Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi su skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti Teisėjų garbės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą drausmės byloje, iškeltoje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, teismo pirmininko pareigas ėjusiam Egidijui Žironui.
Drausmės byla buvo iškelta pagal N. Puteikio 2015 m. vasario 25 d. teikimą, kuriuo prašyta ištirti ir įvertinti didelį rezonansą visuomenėje sukėlusią informaciją apie pasitikėjimą teismais menkinantį dešimties Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų ir tuomečio šio teismo pirmininko E. Žirono elgesį, kai 2015 m. sausio 9 d. jie vakarieniavo ir vaišinosi alkoholiniais gėrimais vienu turtingiausių Kaišiadorių verslininkų įvardijamo Algimanto Radvilos užeigoje „Pas Radvilą“, dalyvaujant pačiam jos savininkui, žurnalistams apie tai paskelbus šio teismo kancleris Juozas Akstinas teigė sąskaitą už šias apie 1000 litų kainavusias vaišes apmokėjęs iš asmeninių lėšų, tačiau neišsaugojęs tai patvirtinančio čekio, o šio teismo pirmininkas E. Žironas aiškino, esą toks švenčių išlaidų apmokėjimas yra įprastinė šio teismo praktika („vidinė atsiskaitymų specifika“) ir jame nebuvo nagrinėjamos su A. Radvila susijusios bylos, nors paaiškėjo, kad tai netiesa, nes šis teismas anksčiau nagrinėjo bylas, susijusias su A. Radvilos individualia įmone „Alivdara“.
Teisėjų garbės teismas 2015 m. spalio 5 d. priimtu sprendimu nusprendė nutraukti teisėjui E. Žironui iškeltos drausmės bylos dalį dėl Teisėjų etikos kodekse įtvirtinto pareigingumo principo reikalavimų nesilaikymo, o kitoje dalyje apsiriboti drausmės bylos svarstymu.
Tokį sprendimą Seimo narys N. Puteikis prašo panaikinti kaip nepagrįstą, paremtą faktinių aplinkybių neatitinkančiu teiginiu, leidžiantį išvengti E. Žironui drausminės atsakomybės už nusižengimą, pateisinantį kyšių ėmimą primenančią teisėjų praktiką ir todėl galintį dar labiau sumenkinti teismų autoritetą.
Prašydamas panaikinti sprendimo dalį neskirti teisėjui E. Žironui drausminės nuobaudos ir apsiriboti drausmės bylos svarstymu, N. Puteikis nurodė, kad šį sprendimą Teisėjų garbės teismas pagrindė teiginiu, prieštaraujančiu drausmės byloje užfiksuotiems faktams.
Teisėjų garbės teismas pripažino, kad teisėjas E. Žironas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 5 punktą, kuriame nustatyta, kad vadovaudamasis sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principais teisėjas privalo būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ir juridinių asmenų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, tačiau nusprendė neskirti jam drausminės nuobaudos, argumentuodamas taip: „Teisėjų garbės teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo sunkumą ir jo padarymo aplinkybes, į tai, kad pats teisėjas iš dalies pripažino savo kaltę dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau drausmine tvarka nebuvo baustas, daro išvadą, jog teisėjų drausminės atsakomybės tikslai šioje drausmės byloje jau pasiekti, todėl teisėjui Egidijui Žironui drausminė nuobauda neskirtina ir apsiribotina tik drausmės bylos svarstymu.“
Tačiau, kaip skunde nurodė N. Puteikis, teiginys, neva E. Žironas „iš dalies pripažino savo kaltę dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi“, prieštarauja drausmės byloje užfiksuotiems faktams ir visiškai neaišku, kuo remdamasis Teisėjų garbės teismas taip teigia.
Atvirkščiai – iš teisėjo E. Žirono pasisakymo Teisėjų garbės teisme, užfiksuoto 2015 m. spalio 5 d. sprendime, akivaizdu, kad jis ne tik nuoširdžiai, bet ir apskritai nesigailėjo dėl padaryto nusižengimo, o situaciją interpretavo ironiškai, siekdamas sumenkinti nusižengimą ir įteigti, jog teisėjui nesusimokėti už vakarienę privačioje užeigoje yra visiškai priimtinas dalykas, kurį pateisina teisme praktikuojama neskaidri švenčių išlaidų apmokėjimo tvarka.
„Situacija, kai Teisėjų garbės teismas leidžia savo kaltės nepripažįstančiam teisėjui nepatirti dėl pažeidimo jokių pasekmių, gali sudaryti visuomenei įspūdį apie teisėjų nebaudžiamumą ir dar labiau sumenkinti teisminės valdžios autoritetą. Kadangi teisėjas Egidijus Žironas nepripažino savo kaltės ir nesigailėjo dėl padaryto nusižengimo, nėra jokio pagrindo apsiriboti drausminės bylos svarstymu ir turi būti pritaikyta viena iš Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 87 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų“, – rašoma N. Puteikio skunde, primenant, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigų E. Žironas buvo atleistas ne dėl nusižengimo, o pasibaigus paskyrimo terminui.
Taip pat Seimo narys prašo panaikinti Teisėjų garbės teismo sprendimą nutraukti drausmės bylos dalį dėl tuo metu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas ėjusio teisėjo E. Žirono neveikimo, sprendžiant atsiskaitymo už vakarienę klausimus. Priimdamas šį sprendimą Teisėjų garbės teismas rėmėsi Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2015 m. birželio 15 d. sprendimu atsisakyti iškelti drausmės bylas dešimčiai vaišėse dalyvavusių Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų: anot Teisėjų garbės teismo, pripažinimas, jog teisėjai nepadarė nusižengimo, automatiškai suponuoja tai, kad ir teismo pirmininkas E. Žironas nepadarė nusižengimo nekontroliuojamas teisėjų elgesio, nes šis elgesys pripažintas tinkamu.
Tačiau, kaip skunde nurodė N. Puteikis, toks teisėjo E. Žirono neveikimo pateisinimas, remiantis tuo, kad buvo pateisintas dešimties teisėjų elgesys, yra nepagrįstas ir logiškai ydingas, nes viena iš priežasčių, dėl kurių Teisėjų etikos ir drausmės komisija pateisino dešimties teisėjų elgesį, yra būtent tai, kad tinkamai atsiskaityti už vaišes jiems trukdė teismo kanclerio J. Akstino ir teismo pirmininko E. Žirono elgesys, todėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas suponuoja ne teisėjo E. Žirono nekaltumą, kaip nusprendė Teisėjų garbės teismas, bet priešingai – jo atsakomybę, nes būtent jo veiksmai ir trukdė teisėjams elgtis tinkamai.
„Kadangi Teisėjų garbės teismas pateisino Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas ėjusio E. Žirono elgesį remdamasis sprendimu, kuris suponuoja jo atsakomybę, toks argumentavimas yra vidujai prieštaringas ir nelogiškas, o sprendimas nepagrįstas.
Tokiu sprendimu Teisėjų garbės teismas iš esmės pateisino praktiką, kai teisėjai vaišinasi nežinodami, kokiame renginyje dalyvauja ir ar turi susimokėti už vaišes – kuri, sprendžiant iš teisėjo E. Žirono pasisakymo Teisėjų garbės teismo posėdyje, jog „Tai nebuvo pirma ir vienintelė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų vakarienė“, yra įprasta.
Teismus stebinčiai Lietuvos visuomenei tokia praktika gali priminti kyšių ėmimą – būtent todėl teisėjų vaišės verslininko užeigoje Kaišiadoryse ir sukėlė didelį rezonansą.
Vargu ar Jums reikia priminti, kad teisėjams keliami ypatingi etiniai reikalavimai, pagal jų elgesį visuomenė susidaro nuomonę ir apie teisingumo vykdymą, todėl teisėjų elgesys turi būti nepriekaištingas tiek atliekant savo pareigas teisme, tiek ir privačiame gyvenime, teisėjas turi nesudaryti jokio pagrindo įtarimams dėl viešų ir privačių interesų supainiojimo ar neskaidrios veiklos.
Neabejotina, kad patys aukščiausi etiniai reikalavimai turi būti keliami ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui – valstybės teisme negali būti toleruojamos jokia neskaidri „vidinių atsiskaitymų specifika“ ir natūriniai mainai, kai teisėjai nežino, ar turi susimokėti už savo vaišes, o jų išlaidas apmoka teismo kancleris, taip atlygindamas niekur nefiksuotą skolą už anksčiau nemokamą maitinimą.“, – pažymėta skunde.
Išsamiau išdėstytus argumentus rasite pridėtoje 2015 m. spalio 15 d. registruotu paštu išsiųsto N. Puteikio skundo kopijoje. Taip pat siunčiame Teisėjų garbės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo kopiją.
