Seimas, 62
parlamentarams balsavus už, 2 – prieš ir 5 susilaikius, priėmė Piniginės
socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas (projektas
Nr. XIIP-452(2). Balsavime registravosi 71
Seimo narys.
Priimtomis pataisomis
nustatyta, kad teisę į kompensaciją turės daugiabučio namo butų savininkai,
kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti
svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo
(modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių
namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės
patvirtintą programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir
dalyvauti įgyvendinant šį projektą.
Jeigu daugiabučio namo
buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją
gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio
namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti
įgyvendinant šį projektą, ateinantį šildymo sezoną jo bendrai gyvenantiems
asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama
kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, nuo kito
šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, iki bus
įgyvendintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, bet ne
ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus, įskaitant atvejį, kai dėl šių asmenų
veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas
nebuvo pradėtas įgyvendinti.
Siekiant mažinti
nepasiturinčių gyventojų ilgalaikę priklausomybę nuo piniginės socialinės
paramos, skatinti integraciją į darbo rinką ir sumažinti piktnaudžiavimo
pinigine socialine parama galimybes patikslinta bendrai gyvenančių asmenų
sąvoka, į šių asmenų sudėtį įtraukiant ir dirbančius nesusituokusius, savo
vaikų neauginančius pilnamečius vaikus iki 24 metų, kurie mokosi, jei per
mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis;
Bendrai gyvenantiems
asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai
gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas,
bet nedirbantis asmuo (išskyrus įstatyme įtvirtintus atvejus), nustatytas
socialinės pašalpos dydis, išskyrus nustatytą socialinę pašalpą vaikams, bus
mažinamas:
kai socialinė pašalpa
mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių (galiojančiame įstatyme – nuo 36 mėnesių
iki 48 mėnesių) –20 procentų;
kai socialinė pašalpa
mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių (galiojančiame įstatyme – nuo 48 mėnesių
iki 60 mėnesių) – 30 procentų;
kai socialinė pašalpa
mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių (galiojančiame įstatyme – ilgiau kaip 60
mėnesių) – 40 procentų;
kai socialinė pašalpa
mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – 50 procentų;
gavusiems (gavusiam)
socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems
asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams),
įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo
programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų
pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius nebus
neskiriama.
Įstatyme įtvirtinta, kad
teisę į piniginę socialinę paramą turės ir asmenys, gaunantys už tarnybą
paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas.
Jeigu vienas gyvenantis
asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, laikotarpiu, už kurį skiriama
ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos
teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo
tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos
teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje
jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims
arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas
nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems
asmenims, kai jie yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti
asmenys (yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos
valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje), piniginė socialinė parama
skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Lietuvos
teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje.
Savivaldybės
administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, kilus pagrįstų įtarimų dėl
prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas,
privalės tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo
sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų
patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama,
neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
Įstatyme nustatyti
atvejai, kada Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą,
galės tam tikrą laiką nutraukti pašalpos teikimą.
Įstatymas įsigalioja
2013 m. birželio 1 d.
Iki to laiko Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija, savivaldybių
institucijos iki šio įstatymo turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Vincė
Vaidevutė Margevičienė,
Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja