 |
| Seimo kanceliarijos (aut.- Džoja Barysaitė) nuotrauka |
Gerbiamieji iškilmingo minėjimo dalyviai, gerbiamoji Prezidente,
1991 metais aš dirbau Vilniaus statybos tresto, Statybos valdybos Nr.3 vyriausiuoju inžinieriumi. Po Sausio 13-osios nakties, pailsėję ėjome į darbus. Iš pat ryto man paskambino man, vyriausiajam inžinieriui, nes buvau gana aktyvus Sąjūdžio dalyvis ir pavedė skubiai užtverti prieigą prie Aukščiausiosios Tarybos ir iš Gedimino prospekto pusės pastatant barikadą. Tuo metu Statybos valdyba Nr.3 statė naujuosius gimdymo namus kelyje į Pilaitę, kur dabar statomi rekonstruojami Saugumo rūmai. Statybvietėje mes patys gaminome pamatų blokus, kurių turėjome sukaupę didelį kiekį. Paskambinau statybvietės darbų vadovui Antanui ir sutarėme skubiai pradėti vežti pamatų blokus link Aukščiausiosios Tarybos. Kranai automobiliai buvo centralizuotai parūpinti Statybos tresto dispečerių. Su pirmaisiais kroviniais atvyko du darbininkai, pavardes jų prisimenu, vardu ne, atsiprašau, tai Slomskas ir Busilas. Nieko nelaukęs, be jokių papildomų nurodymų, iš ryto pradėjau vadovauti didžiosios barikados statybai.
Aišku, kad mes neturėjome jokių barikados statybos nei brėžinių nei schemų. Sprendžiant iš to, kad viena pamatų blokas sveria virš 1 tonos, o kovinis tankas galėjo sverti, mano vertinimu, apie 50 tonų, maniau, kad reikalinga gana didelė betono blokų masė, viršijanti tanko masę. Pažeisti gatvės akmeninį grindinį, aišku, nenorėjome ir negalėjome. Vadinasi, reikėjo ne tik visiškai užtverti Gedimino prospektą, bet ir barikados masė turėjo būti pakankama.
Krovininės mašinos vežė pamatų blokus viena po kitos ir mes keturiese, du darbininkai, automobilinio krano vairuotojas, rusakalbis žmogus, atvirai kalbant aš bijojai ar jis nemes darbo, bet mes susitvarkėme iki temstant ir užbaigėme statyti tą barikadą. Apžiūrėjome su vadovybe pastatytą barikadą, pamanėme, kad yra paknakamai stipri ir turėtų laikyti. Pamenu, kad buvo panaudota 106 pamatų blokų.
Vėliau darbų vykdytojas Antanas Dimaitis vis rūpinosi kaip ten atgauti tuos blokus, nes tai buvo materialinė vertybė, reikėjo ją kažkaip nurašyti ar užaktuoti. Šiuo metu dalis tų pamatų blokų yra eksponuojama šalia Seimo pastato įrengtame stikliniame priestate su užrašu „Laisvė Lietuvai“ ir „Lietuvos širdis – tai Seimas“.
Kokios gi buvo nuotaikos tarp žmonių? Aš asmeniškai maniau, kad Seimo rūmų šturmas yra praktiškai neišvengiamas. Galvojau, kad nors kažkiek mūsų sąžiningai atliktas darbas, pastatyta barikada, šiek tiek padės ginat Seimo pastatą savanoriams. Kitą dieną, sausio 15 dieną aš pamačiau kokie milžiniški darbai buvo vykdomi aplink Seimo rūmus. Buvo kasami prieštankiniai grioviai, suvežti gelžbetoniai galingi kolektoriai, kitos gelžbetoninės konstrukcijos, jūs matėte, prasidedant iškilmingam minėjimam.
Pasinaudosiu 2008 metų žurnalo „Karys“ publikacija. Citata iš šio žurnalo. Pasakoja „Vilniaus statybos tresto“ pavaduotojas Henrikas Martinonis, jis yra sakėje. Prašom, Henrikai. (Plojimai) Tai yra paskutinis Statybos tresto vadovas, dar mūsų tarpe, kitų jau nėra, kiti iškeliavę Anapilin. Paminėčiau ir juos. Minėjau Adolfas Žukauskas, Antanas Dovinas, kuris padėjo pastatyti Seimo rūmų priestatą, ponas Paulauskas, nepamenu vardo, ponas Šimonis, irgi nepamenu vardo, tai irgi tikri patriotai. Pasakoja 1991 metų Vilniaus statybos tresto valdytojo pavaduotojas H. Martinonis, kurį ką tik matėte. Jis sako: „Man buvo pavesta sudaryti barikadų išdėstymo ir jų statybos Parlamento prieigose schemą. Ją parengiau sausio 14-osios naktį. Sausio14-ąją 7 valandą ryto prie Parlamento rūmų susitikau su tresto valdytoju A. Žukausku ir architektu A. Lauciumi. Aptarėme barikadų išdėstymą, statybos darbus ir jau 8 valandą pradėjome statybą. Barikadų schema netrukus buvo patvirtinta ir Krašto apsaugos departamente. Aš turėjau vadovauti barikadų statybai. Buvo net surašyta, kas ką konkrečiai daro.
Tuo metu prie Parlamento 7-osios statybos valdybos viršininkas Antanas Žala, vyr. inžinierius Eimutis Voldemaras statė du objektus: deputatų viešbutį ir Statistikos departamento skaičiavimo centrą. Jai ir buvo pavesta statyti užtvaras šių objektų teritorijoje.
17-oji valdyba. Zenonas Krampas, vyr. inžinierius A. Kinderevičius, gamybos skyriaus vadovas J. Urbonavičius, (daug kas jį pažįsta) rengė įtvirtinimus palei Neries upę ir privažiavimuose prie Parlamento.
8-oji statybos valdyba (viršininkas Kęstas Maksimavičius) blokavo įėjimus į dabartinę Nepriklausomybės aikštę iš M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos pusės.
15-oji valdyba blokavo įėjimus į tunelį ir požemines komunikacijas, vedančias į Parlamentą. (Viršininkas Vytautas Savickis).
Prieštankinį griovį kasė 14-oji mechanizuota žemės darbų valdyba (direktorius Vaidot Jurgelevič). Ji taip pat užblokavo dabartinės A. Goštauto gatvės atkarpą po Pedagoginio universiteto tiltu. Čia suvežė apie 7 tūkst. kubinių metrų grunto, sustatė galingiausias žemės kasimo mašinas, sudarydamas tris judamas įvažiavimo į Parlamentą užtvaras. Kai įsitraukė ir kitos organizacijos – vežė, kas ką turėjo: metalo laužą, atskirus karkasus, betono blokus.
Kaip minėjau, tas mūsų pastatytas išlikęs paminklas, blokai su užrašu „Lietuvos širdis” ir dabar primena tragiškąsias 1991 metų sausio įvykių dienas. Tiek norėjau pasakyti. Geros dienos visiems ir taikos.
Ričardas Jasponis, barikadų statytojas
