 |
| Nepriklausomybės Akto signataras A. V. Ulba, 991. LCVA nuotr. (aut. Jonas Juknevičius) |
Kovo 20 d., ketvirtadienį, 9.30 val. Parlamento galerijoje bus atidaryta paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algimanto Vinco Ulbos 75-osioms gimimo metinėms paminėti. Atidaryme dalyvaus ir prisiminimais pasidalys Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Agrarinės komisijos pirmininkas Eimantas Grakauskas, Lietuvos žemdirbių sąjūdžio kūrėjas, pirmosios Lietuvos Vyriausybės žemės ūkio ministras Vytautas Knašys, signataro A. V. Ulbos studijų ir „kambario draugas“ visus 4 metus Lietuvos žemės ūkio akademijoje, buvęs ilgametis žurnalo „Mūsų sodai“ vadovas, redaktorius Rimgaudas Valentinas Graibus.
Parodoje, kurioje apžvelgiamas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro gyvenimas, eksponuojamos fotografijos iš Seimo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų, Algimanto Vinco Ulbos asmeninio šeimos archyvo, Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus asmeninio archyvo.
10 val. Nepriklausomybės Akto signataro Algimanto Vinco Ulbos 75-osioms gimimo metinės bus paminėtos Seimo posėdyje. Kalbas sakys Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimas-Rasimavičius, Seimo narys Pranas Žeimys.
Per 1990-ųjų rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą A. V. Ulba kandidatavo kaip nepriklausomas kandidatas. 1990 m. sausio mėn. buvo iškeltas kandidatu Priekulės 65-ojoje rinkimų apygardoje. Rinkimų agitacijos metu nuosekliai pasisakė už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimą. 1990 m. kovo 4 d. antrajame rinkimų ture aplenkęs teisininką Vytautą Zabielą, buvo išrinktas Priekulės 65-ojoje rinkimų apygardoje (Klaipėdos rajonas).
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime Algimantas Vincas Ulba dirbo Agrarinėje komisijoje, į kurią buvo paskirtas 1990 m. kovo 20 d.
Būdamas žemės ūkio reikalų specialistas, plenarinių posėdžių metu jis pasisakydavo tik žemės ūkio klausimais: svarstymuose dėl Žemės ūkio reformos įstatymo, Žemės mokesčio įstatymo, Regioninių parkų ir draustinių įsteigimo įstatymo, Lietuvos žemės ūkio akademijos statuto, diskusijose dėl ypatingos padėties Lietuvos žemės ūkyje (1992 m. vasaros sausros metu) arba kaip Klaipėdos rajono deputatas pasisakydavo diskusijose, susijusiose su Klaipėdos rajono reikalais.
Pasibaigus Aukščiausiosios Tarybos deputato įgaliojimams, A. V. Ulba tris kartus balotiravosi į Seimą (1992 m., 1996 m. ir 2004 m. rinkimuose), tačiau išrinktas nebuvo. Nuo 1994 m. priklausė Lietuvos centro sąjungai.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
