 |
| Andrius Kubilius |
Seimo opozicijos lyderio, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Andriaus Kubiliaus kalba, pasakyta spaudos konferencijoje:
Šeštadienį parlamentinės partijos pasirašė svarbų susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.
Apie šį susitarimą jau buvo daug kalbėta, minint NATO dešimtmetį. Bet daugiausia buvo kalbėta apie susitarimą 2020 m. gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai svarbus susitarimo punktas, bet ne vienintelis svarbus.
Kadangi kartu su partijos bendražygiais Česlovu Stankevičiumi ir Audroniu Ažubaliu teko svariai prisidėti prie susitarimo turinio formulavimo, tai norėtųsi pabrėžti tuos šio susitarimo aspektus, kuriems iki šiol nebuvo skirta užtektinai dėmesio.
Dėl gynybos finansavimo ir gynybinio potencialo stiprinimo
Kaip žinome, partijos susitarė nuosekliai kasmet didinti lėšas krašto gynybai, pasiekiant 2 proc. BVP 2020 m.
Be to, partijos taip pat susitarė, kad nuoseklaus krašto gynybos lėšų didinimo daugiamečiai tempai kasmet bus nustatyti atskiru Seimo nutarimu. Mano įsitikinimu, tai labai svarbi naujovė, neleisianti šiam susitarimui likti tik gerų norų rinkiniu. Kiekvienais metais, prieš Vyriausybei pradedant planuoti kitų metų nacionalinį biudžetą, Seimas savo nutarimu turėtų patvirtinti, kokio planuojamo krašto apsaugos biudžeto didinimo Seimas tikėtųsi iš Vyriausybės. Tokį nutarimą geriausia būtų priimti ne vėliau nei kiekvienų metų gegužės mėnesį, tada, kai Vyriausybė pradeda patį biudžeto planavimo procesą. Tokiame nutarime turėtų būti numatyta ne tik tiksli kitų metų biudžeto asignavimų gynybai suma, atitinkanti partijų susitarimą, bet ir projektuojamos sumos vėlesniems metams. Tai leistų kariuomenei tinkamai ir efektyviai planuoti strateginius darbus.
Partijos taip pat susitarė, kad didinami biudžeto asignavimai būtų pirmiausia skirti prioritetiniam sausumos pajėgų kovinių vienetų aprūpinimui kario nešiojama prieštankine ginkluote, trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos ginkluote, pėstininkų kovinėmis mašinomis, rezervo personalo parengimui, efektyviam mobilizacinio rezervo parengties palaikymui. Taigi partijos gana tiksliai apibrėžė, kokiems gynybos prioritetams lėšos turi būti skirtos. Tai leis išvengti priekaištų, kad kariuomenės įsigijimai yra netinkami.
Partijos taip pat pabrėžė, kad lėšos turi būti skiriamos informacinės ir kibernetinės gynybos sistemos sukūrimui ir plėtrai. Ko gero, pirmą kartą partijų susitarime yra tiek dėmesio skirta Rusijos „minkštųjų galių“ skverbties prevencijai ir mūsų informacinės bei kibernetinės erdvės apsaugai.
Ne mažiau svarbu tai, jog partijos pabrėžė įsipareigojimą siekti NATO sąjungininkų karinių dalinių ir Aljanso kolektyvinių pajėgumų nuolatinio buvimo Baltijos regione.
Partijos sutarė dėl svarbiausių energetinių projektų
Šalia sutarimo dėl gynybos pajėgumų vystymo partijos pasiekė taip pat labai svarbų sutarimą dėl svarbiausių strateginių energetikos projektų. Jeigu dėl įgyvendinamų SGD terminalo ir elektros jungčių su Lenkija bei Švedija toks susitarimas buvo ir yra savaime aiškus, tai dėl trijų kitų svarbių projektų šiame partijų susitarime yra pasiektas esminis persilaužimas.
1. Partijos įsipareigojo „bendradarbiaujant su Europos Komisija ir valstybėms partnerėmis kiek įmanoma sparčiau įgyvendinti Baltijos energijos rinkų jungčių plane (BEMIP) ir 2012 m. birželio 26 d. Seimo nutarimu patvirtintoje Energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus energetikos infrastruktūros europinės integracijos strateginius projektus: elektros energetikos sistemoje – Visagino atominės elektrinės projektą pagal su partneriais patobulintas finansavimo ir dalyvavimo projekte sąlygas nuosavo bazinio konkurencingo elektros energijos generavimo pajėgumų išvystymui.“
Taigi yra pasiektas esminis ir net, sakyčiau, istorinis partijų sutarimas ir įsipareigojimas įgyvendinti VAE projektą. Iki šiol šis projektas „kentėjo“, kai 2012 metais paaiškėjo, kad partijų sutarimo dėl tokio svarbaus projekto nėra, dėl ko buvo pasiduota populistinei politikavimo pagundai su klaidingu ir klaidinančiu referendumu, ir dėl to Lietuva prarado keletą metų. Dabartinis partijų sutarimas šiam projektui vėl grąžina aiškų politinį pagrindą. Verta atkreipti dėmesį į sutapimą, kad mūsų sutarimas dėl šio projekto buvo pasiektas praktiškai tuo pat metu, kai Rusija paskelbė, kad visiškai atsisako atominės elektrinės statybos Karaliaučiaus srityje planų.
2. Ne mažiau svarbus yra ir dar vienas sutarimas – „įrengti elektros perdavimo jungtis su Lenkija bei užtikrinti sinchronišką elektros tinklų sujungimą su kontinentinės Europos tinklais“. Ypač svarbus yra partijų įsipareigojimas siekti ir užtikrinti Lietuvos perėjimą nuo senos sovietinės prie europietiškos kontinentinės elektros sinchronizavimo sistemos. Iki šiol dėl šių esminės svarbos nuostatų kai kurios partijos abejodavo, dabar toks abejonių laikotarpis yra baigtas.
3. Taip pat svarbus yra ir partijų sutarimas „siekiant energetinio saugumo, užtikrinti energijos šaltinių tiekimo diversifikaciją, ištirti esamus valstybės energetinius išteklius ir sudaryti sąlygas jų gavybai“. Tai reiškia, kad partijos sutaria, jog yra būtina ištirti valstybės turimus energetinius resursus, tame tarpe ir skalūninių dujų resursus, o ištyrus turi būti sudarytos ir sąlygos jų gavybai. Blaškymosi ir politinės valios deficito ir šiuo klausimu laikas baigiasi.
4. Ne mažiau svarbu, jog partijos, pasimokiusios iš praeities ir šių dienų karčių klaidų, sutarė ir įsipareigojo šiuos svarbius strateginius projektus saugoti ir ginti nuo įvairių „minkštųjų galių“ atakų: „Partijos įsipareigoja siekti šių projektų įgyvendinimo, remti jų įgyvendinimą savo politine parama bei ginti šių projektų įgyvendinimą nuo interesų grupių ar trečiųjų šalių pastangų juos diskredituoti“.
Užsienio politikos srityje labai svarbu yra tai, kad partijos pasiekė konsensusą ir sutarė dėl to, kaip turi būti vertinami santykiai su Rusija. Jeigu iki šiol, praeitais metais ir anksčiau, kartais pasigirsdavo naivių pažadų ir vilčių, kad santykius su Rusija Lietuva gali „perkrauti“, kad galima tikėtis, jog tie santykiai staiga pagerės, jeigu Lietuva atsisakys savo principinių ir vertybinių nuostatų, tai dabar partijos sutarė dėl labai aiškių principinių nuostatų: „pripažindamos, kad pagrindinis ir ilgametis užsienio politikos iššūkis – Rusijos revizionistinė politika Rytų ir Vidurio Europoje. Iš šios Rusijos politikos kyla pagrindinės Lietuvos nacionalinio saugumo grėsmės, jos neišsprendžiamos nuolaidžiavimu ar vienašališkais pažadais perkrauti santykius, kurie priklauso ne tik nuo Lietuvos lūkesčių, bet ir nuo Vakarų valstybių bei Rusijos intencijų bei veiksmų regione. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos ekonominis bendradarbiavimas kelia iššūkius šalies nacionaliniam saugumui, gali daryti Lietuvos verslo atstovus labiau pažeidžiamus dėl tokios Rusijos politikos.“
Numatyti reikiami saugikliai, siekiant susitarimo įgyvendinimo
Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad susitarimas apima ne tik karinius dalykus ir papildomą reikšmingą finansavimą kariuomenei. Partijos parodė solidžią brandą aiškiai pasakydamos, kad šalia iššūkių kariniam saugumui, mato ir ne mažiau svarbius iššūkius energetiniam saugumui bei tokioms sritims kaip informacinis ar kibernetinis saugumas, kurios pirmą kartą yra aptartos partijų susitarime. Galiu tik pacituoti vieną labai svarbų susitarimo punktą: „14. Teisiniu būdu apriboti informacinių karų prieš Lietuvą galimybes, apriboti ar panaikinti informacinius kanalus, kuriais vykdomos atakos, propaganda ir dezinformacija prieš Lietuvos valstybę informacijos, virtualios (kibernetinės) erdvės bei kultūros srityse. Šiam tikslui apjungti valstybinių institucijų pastangas, skirtas valstybės informacinių karų efektyvumui stiprinti.“
Ir pabaigai atkreipiu dėmesį į dar vieną svarbią naujovę šiame susitarime – tai nuostatos, kurios apibrėžia šio susitarimo įgyvendinimo nuolatinį monitoringą. Partijos susitarė, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė susitarimo galiojimo laikotarpiu, kartu su susitarimą pasirašiusių partijų deleguotais atstovais kiekvienais metais, prieš patvirtinant valstybės nacionalinį biudžetą, svarstys ir įvertins šio susitarimo vykdymo eigą.“ Ir bus vertinami ne tik finansiniai šio susitarimo aspektai. Todėl šis susitarimas ir turi galimybių būti realiai įgyvendintas, o ne būti tik dar vienu gražiu akcentu prie šventinio jubiliejaus. Mes tik todėl ir sutikome pasirašyti šį susitarimą, kai valdžios partijos sutiko pasirašyti po iš esmės mūsų parengtu tekstu, kuriame ir yra numatyti reikalingi saugikliai, kad toks susitarimas netaptų dar vienu „tuščiu popieriumi“. Mes principingai reikalausime, kad valdžia šį partijų sutarimą efektyviai ir nuoširdžiai įgyvendintų.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
