Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pranešimas: frakcijų vadovai kreipėsi į Prezidentę prašydami vetuoti įstatymą

Šiandien Seimo Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis kreipėsi į Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami nepasirašyti Seimo priimto Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.

Parlamentarai nurodė, kad šių metų liepos 2 d. Seimas priėmė Krašto apsaugos sistemos (KAS) organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo atšaukė 2012 m. rudenį priimtą ir Prezidentės pasirašytą nuostatą, kad kariams tam tikromis aplinkybėmis ir pagal Krašto apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, gavus sutikimą, būtų leidžiama dirbti papildomą darbą. Siūlymą leisti kariams dirbti papildomai padiktavo pats gyvenimas ir kitų šalių patirtis. Šios nuostatos labiausiai reikėjo eiliniams kariams, puskarininkiams, tiems žmonėms, kurių atlyginimai kariuomenėje nėra dideli ir nenusimato, kad artimiausiu metu gerokai didėtų. Karių tarnyba yra įvairi, nemažai jų budi paromis, todėl gali dirbti papildomai. Jokia paslaptis, kad ne vienas iš jų jau dabar papildomai užsidirba įvairiuose papildomuose darbuose, tačiau tai daro nelegaliai. Atitinkamos KAS tarnybos turi daug darbo, tai nustatinėdamos, kariai baudžiami, sukasi nuolatinis įtampų ratas.

Be to, papildomas darbas dar tarnybos metu yra daugelio valstybių praktikoje naudojama priemonė psichologiškai sušvelninti išėjimo iš tarnybos laikotarpį. Daug karių į atsargą išeina jauno amžiaus, todėl galimybė jiems įsidarbinti bent paskutiniaisiais tarnybos metais būtų buvusi gera galimybe sklandžiai įsilieti į darbo rinką.

„Tuo labiau nesuprantamas šis sprendimas, lyginant su vos prieš savaitę Seimo priimta Vidaus tarnybos statuto 24, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir statuto papildymo 26¹ straipsniu įstatymo pataisa, kuria buvo leista papildomą darbą dirbti policininkams ir kitiems statutiniams pareigūnams“, – primename Seimo frakcijų vadovų kreipimesi.

Dėl kai kurių statutinių pareigūnų papildomo darbo jau yra pasisakęs ir Konstitucinis teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, kuriame pažymėta, kad absoliutūs ribojimai prieštarauja Konstitucijai.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėjos 2006 m. rekomendacijoje Nr. 1742 (2006)1 „Dėl ginkluotųjų pajėgų narių žmogaus teisių“, įtvirtinta, kad „(...) ginkluotųjų pajėgų nariai yra uniformuoti piliečiai, kurie turi turėti tas pačias pagrindines laisves, įskaitant įvardintąsias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje), ir tokį pat jų apsaugos lygį bei pagarbą joms, kaip ir visi kiti piliečiai, o ribojamos jų teisės gali būti tik konkrečiais (neišvengiamos būtinybės) atvejais vykdant karo tarnybos pareigas“.

Dirbti kariams papildomai leidžiama Vokietijoje, Norvegijoje, JAV, Danijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje bei kitose NATO valstybėse.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja