Seimas plenariniame posėdyje po svarstymo pritarė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektui (Nr. XIIP-1450(2), kuriuo siekiama nustatyti pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litais išreikštų verčių perskaičiavimo į eurais išreikštas vertes Lietuvos Respublikoje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarką. Galutinis balsavimas dėl naujo teisės akto priėmimo numatytas balandžio 17 d.
Pagal svarstomą dokumentą Lietuvos bankas ir litų banknotus, ir litų ir centų monetas į eurus keistų neatlygintinai neribotą laiką ir neribodamas sumos. Euro įvedimo dieną neatlygintinai būtų perskaičiuojami visose klientų sąskaitose laikomi pinigai. Komerciniai bankai, praėjus 6 mėnesių po euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, per kurį litus į eurus keistų neatlygintinai visuose savo padaliniuose, eurų banknotus keistų neatlygintinai dar 6 mėnesius, tačiau tik tam tikruose bankų padaliniuose, kurių sąrašą iš anksto nustatys Lietuvos bankas.
Dokumento projektu ketinama suteikti bankams teisę nustatyti reikalavimą, kad norintis pasikeisti į eurus 15 tūkst. litų sumą klientas turėtų apie tai iš anksto informuoti banką.
Kadangi Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis plačiai naudojasi Lietuvos gyventojai, ypač gyvenantys ne didžiuosiuose miestuose, numatoma ir Lietuvos pašto pareiga litus į eurus keisti 60 kalendorinių dienų po euro įvedimo dienos neatlygintinai, tačiau jam numatoma galimybė nustatyti maksimalią vienu kartu keistiną litų į eurus sumą. Ši pareiga būtų numatyta ir kredito unijoms.
Projekte nustatyta bendra matematinė apvalinimo taisyklė, kai apvalinama į mažesnę pusę, jei po kablelio skaitmuo mažesnis už 5, ir į didesnę – kai skaitmuo 5 arba didesnis. „Apvalinimo taisykles siūloma nustatyti tokias, kad nebūtų nuskriausti žmonės, gaunantys išmokas, tai yra ir valstybėje, ir privačiuose subjektuose“, – kalbėjo finansų ministras. Siekiama maksimaliai apsaugoti darbuotojų interesus perskaičiuojant litais nustatytą darbo užmokesčio dydį į eurus – jei po perskaičiavimo trečias skaitmuo po kablelio būtų didesnis už 0, prie perskaičiuojamo darbo užmokesčio dydžio eurais būtų pridedamas vienas euro centas. Toks pats apvalinimo principas gavėjo naudai būtų taikytinas ir perskaičiuojant pensijas ir kitas socialinės apsaugos išmokas.
Įstatyme taip pat būtų reglamentuotas kainų ir kitų dydžių nurodymas eurais ir litais. Kainos litais ir eurais būtų skelbiamos praėjus 30 kalendorinių dienų po ES Tarybos neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir 6 mėnesius po euro įvedimo dienos. „Remiantis kitų valstybių praktika, tikimasi, kad kainų skelbimas dviem valiutomis leis sumažinti nepagrįsto kainų didinimo riziką. Taip pat pirkėjai galės greičiau priprasti prie būsimo atsiskaitymo eurais, jei dar iki euro įvedimo turės galimybę žinoti prekių (paslaugų) kainas šia valiuta, o nurodytos kainos ir litais po euro įvedimo dienos sudarys galimybę pirkėjams palyginti, ar yra skirtumas tarp kainos už tą pačią prekę (paslaugą), buvusios iki euro įvedimo ir esančios po euro įvedimo dienos“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
