušra",
kviečiantis prisiminti lietuvybę

Edisono išradimas gramofonas - balsus įrašantis
aparatas. Jonas Basanavičius įsigijo šį išradimą
ir kartu su Lietuvos mokslų draugijos nariais
važinėjo po Lietuvą ir įrašinėjo tautosaką. Yra
išlikęs įrašas su J. Basanavičiaus pasakytomis
keliomis frazėmis.

Jono Basanavičiaus memorialinis kambarys

Nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos patalpose
buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d.
Lietuvos Nepriklausomybės aktas prie šio stalo

Atminimo vakaro, skirto 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti, akimirkos

Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją? 

1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. 

Šiandien Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune buvo paminėti 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, gimę vasario mėnesį. Renginys pradėtas signataro Aleksandro Stulginskio (1885 02 26), antrojo Lietuvos prezidento, agronomo, Ūkininkų sąjungos steigėjo ir pirmininko pristatymu ir pagerbimu, kurį paruošė politologas Vytautas Keršanskas ir Seimo narys, dr. Paulius Saudargas. 

Su signataru Jonu Smilgevičiumi (1870 02 12) – ekonomistu, bankininku, įvairių akcinių bendrovių steigėju ir dalininku, visuomenės veikėju, gyvenimu ir veikla supažindino Meilė Peikštenienė, Vilniaus signatarų namų vedėja. Apie jauniausią 1918 metų signatarą Kazį Bizauską, gimusį 1893 m. vasario 14 d., kalbėjo IX Forto muziejaus ekskursijų vadovas, istorikas Deimantas Ramanauskas. 

Ir ketvirtas signataras, gimęs 1891 m. vasario 23 dieną, yra Petras Klimas. Tai – teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reiklaų ministras, kuriam šįmet sukaktų 125 metai. Jo veiklą ir svarbius žingsnius mūsų Valstybės kūrime apžvelgė žurnalistas ir šio renginio vedėjas Vilius Kaminkskas. 

Konferencijos metu šventinę nuotaiką fleitos garsais kūrė Algirdas Tamulaitis, Lietuvos kariuomenės Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestrantas. Šio renginio globėja LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė organizatorių – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos – vardu dėkojo Istorinės Prezidentūros šeimininkams ir padovanojo naujausią LPKTS išleistą knygą „Tremties vaikai II“. 

Kūrinius fleita atliko Lietuvos kariuomenės Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestrantas ALGIRDAS TAMULAITIS. 

Renginio globėja – Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ 

Organizatoriai – Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune, TS-LKD Kauno Politinių kalinių ir tremtinių frakcija Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto delegacija rinkimų reglamentavimo ir organizavimo patirties sėmėsi Norvegijoje

Komiteto narių delegacija susitiko su
Stortingo Kontrolės reikalų komitetu

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (Komitetas) delegacija, plėtodama tarpparlamentinį bendradarbiavimą, š.m. vasario 17–19 d. su vizitu lankėsi Osle (Norvegijos Karalystė). Vizito tikslas – aptarti Norvegijos reformų rinkimų srityje gerąją patirtį ir iššūkius. 

Norvegijos Karalystės Parlamento (Stortingo) Kontrolės ir konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas Martinas Kolbergas (Martin Kolberg) delegacijai pristatė savo vadovaujamo komiteto kompetencijas teisėkūros ir parlamentinės kontrolės srityje. Akcentuota, kad komiteto sprendimai Norvegijoje yra gerbiami, jų paisoma. Susitikime Lietuvos ir Norvegijos parlamentarai diskutavo apie rinkimų sistemos Norvegijoje ypatumus, rinkimų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais organizavimą, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus formuojant rinkimų politiką ir organizuojant rinkimus, rinkimų apygardų formavimą bei kitais su rinkimų sistema susijusias klausimais. Pastebėta, kad Norvegijoje rinkimuose į parlamentą rinkėjų aktyvumas yra didelis ir siekia 75–77 proc., vietos ir regionų rinkimuose – apie 60 proc., rinkimais labai pasitikima. 

Komiteto narių delegacija susitiko su 
Norvegijos Savivaldybių asociacijos vadovybe

Komiteto nariams pasidomėjus, kodėl per kelis rinkimus išbandžius elektroninį balsavimą šiuo metu jo Norvegijoje atsisakyta, M. Kolbergas pažymėjo, kad balsuojant elektroniniu būdu neužtikrinamas slaptumas – nežinoma, kas paspaudžia kompiuterio mygtuką. Be to, nėra tikrumo, ar elektroniniu būdu balsuojantis asmuo nėra įtakojamas šeimos narių ar kitų asmenų. Seimo nariams pasiteiravus, kodėl buvo atsisakyta Norvegijoje merus rinkti tiesiogiai, paaiškinta, kad tai buvo politinis sprendimas, sąlygotas politinių partijų valios. 

Stortingo Kontrolės ir konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas M. Kolbergas padėkojo delegacijai už Norvegijoje gyvenančio Lietuvos jaunimo pastebimą indėlį į Norvegijos ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Lietuvos jaunimo aktyvumą ir pasiekimus Norvegijoje taip pat akcentavo Norvegijos Savivaldos ir modernizavimo ministerijos valstybės sekretorė Gretė Elingsen (Grete Ellingsen). Ji delegacijai pristatė pastaraisiais metais Norvegijoje įgyvendintas rinkimų įstatymų pataisas. Pažymėta, kad šiuo metu Norvegijoje formuojamas nepriklausomas Rinkimų departamentas, dėl kurio teisinio statuso dar diskutuojama. Iki šiol už rinkimų organizavimą buvo atsakingos tik savivaldybės, regionai bei laikinai, tik rinkimų metu, veikianti Vyriausioji rinkimų komisija. Komiteto nariams pasiteiravus apie elektroninį balsavimą, G. Elingsen teigė, kad artimiausiu metu jo diegimo pratęsti nenumatoma, bet bus ieškoma būdų, kaip elektronines priemones panaudoti rinkimų procesuose, pavyzdžiui, rinkėjų sąrašuose realiuoju laiku pažymint rinkimuose balsavusius asmenis ir pan. 

Su Norvegijos savivaldybių asociacijos vadovais Komiteto delegacijos nariai aptarė savivaldybių ir regionų bendradarbiavimo ypatumus teisėkūroje ir formuojant biudžetus. 

Susitikimas su Oslo lietuvių bendruomenės jaunimu

Prie sėkmingo delegacijos vizito labai prisidėjo Lietuvos Respublikos ambasadorės Norvegijos Karalystėje J.E. Izoldos Bričkovskienės tarpininkavimas organizuojant ir dalyvaujant vizito susitikimuose. Per specialiai tam skirtą susitikimą ambasadorė delegacijai išsamiai pristatė Norvegijoje gyvenančių lietuvių, kurių skaičius svyruoja nuo 30 iki 50 tūkstančių, situaciją. Delegacijos nariai domėjosi, kaip sprendžiamos Norvegijos lietuviams kylančios problemos vaikų teisių, darbo santykių, verslo plėtojimo, nusikalstamumo ir kitose srityse. 

Lietuvos ambasadoje vykusiame susitikime su Osle gyvenančių lietuvių bendruomenės jaunimo atstovais tiesiogiai aptarti gyvenimo Norvegijoje ypatumai, lietuvių bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimas ir ryšių su Lietuvą palaikymo stiprinimas per kultūrinos puoselėjimą, verslo plėtojimą ir įsitraukimą į politinį gyvenimą, rinkimus. 

Norvegijos patirtis rinkimų srityje bus naudinga komitetui svarstant Lietuvos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, dėl kurių Seime numatoma diskutuoti Pavasario sesijos metu. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas su Norvegijos Karalystės Parlamento (Stortinget) Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komitetu ir kitomis institucijomis diskutavo apie rinkimų organizavimo tobulinimą

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto delegacija, plėtodama tarpparlamentinį bendradarbiavimą, š.m. vasario 17-19 d. su vizitu lankėsi Osle (Norvegijos Karalystė). Vizito tikslas - aptarti Norvegijos reformų rinkimų srityje gerąją patirtį ir iššūkius. 

Norvegijos Karalystės Parlamento (Stortinget) Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas Martin Kolberg delegacijai pristatė savo vadovaujamo komiteto kompetencijas teisėkūros ir parlamentinės kontrolės srityje. Akcentuota, kad komiteto sprendimai Norvegijoje yra gerbiami, jų paisoma. Susitikime Lietuvos ir Norvegijos parlamentarai diskutavo apie rinkimų sistemos Norvegijoje ypatumus, rinkimų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais organizavimą, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus formuojant rinkimų politiką ir organizuojant rinkimus, rinkimų apygardų formavimą bei kitais su rinkimų sistema susijusias klausimais. Pastebėta, kad Norvegijoje rinkimuose į parlamentą rinkėjų aktyvumas yra didelis ir siekia 75-77 proc., vietos ir regionų rinkimuose – apie 60 proc., rinkimais labai pasitikima. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariams pasidomėjus, kodėl per kelis rinkimus išbandžius elektroninį balsavimą šiuo metu jo atsisakyta, M. Kolberg pažymėjo, kad balsuojant elektroniniu būdu neužtikrinamas slaptumas – nežinoma, kas paspaudžia kompiuterio mygtuką. Be to, nėra tikrumo, ar elektroniniu būdu balsuojantis asmuo nėra įtakojamas šeimos narių ar kitų asmenų. Seimo nariams pasiteiravus, kodėl buvo atsisakyta Norvegijoje merus rinkti tiesiogiai, paaiškinta, kad tai buvo politinis sprendimas, sąlygotas politinių partijų valios. Stortinget Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas M. Kolberg padėkojo delegacijai už Norvegijoje gyvenančio Lietuvos jaunimo pastebimą indėlį į Norvegijos ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą. 

Lietuvos jaunimo aktyvumą ir pasiekimus Norvegijoje taip pat akcentavo Norvegijos Savivaldos ir modernizavimo ministerijos valstybės sekretorė Grete Ellingsen. Ji delegacijai pristatė pastaraisiais metais Norvegijoje įgyvendintas rinkimų įstatymų pataisas. Pažymėta, kad šiuo metu Norvegijoje formuojamas nepriklausomas Rinkimų departamentas, dėl kurio teisinio statuso dar diskutuojama. Iki šiol už rinkimų organizavimą buvo atsakingos tik savivaldybės, regionai bei laikinai, tik rinkimų metu, veikianti Vyriausioji rinkimų komisija. Komiteto nariams pasiteiravus apie elektroninį balsavimą, G. Ellingsen teigė, kad artimiausiu metu jo diegimo pratęsti nenumatoma, bet bus ieškoma būdų, kaip elektronines priemones panaudoti rinkimų procesuose, pavyzdžiui, rinkėjų sąrašuose realiuoju laiku pažymint rinkimuose balsavusius asmenis ir pan. 

Su Norvegijos savivaldybių asociacijos vadovais Komiteto delegacijos nariai aptarė savivaldybių ir regionų bendradarbiavimo ypatumus teisėkūroje ir formuojant biudžetus. 

Prie sėkmingo delegacijos vizito labai prisidėjo Lietuvos Respublikos ambasadorės Norvegijos Karalystėje J.E. Izoldos Bričkovskienės tarpininkavimas organizuojant ir dalyvaujant vizito susitikimuose. Per specialiai tam skirtą susitikimą ambasadorė delegacijai išsamiai pristatė Norvegijoje gyvenančių lietuvių, kurių skaičius svyruoja nuo 30 iki 50 tūkstančių, situaciją. Delegacijos nariai domėjosi, kaip sprendžiamos Norvegijos lietuviams kylančios problemos vaikų teisių, darbo santykių, verslo plėtojimo, nusikalstamumo ir kitose srityse. 

Lietuvos ambasadoje vykusiame susitikime su Osle gyvenančių lietuvių bendruomenės jaunimo atstovais tiesiogiai aptarti gyvenimo Norvegijoje ypatumai, lietuvių bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimas ir ryšių su Lietuvą palaikymo stiprinimas per kultūrinos puoselėjimą, verslo plėtojimą ir įsitraukimą į politinį gyvenimą, rinkimus. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė