Ukraina
Rusija pradėjo ginkluotą karą Ukrainoje. Visi separatistiniai veiksmai vyrukų, ginkluotų rusiškais ginklais, nešiojančių vienodas uniformas ir veikiančių kaip gerai ištreniruotas specnazas, yra akivaizdus įrodymas, kad Vladimiras Putinas nesiruošia sustoti.
Ko siekia V. Putinas – ar atskelti ir okupuoti Rytų Ukrainą, ar tik destabilizuoti padėtį, siekdamas neleisti įvykti Prezidento rinkimams ir neleisti Ukrainos valdžiai susikoncentruoti į ekonominių ir socialinių problemų sprendimą – mažai keičia reikalo esmę. V. Putinas pradėjo karą Ukrainoje – tai yra svarbiausia. Kokiomis formomis ir dėl kokių tikslų – tai antrinis reikalas.
Ukraina turi teisę ir pareigą gintis. Gintis visa ginklo jėga. Net jeigu Rusija ir dės dideles propagandines pastangas vaizduoti savo pradėtą ginkluotą karą kaip pačių Rytų Ukrainos gyventojų pradėtą tariamą „sukilimą“.
Rusijos veiksmai ir toliau pasižymi ypatingu įžūlumu – pati Rusija organizuoja ir vykdo pastatų ir miestelių užėmimą Rytų Ukrainoje, po to pati kreipiasi į JTO ir ESBO, kad šiose organizacijose būtų svarstoma „susiklosčiusi įtempta padėtis Rytų Ukrainoje“.
Vakarai turi nustoti reikšti „gilų susirūpinimą“ ir raginti Rusiją „deeskaluoti“ situaciją, nes Rusija tokius Vakarų pasikartojančius raginimus supranta kaip skatinimą dar labiau eskaluoti ir didinti įtampą kaimyninėje valstybėje.
Tikėtina, kad netrukus įvyksiančios keturšalės derybos Ženevoje, kurių iš pradžių norėjo pati Rusija, neturės didelės prasmės, nes Rusija kol kas pasižymi tik pasikartojančiomis pastangomis tyčiotis iš tarptautinės bendruomenės ir Ukrainos žmonių. Galima spėti, kad jei derybos ir vyks, jos vyks tuo pačiu rusišku stiliumi.
Rusija tokiais veiksmais pati save išbraukia iš tarptautinės bendruomenės. Tarptautinė bendruomenė, pirmiausia – JAV, turi aiškiai atsakyti, kaip bus įgyvendinamos Ukrainai duotos tarptautinės garantijos dėl jos teritorijos neliečiamumo ir teritorinio vientisumo. Rusija savo duotas garantijas jau pamiršo, bus labai blogai, jeigu tokias pat garantijas lygiai taip pat pamirš ir Vakarai. Arba jas realizuos vien tik pasikartojančiais „giliais susirūpinimais“ ar raginimais „deeskaluoti“ situaciją.
Rusija turi būti sustabdyta dabar ir nedelsiant. Lietuva tuo turi būti gyvybiškai suinteresuota. Kalbos apie tai, kad mes labiausiai nukentėsime nuo sankcijų, yra naivios, nes mes labiausiai nukentėsime nuo nesustabdytos Rusijos.
Lietuva – nuogąstavimai, kad Prezidento rinkimai bus be intrigos
Tokiame fone vyks ne tik Prezidento rinkimai Ukrainoje. Vyks ir Prezidento rinkimai Lietuvoje. Keista, kad Lietuvos žiniasklaida ir politikos apžvalgininkai netgi tokiomis aplinkybėmis vis dar skundžiasi, kad yra labai blogai, jog Prezidento rinkimuose Lietuvoje nėra intrigos. Dėl to jie, tariamai, nebėra įdomūs. Lyg svarbiausia rinkimų funkcija yra kurti „įdomias intrigas“, kad apžvalgininkams nebūtų nuobodu. Lietuvai reikia ne rinkimų intrigų, o stipraus Prezidento dar vienai kadencijai. Tai, kad Dalios Grybauskaitės konkurentai palyginus su ja atrodo silpnai – ne D. Grybauskaitės problema, o jos privalumas.
Be abejo, D. Grybauskaitės konkurentų rinkimų kampanijos kol kas atrodo labai silpnai, partijos už savo kandidatus agituoja taip, kad atrodo, jog labiau linki savo kandidatams blogo, o patys kandidatai geriau nerašytų išlygų ant bendros visų kandidatų deklaracijos dėl etiškos rinkimų kampanijos, nes tas išlygas parašo su elementariomis šiurkščiomis gramatikos klaidomis.
Tokiomis aplinkybėmis, kokios klostosi aplink Lietuvą, neturime prabangos dirbtinai siekti Prezidento rinkimuose kokių nors intrigų, ar sielotis, kad jų šiuose rinkimuose yra per mažai. Juodų „intrigų“ užtenka aplink Lietuvą – Ukrainos Prezidento rinkimai vyksta su rusiška „intriga“.
Neturime prabangos ir eksperimentuoti su Lietuvos likimu Lietuvos vadovo postą patikėdami tam, kuris tokia atsakomybe dar nėra išbandytas. Prezidento rinkimai gali ir turi tapti ne tuščių intrigų ar ambicijų kovos arena, o sutelktos paramos iki šiol vykdytai solidžiai ir atsakingai politikai demonstracija. Šiomis didelių geopolitinių iššūkių dienomis tai būtų pats tinkamiausias Lietuvos žmonių atsakas.
Pavardžių rašymas – ar tikrai reikia tokių intrigų
Nereikalingas intrigas santykiuose su kaimynais sukuria ir du valdančiosios koalicijos lyderiai – Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė, deklaruodami, kad siekdami gerinti santykius su Lenkija, įregistravo naują pavardžių rašymo įstatymo projektą, kuris iš esmės sutampa su mūsų Vyriausybės projektu. Šis projektas jau rytoj yra įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę.
Tačiau tai jie padarė labai paskubomis, nepaisydami pastarojo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, ir nesulaukę Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados ar siūlymo, kaip nurodė Konstitucinis Teismas. Tuo pačiu G. Kirkilas ir I. Šiauliene sukūrė „intrigą“, kad jų iniciatyva gali prieštarauti Konstitucijai, jeigu Kalbos komisija jų pasiūlymui nepritars.
Šiandieninėmis aplinkybėmis ir tokiuose reikaluose reikėtų mažiau „intrigų“ ir daugiau solidaus veikimo, nes tokiomis „intrigomis“, kurios gali prieštarauti Konstitucijai, grįstos pastangos gerinti santykius su Lenkija, gali baigtis priešingu rezultatu.
