Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis Seimui pristatė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 bei 8 lydimuosius įstatymų pataisų projektus.
Teikiamu projektu siūloma nustatant gebėjimų reikalavimus valstybės tarnautojams remtis kompetencijų modeliu. Numatoma, kad visiems tokias pat pareigas einantiems valstybės tarnautojams būtų nustatyti vienodi gebėjimų reikalavimai. Projekte išskiriamos bendrosios, vadybinės ir lyderystės, specifinės ir profesinės kompetencijos.
Projekte taip pat siūloma nustatyti tipinius reikalavimus. Valstybės įstaigų vadovams juos siūloma nustatyti įstatyme, kitoms valstybės tarnautojų grupėms tipinius reikalavimus siūloma nustatyti Vyriausybės nutarimu. Įstaigose, liktų galimybė nustatyti specialius reikalavimus valstybės tarnautojams jų pareigybių aprašymuose, tačiau negalėtų būti nustatyti specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti.
Numatoma, kad mobilumo valstybės tarnyboje pagrindu taptų nebe pareigybių kategorijos, bet pareigybės grupė (pvz., vyr. specialisto, skyriaus vedėjo, įstaigos vadovo ir kt.) ir atitikimas tai pareigybių grupei nustatytiems kompetencijų ir kitiems reikalavimams.
Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojų kasmetinio veiklos vertinimo metu vertinamos kompetencijos ir veiklos rezultatai. Numatoma atsieti tarnybinės veiklos vertinimą nuo darbo užmokesčio sistemos. Tačiau atitinkamai įvertinus valstybės tarnautojų veiklos rezultatus jie galėtų būti skatinami pinigine išmoka.
Projekte siūloma atsisakyti priedų už kvalifikacinę klasę, o tam tikroms pareigybių grupėms nustatyti galimų pareiginių algų intervalą. Intervalą sudarytų 6 tarpinės pareiginės algos.
Projekte numatoma, kad tam tikras funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą, gali būti nustatytas iki pareiginės algos dydžio priedas. Tokių funkcijų sąrašą tvirtintų Vyriausybė.
Siūloma atsisakyti priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, ir už papildomų užduočių atlikimą, kaip subjektyvių ir sunkiai pamatuojamų, o vietoj jų nustatyti aiškią priemoką už kito tarnautojo funkcijų vykdymą. Siūloma nustatyti apmokėjimą už dalyvavimą projektinėje veikloje.
Projektu siūloma tvirtinti standartizuotus bendruosius pareigybių aprašymus, kurie būtų adaptuojami įstaigose konkrečioms pareigoms. Bendruosiuose pareigybių aprašymuose tikslinga formuluoti daug bendresnes funkcijas negu šiuo metu praktiškai jos nustatomos įstaigose. Toks funkcijų formulavimo principas sudarys prielaidas atsisakyti neigiamos praktikos pareigybių aprašymuose formuluoti labai konkrečius darbus, o sieti pareigybei pavedamą darbą su įstaigai arba padaliniui nustatytomis funkcijomis. Tokiu būdu turėtų nebelikti poreikio tarnautojams pavesti papildomų užduočių.
Siūloma nustatyti platesnes galimybes motyvuoti tarnautojus, piniginį skatinimą aiškiai susieti tik su veiklos rezultatais.
Valstybės įstaigos vadovas galėtų būti skiriamas eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Antrą kadenciją valstybės įstaigos vadovas galėtų dirbti, jeigu jo veikla būtų įvertinta labai gerai.
Baigusiems kadenciją valstybės įstaigų vadovams ir neįsidarbinusiems kitose valstybės įstaigos vadovo pareigose arba įsidarbinusiems kitose valstybės tarnautojo pareigose, būtų nustatyta galimybė per 4 metus grįžti į valstybės įstaigos vadovo pareigas, t. y. dalyvauti konkurse kartu su asmenimis, praėjusiais centralizuotą atranką.
Pasak ministro, teikiamame įstatymo projekte numatytos kitos valstybės tarnautojo atsakomybės sąlygos, materialinė atsakomybė, padarytą žalą vertinant, ar ji padaryta tyčios būdu ar ne, ilgesni senaties terminai.
Projektams po pateikimo pritarė 63, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 12 Seimo narių. Pagrindiniais šių klausimų svarstyme paskirti Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai (pastarasis – svarstant Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisų projektą Nr. XIIP-3274), numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – gruodžio 10 d.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
