Balandžio 1-ąją socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas Seime įregistravo Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą bei su juo susijusią techninio pobūdžio Civilinio kodekso pataisą. Šiuo metu kodeksas nustato, kad asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis. Projekto iniciatoriai papildo šią normą kitų įstatymų nustatytomis išimtimis.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, Šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys pažymi: „Atrodo, kad rimtai rengiamasi Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės sutarties dvidešimtmečiui. Tiesa, su kaupu ir ypatingu vasališkumu. Šioje sutartyje įsipareigota: „Vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“. Šiandien taip ir rašomi asmenvardžiai.“ Tačiau, pasak parlamentaro, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovai, palaikomi Lenkijos politikų, vis nerimdami nori būti kitokie. Todėl du socialdemokratai siūlo kelias naujas normas. Pirmiausia – Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas ar išduotas asmens ar kitas dokumentas. Naikinamas 1991 metų Aukščiausiojo Teismo nutarimas dėl asmens vardo ir pavardės rašymo, kuriame buvo aiškiai įtvirtinta Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba lietuviškai ir autentiška užsieniečių pavardžių rašyba. Vardų ir pavardžių rašymo taisykles tvirtina Vyriausybė.
„Ką siūlo šiandien vis dar populiarios socialdemokratų partijos elito atstovai? Jiems tinka viskas – dokumento šaltiniu gali būti bet kas, net lenko korta ar šiaip neraštingo biurokrato popiergalis. Viską nustato Vyriausybė, net Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepaminima. Paradoksalu – siekiama įteisinti visoje valstybės administracinėje sistemoje asmenvardžių rašybą lenkiškais rašmenimis. Jei Konstitucinis Teismas tekalba apie tokias ribotas galimybes piliečio pase (jei pritartų ar siūlytų Valstybinė lietuvių kalbos komisija), tai socialdemokratų mišri porelė siūlo iš peties – keisti visą registro sistemą, – pažymi V. Stundys. – Mūsų tautiečiai Lenkijoje gali džiaugtis lietuvišku įrašu tik asmens dokumente, bet niekur kitur. Tuo tarpu socialdemokratai siūlo kurti paralelinę asmenvardžių sistemą valstybinėse institucijose.“
Net ES Teisingumo Teismas, visai neseniai nagrinėdamas lenkiškų asmenvardžių rašymo bylą asmens dokumentuose Lietuvoje, atkreipė dėmesį į valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos būtinybę. Be to, Žmogaus Teisių Teismas analogiškoje Latvijos atstovo byloje aiškiai patvirtino, kad asmenvardžiai nėra prekių ženklai ar įmonių pavadinimai (taip interpretuoja ir kai kurie mūsų kalbininkai), jie reguliuojami pagal kitas taisykles ir turi būti aiškūs bei suprantami visuomenei.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
