Šiandien Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Seimui svarstyti teikia opozicinę darbotvarkę. Joje 14 įstatymo pakeitimo projektų ir 1 Seimo nutarimo projektas.
Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė kartu su Seimo narių grupe teikia Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją mokslas privalomas iki 16 metų. Teikiamu įstatymo projektu siūloma įvesti privalomą asmenų mokslą iki 18 metų. Privalomas mokslas gimnazijose, vidurinėse arba profesinėse mokyklose iki 18 metų įpareigotų jaunuolius būti saugioje aplinkoje, užimtiems ir lavinamiems.
Kaip teigia įstatymo autoriai, remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų. Psichologų įžvalgomis, 16 metų vaikas-paauglys, jaunuolis vis dar ieško savojo „aš“ ir nėra visiškai subrendęs savarankiškai priimti sprendimus, yra lengvai socialiai pažeidžiamas. Vaikų buvimas mokykloje iki 18 metų yra ne tik ugdomoji priemonė, bet ir prevencinė priemonė.
16 metų jaunuoliai, nusprendę nebelankyti mokyklos, tampa socialinės rizikos grupe. Vaikai apgaulės būdu nesunkiai tampa prekybos žmonėmis aukomis, pradeda vartoti narkotines medžiagas, alkoholį, tabaką, įtraukiami į nusikalstamas veikas, o švietimo įstaigose vaikai būtų ne tik užimti, bet ir prižiūrimi visą dieną. Psichologai mano, jog nėra atsakinga tokio amžiaus vaikui leisti nesimokyti.
Įstatymo rengėjai mano, jog toks įstatymas, suteikiantis privalomą mokslą vaikams iki 18 metų, skatins vaikų užimtumą ir dalyvavimą prevencinėse programose, ugdys sąmoningą, dorą pilietį saugioje švietimo įstaigų aplinkoje ir skatins tėvų atsakomybę rūpinantis vaikų išsilavinimu. Privalomas mokslas iki 18 metų yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje. Amžiaus cenzo ilginimas yra pasaulinė tendencija ir šiuo metu svarstoma Didžiojoje Britanijoje bei JAV.
Opozicinei darbotvarkei Jurgis Razma teikia Vyriausybės įstatymo 31 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Teikiamu įstatymo projektu siekiama riboti Ministro Pirmininko ir ministrų steigiamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų (viceministrų, patarėjų ir kt.) etatų skaičių, tokiu būdu taupyti tam tikslui neracionaliai išleidžiamas mokesčių mokėtojų lėšas. Pasak J. Razmos, šiuo metu ministerijose dirba 20 proc. daugiau politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų lyginant su ankstesnės Vyriausybės veiklos laikotarpiu. Šiuo metu ribojamas tik viceministrų skaičius, o patarėjų bei kitų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičius neribojamas.
Projekte siūloma viceministrų skaičių apriboti trimis, taip pat riboti kitų ministrų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių – jų būtų ne daugiau kaip keturi. Tikimasi, kad taip būtų sutaupyta mokesčių mokėtojų lėšų.
Pažymėtina, kad keturi viceministrai praėjusioje kadencijoje buvo tik vienoje Užsienio reikalų ministerijoje, o šioje Vyriausybėje – jau net keturiose ministerijose.
Taip pat opozicinėje darbotvarkėje yra dar vienas J. Razmos parengtas Pareigūnų ir kitų valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projektas, kuriam jau pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Juo siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo nenuteisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė nepriimti sprendimo dėl pareigūno ar kario valstybinės pensijos skyrimo, kol nesibaigė baudžiamasis procesas, kuriame asmuo, pretenduojantis gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją, įtariamas ar kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu. Jei asmuo bus nuteistas – valstybinės pensijos negaus. Tuo tarpu dabar neretai pareigūnai, kurie turi reikiamą stažą ir amžių valstybinei pensijai gauti, sulaukę rimtų įtarimų skubiai išeina į pensiją ir jos jau nebegalima atimti net pareigūną nuteisus realia laisvės atėmimo bausme.
Sergejus Jovaiša teikia Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pasak S. Jovaišos, įstatymo pakeitimus paskatino ydinga praktika savivaldybėse, kai pasinaudojus įstatymų nuostatų kolizija, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams išmokamos didesnės išeitinės išmokos nei kitiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Teikiamu projektu siekiama panaikinti ydingas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, suderinant išeitinių išmokų mokėjimo tvarką su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Priėmus įstatymo projektą, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams būtų mokama 1 mėnesio, o ne 2 mėnesių išeitinė kompensacija kaip ir visiems kitiems politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams.
Taip pat S. Jovaiša teikia Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 24 straipsnio pakeitimo“ projektą. Šiuo projektu siūloma sumažinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių iki 6. Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičius buvo padidintas dėl vienos objektyvios priežasties – Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai. Seimo narys mano, jog pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui ir su tuo susijusiu papildomu darbo krūviu, būtų tikslinga sumažinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių iki 6. Šiuo metu Seimo statuto 24 straipsnyje numatyta, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni.
Audronius Ažubalis teikia Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą. Seimo narys pritaria istorikų, politikų ir aktyvių visuomenės veikėjų nuomonei, kad Lukiškių aikštei dėl jos ypatingo istorinio statuso ir lokacijos dera būti pagrindine Lietuvos valstybės reprezentacine aikšte. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog pastaruosius keliolika metų pateikti įstatymų projektai ir nutarimai, skirti užtikrinti šiai erdvei deramą apipavidalinimą, yra blokuojami, vilkinami, o jų nuostatos – neįgyvendinamos. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad aikštės valstybinis statusas būtų įtvirtintas skubiais ir sistemingais jos atnaujinimo darbais, kuriuos privalu užbaigti iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus. Taip pat siūloma įteisinti, jog Lukiškių aikštės likimu rūpintųsi ne vietos savivaldybė, o aukščiausios valstybinės institucijos, organizuojant ir prižiūrint Vyriausybei.
Seimo narys Kęstutis Masiulis teikia Valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Siūloma, kad savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareigines algas nustatytų bei darbo užmokestį tvirtintų tos savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vidutinį tos savivaldybės gyventojų mėnesinį darbo užmokestį. Mero pareiginė alga negalėtų viršyti 2,5, o vicemero – 2 vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių.
Šiuo metu savivaldybių politikų pareiginės algos dydžius tvirtina Seimas. Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų merų pareiginės algos nuo sausio 1 d. siekia 5490 Lt, mažesnių savivaldybių – 4725 Lt. Politikai taip pat gauna priedus už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
Pasak parlamentaro, savivaldybių vadovų atlyginimai turėtų priklausyti nuo pastangų gerinti gyventojų gyvenimą: „Jeigu pritraukiamos investicijos, vystosi darbo rinka, didėja uždarbiai, tai ir meras gali daugiau uždirbti, o jei savivaldybėje klesti nedarbas, šešėlinė ekonomika, trūksta investicijų, regionas degraduoja, tai ir merui nėra reikalo mokėti didelės algos. Visų valstybės sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimai turėtų priklausyti nuo rezultatų. Gauti pastovų uždarbį, jeigu situacija savivaldybėje blogėja, yra neteisinga“.
K. Masiulio skaičiavimais, pusei savivaldybių vadovų pareiginės algos mažėtų, kitai pusei galėtų didėti, jeigu tam pritartų savivaldybių tarybos. Daugiausia – iki 1 tūkst. litų – galėtų didėti Vilniaus ir Klaipėdos miestų vadovų algos, tuo metu blogai valdomų Šalčininkų, Prienų ar Kalvarijos merų bei vicemerų atlygiai mažėtų po 1,5 tūkst. litų.
Taip pat opozicinei darbotvarkei K. Masiulis teikia Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Siūloma, kad nekilnojamojo turto mokestis būtų įskaitomas ne į valstybės, o į savivaldybių biudžetus. Priimant šią pataisą 2011 m. buvo sutarta, kad pervedimai valstybei galios laikinai, todėl pasibaigus krizei K. Masiulis siūlo, kad mokestis atitektų savivaldybėms. Taip yra daugumoje pasaulio šalių. Šiuo įstatymo pakeitimu skatinama plėsti savivaldos savarankiškumą ir nepriklausomumą. Pasak parlamentaro, savivaldybės administracijos prižiūri savo teritorijoje esančius kelius, želdinius, apšvietimą ir teikia kitas paslaugas, kurios reikalingos, kad ten esantis nekilnojamasis turtas tinkamai funkcionuotų, todėl tikslinga, kad surenkamas mokestis atitektų savivaldybėms. K. Masiulio duomenimis, savivaldybių biudžetai kasmet gautų apie 5 mln. litų papildomų pajamų.
Dainius Kreivys teikia Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Seimo nario teigimu, įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją bei naująjį energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo modelį iškilo būtinybė tikslinti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Įstatymo projektu siūloma į strateginę reikšmę turinčių įmonių ir įrenginių sąrašą įtraukti AB „Lietuvos energijos gamyba“, UAB „Lietuvos energija“, UAB „LITGAS“ ir UAB „EPSO-G“. Taip pat stiprinant šalies elektros ūkio efektyvumą ir konkurencingumą bei užtikrinant Lietuvos energetinės sistemos stabilumą, siūloma į sąrašą įtraukti Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių „Litgrid“, Lietuvos Elektros energetikos sistemos valdymo centrą bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinę, Kauno hidroelektrinę.
Stasys Šedbaras siūlo Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio įstatymo pakeitimo projektą, kurios tikslas – nustatyti, kad licencijai prekiauti alkoholiu gyvenamuose ir mišrios paskirties namuose būtinas tik gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimas. Naujai projektuojamiems ir statomiems daugiabučiams namams dažnai nustatoma mišri pastato paskirtis, t. y. pirmuose pastato aukštuose projektuojamos administracinės ir komercinės paskirties patalpos, o viršutiniuose – gyvenamosios paskirties patalpos (butai). Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas gauti kitų patalpų savininkų sutikimą taikomas tik gyvenamosios paskirties daugiabučiams gyvenamiesiems namams, o įstatymo projektu siūloma tokį reikalavimą nustatyti ir tai atvejais, kai daugiau kaip 50 proc. mišrios paskirties pastato bendrojo naudingojo ploto sudaro gyvenamosios patalpos. Antra, projektu siekiama, kad iš licencijai gauti reikalingo balsų kvorumo būtų išeliminuoti administracinės ir komercinės paskirties patalpų savininkų balsai. Paminėtų patalpų savininkai, atsižvelgiant į jiems priklausančių patalpų paskirtį, negyvena daugiabučiame name, todėl atitinkamos licencijos išdavimas neturi įtakos jų gyvenimo kokybei.
Antanas Matulas ir Vida Marija Čigriejienė teikia Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Šio įstatymo projekto tikslas – suvienodinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kurios buvo priimtos skirtingais Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymais. Siūloma leisti vykdyti mažmeninę prekybą natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 proc., masiniuose renginiuose ir mugėse bei uždrausti vartoti natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 13 proc., parodose ir natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 proc., masiniuose renginiuose ir mugėse.
Taip pat numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) administracinę atsakomybę asmenims, pažeidusiems alkoholinių gėrimų vartojimo mugėse, parodose, masiniuose renginiuose, sporto renginiuose, draudimo reikalavimus.
Opozicinėje darbotvarkėje dar vienas A. Matulo parengtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio pakeitimo ir 313 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Šis įstatymo pakeitimo projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į teisėsaugos institucijų pareigūnų pastebėjimus, jog ATPK norma, reglamentuojanti administracinės nuobaudos administracinio arešto senaties terminą, neatitinka praktinio poreikio. Tuo tarpu administracinės nuobaudos baudos senaties terminas nėra įtvirtintas ATPK. Šis įstatymo projektas teikiamas siekiant pailginti administracinės nuobaudos administracinio arešto senaties termino laiką nuo vienerių iki trejų. Taip pat ATPK norima įtvirtinti administracinės nuobaudos baudos dvejų metų senaties terminą. Pasak Seimo nario, toks reglamentavimas įteisintų atsakomybės neišvengiamumo principą bei padėtų pareigūnams efektyviau taikyti ATPK nuostatas.
V. M. Čigriejienė ir Rytas Kupčinskas teikia Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šis įstatymo projekto papildymas praplečia gimnazijos tipui priskiriamų mokyklų sąvoką, nes į apibrėžtį įtraukiamos mokyklos, įgyvendinančios atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus. Tokiu būdu praplečiamas gimnazijos tipo mokyklų spektras. Pasak Seimo narių, priėmus šį įstatymo pakeitimo projektą, daugiau mokyklų galės vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą.
Vytautas Juozapaitis kartu su Seimo narių grupe teikia Seimo nutarimą „Dėl 2015 m. paskelbimo Mykolo Kleopo Oginskio metais ir Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų metinių minėjimo 2013–2015 metų programos“ projektą. Projekte siūloma 2015 m. paskelbti Mykolo Kleopo Oginskio metais ir jo 250-ųjų gimimo metinių jubiliejaus proga įprasminti neeilinę, daugeliu talentų pasižymėjusią XVIII–XIX amžių sandūros asmenybę. Taip pat siūloma pritarti 250-ųjų gimimo metinių jubiliejaus minėjimo programai, kuri įprasmintų šios iškilios asmenybės darbus ir idėjas jų reikšmingumą, jo muzikinį, literatūrinį, dokumentinį palikimą. Projekto tikslas informuoti visuomenę apie šios iškilios asmenybės nuopelnus Lietuvai, ugdyti jos valstybinę savivoką ir pilietinę atsakomybę, turtinti kultūros paveldo istoriją, plėtoti tarptautinius kultūrinus ryšius.
