Seimas plenariniame posėdyje nusprendė birželio 29 d. skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų. Už Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-1568(2) balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 19 parlamentarų.
Pagrindinio šalies dokumento pakeitimais, dėl kurių bus atsiklausiama Lietuvos piliečių, siekiama įtvirtinti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei, o valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai būtų sprendžiami tik referendumu.
Referendumui teikiamame tekste numatyta, kad referendumas galėtų būti skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Konstitucijoje taip pat siekiama patikslinti, kad ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, turėtų teisę pateikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją. Pagal siūlomus pakeitimus, referendumu priimti sprendimai galėtų būti keičiami tik referendumu. Šiuo metu įtvirtintas ne mažesnis kaip 300 tūkst. piliečių skaičius.
Kovo 13 d. Seimas buvo sudaręs ekspertų grupę, kuri pateikė išvadą dėl piliečių reikalavime paskelbti referendumą dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo teikiamo sprendimo teksto atitikties Konstitucijai. „Kaip pažymėjo ekspertai savo išvadą pagrindžiančiuose argumentuose, „kilus teisiškai pagrįstoms abejonėms, ar referendumui teikiamos Konstitucijos pataisos neprieštarauja Konstitucijai, šias abejones būtina pašalinti iki tol, kol pataisos nėra pateiktos referendumui ir nėra priimtos referendumu. Priešingu atveju gali susiklostyti tokia padėtis, kai referendumu priimtos Konstitucijos pataisos – jeigu jos būtų priimtos – vėliau Konstitucinio Teismo gali būti pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai. Taigi referendumas taptų beprasmiu, o jo rezultatas – niekiniu. Galutinai išsklaidyti abejones, ar referendumui teikiamos Konstitucijos pataisos neprieštarauja Konstitucijai, gali tik Konstitucinis Teismas. Manytina, kad Seimas, vadovaudamasis Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo principu, turi pagrindą šiuo klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – rašoma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje. Seimo komitetas parlamentui pasiūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai (projektas Nr. XIIP-1565(2).
Vasario 17 d. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad iniciatyvinės grupė privalomajam referendumui paskelbti surinko ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, remiančių reikalavimą paskelbti referendumą, parašų.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
