Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionų demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Vincės Vaidevutės Margevičienės iniciatyva šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Socialinės industrijos ir komunikacija socialinei įtraukčiai“ priminta apie dvi pastarąsias dienas vykstantį tarptautinį simpoziumą, pažymintį ir socialinių pedagogų profesionalizacijos dvidešimtpenkmetį, NVO konfederacijos vaikams dešimtmetį bei Lietuvos edukologijos universiteto aštuoniasdešimtmetį. Simpoziumo metu bus parengta ir vėliau visuomenei pristatyta rezoliucija.
Šis, 10-asis, simpoziumas yra skiriamas sumaniosios edukacijos metodikoms analizuoti, socialinėms inovacijoms ir naujoms jungtinėms programoms pristatyti.
„Dideliu iššūkiu mums visiems tapo prisitaikymas prie taip sparčiai kintančios aplinkos ir informacinės erdvės. Mūsų vaikai jau gimė ir auga šiame technologijų amžiuje. Visi suprantame, kad esami mokymo metodai šiandienos vaikams tapo neefektyvūs ir reikia naujų tiek mokymo būdų, tiek paslaugų“, – pažymėjo simpoziumo globėja Seimo narė V. V. Margevičienė.
Pasak parlamentarės, mūsų pareiga – sudaryti sąlygas moksleiviams augti emociškai saugioje aplinkoje savimi pasitikinčiais, nebijančiais imtis atsakomybės, motyvuotais, kūrybiškais. Kiekvienas vaikas yra asmenybė, todėl tiek gabiems, tiek vaikams su specialiais poreikiais reikalingos būtent jiems pritaikytos specialios programos, kurios leistų pasiekti geriausius rezultatus.
„Perfrazuojant Antano Maceinos žodžius, mums svarbu užauginti tautos pranašus. Dėl to didžiulė atsakomybė tenka pedagogams, kurių svarbiausia pareiga – išvesti mus į dvasios šviesą“, – sakė V. V. Margevičienė.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Giedrė Kvieskienė pažymėjo, kad simpoziumo dalyviai ragins Vyriausybę skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, socialinę partnerystę, sisteminį požiūrį į skurdo ir atskirties mažinimą. Bus raginama sparčiau kurti socialiniam verslui, socialinei klasterystei skatinti ir jo plėtrai reikalingą teisinę bazę bei užtikrinti finansavimo galimybes, sukuriant specialias finansų inžinerijos priemones (garantijas, subsidijas), skatinant dalį valstybės įgyvendinamų socialinių funkcijų perduoti vykdyti privačioms iniciatyvoms.
Pasak kitų spaudos konferencijos dalyvių Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos direktorės Auksės Petruškevičiūtės ir Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos valdybos narės, Lietuvos edukologijos universiteto Aukštaitijos regiono centro direktorės Angelės Kaušylienės, įtraukus privačias ir nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvas, būtų galima rasti efektyvesnių priemonių socialinėms problemoms išspręsti, sukurti geresnių viešųjų paslaugų teikimo alternatyvų ekologijos, socialinės rūpybos, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitose visuomenei svarbiose srityse, kurios galėtų daryti įtaką ir tokių skaudžių Lietuvai problemų sprendimui, tarkim, savižudybių, vaikų ir šeimų gerovės.
Tam, kad gerovės politika pajudėtų iš politikos periferijos, būtina iš šakinių ministerijų strategijų pereiti prie tarpžinybinės, sisteminės holistinės, pasitikėjimu paremtos politikos, kurioje socialinės industrijos, paremtos socialinio verslo įrankiais, galėtų būti rimta parama, išlaisvinanti kūrybinį Lietuvos žmonių potencialą.
Simpoziumo pirmąją dieną dalyvavo per 150 mokslininkų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų, neformalaus ugdymo, pilietinių organizacijų atstovų. Pirmą kartą simpoziumo kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo per 200 Lietuvos ugdymo institucijų moksleivių.
