Parlamentui pristatyti Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimai (projektai Nr. XIIP-1309(2), Nr. XIIP-1310(2), kuriais siekiama įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus. Projektais numatoma apibrėžti tiesiogiai renkamos savivaldybės tarybos rinkimų sistemą, kai tiesiogiai renkamas jos meras, nustatyti reikalavimus tapti kandidatu į tarybos narius ir kandidatu į merus, leisti kelti kandidatus ne vien politinėms partijoms.
Teikiamomis pataisomis siūloma, kad vienas iš savivaldybės tarybos narių rinkėjų būtų tiesiogiai išrenkamas tarybos nariu ir šios savivaldybės meru. Šis tarybos narys būtų renkamas vienmandatėje rinkimų apygardoje, kiti tarybos nariai būtų renkami tiesiogiai pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tokiu būdu savivaldybės taryba būtų renkama pagal mišrią (lygiagrečią) rinkimų sistemą.
Rinkėjai balsuotų dviem biuleteniais: vienu už kandidatų sąrašą, kitu už kandidatą į merus. Rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje būtų nustatomi pagal kvotų ir liekanų metodą, galutinių kandidatų sąrašų eilė būtų nustatoma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus, o vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu būtų laikomas tas, kuris gavo daugiausiai rinkėjų balsų. Jeigu išrinktas meru kandidatas gautų mandatą ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kandidatų sąraše jis būtų praleidžiamas.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo išvadą numatoma, kad kelti kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir merą vienmandatėje rinkimų apygardoje galėtų ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Taip pat būtų atsisakoma save iškėlusių kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į merus pilietis galėtų iškelti pats. Politinių partijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašai, kandidatai į merus bei asmenys save keliantys kandidatais į merus registruojami, jeigu iškėlimą ar išsikėlimą savo parašais palaikytų tos savivaldybės rinkėjai. Pagal naujas nuostatas partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, arba, – jeigu keliamas tik sąrašas arba tik kandidatas, taip pat asmenį išsikeliantį kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus atitinkamoje savivaldybėje turėtų paremti ne mažiau kaip 20 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.
Visais atvejai, kai nutrūktų savivaldybės tarybos nario įgaliojimai jis netektų teisės eiti savivaldybės tarybos pirmininko (mero) pareigų. Tačiau buvęs meras galėtų likti savivaldybės tarybos nariu, kai atsistatydintų vien iš mero pareigų, taryba nutrauktų jo kaip mero įgaliojimus, jis netektų Lietuvos Respublikos pilietybės ar išvyktų gyventi už savivaldybės ribų arba nepriimtų tarybos nario priesaikos per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laikotarpį.
Laisva savivaldybės tarybos nario vieta vienmandatėje rinkimų apygardoje būtų perduodama kandidatų sąrašui gavusiam daugiausiai mandatų, o jeigu tokių sąrašų yra daugiau kaip vienas, sąrašui gavusiam daugiau rinkėjų balsų.
Šiuo metu mero rinkimai yra netiesioginiai: meras renkamas ir iš mero pareigų atleidžiamas rinkikų – tiesiogiai renkamų tarybos narių.
Po pristatymo už naujas nuostatas balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 11 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti birželio 3 d.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
