PATVIRTINTA
Valstybės valdymo ir
savivaldybių komiteto
2016 m. sausio 26 d.
protokoliniu nutarimu
(protokolas Nr. 113-P-1)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETO
2015 M. VII (RUDENS) SESIJOS VEIKLOS
A T A S K A I T A
II. Komiteto veiklos kiekybinė charakteristika
Seimo pavedimai Komitetui ir įstatymai, kurie buvo priimti VI sesijoje Komiteto darbo krūvio palyginimą su kitais Seimo komitetais pagal priskirtus svarstyti teisės aktus galima pamatyti 4 -7 lentelėse.
Pagal Seimo pavedimus komitetams, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rudens
sesijoje buvo 5 vietoje, pagal pavedimus pagrindiniam komitetui - 9 vietoje ir pagal pavedimus
papildomam komitetui - 3 vietoje.
Rudens sesijoje buvo priimti šie svarbiausi teisės aktai, kuriems Komitetas buvo paskirtas pagrindiniu: Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas XII-2009.
Šiuo įstatymu nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, negali gauti kitų pajamų, išskyrus tas, kurios numatytos valstybės tarnybos įstatyme (darbo užmokestis, išmokos ir kt.). Tokiu būdu neužkertamas kelias valstybės tarnautojo pareigas einančiam asmeniui sudaryti papildomą darbo sutartį su ta pačia institucija ar įstaiga, kurioje jis šias pareigas eina, ir sudaryti prielaidas neskaidriam valstybės tarnybai skiriamų lėšų, įskaitant ir lėšas, skirtas institucijų bei įstaigų vykdomų Europos Sąjungos projektų administravimui ar įgyvendinimui, panaudojimui bei valstybės tarnautojų asmeniniam pasipelnymui.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymas XII-2052.
Įstatyme suvienodinamos nuostatos su kituose rinkimų įstatymuose esančiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis panašias rinkimų organizavimo procedūras. Išplečiamos rinkimų komisijų darbe naudojamų elektroninių ryšio priemonių panaudojimo galimybes; koreguojami Įstatyme vartojamos sąvokos bei terminai; vykdomojo pobūdžio funkcijos priskiriamos administracijos direktoriui; įtvirtintas reikalavimas rinkimų komisijos nariui turėti nepriekaištingą reputaciją – užtikrins aukštesnius reikalavimus rinkimų komisijų nariams; rinkimų užstatas grąžinamas tik nesant pažeidimų – skatins rinkimuose dalyvaujančius subjektus nedaryti pažeidimų; išsamiau reglamentuojamas rinkimų stebėtojo pažymėjimo išdavimas tarptautiniams rinkimų stebėtojams. Visais šiais pakeitimais bus užtikrinamas skaidresnis rinkimų procesas.
Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ XII-2017.
Seimo nutarimu Seimo Antikorupcijos komisijai suteikti Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai ir pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės galimai neteisėto naudojimosi valstybės turtu; dėl Druskininkų savivaldybės valdomų bendrovių veiklos teisėtumo; dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų pažeidimo Druskininkų savivaldybėje; dėl kitų įtarimų, kuriuos sukėlė valstybės ir savivaldybės institucijų priimti sprendimai, tiesiogiai susiję su Druskininkų savivaldybe arba savivaldybės tarybos nariais.
Sesijos pabaigoje priimti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 29 straipsnio pakeitimo, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo, Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir9 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10 straipsniu ir -Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18716 straipsniu įstatymai Nr. XII-2179–XII-2184.
Įstatymuose numatoma nuo 2016 m. sausio 1 d. sukurti teisinius instrumentus, užtikrinančius efektyvesnę VTEK veiklą bei viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo bei valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų vykdymo efektyvesnę kontrolę. VTEK ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir jų vadovų veiklą siekiama sutelkti ne į kovą su pasekmėmis, bet su priežastimis t.y. pagrindinis dėmesys bus skiriamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laikymosi prevencijai, siekiama įgyvendinti konstitucinio teisingumo principą, reikalaujantį nustatomas sankcijas už teisės aktų pažeidimus diferencijuoti, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei nustatyti administracinę atsakomybę asmenims už trukdymą VTEK atlikti funkcijas ir informacijos per nustatytą terminą be svarbios priežasties nepateikimą bei kiti pakeitimai.
2015-09-23 išklausė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko informaciją „Dėl rinkimų apygardų ribų tikslinimo“.
Pagal šiuo metu galiojantį Seimo rinkimų įstatymą Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Įvertinus dabartiniu metu patikslintą rinkėjų skaičių Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose, darytina išvada, kad dalis šiuo metu sudarytų apygardų jau neatitinka teisės aktuose įtvirtintos normos, t. y. kai kuriose rinkimų apygardose rinkėjų skaičius yra mažesnis ar didesnis nei nustatytas koeficientas vienai rinkimų apygardai. Kadangi pastaruoju metu skirtingose Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse kinta gyventojų koncentracija (vienose savivaldybėse vyrauja gyventojų mažėjimo tendencijos, kitose savivaldybėse bei didžiuosiuose miestuose gyventojų skaičius didėja), o taip pat įvertinant ESBO rinkimų stebėtojų Gerosios rinkimų praktikos rekomendacijas, kad nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose būtų ne didesnis nei 10 procentų (t. y. 0,9 – 1,1), vykdant 2020 metais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus yra tikslinga pakoreguoti rinkimų apygardų ribas, įvertinant rinkėjų skaičiaus pokyčius konkrečiose rinkimų apygardose.
Komiteto nariai susipažinę su pateiktais rinkimų apygardų žemėlapiais nuogąstavo, kad kai kurių rinkimų apygardų ribos keičiasi gana žymiai, kas neigiamai gali atsiliepti į rinkėjų aktyvumą per artimiausius Seimo rinkimus. Komiteto pirmininko Valentino Bukausko nuomone, stabilumas yra svarbus rodiklis ir apygardų ribų keitimas turėtų būti vykdomas palaipsniui ir ypač kaimiškose apygardose, nes gali būti išardytos jau susiformavę bendruomeninės organizacijos. Komitetas nutarė diskusijas dėl apygardų ribų keitimo siūlyti pratęsti Seimo frakcijose.
2015-09-30 išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie parengtą analizę ir rekomendacijas savivaldybėms dėl pareigybių skaičiaus administracijose nustatymo ir susipažino su Lietuvos laisvosios rinkos instituto įžvalgomis dėl savivaldybių administracijų dydžio. Pastebėta, kad panašaus dydžio savivaldybių administracijose dirbančiųjų skaičius neturėtų ženkliai skirtis, kad savivaldybių lėšos neturėtų būti eikvojamos nepagrįstam darbuotojų skaičiui didinti ar vien tik vadovaujančioms pareigybėms steigti. Komiteto nariai teiravosi apie galimybes įstatymu nustatyti maksimalų leistiną savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių ar savivaldybių administracijų veiklai finansuoti skiriamų asignavimų maksimalų dydį. Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pripažino, kad savivaldybėse šioje srityje esama nemažų skirtumų, tačiau paragino savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių vertinti ne tik pagal gyventojų skaičių, bet ir atsižvelgiant į didesnį skaičių veiksnių - savivaldybių gyventojų demografinę struktūrą ir jos kaitą, jų vykdomų funkcijų ypatumus, įgyvendinamų projektų skaičių ir kt. Komiteto nuomone, Vidaus reikalų ministerijos parengtos rekomendacijos gali pasitarnauti tam, kad savivaldybėse pagrįsčiau ir atsakingiau būtų nustatomas reikalingas darbuotojų skaičius, laikomasi santykio tarp bendrąsias ir specialiąsias funkcijas, taip vadovaujančias ir nevadovaujančias pareigas einančių darbuotojų skaičiaus savivaldybių administracijose, taupiau naudojamos savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos valdymui. Komitetas, atsižvelgdamas į posėdžio metu, vykdant parlamentinę kontrolę dėl Vidaus reikalų ministerijos parengtų rekomendacijų dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo savivaldybės administracijoje (toliau – Rekomendacijos), vykusių diskusijų, kuriose dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai, rezultatus nutarė:
1. Pažymėti Vidaus reikalų ministerijos atliktos analizės išsamumą ir parengtų Rekomendacijų svarbą, iš esmės pritarti Rekomendacijų nuostatoms.
2. Siūlyti Lietuvos savivaldybių asociacijos Valdybai ir Tarybai apsvarstyti Rekomendacijas ir inicijuoti veiksmus, kad savivaldybės laikytųsi Rekomendacijų.
3. Siūlyti Vidaus reikalų ministerijai: 1) numatyti Rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ir priežiūros (pasiektų rezultatų vertinimo) tvarką; 2) išanalizuoti ir įvertinti Rekomendacijų įgyvendinimo 2015 m. IV ketvirčio - 2016 m. I pusmečio savivaldybėse rezultatus ir apie juos informuoti Komitetą iki 2016 m. spalio 1 d.;
3) iki 2016 m. kovo 1 d. pateikti pasiūlymus Komitetui dėl galimybės nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybių administracijos valstybės pavestoms (valstybinėms) funkcijoms ir (ar) bendrosioms funkcijoms atlikti būtų sudaromi unifikuoti (standartizuoti) struktūriniai padaliniai ir (ar) steigiamos unifikuotos (standartizuotos) pareigybės.
2015-09-30 išklausė Ūkio ministerijos informaciją apie Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas Lietuvai 2015-2016 metams įgyvendinimo priemonių planą.
Komitetas nutarė:
1. Pažymėti Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijų Lietuvai 2015-2016 metams įgyvendinimo priemonių plano (toliau – Įgyvendinimo priemonių planas), patvirtinto 2015-09-21 Vyriausybės pasitarime svarbą ir iš esmės p r i t a r t i šio plano nuostatoms.
2. Siūlyti Vyriausybei apsvarstyti galimybes:
2.1. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo suderinimą su vykdomais valstybės strateginio planavimo dokumentais, ateityje tobulinti Įgyvendinimo priemonių plano formą, nurodant priemonių sąsajas su valstybės strateginiais programiniais dokumentais.
2.2 Siekiant užtikrinti veiksmingą numatytų pagrindinių struktūrinių reformų įgyvendinimą, ateityje Įgyvendinimo priemonių planą tvirtinti atsakingos institucijos sprendimu (pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimu, bendru už priemonių įgyvendinimą atsakingų ministrų įsakymu ar pan.), numatant priemonių įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už rezultatus tvarką.
Komitetas nutarė:
1. Pažymėti Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijų Lietuvai 2015-2016 metams įgyvendinimo priemonių plano (toliau – Įgyvendinimo priemonių planas), patvirtinto 2015-09-21 Vyriausybės pasitarime svarbą ir iš esmės p r i t a r t i šio plano nuostatoms.
2. Siūlyti Vyriausybei apsvarstyti galimybes:
2.1. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo suderinimą su vykdomais valstybės strateginio planavimo dokumentais, ateityje tobulinti Įgyvendinimo priemonių plano formą, nurodant priemonių sąsajas su valstybės strateginiais programiniais dokumentais.
2.2 Siekiant užtikrinti veiksmingą numatytų pagrindinių struktūrinių reformų įgyvendinimą, ateityje Įgyvendinimo priemonių planą tvirtinti atsakingos institucijos sprendimu (pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimu, bendru už priemonių įgyvendinimą atsakingų ministrų įsakymu ar pan.), numatant priemonių įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už rezultatus tvarką.
2015-10-06 tęsdamas pavasarinės sesijos parlamentinę kontrolę, susipažino su Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-71 patvirtinta Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 metų programa ir atsižvelgdamas į tai, kad minėta programos įgyvendinimas baigiasi 2015 m. ir pripažindami tokios programos reikalingumą ir naudą vietos bendruomenėms, kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydamas pateikti informaciją kaip yra vykdoma Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 metų programa 2015 m., kaip rengiama naujo laikotarpio Vietos bendruomenių savivaldos programa, ar sudaryta darbo grupė šiai programai rengti, kokios planuojamos naujos nuostatos, kokias nuostatos nepasiteisino ir kas numatoma keisti; ar numatoma atsižvelgti į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių 2015 m. balandžio 22 d. posėdžio protokolu Nr. 113-P-7 pateiktas rekomendacijas dėl Programos įgyvendinimo aprašo nustatant, kad ne mažiau kaip 1/3 vietos bendruomenės tarybos narių turi sudaryti seniūnaičiai ir išbraukiant išlygą „jeigu toje teritorijoje yra pakankamas vietos bendruomenės gyventojų atstovų (seniūnaičių) skaičius“; ar planuojama tikslinti „vietos bendruomenės“ sąvoka, derinant ją su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo definicijomis bei ar planuojama reglamentuoti Programos įgyvendinimą, susiejant jį su savivaldybių strateginiuose planavimo dokumentuose nustatytais tikslais ir uždaviniais.
Komitetas gavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją, kad Seimui paskelbus 2016 m. Vietos bendruomenių metais, yra kuriamas naujas bendruomeninės veiklos finansavimo 2016 m. modelis, konkurso būdu finansuojant bendruomeninių organizacijų veiklos projektus, skirtus bendruomeninei veiklai stiprinti.
Komitetas šią parlamentinės kontrolės veiklą pratęs pavasario sesijoje.
2015-10-14 išklausė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko informaciją apie informacinių technologijų taikymą Kirgistano (Kirgizijos) 2015 m. Parlamento rinkimų korupcijos prevencijoje.
Komitetas išklausęs informaciją pasiūlė VRK įvertinti Lietuvos galimybes pritaikyti Kirgizijos ir kitų šalių patirtį ir pateikti Komitetui siūlymus dėl finansinių išlaidų poreikio, rinkimų procedūrų, techninių priemonių bei teisinės bazės tobulinimo organizuojant rinkimus. Komitetas, svarstydamas 2016 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą siūlė pagrindiniam komitetui skirti Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomai lėšų rinkimų ir referendumų organizavimui, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas tam nepritarė.
2015-10-14 išklausė, o lapkričio 4 d. įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio pateiktą informaciją apie ministerijų ir ministerijų vadovų komandiruočių 2014 m. planuotas ir faktines išlaidas bei 2015 m. planuotas išlaidas ir nutarė:
1. Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad ministerijų ir jų vadovybių komandiruočių išlaidos planuojamos nepakankamai pagrįstai, lėšų komandiruotėms apimtys ne visada atitinka ministerijoms keliamus tikslus ir vykdomą veiklą, nėra įprasta vertinti komandiruotes rezultatyvumo (planuotų rezultatų pasiekimo lygio ) ir naudingumo (gautos naudos) aspektais.
2. Siūlyti Vyriausybei daugiau dėmesio skirti ministerijų ir jų vadovybių komandiruotėms numatomų lėšų planavimui bei komandiruočių rezultatyvumo ir naudingumo vertinimui.
3. Siūlyti ministerijų vadovybėms apie jų numatomas komandiruotes į užsienio šalis (komandiruočių tikslus ir svarbiausius renginius komandiruočių metu) informuoti atitinkamas ministerijas kuruojančius Seimo komitetus ir, esant tikslingumui, kviesti vykti ir šių komitetų atstovus.
2015-11-06 Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo statute numatytas komitetų veiklos kryptis, įgaliojimus ir bendradarbiavimą, kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą dėl informacijos apie Privalomojo sveikatos draudimo tarybos, Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų valdymo schemą, Valstybinės ligonių kasos ir kiekvienos iš teritorinių ligonių kasų vidinę struktūrą, pareigybes, etatų ir darbuotojų skaičių, 2014–2015 m. asignavimus, skirtus įstaigų veiklos administravimui ir apmokėjimui už teikiamas paslaugas.
Informaciją Komitetui pateikė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), kuri yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti Lietuvos Respublikos valstybės valdymo institucija, išlaikoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be Valstybinės ligonių kasos privalomąjį sveikatos draudimą dar vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba (kolegiali patariamoji Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos institucija) ir penkios teritorinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) ligonių kasos, kurių steigėja yra Valstybinė ligonių kasa.
Priemonės tikslas buvo susipažinti su Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų valdymo schema, vidine struktūra, esamomis pareigybėmis, etatų ir darbuotojų skaičiumi ir skiriamais asignavimais.
2015-11-11 išklausė Valstybės kontrolierių informaciją apie Valstybės kontrolės atlikto 2014 m. valstybinio audito savivaldybėse rezultatus.
Didžiausio komiteto narių dėmesio sulaukė vaikų maitinimo organizavimo trūkumai savivaldybėse: tai netinkamas vaikų maitinimo paslaugų pirkimo organizavimas (pvz., netinkami maitinimo ar maisto produktų pirkimo dokumentai; formalios pirkimo procedūros; siekimas sudaryti sutartis su esamu tiekėju; sutarties sudarymo ir vykdymo metu keičiama maisto produktų kaina ir kt.), neskiriamas pakankamas dėmesys vaikų maitinimo kokybei (pvz. nesinaudojama teise inicijuoti tiekiamų maisto produktų ar pagamintų patiekalų kokybės patikrinimus, ne visose švietimo įstaigose paskirti asmenys, atsakingi už maitinimo paslaugų sutarčių vykdymo kontrolę ir kt.), savivaldybių turtas ir lėšos naudojamas neracionaliai (pvz., tiekėjai neatlygintinai naudojasi savivaldybių turtu – virtuvių bei valgyklų patalpomis, inventoriumi; savivaldybės iš biudžetų apmoka patalpų, kuriomis naudojasi maitinimo paslaugų teikėjas, šildymo ir kitas išlaidas), taip pat kiti trūkumai ir pažeidimai.
Komitetas pirmasis Seime susipažino su 2014 m. valstybinio audito savivaldybėse rezultatais. Komiteto pirmininko Valentino Bukausko nuomone, tam, kad būtų priimti konkretūs ir ilgalaikiai sprendimai diskusijas reikia pratęsti ir sistemines problemas bei būdus ir priemones joms spręsti viešai aptarti platesniame rate, dalyvaujant Seimo komitetų, Vyriausybės ir atsakingų ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Valstybės kontrolės atstovams. Komitetas išklausęs informaciją pripažino, kad pirmą kartą Valstybės kontrolės atliktas tokios apimties sisteminis savivaldybių auditas yra labai naudingas ir savalaikis, todėl siekiant nuosekliai ir tikslingai spręsti valstybinio audito metu nustatytas sistemines savivaldybių problemas (ypač susijusias su vaikų maitinimo organizavimu) artimiausiu metu surengti kelių komitetų jungtinį posėdį/diskusiją, pakviečiant jame dalyvauti visų pasirinktoje veiklos srityje, kurioje nustatytos savivaldybių sisteminės problemos, veiklą vykdančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir (ar) įstaigų atstovus: iš atitinkamų ministerijų, Vyriausybės įstaigų ar įstaigų prie ministerijų, Valstybės kontrolės, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos ir (ar) atskirų savivaldybių atstovus.
2015-11-11 išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie savivaldybių teritorijoje esančių vaikų globos (rūpybos) institucijų optimizavimo eigą ir ten gyvenančių vaikų socialinę integraciją, o lapkričio 18 d. nutarė:
1. Vykdant parlamentinę kontrolę ir atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( toliau – ministerijos) komitetui pateikta informacija nepakankamai atskleidė savivaldybių teritorijoje esančių vaikų globos (rūpybos) įstaigų optimizavimo, pagalbos asmenims, kuriems baigiasi globa (rūpyba) integruojantis į visuomenę efektyvumą, 2016 m. kovo mėnesį pakartotinai kreiptis į ministeriją dėl atnaujintos informacijos pateikimo.
2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Probleminių šeimų strategijos ir Psichologo praktinės veiklos įstatymo parengimo galimybes. Apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
3. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto dėmesį, kad atsižvelgiant į siūlomų nuostatų aktualumą, turėtų būti kuo greičiau priimtas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2931 ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektų.
4. Prašyti Tauragės apskrities regioninės plėtros tarybos pateikti Komitetui informaciją apie priimtus sprendimus dėl Viešvilės vaikų globos namų pertvarkymo veiksmų plano.
2015-11-19 į Komitetą kreipėsi gyventojai, reikšdami susirūpinimą dėl Lietuvos e. sveikatos sistemos ir elektroninio recepto diegimo. Nors buvo skelbiama, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, dalyvaujančios Lietuvos e. sveikatos sistemos plėtros projektuose, ne vėliau kaip nuo š. m. lapkričio 2 d. privalės elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, susijusius su pacientų sveikata ir jos priežiūra, ir teikti juos į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemą bei bus įdiegtas elektroninis receptas. Nustatyta, kad ši sistema neveikia arba veikia su dideliais trūkumais, todėl Komitetas paprašė pateikti informaciją apie Lietuvos e. sveikatos sistemos ir elektroninio recepto diegimą: kokios priemonės yra įgyvendintos ar numatomos įgyvendinti diegiant šią sistemą, kiek lėšų ir iš kokių fondų yra skirta šioms priemonėms įgyvendinti, ar numatoma skirti papildomų lėšų, jei taip, kiek lėšų ir iš kokių fondų numatoma papildomam finansavimui. Taip pat Komitetas pasiteiravo kokių veiksmų artimiausiu metu numato imtis Sveikatos apsaugos ministerija, kad būtų užtikrintas sklandus e. sveikatos sistemos ir elektroninio recepto diegimas ir veikimas.
Iš pateiktos informacijos paaiškėjo, kad Lietuvos e sveikatos sistemos naudojimo pradžia, yra laipsniška, su pereinamaisiais laikotarpiais, pirmiausiai ja pradeda naudotis sveikatos priežiūros įstaigos, dalyvaujančios e. sveikatos sistemos plėtros projektuose, bet ministerija yra sudariusi sąlygas kiekvienai SPĮ pasirašyti sutartį su Registrų centru. Kad būtų užtikrinta nuosekli Lietuvos e. sveikatos sistemos politika sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. V-1006 įsakymu patvirtinta Lietuvos e sveikatos sistemos 2015-2025 metų plėtros programa.
2015-11-25 išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie Regioninės plėtros įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir tobulinimą bei siūlymus Lietuvoje suformuoti Teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygį atitinkančius teritorinius statistinius vienetus. Komitetas išklausęs informaciją pažymėjo, sprendimai dėl regionų modelio po 2020 m. Lietuvoje turės svarbių politinių pasekmių, todėl paprašė pateikti papildomą informaciją.
2015-12-16 papildomai išklausė Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų informaciją dėl siūlymų Lietuvoje sudaryti naujus regionus, atitinkančius Teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygio teritorinius statistinius vienetus, o gruodžio 22 d. priėmė protokolinį nutarimą pažymėdamas, kad sprendimai dėl naujų NUTS 2 lygio regionų sudarymo Lietuvoje:
1) turi būti priimti atsižvelgiant į tai, kad tokie regionai šalyse formuojami ne dirbtinai, bet siekiant, kad būtų įtvirtinti funkcionalūs ir augimo potencialą turintys vidiniai šalies regionai ir sudarytos prielaidos jų tolesnei plėtrai, kad stiprėtų Lisabonos sutartimi įtvirtinta teritorinė sanglauda;
2) turės svarbių pasekmių Lietuvos gyventojams, ekonominiam augimui, politiniams, socialiniams, demografiniams ir kitiems svarbiems procesams visos valstybės ir/ar atskirų jos teritorijos dalių atžvilgiu;
3) gali įtakoti paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavimą 2014-2020 metais ir laikotarpiui nuo 2020 metų;
4) gali pareikalauti papildomų institucinių, finansinių išteklių ir žmogiškųjų administracinių gebėjimų bei sudaryti poreikį diegti naują Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų programavimo ir administravimo mechanizmą Lietuvoje;
5) turi būti parengti, suderinti ir priimti iki 2016 m. vasario 1 d., kada visos Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pateikti pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1059/2003 (NUTS reglamento) priedo keitimo;
6) turi būti priimti anksčiau, nei taps žinomi Europos Komisijos pasiūlymai dėl naujojo finansinio laikotarpio (Europos Komisijos pasiūlymus numatoma pateikti 2018 m.).
Komitetas pasiūlė Vyriausybei kad:
1) NUTS 2 lygio regionus Lietuvoje sudaryti aukštesniųjų Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių teritorinių vienetų – apskričių pagrindu, nekeičiant jų ribų;
2) kuo ankstyvesnėje stadijoje įsitraukti į Europos Sąjungos lygiu vyksiančias diskusijas, konsultacijas ir derybas dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, skiriamų šalims-narėms, bei jų planavimo ir administravimo sistemos naujuoju 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu nustatymo, siekiant kad Lietuvai ateityje būtų priimti kuo palankesni sprendimai;
3) pripažinti, kad NUTS 2 lygio regionų sudarymas Lietuvoje yra sietinas su Europos Sąjungos Sanglaudos politikos įgyvendinimu ir Europos Sąjungos fondų lėšų šiai politikai įgyvendinti gavimu ir nepakeičia poreikio (būtinumo) sudaryti Lietuvos nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti tinkamus planinius regionus;
4) siekiant kad Lietuvoje realiai mažėtų socialiniai-ekonominiai skirtumai tarp Lietuvos regionų ir regionų viduje, būtų formuojama ir įgyvendinama veiksminga nacionalinė regioninė politika, teikti Seimui svarstyti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, parengtą vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 18 d. priimto Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1094 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, iš kurių ypač svarbiomis pripažintinos nuostatos dėl regioninės plėtros tarybų vaidmens ir veiklos efektyvumo didinimo būdų įteisinimo.
2015-12-16 išklausė ir gruodžio 22 d. priėmė protokolinį nutarimą dėl 2015 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitos apie savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus 2015 m., kuriuo pasiūlė:
1. Pritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitai.
2. Siūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai:
2.1. Skirti daugiau dėmesio rinkimų komisijų veiklos kokybei. Sudarant apylinkių rinkimų komisijas ir skiriant komisijų pirmininkus, esant galimybei, taikyti rotaciją komisijų pirmininkams.
2.2. Užtikrinti, kad balsavimo patalpos atitiktų rinkimų įstatymuose nustatytus reikalavimus.
2.3. Ieškoti galimybių tobulinti balsavimo ir balsavimo rezultatų nustatymą panaudojant elektronines skaičiavimo priemones.
5. Renginiai
5.1. Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų
2015-10-14 Komiteto nariai ir biuro darbuotojai dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva surengtoje konferencijoje „Savivaldos savarankiškumo didinimas“, skirtoje Vietos savivaldos dienai.
Konferencijos dalyvius pasveikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pranešimus skaitė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, finansų ministras Rimantas Šadžius, prof. habil. dr. Gediminas Merkys.
Renginyje dalyvavo Seimo nariai, savivaldybių merai, administracijų direktoriai, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai.
2015-12-09 Komitetas kartu su savivaldybių kontrolierių asociacija surengė konferenciją skirtą savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos 25–erių metų veiklos savivaldoje paminėjimui. Konferencijos metu diskutuota apie savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų veiklą ir perspektyvas.
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, pradėdamas konferenciją, pažymėjo, kad teisės aktai garantuoja savivaldybių kontrolieriams jų veiklos nepriklausomumą, tačiau praktikoje savivaldybių kontrolieriui neretai tenka ieškoti, kaip suderinti nepriklausomumą ir profesionalumą su atskaitingumu savivaldybės tarybai. V. Bukauskas akcentavo, kad yra tikslinga ieškoti tinkamiausių būdų, kurie sudarytų optimalias sąlygas savivaldybių kontrolieriams dirbti kokybiškai. „Tai, visų pirma, reiškia dirbti profesionaliai ir atsakingai, objektyviai vertinti esamą ekonominę-finansinę savivaldybės padėtį, užtikrinti, kad būtų ginami vietos bendruomenių viešieji interesai“, - konferencijoje sakė komiteto pirmininkas.
Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Juozas Vaičiulis konferencijoje apžvelgė Lietuvos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų raidą per 25-erius veiklos metus ir pateikė siūlymų dėl šių tarnybų veiklos tobulinimo. Europos Komisijos įsteigtos Europos regioninių išorės auditorių organizacijos EURORAI valdybos narys Helmut Brukner pristatė Europos regionų išorės audito institucijų veiklą. Lenkijos regioninių audito rūmų Analizės komiteto pirmininkas Tadeusz Dobek pasidalino organizacijos patirtimi savivaldoje. Norvegijos savivaldybių kontrolierių asociacijos pirmininkas Per Olav Nilsen pristatė patirtį audituojant savivaldybes. Konferenciją surengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kartu su Savivaldybių kontrolierių asociacija. Konferencijoje dalyvauja Seimo nariai, Lietuvos Valstybės kontrolės atstovai, Lietuvos savivaldybių merai, kontrolieriai ir svečiai iš Lenkijos, Norvegijos ir kitų užsienio valstybių.
2015-12-16 Komitetas kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu surengė diskusiją tema „Mokinių nemokamo maitinimo ir vaikų maitinimo paslaugų organizavimas savivaldybėse: problemos ir sprendimai“.
Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, 2015 m. lapkričio 4 d. posėdyje išklausęs Valstybės kontrolės 2014 m. valstybinio audito savivaldybėse rezultatus susirūpino audito metu nustatytais vaikų maitinimo organizavimo trūkumais savivaldybėse, todėl nusprendė kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu surengti diskusiją Seime ir aptarti sistemines vaikų maitinimo organizavimo ir teikiamų maitinimo paslaugų kokybės užtikrinimo problemas, o taip pat surasti būdus ir priemones joms spręsti.
Surengtoje diskusijoje, išklausius Valstybės kontrolės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ministerijų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Tėvų forumo, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių atstovų pasisakymus, pastebėtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas, vieningo teisinio reglamentavimo nebuvimas. Kaip pastebėjo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas „vaikų maitinimo organizavimo ir teikiamų maitinimo paslaugų kokybės užtikrinimo situacijai apibūdinti tinka lietuviška patarlė: trys auklės – vaikas be galvos, keturios ministerijos – vaikų maitinimas be kokybės“, todėl nuspręsta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengtų kompleksinius siūlymus dėl maitinimo paslaugų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros ir socialinės globos ir rūpybos įstaigose kokybės užtikrinimo ir šių paslaugų teikimo priežiūros tobulinimo bei parengtų vieningą tai reglamentuojantį teisės aktą.
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1 Surengti vizitai
2015 m. spalio 20-22 dienomis Komitetas, plėtodamas tarpparlamentinį bendradarbiavimą su Latvijos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komitetu ir Estijos Riigikogu Konstituciniu komitetu, surengė išvažiuojamąjį posėdį-susitikimą. Dar 2014 m. lapkričio 3 d. Rygoje susitikę minėtų trijų Baltijos valstybių parlamentų komitetų pirmininkai susitarė reguliariai organizuoti komitetų narių susitikimus-posėdžius, kuriuose būtų diskutuojama apie aktualiausius klausimus, kylančius komitetų kompetencijų srityje nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
Vykdant šį susitarimą 2015 m. spalio 20 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai išvažiuojamajame posėdyje-susitikime su Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto nariais bei Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Arnis Cimdars aptarė Latvijos rinkimų apygardų formavimo, balsų skaičiavimo bei elektroninio balsavimo ir kitus su rinkimų sistemomis susijusius klausimus, bei su komiteto nariais aptarė Latvijoje vykdomos administracinės teritorinės reformos aktualijas.
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas susitikimo metu pažymėjo, kad rinkimų apygardų formavimo klausimas yra aktualus Lietuvai, kadangi Lietuvos Konstitucinis Teismas ką tik priėmė nutarimą dėl vienmandačių apygardų perskirstymo ir kad prieš įgyvendinant šį nutarimą Lietuvos atsakingos institucijos turės atlikti analizę, kad kiekvienoje apygardoje būtų nustatytas optimalus rinkėjų skaičius.
Spalio 21 d. Komiteto nariai dalyvavo susitikime su Estijos Policijos ir sienos apsaugos tarnyba kur susipažino su asmens indentifikavimo kortelės (toliau ID) naudojimu, diskutavo apie ID kortelės pritaikymą įvairiose valstybei aktualiose srityse bei saugumo užtikrinimo galimybėmis. Komiteto nariai taip pat susitiko su Estijos Riigikogu Konsitucinio komiteto pirmininku Kalle LAANET ir komiteto nariais ir aptarė Estijos patirtį sisteminant ir kodifikuojant rinkimų įstatymus, formuojant rinkimų apygardas ir sprendžiant elektroninio balsavimo ir kitus su rinkimų sistemomis susijusius klausimus bei susipažino su Estijos rinkimų sistema.
Diskusijų metu įgytos žinios buvo naudingos svarstant Lietuvos Respublikos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, kurie Seime buvo priimti šiais metais.
6.2 Priimta delegacijų
2015-09-24 Komiteto nariai ir biuro darbuotojai, dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorei Romai Žakaitienei, priėmė Ukrainos Aukščiausiosios rados narius pagal tarptautinę Respublikonų instituto finansuojamą tęstinių mokymų programą Rytų Kaimynystės šalių parlamentų nariams ir tarnautojams. Susitikimo metu diskutuota valdžios decentralizacijos ir regioninės plėtros klausimais.
2015-12-07 Komiteto nariai ir biuro darbuotojai priėmė Ukrainos vietos savivaldos deputatų, visuomeninių organizacijų lyderių ir diplomatinės akademijos atstovų delegaciją. Susitikimo metu svečiai buvo supažindinti su vietos savivaldos sistema Lietuvoje.
2015-12-11 biuro darbuotojai kartu su Kaimo reikalų komiteto biuro darbuotojais susitiko su Italijos Kampanijos regiono savivaldybių atstovais. Susitikimo metu pasidalinta patirtimi ir aptartos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės.
Komitetas išklausęs informaciją pasiūlė VRK įvertinti Lietuvos galimybes pritaikyti Kirgizijos ir kitų šalių patirtį ir pateikti Komitetui siūlymus dėl finansinių išlaidų poreikio, rinkimų procedūrų, techninių priemonių bei teisinės bazės tobulinimo organizuojant rinkimus. Komitetas, svarstydamas 2016 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą siūlė pagrindiniam komitetui skirti Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomai lėšų rinkimų ir referendumų organizavimui, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas tam nepritarė.
2015-10-14 išklausė, o lapkričio 4 d. įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio pateiktą informaciją apie ministerijų ir ministerijų vadovų komandiruočių 2014 m. planuotas ir faktines išlaidas bei 2015 m. planuotas išlaidas ir nutarė:
1. Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad ministerijų ir jų vadovybių komandiruočių išlaidos planuojamos nepakankamai pagrįstai, lėšų komandiruotėms apimtys ne visada atitinka ministerijoms keliamus tikslus ir vykdomą veiklą, nėra įprasta vertinti komandiruotes rezultatyvumo (planuotų rezultatų pasiekimo lygio ) ir naudingumo (gautos naudos) aspektais.
2. Siūlyti Vyriausybei daugiau dėmesio skirti ministerijų ir jų vadovybių komandiruotėms numatomų lėšų planavimui bei komandiruočių rezultatyvumo ir naudingumo vertinimui.
3. Siūlyti ministerijų vadovybėms apie jų numatomas komandiruotes į užsienio šalis (komandiruočių tikslus ir svarbiausius renginius komandiruočių metu) informuoti atitinkamas ministerijas kuruojančius Seimo komitetus ir, esant tikslingumui, kviesti vykti ir šių komitetų atstovus.
2015-11-06 Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo statute numatytas komitetų veiklos kryptis, įgaliojimus ir bendradarbiavimą, kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą dėl informacijos apie Privalomojo sveikatos draudimo tarybos, Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų valdymo schemą, Valstybinės ligonių kasos ir kiekvienos iš teritorinių ligonių kasų vidinę struktūrą, pareigybes, etatų ir darbuotojų skaičių, 2014–2015 m. asignavimus, skirtus įstaigų veiklos administravimui ir apmokėjimui už teikiamas paslaugas.
Informaciją Komitetui pateikė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), kuri yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti Lietuvos Respublikos valstybės valdymo institucija, išlaikoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be Valstybinės ligonių kasos privalomąjį sveikatos draudimą dar vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba (kolegiali patariamoji Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos institucija) ir penkios teritorinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) ligonių kasos, kurių steigėja yra Valstybinė ligonių kasa.
Priemonės tikslas buvo susipažinti su Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų valdymo schema, vidine struktūra, esamomis pareigybėmis, etatų ir darbuotojų skaičiumi ir skiriamais asignavimais.
2015-11-11 išklausė Valstybės kontrolierių informaciją apie Valstybės kontrolės atlikto 2014 m. valstybinio audito savivaldybėse rezultatus.
Didžiausio komiteto narių dėmesio sulaukė vaikų maitinimo organizavimo trūkumai savivaldybėse: tai netinkamas vaikų maitinimo paslaugų pirkimo organizavimas (pvz., netinkami maitinimo ar maisto produktų pirkimo dokumentai; formalios pirkimo procedūros; siekimas sudaryti sutartis su esamu tiekėju; sutarties sudarymo ir vykdymo metu keičiama maisto produktų kaina ir kt.), neskiriamas pakankamas dėmesys vaikų maitinimo kokybei (pvz. nesinaudojama teise inicijuoti tiekiamų maisto produktų ar pagamintų patiekalų kokybės patikrinimus, ne visose švietimo įstaigose paskirti asmenys, atsakingi už maitinimo paslaugų sutarčių vykdymo kontrolę ir kt.), savivaldybių turtas ir lėšos naudojamas neracionaliai (pvz., tiekėjai neatlygintinai naudojasi savivaldybių turtu – virtuvių bei valgyklų patalpomis, inventoriumi; savivaldybės iš biudžetų apmoka patalpų, kuriomis naudojasi maitinimo paslaugų teikėjas, šildymo ir kitas išlaidas), taip pat kiti trūkumai ir pažeidimai.
Komitetas pirmasis Seime susipažino su 2014 m. valstybinio audito savivaldybėse rezultatais. Komiteto pirmininko Valentino Bukausko nuomone, tam, kad būtų priimti konkretūs ir ilgalaikiai sprendimai diskusijas reikia pratęsti ir sistemines problemas bei būdus ir priemones joms spręsti viešai aptarti platesniame rate, dalyvaujant Seimo komitetų, Vyriausybės ir atsakingų ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Valstybės kontrolės atstovams. Komitetas išklausęs informaciją pripažino, kad pirmą kartą Valstybės kontrolės atliktas tokios apimties sisteminis savivaldybių auditas yra labai naudingas ir savalaikis, todėl siekiant nuosekliai ir tikslingai spręsti valstybinio audito metu nustatytas sistemines savivaldybių problemas (ypač susijusias su vaikų maitinimo organizavimu) artimiausiu metu surengti kelių komitetų jungtinį posėdį/diskusiją, pakviečiant jame dalyvauti visų pasirinktoje veiklos srityje, kurioje nustatytos savivaldybių sisteminės problemos, veiklą vykdančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir (ar) įstaigų atstovus: iš atitinkamų ministerijų, Vyriausybės įstaigų ar įstaigų prie ministerijų, Valstybės kontrolės, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos ir (ar) atskirų savivaldybių atstovus.
2015-11-11 išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie savivaldybių teritorijoje esančių vaikų globos (rūpybos) institucijų optimizavimo eigą ir ten gyvenančių vaikų socialinę integraciją, o lapkričio 18 d. nutarė:
1. Vykdant parlamentinę kontrolę ir atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( toliau – ministerijos) komitetui pateikta informacija nepakankamai atskleidė savivaldybių teritorijoje esančių vaikų globos (rūpybos) įstaigų optimizavimo, pagalbos asmenims, kuriems baigiasi globa (rūpyba) integruojantis į visuomenę efektyvumą, 2016 m. kovo mėnesį pakartotinai kreiptis į ministeriją dėl atnaujintos informacijos pateikimo.
2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Probleminių šeimų strategijos ir Psichologo praktinės veiklos įstatymo parengimo galimybes. Apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
3. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto dėmesį, kad atsižvelgiant į siūlomų nuostatų aktualumą, turėtų būti kuo greičiau priimtas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2931 ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektų.
4. Prašyti Tauragės apskrities regioninės plėtros tarybos pateikti Komitetui informaciją apie priimtus sprendimus dėl Viešvilės vaikų globos namų pertvarkymo veiksmų plano.
2015-11-19 į Komitetą kreipėsi gyventojai, reikšdami susirūpinimą dėl Lietuvos e. sveikatos sistemos ir elektroninio recepto diegimo. Nors buvo skelbiama, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, dalyvaujančios Lietuvos e. sveikatos sistemos plėtros projektuose, ne vėliau kaip nuo š. m. lapkričio 2 d. privalės elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, susijusius su pacientų sveikata ir jos priežiūra, ir teikti juos į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemą bei bus įdiegtas elektroninis receptas. Nustatyta, kad ši sistema neveikia arba veikia su dideliais trūkumais, todėl Komitetas paprašė pateikti informaciją apie Lietuvos e. sveikatos sistemos ir elektroninio recepto diegimą: kokios priemonės yra įgyvendintos ar numatomos įgyvendinti diegiant šią sistemą, kiek lėšų ir iš kokių fondų yra skirta šioms priemonėms įgyvendinti, ar numatoma skirti papildomų lėšų, jei taip, kiek lėšų ir iš kokių fondų numatoma papildomam finansavimui. Taip pat Komitetas pasiteiravo kokių veiksmų artimiausiu metu numato imtis Sveikatos apsaugos ministerija, kad būtų užtikrintas sklandus e. sveikatos sistemos ir elektroninio recepto diegimas ir veikimas.
Iš pateiktos informacijos paaiškėjo, kad Lietuvos e sveikatos sistemos naudojimo pradžia, yra laipsniška, su pereinamaisiais laikotarpiais, pirmiausiai ja pradeda naudotis sveikatos priežiūros įstaigos, dalyvaujančios e. sveikatos sistemos plėtros projektuose, bet ministerija yra sudariusi sąlygas kiekvienai SPĮ pasirašyti sutartį su Registrų centru. Kad būtų užtikrinta nuosekli Lietuvos e. sveikatos sistemos politika sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. V-1006 įsakymu patvirtinta Lietuvos e sveikatos sistemos 2015-2025 metų plėtros programa.
2015-11-25 išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie Regioninės plėtros įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir tobulinimą bei siūlymus Lietuvoje suformuoti Teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygį atitinkančius teritorinius statistinius vienetus. Komitetas išklausęs informaciją pažymėjo, sprendimai dėl regionų modelio po 2020 m. Lietuvoje turės svarbių politinių pasekmių, todėl paprašė pateikti papildomą informaciją.
2015-12-16 papildomai išklausė Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų informaciją dėl siūlymų Lietuvoje sudaryti naujus regionus, atitinkančius Teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygio teritorinius statistinius vienetus, o gruodžio 22 d. priėmė protokolinį nutarimą pažymėdamas, kad sprendimai dėl naujų NUTS 2 lygio regionų sudarymo Lietuvoje:
1) turi būti priimti atsižvelgiant į tai, kad tokie regionai šalyse formuojami ne dirbtinai, bet siekiant, kad būtų įtvirtinti funkcionalūs ir augimo potencialą turintys vidiniai šalies regionai ir sudarytos prielaidos jų tolesnei plėtrai, kad stiprėtų Lisabonos sutartimi įtvirtinta teritorinė sanglauda;
2) turės svarbių pasekmių Lietuvos gyventojams, ekonominiam augimui, politiniams, socialiniams, demografiniams ir kitiems svarbiems procesams visos valstybės ir/ar atskirų jos teritorijos dalių atžvilgiu;
3) gali įtakoti paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavimą 2014-2020 metais ir laikotarpiui nuo 2020 metų;
4) gali pareikalauti papildomų institucinių, finansinių išteklių ir žmogiškųjų administracinių gebėjimų bei sudaryti poreikį diegti naują Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų programavimo ir administravimo mechanizmą Lietuvoje;
5) turi būti parengti, suderinti ir priimti iki 2016 m. vasario 1 d., kada visos Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pateikti pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1059/2003 (NUTS reglamento) priedo keitimo;
6) turi būti priimti anksčiau, nei taps žinomi Europos Komisijos pasiūlymai dėl naujojo finansinio laikotarpio (Europos Komisijos pasiūlymus numatoma pateikti 2018 m.).
Komitetas pasiūlė Vyriausybei kad:
1) NUTS 2 lygio regionus Lietuvoje sudaryti aukštesniųjų Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių teritorinių vienetų – apskričių pagrindu, nekeičiant jų ribų;
2) kuo ankstyvesnėje stadijoje įsitraukti į Europos Sąjungos lygiu vyksiančias diskusijas, konsultacijas ir derybas dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, skiriamų šalims-narėms, bei jų planavimo ir administravimo sistemos naujuoju 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu nustatymo, siekiant kad Lietuvai ateityje būtų priimti kuo palankesni sprendimai;
3) pripažinti, kad NUTS 2 lygio regionų sudarymas Lietuvoje yra sietinas su Europos Sąjungos Sanglaudos politikos įgyvendinimu ir Europos Sąjungos fondų lėšų šiai politikai įgyvendinti gavimu ir nepakeičia poreikio (būtinumo) sudaryti Lietuvos nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti tinkamus planinius regionus;
4) siekiant kad Lietuvoje realiai mažėtų socialiniai-ekonominiai skirtumai tarp Lietuvos regionų ir regionų viduje, būtų formuojama ir įgyvendinama veiksminga nacionalinė regioninė politika, teikti Seimui svarstyti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, parengtą vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 18 d. priimto Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1094 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, iš kurių ypač svarbiomis pripažintinos nuostatos dėl regioninės plėtros tarybų vaidmens ir veiklos efektyvumo didinimo būdų įteisinimo.
2015-12-16 išklausė ir gruodžio 22 d. priėmė protokolinį nutarimą dėl 2015 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitos apie savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus 2015 m., kuriuo pasiūlė:
1. Pritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitai.
2. Siūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai:
2.1. Skirti daugiau dėmesio rinkimų komisijų veiklos kokybei. Sudarant apylinkių rinkimų komisijas ir skiriant komisijų pirmininkus, esant galimybei, taikyti rotaciją komisijų pirmininkams.
2.2. Užtikrinti, kad balsavimo patalpos atitiktų rinkimų įstatymuose nustatytus reikalavimus.
2.3. Ieškoti galimybių tobulinti balsavimo ir balsavimo rezultatų nustatymą panaudojant elektronines skaičiavimo priemones.
5. Renginiai
5.1. Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų
2015-10-14 Komiteto nariai ir biuro darbuotojai dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva surengtoje konferencijoje „Savivaldos savarankiškumo didinimas“, skirtoje Vietos savivaldos dienai.
Konferencijos dalyvius pasveikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pranešimus skaitė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, finansų ministras Rimantas Šadžius, prof. habil. dr. Gediminas Merkys.
Renginyje dalyvavo Seimo nariai, savivaldybių merai, administracijų direktoriai, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai.
2015-12-09 Komitetas kartu su savivaldybių kontrolierių asociacija surengė konferenciją skirtą savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos 25–erių metų veiklos savivaldoje paminėjimui. Konferencijos metu diskutuota apie savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų veiklą ir perspektyvas.
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, pradėdamas konferenciją, pažymėjo, kad teisės aktai garantuoja savivaldybių kontrolieriams jų veiklos nepriklausomumą, tačiau praktikoje savivaldybių kontrolieriui neretai tenka ieškoti, kaip suderinti nepriklausomumą ir profesionalumą su atskaitingumu savivaldybės tarybai. V. Bukauskas akcentavo, kad yra tikslinga ieškoti tinkamiausių būdų, kurie sudarytų optimalias sąlygas savivaldybių kontrolieriams dirbti kokybiškai. „Tai, visų pirma, reiškia dirbti profesionaliai ir atsakingai, objektyviai vertinti esamą ekonominę-finansinę savivaldybės padėtį, užtikrinti, kad būtų ginami vietos bendruomenių viešieji interesai“, - konferencijoje sakė komiteto pirmininkas.
Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Juozas Vaičiulis konferencijoje apžvelgė Lietuvos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų raidą per 25-erius veiklos metus ir pateikė siūlymų dėl šių tarnybų veiklos tobulinimo. Europos Komisijos įsteigtos Europos regioninių išorės auditorių organizacijos EURORAI valdybos narys Helmut Brukner pristatė Europos regionų išorės audito institucijų veiklą. Lenkijos regioninių audito rūmų Analizės komiteto pirmininkas Tadeusz Dobek pasidalino organizacijos patirtimi savivaldoje. Norvegijos savivaldybių kontrolierių asociacijos pirmininkas Per Olav Nilsen pristatė patirtį audituojant savivaldybes. Konferenciją surengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kartu su Savivaldybių kontrolierių asociacija. Konferencijoje dalyvauja Seimo nariai, Lietuvos Valstybės kontrolės atstovai, Lietuvos savivaldybių merai, kontrolieriai ir svečiai iš Lenkijos, Norvegijos ir kitų užsienio valstybių.
2015-12-16 Komitetas kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu surengė diskusiją tema „Mokinių nemokamo maitinimo ir vaikų maitinimo paslaugų organizavimas savivaldybėse: problemos ir sprendimai“.
Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, 2015 m. lapkričio 4 d. posėdyje išklausęs Valstybės kontrolės 2014 m. valstybinio audito savivaldybėse rezultatus susirūpino audito metu nustatytais vaikų maitinimo organizavimo trūkumais savivaldybėse, todėl nusprendė kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu surengti diskusiją Seime ir aptarti sistemines vaikų maitinimo organizavimo ir teikiamų maitinimo paslaugų kokybės užtikrinimo problemas, o taip pat surasti būdus ir priemones joms spręsti.
Surengtoje diskusijoje, išklausius Valstybės kontrolės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ministerijų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Tėvų forumo, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių atstovų pasisakymus, pastebėtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas, vieningo teisinio reglamentavimo nebuvimas. Kaip pastebėjo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas „vaikų maitinimo organizavimo ir teikiamų maitinimo paslaugų kokybės užtikrinimo situacijai apibūdinti tinka lietuviška patarlė: trys auklės – vaikas be galvos, keturios ministerijos – vaikų maitinimas be kokybės“, todėl nuspręsta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengtų kompleksinius siūlymus dėl maitinimo paslaugų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros ir socialinės globos ir rūpybos įstaigose kokybės užtikrinimo ir šių paslaugų teikimo priežiūros tobulinimo bei parengtų vieningą tai reglamentuojantį teisės aktą.
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1 Surengti vizitai
2015 m. spalio 20-22 dienomis Komitetas, plėtodamas tarpparlamentinį bendradarbiavimą su Latvijos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komitetu ir Estijos Riigikogu Konstituciniu komitetu, surengė išvažiuojamąjį posėdį-susitikimą. Dar 2014 m. lapkričio 3 d. Rygoje susitikę minėtų trijų Baltijos valstybių parlamentų komitetų pirmininkai susitarė reguliariai organizuoti komitetų narių susitikimus-posėdžius, kuriuose būtų diskutuojama apie aktualiausius klausimus, kylančius komitetų kompetencijų srityje nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
Vykdant šį susitarimą 2015 m. spalio 20 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai išvažiuojamajame posėdyje-susitikime su Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto nariais bei Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Arnis Cimdars aptarė Latvijos rinkimų apygardų formavimo, balsų skaičiavimo bei elektroninio balsavimo ir kitus su rinkimų sistemomis susijusius klausimus, bei su komiteto nariais aptarė Latvijoje vykdomos administracinės teritorinės reformos aktualijas.
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas susitikimo metu pažymėjo, kad rinkimų apygardų formavimo klausimas yra aktualus Lietuvai, kadangi Lietuvos Konstitucinis Teismas ką tik priėmė nutarimą dėl vienmandačių apygardų perskirstymo ir kad prieš įgyvendinant šį nutarimą Lietuvos atsakingos institucijos turės atlikti analizę, kad kiekvienoje apygardoje būtų nustatytas optimalus rinkėjų skaičius.
Spalio 21 d. Komiteto nariai dalyvavo susitikime su Estijos Policijos ir sienos apsaugos tarnyba kur susipažino su asmens indentifikavimo kortelės (toliau ID) naudojimu, diskutavo apie ID kortelės pritaikymą įvairiose valstybei aktualiose srityse bei saugumo užtikrinimo galimybėmis. Komiteto nariai taip pat susitiko su Estijos Riigikogu Konsitucinio komiteto pirmininku Kalle LAANET ir komiteto nariais ir aptarė Estijos patirtį sisteminant ir kodifikuojant rinkimų įstatymus, formuojant rinkimų apygardas ir sprendžiant elektroninio balsavimo ir kitus su rinkimų sistemomis susijusius klausimus bei susipažino su Estijos rinkimų sistema.
Diskusijų metu įgytos žinios buvo naudingos svarstant Lietuvos Respublikos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, kurie Seime buvo priimti šiais metais.
6.2 Priimta delegacijų
2015-09-24 Komiteto nariai ir biuro darbuotojai, dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorei Romai Žakaitienei, priėmė Ukrainos Aukščiausiosios rados narius pagal tarptautinę Respublikonų instituto finansuojamą tęstinių mokymų programą Rytų Kaimynystės šalių parlamentų nariams ir tarnautojams. Susitikimo metu diskutuota valdžios decentralizacijos ir regioninės plėtros klausimais.
2015-12-07 Komiteto nariai ir biuro darbuotojai priėmė Ukrainos vietos savivaldos deputatų, visuomeninių organizacijų lyderių ir diplomatinės akademijos atstovų delegaciją. Susitikimo metu svečiai buvo supažindinti su vietos savivaldos sistema Lietuvoje.
2015-12-11 biuro darbuotojai kartu su Kaimo reikalų komiteto biuro darbuotojais susitiko su Italijos Kampanijos regiono savivaldybių atstovais. Susitikimo metu pasidalinta patirtimi ir aptartos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
