A. Ažubalis, V. Aleknaitė-Abramikienė, R.
Juknevičienė, V. Stundys, S. Šedbaras
siūlo Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m.
lapkričio 11 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38
straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų
įstatymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“
nuostatas“ projektą.
Parengti projektą paskatino visuomenėje kylančios
abejonės, ar Lietuvos piliečiams dalijama Lenkijos Respublikos Lenko korta
neprieštarauja Konstitucijai.
Seimo nariai siūlo kreiptis į Konstitucinį teismą
(KT), prašydami išaiškinti, ar Konstitucija iš Seimo nario besąlygiškai
reikalauja ištikimybės priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasižadėjimo gerbti
ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus? Ar sąvoką „nesusijęs priesaika ar
pasižadėjimu Lietuvos valstybei“ reikėtų suprasti kaip bet kurią priesaiką ar
pasižadėjimą užsienio valstybei? Ar Seimo nariu negali būti asmuo, išreiškęs
savo valią priklausyti kitai, ne Lietuvos tautai, turintis užsienio valstybės
dokumentą, išduotą jam pagal kitos valstybės įstatymus?
Primename, kad Lenko korta yra asmens dokumentas,
patvirtinantis lenkų kilmę ir suteikiantis lengvatų lenkams, gyvenantiems Lietuvoje. Tokį
dokumentą turintys asmenys gali dirbti Lenkijoje, gauti bedarbio pašalpą, kitas
socialines garantijas, įsigyti nekilnojamąjį turtą ir t.t.
K. Starkevičius siūlo
nutarimo projektą „Dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio
pratęsimo“.
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria nepritaria Europos Sąjungos
Vadovų Tarybos patvirtintam siūlymui dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos
daugiametės finansinės perspektyvos. K. Starkevičiaus pateiktame Seimo nutarime
siūloma Vyriausybei, atsižvelgiant į
susidariusią realią galimybę, iš naujo derėtis dėl
ūkininkavimo sąlygų suvienodinimo visų Europos Sąjungos valstybių narių
žemdirbiams. Lietuvos žemdirbiai, kovo 22 dieną įvykusiame visuotiniame
žemdirbių suvažiavime išreiškė kategorišką nuomonę pratęsti draudimą
užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje.
J. Razma siūlo Seimo rinkimų įstatymo 37 ir 39 straipsnių, Rinkimų į Europos parlamentą
įstatymo 36 ir 38 straipsnių, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 ir 36
straipsnių pakeitimus.
Šiuo metu į vienos partijos vardu
registruojamą kandidatų sąrašą gali būti įrašomi ir kitų partijų nariai, jokių
apribojimų įstatymuose nėra nustatyta. Taip elgiantis
pažeidžiami sąžiningos konkurencijos su kitų partijų įformintais koaliciniais
sąrašais principai. Siūloma patikslinti kai kurias
galiojančių Seimo, Savivaldos ir Europos Parlamento rinkimų įstatymų nuostatas,
kad kituose rinkimuose nebeliktų galimybių apeiti įstatymų leidėjo valia
nustatytus reikalavimus partijų kandidatų koaliciniams sąrašams, taip pat
siekiama atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išvadas dėl paskutinių Seimo
rinkimų.
V.
Juozapaitis siūlo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų
savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo
projektą ir Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos
Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų
bendrijų įstatymo nuostatas nėra tiksliai apibrėžtos įvairių balkonų
konstrukcijų sąvokos. Todėl iš daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų, kurie
neturi balkonų, nepagrįstai reikalaujamas balkonų remonto mokestis. Daug
nusiskundimų gaunama iš gyventojų, kuriems tenka mokėti mokesčius už balkonų
priežiūrą, remontą, nors jie tų balkonų neturi. Taip pažeidžiami teisingumo, protingumo
ir sąžiningumo reikalavimai. Įstatymo projektais siekiama patikslinti
daugiabučių gyvenamųjų namų kai kurių bendrojo bei atskiro naudojimo objektų
sąvokas ir patikslinti, kad butų ir kitų patalpų
savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo
patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė,
elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.
J. Razma
siūlo Pelno mokesčio įstatymo 46(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Parlamentaras
teikia patobulintą įstatymo projektą atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento pastabas ir
Seimo narių sulauktas pastabas, kad nepateikti pelno sumažinimo dėl investicijų
duomenys. (Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiami pridedamojoje lentelėje.
Pažymėtina, kad už 2012 m. VMI duomenų dar neturi.)
|
Metai
|
Apmokestinamojo pelno suma, kuriai
pritaikyta lengvata
|
Apskaičiuota sutaupyto pelno mokesčio
dėl investicijų lengvatos suma
|
|
2009
|
587.365.530
|
117.473.106
|
|
2010
|
688.121.248
|
103.218.187
|
|
2011
|
706.881.996
|
106.032.299
|
Pagal dabar nustatytą tvarką apmokestinamasis pelnas gali
būti sumažintas tik per 2009–2013 metų mokestinius laikotarpius patirtomis
išlaidomis, tokiu būdu pagal galiojantį įstatymą nuo 2014 m. patirtomis
naujomis išlaidomis ilgalaikiam turtui pelno mokesčio mažinti nebūtų galima.
Siūloma nustatyti, kad apmokestinamojo pelno mažinimo iki 50 proc. galimybė
būtų nuolatinė.
D. Kreivys
siūlo Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies papildymo įstatymo
projektą.
Šiuo metu esantis teisinis
reguliavimas nenumato išimčių Mažųjų bendrijų pelno apmokestinimui (pelno
mokestis – 15 proc.). Šiuo įstatymo projektu yra siekiama skatinti smulkaus
verslo plėtrą, darbo vietų kūrimą bei palengvinti mokestinę naštą už pirmuosius
veiklos vykdymo metus. Įstatymo pakeitimo projektą parengti paskatino siekis
skatinti smulkiojo verslo steigimąsi, darbo vietų kūrimąsi bei poreikis
sumažinti mokestinę naštą, kad įmonės šias lėšas galėtų panaudoti tolimesnei
verslo plėtrai, pirmaisiais veiklos vykdymo metais.
A. Bilotaitė ir A.
Anušauskas su parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ nariais siūlo Vietos savivaldos
įstatymo 13, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Savivaldybėse iki šiol nėra
suformuotos bendros subjektų, vykdančių antikorupcinę veiklą sistemos – visose
savivaldybėse antikorupcijos komisijos yra formuojamos skirtingai ir veikia
pagal savivaldybių tarybų patvirtintus veiklos nuostatus, o esamas teisinis
reguliavimas neužtikrina efektyvaus antikorupcijos komisijų darbo. Įstatymo
Projekte siūloma įtvirtinti prievolę savivaldybėms sudaryti antikorupcijos
komisijas, taip pat nustatyti šių komisijų
sudarymo tvarką ir kompetenciją korupcijos prevencijos ir kontrolės
srityje. Siūlomais pakeitimais bus praplėstas subjektų, vykdančių antikorupcinę
veiklą savivaldybėse, ratas, sudarytos prielaidos skaidresnei savivaldybių
veiklai, veiksmingesnei savivaldybių antikorupcinei politikai bei korupcijos
prevencijos priemonių vykdymo kontrolei.
Vincė
Vaidevutė Margevičienė,
Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
