Šiandien Seimo
narės Vincės Vaidevutės Margevičienės organizuotoje spaudos konferencijoje
„Prostitucija: kaip užtikrinti teisingumą?“ buvo siekiama atkreipti dėmesį į
socialinę problemą – prostituciją, kuri glaudžiai susijusi su prekyba žmonėmis,
sutenerių veikla, vaikų išnaudojimu.
„Pirmiausia
keliame klausimą, kaip užtikrinti teisingumą, kaip padėti moterims,
užsiimančioms prostitucija, ir netgi vyrams, kurie vis dažniau įtraukiami į šią
neteisėtą veiklą“, – sakė parlamentarė.
Pasak V. V.
Margevičienės, matome, kad šia veikla Lietuvoje užsiima vis jaunesni žmonės,
pasitaiko ir 15–17 metų paauglių. Dažnai tai būna netvirtų šeimų, patiriančių
socialinę atskirtį, ekonominį, sociokultūrinį nepastovumą, emocinių sukrėtimų,
nariai.
„Tokie
jaunuoliai kartais gal nė neįsivaizduoja, kad gali turėti darbą savo
valstybėje. Jiems pasiūloma vykti į užsienį, aiškinant, kad jie ten dirbs
garbingą darbą ir užsidirbs. Vis dažniau išgirstame faktų, kad juos apgauna,
būna priverčiami vagiliauti, o po to netgi verstis prostitucija. Kokia tokių
vaikų ateitis? Mūsų visų – valstybės politikų ir tarnautojų – pareiga yra
užtikrinti, kad šeimos jaustųsi saugios savo valstybėje“, – pažymėjo V. V.
Margevičienė.
Spaudos
konferencijoje taip pat dalyvavo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Sesilija
Rustriom Ruin (Cecilia Ruthström-Ruin), Dingusių žmonių šeimų paramos centro
tarybos pirmininkė Ona Gustienė, asociacijos „Mouvement du Nid“ vadovė Kler
Kidė (Claire Quidet) ir asociacijos „Mouvement du Nid“ atstovas Erikas Ponselė
(Eric Poncelet).
Švedijos
ambasadorė pažymėjo, kad nuo 1999 m. Švedija įdiegė modelį prostitucijai
pažaboti, kai baudžiamas šios paslaugos pirkėjas, o ne teikėjas. Prostitutės
prilyginamos nukentėjusiųjų kategorijai ir joms teikiama įvairiapusė socialinė
pagalba. Beje, prieš priimant šį įstatymą Švedijoje buvo patiriamas didelis
pasipriešinimas, tačiau dabar matosi, kad įstatymai veikia efektyviai –
prostitucijos mažėja.
Dingusių
žmonių šeimų paramos centro tarybos pirmininkė O. Gustienė pabrėžė, kad reikia
siekti pakeisti dabar galiojančius įstatymus ir nebausti prostitučių, o
kriminalizuoti prostitucijos paslaugų pirkimą (taikyti Švedijos modelį). „Šiuo
metu moterys ir vyrai (klientai) yra nelygioje situacijoje, nes baudžiamos tik
moterys. Šiuo požiūriu Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje
galioja tokie įstatymai. Tam būtina keisti Lietuvoje vyraujančias
patriarchalines nuostatas ir mitus: „prostitucija – seniausia pasaulyje
profesija, prostitucija – moterų pasirinkimas, prostitucija – tai moterų
problema“ ir panašiai, o vyrai niekuo dėti“, – savo nuostatas išsakė O.
Gustienė.
Jau prieš
dešimtmetį valstybinės institucijos pripažino, kad 95 proc. prostitučių
Lietuvoje kontroliuoja ir jas išnaudoja suteneriai. Dėl tokios padėties
susidaro uždaras ratas: prostitutės būna įvarytos į kampą ir neturi jokios
galimybės ištrūkti, nes jas baudžia teisėsauga, dažnai jų ieško net keli
antstoliai, o suteneriai savo ruoštu reikalauja grąžinti tūkstančius, todėl
prostitutės neturi kitos išeities kaip tik likti prostitucijoje ir bandyti
atiduoti tas skolas. Taip moteris būna įkalinta tarp sutenerių ir antstolių.
Suteneriams tokia situacija labai palanki, nes žino, kad moterys bijo kreiptis
į teisėsaugą. Ir tokiu būdu toliau klesti prekyba žmonėmis.
Iš kur ir kaip tokių paslaugų paklausa
atsiranda, išsamius tyrimus yra atlikusi Prancūzijos asociacija „Mouvement du
Nid“. Šios organizacijos atstovai spaudos konferencijoje perteikė sukauptą
informaciją ir pažymėjo, kad sveikintina jau vien tai, jog apie prostitucijos
problemą Lietuvoje garsiai kalbama.
V. V. Margevičienė pažymėjo, kad iš
pradžių visuomenę reikia mokyti, o pažeidžiamoms grupėms – padėti. Jau sutarta
su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad būtų sukurta ilgalaikė
strategija probleminėms šeimoms apsaugoti ir ugdyti, nes jos ir jų atžalos
dažniausiai vyksta į užsienį dirbti netinkamą darbą.
„Pakeliui ateis ir įstatymai. Kovoti
su prostitucijos problema vien tik įstatymais negalima. Turime ugdyti
visuomenę, suteikdami savo vaikams didesnę emocinę brandą“, – apibendrino
parlamentarė.