Balandžio 16 dienos posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė Seimo kontrolierių 2013 metų veiklos ataskaitą (toliau – Ataskaita). Ataskaitą pristatė Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Seimo kontrolierius Augustinas Normantas ir Seimo kontrolierius Raimondas Šukys.
Pagrindinė Seimo kontrolierių misija – dėmesys ir pagalba kiekvienam asmeniui, ginant žmogaus teises ir laisves, ugdant pagarbą joms, skatinant asmens ir valdžios dialogą ir siekiant, kad valdžia tinkamai tarnautų žmonėms.
Nuo 2014 metų Seimo kontrolieriams įstatymu priskirta nauja funkcija – vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją. Įstaigos siekiamybe lieka dar vienas strateginis Seimo kontrolierių veiklos tikslas – tapti nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Jungtinių Tautų nustatytus reikalavimus (vadinamuosius Paryžiaus principus). 2013 metais buvo imtasi ir tam tikrų konkrečių organizacinių žingsnių, siekiant priartinti Seimo kontrolierių įstaigos veiklą prie nacionalinei žmogaus teisių institucijai keliamų reikalavimų. Birželio mėnesį buvo įkurtas specialus struktūrinis Seimo kontrolierių įstaigos padalinys – Žmogaus teisių biuras. Tai sudarė galimybes platesniu mastu imtis žmogaus teisių sklaidos, švietimo, tarptautinio ir nacionalinio bendradarbiavimo žmogaus teisių klausimais, žmogaus teisių padėties stebėsenos. Tačiau komiteto nariai atkreipė dėmesį į būtinybę plačiau viešinti Seimo kontrolierių veiklą.
Greitas reagavimas į gautą skundą liko vienu iš Seimo kontrolierių veiklos prioritetų. Todėl 2013 metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas kuo greitesniam sprendimo dėl gauto skundo priėmimui.
2013 metai pagal gautų skundų skaičių Seimo kontrolieriams buvo rekordiniai. Iš viso gauti 1 846 skundai – tokio didelio gautų skundų skaičiaus per pastaruosius septynerius metus dar nebuvo.
Su valstybės institucijų pareigūnų veikla buvo susiję 1 382 skundai, o su savivaldos institucijų – 628 skundai (iš jų 164 skundai buvo susiję ir su valstybės, ir su savivaldybių pareigūnų veikla).
2013 metais pagrįstais buvo pripažinta 29 proc. skundų, t. y. atliktais tyrimais nustatyta pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar žmogaus teisių pažeidimo faktų.
Nepagrįstais pripažinta 44 proc. skundų, t. y. juose aprašyti netinkamo administravimo faktai tyrimo metu nebuvo patvirtinti.
27 proc. skundų tyrimas buvo nutrauktas, kadangi išnyko skundžiamosios aplinkybės, pareiškėjas atsiėmė savo pareiškimą, paaiškėjo, kad skundas yra, buvo ar turi būti nagrinėjamas teisme, ar panašiais atvejais.
Apžvelgiant skundų tyrimus pagal ministerijas ir jų valdymo sričiai priskirtas įstaigas ir institucijas, 2013 metais dažniausiai skųstasi dėl įkalinimo įstaigų pareigūnų veiksmų – buvo pradėtos net 490 skundų bylų tai sudaro beveik trečdalį (28 proc.) visų Seimo kontrolierių 2013 metais pradėtų bylų. Įkalinimo įstaigos priskirtos Teisingumo ministerijos valdymo sričiai. Tačiau iš įkalinimo įstaigų atkeliavusių skundų pagrįstumo procentas yra labai nedidelis: tik 12 proc. skundų dėl įkalinimo įstaigų pareigūnų veiksmų buvo pripažinti pagrįstais. Didžiausias skundų pagrįstumas yra dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės – net 37 proc. skundų dėl šios institucijos pareigūnų veiksmų pripažįstami pagrįstais. Tačiau Seimo kontrolierius A.Normantas akcentavo ir pareigūnų, dirbančių šioje institucijoje teisių klausimą – jų darbo sąlygos ypač sunkios.
Antroje vietoje pagal gautų (241) ir iš esmės išnagrinėtų skundų (109) skaičių yra skundai dėl Žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų ir institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo). 98 proc. visų išnagrinėtų skundų dėl Žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų ir institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) sudaro skundai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo). Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikta daugiausiai Seimo kontrolieriaus rekomendacijų iš visų valstybės institucijų – net 94. Pasak A.Normanto, ryškiausia problema sprendžiant žemės klausimus – žemė savininkams grąžinama be privažiuojamų kelių.
Pažymėtina, kad atlikus skundų dėl Aplinkos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų ir institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimus, daugiau nei pusė (51 proc.) skundų pripažinti pagrįstais. Tai yra didžiausias pagrįstais pripažintų skundų procentas, lyginant su kitomis valstybės institucijomis.
Skundžiant savivaldybės pareigūnų veiksmus, žmonėms aktualios sritys buvo kadastriniai matavimai, daugiabučių renovacija ir administravimas, netvarkomi keliai, apmokestinimas už atliekų surinkimą ir tvarkymą, ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikla (pvz. neskaidri vaikų priėmimo į darželius tvarka), socialinio būsto nuomos, keleivių vežimo vietiniais maršrutais ir kita. R. Šukys sakė, kad pagrįstų skundų dėl savivaldybių pareigūnų veiksmų (neveikimo) yra didesnis, nei dėl valstybės lygmenyje dirbančių tarnautojų.
A.Normantas akcentavo pakitusį institucijų ir įstaigų požiūrį į Seimo kontrolierių rekomendacijas – dabar įgyvendinama 91 proc. rekomendacijų, tuo tarpu ankstesniais metais rekomendacijų įgyvendinimas nesiekdavo ir 70 proc. Tai liudija suprastą Konstitucijos 73 straipsniu numatyto Seimo kontrolierių (ombudsmenų) instituto svarbą.
Komitetas pritarė Ataskaitai, tačiau pasiūlė Seimo kontrolierių įstaigai didesnį dėmesį skirti Seimo kontrolierių veiklos viešinimui.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
