Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna Seimui pristatė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektą Nr. XIIP-1638), kuriais siūloma įtvirtinti papildomus saugiklius įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Įstatymų projektais siekiama riboti asmenų, nedirbusių žemės ūkyje ir neketinančių verstis žemės ūkio veikla, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo galimybes, kad būtų išsaugoti dirbamos žemės plotai, vietinių gyventojų galimybė pasilikti gyventi ir užsidirbti kaime.
Naujomis nuostatomis siūloma norintiems įsigyti žemės įvesti patirties ir kvalifikacijos reikalavimus. Fiziniams ir juridiniams asmenims būtų būtina 3 metų žemės ūkio veiklos patirtis (fiziniams asmenims į šį laiką būtų įskaičiuojamas ir mokymosi/studijų laikas įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą). Bendrovių ar kitų žemės ūkio įmonių metinės įplaukos iš žemės ūkio veiklos turėtų sudaryti daugiau kaip 50 proc. pajamų, be to, jos turėtų įrodyti ekonominį gyvybingumą Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
Žemės perleidimo procese numatoma įtvirtinti vietos savivaldos dalyvavimą. Savivaldybės pagal žemės buvimo vietą taryba sudarytų komisiją, kuri savivaldybės administracijos direktoriui teiktų siūlymą išduoti leidimą pirkti žemės ūkio paskirties žemę, o savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į komisijos siūlymą, išduotų leidimą arba pateiktų motyvuotą atsisakymą tokį leidimą išduoti. Leidimus išduodančias komisijas sudarytų savivaldybės administracijos atstovai, seniūnai, bendruomenių atstovai ir žemės savininkus ir (ar) žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų atstovai. Savivaldybių administracinės komisijos taip pat nagrinėtų administracines bylas dėl to, kad įsigyta žemė nenaudojama žemės ūkio veiklai vykdyti.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žemę perkantys fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų įsipareigoti įsigytoje žemėje 5 metus vykdyti žemės ūkio veiklą, kurios minimalias apimtis nustatys Žemės ūkio ministerija. Taip pat siūloma sugriežtinti susijusių asmenų apibrėžimą. Asmuo (fizinis ar juridinis) būtų laikomas susijusiu su kitu juridiniu asmeniu, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai (per kitus asmenis) valdo daugiau kaip 25 (vietoj galiojančių 50-ies) procentus balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, 2014 m. gegužės 1 d. žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje galės nuosavybės teise įsigyti ir užsieniečiai, todėl manytina, kad yra tikslinga Lietuvos nacionalinėje teisėje numatyti sistemą saugiklių, kurie nepaliktų nišų žemės ūkio paskirties žemę įsigyti ne žemės ūkio veiklai, o spekuliaciniais tikslais, vienose rankose kaupiant didelius žemės plotus.
Po pristatymo už projektus balsavo 70 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė 12 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 22 d.
Kovo 20 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Kaimo reikalų komiteto sudarytos darbo grupės parengtus ir TS-LKD frakcijos narių teikiamus projektus dėl saugiklių įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
