Šiandien posėdžiavęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė teikiamoms Darbo kodekso pataisoms. Darbo kodekso 71, 74, 75, 76, 78, 80, 81 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1144 tikslas – patikslinti Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias streiko sustabdymą, taip pat nustatyti kolektyvinių sutarčių aiškinimo taisykles bei aiškiau reglamentuoti streiko teisėtumo klausimą, galiojant kolektyvinei sutarčiai. Projektu siūloma nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis kolektyvinės sutartys būtų aiškinamos pagal Darbo kodekso principus. Taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti streikų sustabdymo atvejus, perkeliant iš Darbo kodekso 77 straipsnio 5 dalies į 81 straipsnio 4 dalį visuomenei gyvybiškai svarbias sritis, kuriose teismui būtų leidžiama stabdyti neprasidėjusį streiką. Patikslinama, kokiais atvejais draudžiama skelbti streiką. Siūloma panaikinti trečiųjų teismą, o Vyriausybės funkcijas kolektyvinių ginčų nagrinėjime perduoti darbo arbitražui.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Vyriausybės teiktą Darbo kodekso 24, 99, 112, 147, 175, 202, 212 ir 256 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1281 ir jį lydintįjį Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1282 bei jiems pritarė. Projekte siūloma nustatyti, kad socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos, teritoriniu lygiu darbdaviams (iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms) atstovautų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, siekiant geresnio atstovavimo socialinėje partnerystėje minėtu lygiu. Projekte siūloma nustatyti, kad sezoniniais vadinami darbai, kurie ne tik dėl gamtinių sąlygų, bet ir dėl sezoninių pokyčių rinkoje dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą ar nustatyti kolektyvinėje sutartyje. Į sezoninių darbų sąrašą taip pat siūloma įtraukti darbus, kuriems būdingas sezoninis cikliškumas dėl sezoninių svyravimų rinkoje. Siūlymu siekiama išplėsti sezoninių darbo sutarčių taikymo galimybes sudarant sąlygas darbdaviams išsaugoti reikiamus darbuotojus tarpsezoniniu laikotarpiu, darbuotojams būti užtikrintiems dėl darbo vietos išsaugojimo. Siekiant visų teisės normų suderinamumo ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. įsigalioja nuostata, kad nutraukiant darbo sutartį piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama ne daugiau kaip už trejus metus, siūloma nustatyti, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos, bet ne daugiau kaip už trejus metus, jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Projektu taip pat siūloma nustatyti galimybę konkrečių darbų ir pareigų, dėl kurių gali būti sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sąrašą sudaryti darbo tvarkos taisyklėse, kai nėra kolektyvinės sutarties. Šiuo metu kolektyvinių sutarčių yra apie 20 procentų visų įmonių, tuo tarpu darbuotojų, dirbančių su materialinėmis vertybėmis, yra beveik visose įmonėse. Pažymėtina, jog teismai pripažįsta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, neatsižvelgdami į tai, ar yra kolektyvinė sutartis. Siūlymo įteisinimas sudarys vienodas galimybes nustatyti darbų ir pareigų, dėl kurių sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sąrašą tiek įmonėms, kurios turi kolektyvines sutartis, tiek jų neturinčioms. Siekiant sumažinti administracinę naštą darbdaviams, siūloma atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų, nes informacija apie darbuotojo įdarbinimą yra registruojama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, taip pat atsisakyti darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento, privalomo Vyriausybės nustatytos pavyzdinės darbo sutarties formos ir pavyzdinės darbo laiko apskaitos žiniaraščių formos taikymo, paliekant jas kaip alternatyvas, suteikiant ūkio subjektams teisę naudotis darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, sudaryti laisvos formos darbo sutartis. Pažymėtina, kad sudaromoje darbo sutartyje turės būti nurodytos būtinosios ir kitos darbo sutarties sąlygos, todėl darbuotojas ir šiuo atveju turės visą būtiną informaciją apie savo darbo sutarties sąlygas.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
