Seimo narė, šešėlinė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad pastarojo meto krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pasisakymai ir pasiūlymai kelia pagrįstą abejonę, ar adekvačiai yra suprantama pasikeitusi regiono ir Lietuvos saugumo situacija.
„Ministro pasisakymai dėl NATO pajėgų papildomo dislokavimo Lietuvoje, neva tai būtų tas pats, kaip „perpildyti puodą vandeniu“, neatlaiko jokios kritikos ir prieštarauja Lietuvos valstybės nacionaliniams interesams“, – sako R. Juknevičienė.
Jos teigimu, neseniai politinės partijos susitarė, kad per artimiausius metus bus siekiama didinti gynybos biudžetą ir kad skiriami pinigai bus skiriami labai konkrečioms sritims, visų pirma – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms.
Šiomis dienomis pasirodė informacija, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybė nutarė pirkti mokomuosius naikintuvus L-39, galimo pirkimo suma nėra skelbiama.
Tokių pasiūlymų yra gavusi ir buvusi Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, tačiau tuomet buvo apsispręsta, kad mokomieji naikintuvai nėra prioritetinis įsigijimas, o karių apmokymams galima pasinaudoti naikintuvų nuoma.
„Toks sprendimas nėra prioritetinis šių dienų saugumo realijų kontekste, mokomieji naikintuvai nebūtų svarbiausia priemonė, jei reiktų ginti kraštą. Akivaizdu, kad išleisti pinigai būtų Sausumos pajėgų modernizavimo, rezervo rengimo sąskaita. Verta priminti, kad tokių orlaivių išlaikymas yra nepateisinamai brangus“, – pažymi šešėlinė krašto apsaugos ministrė.
Ją taip pat stebina ir KAM siūlymas jau nuo 2015 m. gerokai padidinti aukščiausiųjų karininkų, įskaitant generolus ir pulkininkus, skaičių. Lyginant su 2014 m. generolų skaičių siūloma padidinti nuo 9 iki 12, o pulkininkų – nuo 30 iki 40. Taip pat ministras J. Olekas siūlo ženkliai padidinti kitų aukštesniųjų karininkų skaičius.
„Tuo metu didinti rengiamo rezervo skaičių nesiruošiama, nors šiandien tai yra svarbiausias klausimas po Sausumos pajėgų modernizavimo“, – pabrėžia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė R. Juknevičienė.
Pasak jos, norą gyventi praeitimi rodo ir ministro pasiūlymai Seimui sugrąžinti žinybinę sveikatos priežiūros grandį, jau pakeistas įstatymas, uždraudžiant kariams papildomai dirbti, net ir esant tam tinkamoms aplinkybėms.
„Panašu, kad ši visuma nerimą keliančių sprendimų atsirado todėl, kad ministras J. Olekas turi visai kitus asmeninius prioritetus ir mažai gilinasi į strateginius krašto gynybos reikalus, sunkiai suvaldo sistemos atskirų grupių interesus“, – sako Seimo narė.
Ji įsitikinusi, kad Ministras Pirmininkas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėtų atidžiau ir reikliau įvertinti žalingas krašto gynybos požiūriu pastarojo meto iniciatyvas ir jas stabdyti.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
