KOMANDIRUOTĖS ATASKAITA
Ataskaitą pateikė:
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas BUKAUSKAS;
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja Milda PETRAUSKIENĖ;
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Vanda KRAVČIONOK;
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ;
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Albinas MITRULEVIČIUS;
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Algis STRELČIŪNAS;
Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro konsultantas Bronius KLEPONIS;
Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja (ES) Jurgita MARCINKUTĖ.
Komandiruotės pagrindas:
Seimo Valdybos 2015-10-14 sprendimas Nr. SV-S-1224 „Dėl Seimo narių komandiruotės į Latvijos Respubliką ir Estijos Respubliką“ ir Seimo kanclerio 2015-10-16 įsakymas Nr. 400-KK-70 „Dėl J. Marcinkutės ir B. Kleponio komandiruotės į Latvijos Respubliką“.
Komandiruotės laikas ir vieta:
2015 m. spalio 20-21 d., Ryga (Latvijos Respublika), 2015 m. spalio 21-22 d. Talinas (Estijos Respublika).
Kviečiančiosios institucijos:
Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komitetas bei Estijos Respublikos Riigikogu Konstitucinis komitetas.
Komandiruotės tikslas:
Plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą, surengti atsakingų Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų komitetų įgaliotų atstovų susitikimus-posėdžius, skirtus rinkimų sistemų ir jų reformų, rinkimų apygardų formavimo, balsų skaičiavimo, kandidatų reitingavimo, elektroninio balsavimo diegimo ypatumams ir kitoms rinkimų aktualijoms aptarti.
Finansavimo šaltinis:
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui skirtos lėšos.
Vykusios diskusijos ir aptarti klausimai:
2015 m. spalio 20 d.
Susitikime Lietuvos Respublikos ambasadoje Rygoje ministrė patarėja Vilma DAMBRAUSKIENĖ Komiteto delegacijai pristatė Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos dvišalio bendradarbiavimo aktualijas, bendrą politinę situaciją Latvijoje po 2014 m. spalį įvykusių Latvijos Respublikos Saeimos rinkimų ir 2015 m. liepą vykusių prezidento rinkimų. Susitikime pažymėta, kad vyksta aktyvus Lietuvos ir Latvijos atstovų bendradarbiavimas įvairiais valdymo lygiais. Apsikeista nuomonėmis apie pozicijoje esančių politinių partijų ir jų lyderių nuostatas valstybės valdymo, viešojo administravimo, regioninės politikos ir vietos savivaldos srityse.
Latvijos Respublikos Saeimoje vykusiame Komiteto delegacijos susitikime-posėdyje dalyvavo Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto pirmininkas Sergejs DOLGOPOLOVS, komiteto pirmininko pavaduotojas Juris ŠULC, komiteto sekretorius Ainārs MEŽULIS, komiteto narys Aldis ADAMOVIČS, Latvijos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Arnis CIMDARS ir šios komisijos sekretorius Ritvars EGLĀJS.
Susitikimą pradėdamas Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto pirmininkas S. DOLGOPOLOVS pažymėjo, kad daugelis jo vadovaujamo komiteto narių yra buvę merai ar savivaldybių tarybų nariai, todėl komitetas kompetentingai sprendžia klausimus, susijusius su vietos savivalda.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V. BUKAUSKAS pristatė komiteto delegacijos narius ir komiteto veiklos kryptis. Jis pažymėjo, kad Latvijos ir Lietuvos parlamentų komitetai turi sukaupę daug gerosios patirties viešojo administravimo, vietos savivaldos, rinkimų, politinių partijų veiklos ir kitais klausimais ir svarbu dalintis šia patirtimi. Taip pat akcentuota, kad vizito metu įgytos žinios apie rinkimų sistemas ir aktualijas pasitarnaus Seime svarstant Lietuvos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, kuriuos numatoma priimti dar šiais metais.
S. DOLGOPOLOVS sakė, kad Latvijoje šiuo metu daug dėmesio yra skiriama gyvenamojo būsto, žemės nuosavybės ir Latvijos Respublikos administracinės-teritorinės reformos reglamentavimui tobulinti. Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto pirmininkas pažymėjo, kad Latvijoje, sekant Lietuvos geruoju pavyzdžiu, norima savivaldybes stambinti ir vietoje šiuo metu esančių 530 savivaldybių suformuoti 119 savivaldybių. Didelė problema – itin dideli savivaldybių skirtumai pagal gyventojų skaičių, pavyzdžiui, Rygos savivaldybėje gyvena apie 410 000 asmenų, o mažiausiose savivaldybėse gyventojų skaičius tesiekia vos 1000-1500 asmenų. Latvijos parlamente taip pat vyksta diskusijos dėl regioninės plėtros perspektyvų. Šiuo metu kaip realiausi aptariamai šie du regionų pertvarkymo variantai: 1) 49 regioninių darinių suformavimas kartu su 9 respublikinio tipo miestais; 2) 29 teritorinio bendradarbiavimo regionų sukūrimas. Taip pat galimi kiti regionų reformos variantai.
Kalbėdamas apie Latvijos rinkimų sistemos tobulinimą, S. DOLGOPOLOVS pažymėjo dvi spręstinas problemas: 1) rinkėjai gali balsuoti bet kurioje rinkimų apygardoje; 2) auga deputatų, išrenkamų Rygos apygardoje, skaičius, nes parlamentarų mandatų skaičius apygardoje priklauso nuo toje apygardoje gyvenančių asmenų skaičiaus, o Rygos rinkimų apygardoje gyventojų skaičius dėl migracijos procesų nuolat auga: joje balsuoti teisę turi ne tik Latvijos sostinės gyventojai, kurių nuolat daugėja, bet ir užsienyje gyvenantys Latvijos piliečiai.
Latvijos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas A. CIMDARS akcentavo, kad Latvijoje yra įtvirtinta proporcinė rinkimų sistema, nėra vienmandačių apygardų. Per rinkimus į Saeimą valstybės teritorija yra suskirstyta į 5 rinkimų apygardas. Kiekvienoje rinkimų apygardoje sudaromi skirtingi kandidatų į parlamentą sąrašai. Rinkėjas, balsuodamas už kandidatų sąrašą, turi teisę šiame sąraše nurodytus kandidatus reitinguoti dėdamas pliusus prie remiamų pavardžių ar išbraukdamas nepalaikomų kandidatų pavardes. A. CIMDARS pripažino, kad dėl šių balsavimo ypatumų yra gana sudėtinga, ilgiau užtrunka suskaičiuoti balsavimo rezultatus. Šiam procesui palengvinti pradėti naudoti skaneriai. Balsavimo biuleteniai skanuojami, parodomi ekrane ir išsaugomi skaitmeniniu formatu, Tai leidžia operatyviau, skaidriau ir tiksliau suskaičiuoti balsavimo rezultatus. Be to, esant reikalui, skaitmeniniu būdu saugomi užpildyti rinkimų biuleteniai gali būti lengvai patikrinami ar perskaičiuojami. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui V. BUKAUSKUI pasidomėjus, iš kokių lėšų ir kuri institucija perka skanerius, A. CIMDARS patikslino, kad šie skaneriai – savivaldybių nuosavybė, įsigyta už savivaldybių biudžetų lėšas. Tarp rinkimų šie skaneriai, gebantys nuskenuoti apie 1000 rinkimų biuletenių per 20 minučių, yra naudojami savivaldybių reikmėms. Tiesa, anot A. CIMDARS, skaneriais kol kas yra aprūpintos ne visos vietos rinkimų komisijos.
Latvijos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti kuo sklandesnį ir geresnį vietos rinkimų komisijų darbą, šių komisijų nariais pastaruoju metu nuspręsta patikėti profesionalams, išmanantiems rinkimų organizavimą. Politinių partijų įgalioti asmenys gali būti skiriami stebėtojais vietos rinkimų komisijose. A. CIMDARS akcentavo, kad Latvijos Vyriausioji rinkimų komisija nekontroliuoja politinių partijų finansavimo: ši funkcija patikėta specialiai įstaigai, kuri gali vykdyti tyrimus ir įgyvendinti kitas specialias procedūras.
Lietuvos ir Latvijos parlamentarai susitikime-posėdyje išsamiai diskutavo ir apsikeitė nuomonėmis dėl elektroninio balsavimo. Nors Latvijoje veikia elektroninė pajamų deklaravimo sistema, elektroniniu būdu teikiama kitų viešųjų paslaugų, tačiau elektroninis balsavimas nėra įdiegtas ir artimiausiu metu tokio diegimo galimybės nėra svarstomos. Kaip pažymėjo Saiemos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto pirmininkas S. DOLGOPOLOVS, technologijos negali leisti išspręsti prieštaravimo tarp saugumo ir balsavimo slaptumo užtikrinimo. Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas A. CIMDARS atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu atskleisti, kokiu tikslu gali būti diegiamas elektroninis balsavimas. Pastebėta, kad elektroninis balsavimas nepadidina rinkėjų aktyvumo, jaunimas aktyviau nedalyvauja rinkimuose, tiesiog rinkėjų balsavimo būdas pasikeičia iš balsavimo paprastai į balsavimą elektroniniu būdu. Be to, esama kitų ryškių elektroninis balsavimo trūkumų, tokių kaip rinkimų vertės sumenkėjimas, brangūs diegimo kaštai, technologijų saugumo užtikrinimas, išaugusi balsų papirkinėjimo rizika, rinkimų kampanijos apribojimų įgyvendinimo problemos ir kita. Apibendrinant vykusias diskusijas, pažymėta, kad išryškėję elektroninio balsavimo trūkimai ir kitų valstybių patirtis pastaraisiais metais labai sumažino anksčiau tvyrojusį optimizmą dėl šio balsavimo diegimo.
Baigiantis susitikimui-posėdžiui, Lietuvos ir Latvijos parlamentų komitetų atstovai pripažino tarpparlamentinio bendradarbiavimo svarbą ir sutarė ateityje reguliariai organizuoti susitikimus aktualiausioms temoms aptarti.
2015 m. spalio 21 d.
Susitikime Lietuvos Respublikos ambasadoje Taline dalyvavo ambasadorius Neilas TANKEVIČIUS ir patarėjas Mindaugas ČIAGLYS. Ambasadorius išsamiai pristatė Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos dvišalio bendradarbiavimo ypatumus ir bendrą politinę situaciją Estijoje po 2015 m. kovą įvykusių rinkimų į Riigikogu. Šiuos rinkimus laimėjo Reformų partija, gavusi 30 mandatų 101 vietą turinčiame parlamente. Centro partija –parlamente iškovojo 27 vietas, Socialdemokratų partija - 15 vietų, konservatyvi „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL) – 9 vietas. Anksčiau Estijos parlamente nedirbusios Laisvės partija ir Konservatyvioji liaudies partija turi atitinkamai 8 ir 7 vietas. Kitos rinkimuose dalyvavusios politinės jėgos ir visi nepriklausomi kandidatai neįveikė 5 proc. balsų slenksčio. Ambasadorius pažymėjo, kad iš anksto elektroniniu būdu per šiais metais vykusius rinkimus į Estijos parlamentą balsavo daugiau nei 170 000 rinkėjų, t.y. apie vienas trečdalis visų rinkimuose balsavusių asmenų. N. TANKEVIČIUS atkreipė dėmesį į Centro partijos dabartiniam pirmininkui Edgars SAVISAAR š.m. rugsėjį iškeltus rimtus kaltinimus dėl korupcijos ir š.m. lapkritį vyksiančius naujus šios partijos pirmininko rinkimus, nuo kurių rezultatų gali priklausyti, ar vyks pokyčių tarp valdančiųjų partijų sudarytos koalicijos.
Ambasadorius pažymėjo, kad siekiama Estijoje stambinti savivaldybes: nuo 2014 m. gruodžio valstybėje yra suformuota 213 savivaldybių, po 2017 m. vietos rinkimų savivaldybių skaičius turėtų dar sumažėti. Estijoje taip pat mažinamas ministerijose dirbančių asmenų skaičius: kitais metais numatoma panaikinti apie 750 pareigybių.
Ambasadorius atkreipė dėmesį į š.m. rugsėjo 28 d. Estijoje startavusį trečiąjį valstybinį televizijos kanalą, kuriame laidos transliuojamos rusų kalba. Šį televizijos kanalą per pirmąją transliacijų savaitę žiūrėjo apie 10 proc. Estijos gyventojų, kas laikoma didele šio projekto sėkme.
Susitikime Estijos Respublikos Policijos ir sienos apsaugos tarnyboje buvo išsamiai aptarti Estijoje įdiegtų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų naudojimo ypatumai. Šios tarnybos Vystymo departamento Identifikavimo biuro ekspertas Helar LAASIK pristatė fizinių ir elektroninių asmens identifikavimo dokumentų (ID kortelių) formas. Nuo 2011 m. Estijoje naudojamos dviejų tipų asmens identifikavimo kortelės, vienos yra skirtos Estijos piliečiams, kitos – Europos Sąjungos valstybių piliečiams. Taip pat išduodamos trijų tipų identifikavimo kortelės, suteikiančios leidimą gyventi Estijoje – laikino leidimo gyventi Estijoje turėtojams, nuolat Estijoje gyvenantiems ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir asmenų, turinčių Europos Sąjungos valstybių narių pilietybę šeimos nariams. Taip pat egzistuoja dviejų tipų elektorinės identifikavimo kortelės – digi-ID ir mobil-ID. H. LAASIK pažymėjo, kad siekiant apsisaugoti nuo galimo identifikavimo kortelį padirbinėjimo, šių kortelių galiojimo laikas yra ne ilgesnis nei 5 metai.
Estijos Respublikos Policijos ir sienos apsaugos tarnybos atstovas apžvelgė elektroninių identifikavimo kortelių diegimo istoriją. Estijoje 2001 m. buvo įsteigtas Sertifikacijos centras, elektroninės kortelės įdiegtos 2002 m., nuo 2007 m. pradėjo veikti mobil-ID, o nuo 2010 m. – digi-ID. Šiuo metu elektroninės identifikavimo kortelės Estijoje gali būti panaudotos asmens tapatybei nustatyti, skaitmeniniam parašui patvirtinti, failams iššifruoti, elektroninėms paslaugoms tiek viešosioms, tiek ir privačioms gauti. H. LAASIK pažymėjo, kad šiuo metu Estijoje yra aktyvuota
1 258 000 (vienas milijonas du šimtai penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai) ID kortelių. Nors šias korteles privalo turėti visi Estijos gyventojai, nebaudžiama už jų neturėjimą. Apibendrindamas Estijos patirtį Policijos ir sienos apsaugos tarnybos atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad būtina sukurti elektroninės paslaugoms tinkamą infrastruktūrą, ID kortelių turėtojai ir paslaugų teikėjai turėtų būti abipusiai suinteresuoti naudoti elektroninį parašą. Jis taip pat pastebėjo, kad veikia tik paprastos sistemos, pagrindinės rizikos yra susijusios ne su technologijų diegimu, bet su žmogiškuoju veiksniu, be to, sisteminiams pokyčiams įdiegti reikia gana daug laiko, t.y. ne mažiau kaip 3 metų.
Komiteto delegacijos nariams buvo pristatytas Estijos policijos patrulių automobilis ir pademonstruota, kaip veikia jame įdiegtos elektroninės priemonės, pavyzdžiui, kaip ID kortelės naudojamos tikrinant duomenis, ar asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, ar turi galiojančių nusižengimų ir pan. Komiteto delegacijos nariai domėjosi, kokie duomenys yra prieinami kiekvienam pareigūnui, ar yra užtikrinama asmens duomenų apsauga. Buvo paaiškinta, kad kiekvienas pareigūnas apie asmenį iš registrų gauna tik tuos duomenis, kurie reikalingi šio pareigūno funkcijos įgyvendinti.
2015 m. spalio 22 d.
Susitikime-posėdyje su Riigikogu Konsitucinio komiteto pirmininku Kalle LAANET ir komiteto nariais aptartos komitetų veiklos kryptys ir politinės aktualijos. Pažymėta tarpparlamentinio bendradarbiavimo svarba ir keitimosi valstybių gerąja patirtimi nauda. Pripažinta, kad tiek Estijos, tiek ir Lietuvos patirtis ir pamokos valstybės valdymo, rinkimų organizavimo, vietos savivaldos ir kitose srityse suteikia pagrindą išsamioms parlamento narių diskusijoms.
Estijos rinkimų sistemą pristatęs Riigikogu kanceliarijos Rinkimų departamento direktorius Priit VINKEL, teigė, kad Estijoje nenumatoma rengti rinkimų kodekso ir kodifikuoti rinkimų įstatymų, nes paprastai organizuojami vieni rinkimai arba į Europos Parlamentą, arba į Riigikogu, arba į savivaldybių tarybas. Estijoje Prezidentą renka parlamentas, merus – savivaldybių tarybos.
Pažymėta, kad Estijos parlamentas šių metų gegužę patvirtino pakeitimus, susijusius su balsavimo teise: nuo 2017 m. savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti bus leidžiama asmenims, sulaukusiems 16 metų., t.y. rinkėjų amžiaus cenzas nuo 18 metų buvo sumažintas iki 16 metų. Tikimasi, kad šie pakeitimai leis jaunimui aktyviau nei iki šiol įsitraukti į rinkimus. Galima tikėtis ir kitų pasekmių, ypač turint omenyje faktą, kad savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti turi teisę apie 50-60 tūkst, taip vadinamojo „pilkojo paso“ turėtojų, kurie turi ilgalaikius leidimus gyventi Estijoje, bet neturi jokios pilietybės. Dar vienas Estijos rinkimų ypatumas, susijęs su balsavimo teise yra tas, kad nuteistiesiems yra draudžiama balsuoti. Dėl tokio draudimo per pastaruosius ketverius rinkimus į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre kreipėsi du nuteistieji ir jie laimėjo bylas prieš Estiją. Šiuo metu Riigikogu nėra vieningos nuomonės dėl teisės nuteistiesiems balsuoti suteikimo ir ši tema išlieka aktuali per kiekvienus rinkimus.
Estijoje savivaldybių tarybų nariais gali būti renkami asmenys, sulaukę 18 metų, kandidatuoti į Riigikogu ar Europos Parlamentą gali 21 metų sulaukę asmenys. Priit VINKEL sakė, kad šiuo metu 213 savivaldybių yra renkami 2591 savivaldybių tarybų nariai. Nuo 2017 m. šis skaičius gali mažėti, nes planuojama stambinti savivaldybes, paliekant tik 113 savivaldybių. Šiuo metu vidutinis savivaldybės dydis Estijoje – 1500-2000 gyventojų, tačiau yra dideli netolygumai, pavyzdžiui, mažiausioje savivaldybėje gyvena apie 80 asmenų, o didžiausioje – Taline gyvena apie 400 tūkst. asmenų. Po reformos tikimasi pasiekti, kad savivaldybėje gyventų nemažiau kaip 5 000 asmenų. Estijoje savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę rinkimų sistemą, savivaldybėje sudarant po vieną rinkimų apygardą. Išimtis nustatyta tik Talino savivaldybei: per rinkimus ji yra suskirstoma į 8 apygardas, kad būtų pasiekta kuo tolygesnio teritorinio gyventojų atstovavimo savivaldybės taryboje.
Estijoje 12 rinkimų apygardų renkamas 101 Riigikogu narys. Kiekvienoje apygardoje sudaromi politinių partijų ir save išsikėlusių kandidatų sąrašai. Kiekvienas asmuo sąraše turi numerį. Rinkėjai balsavimo biuletenyje pažymi vieną kandidato numerį, taip pabalsuodami už šį kandidatą ir už visą sąrašą, kuriame yra šio kandidato pavardė. Elektroniniu būdu balsuojantis asmuo pasirenka kandidatą iš viso kandidatų sąrašo, pažymėdamas šio kandidato numerį ir vardą bei pavardę. Estijos parlamento atstovai pripažino, kad prieš 15 metų suformuotos rinkimų apygardos, kurių ribos sutampa su apskričių ribomis, šiuo metu tapo itin netolygios dėl migracinių procesų. Vienas iš Riigikogu Konstitucinio komiteto uždavinių – rasti būdus, kaip sulyginti rinkimų apygardas. Vyksta diskusijos, kas geriau: didinti rinkimų apygardas ar palikti mažas, bet per jas skirtyti daugiau mandatų.
Komiteto pirmininkas V. Bukauskas pažymėjo, kad rinkimų apygardų formavimo klausimas taip pat yra aktualus Lietuvai, nes Lietuvos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl vienmandačių apygardų perskirstymo ir kad, įgyvendinant šį nutarimą, Lietuvos atsakingos institucijos turės atlikti analizę, o Seimas priimti sprendimą, kaip valstybės teritoriją suskirstyti į vienmandates apygardas, kad jose būtų optimalus rinkėjų skaičius.
Komiteto delegacijos nariai domėjosi, kaip Estijoje yra skaičiuojami rinkėjų balsai ir kaip yra paskirstomi parlamento narių mandatai. Riigikogu Rinkimų departamento direktorius pristatė dviejų ratų balsų skaičiavimo metodiką. Pagal ją pirmiausia yra suskaičiuojama, kiek balsų surinko kiekvienas kandidatas, kokia yra apygardos paprastoji kvota ir kuries asmenys laikomi pagal šią kvotą išrinktais. Antrajame rate, suskaičiavus visus balsus, kandidatams paskirstomi apygardos mandatai. Per š.m. kovą vykusius Estijos parlamento rinkimus, 85 mandatai buvo paskirstyti apygardose, 16 mandatų buvo padalintą įvertinant balsavimą visos valstybės mastu.
Daug dėmesio buvo skirta internetinio balsavimo ypatumams aptarti. Kaip pažymėjo P. VINKEL, atsakydamas į gausius komiteto delegacijos narių klausimus, yra 4 esminės būtinos sąlygos internetiniam balsavimui įdegti. Pirma, elektorinis rinkėjų sąrašas, sudaromas pagal Gyventojų registro duomenis, pagal kuriuos nustatomi balsavimo teisę turintys Estijoje ir užsienio valstybėse gyvenantys asmenys. Antra, asmens elektroninis identifikavimas, tam Estijoje naudojama digi-ID. Trečia, įdiegta elektroninė balsavimo sistema. Ketvirta, pasitikėjimas valstybe, techniniais sprendimais ir rinkimų organizatoriais. Riigikogu Rinkimų departamento direktoriaus nuomone, ketvirtoji sąlyga – pasitikėjimas, yra esminė sąlyga elektroniniam balsavimui įdiegti.
Kaip teigė P. VINKEL, elektroniniu būdu balsuojančių asmenų skaičius auga. 2005 m., kada buvo įdiegtas elektroninis balsavimas Estijoje, elektroniniu būdu balsavo 1,9 proc. rinkėjų. Per parlamento rinkimus, vykusius 2015 m., elektroniniu būdu balsavo daugiau nei 176 tūkst. asmenų arba 30 proc. visų rinkimuose balsavusių asmenų. Šių rinkėjų analizė rodo, kad elektroniniu būdu balsuoja įvairių amžiaus grupių asmenys, ne tik jaunimas. Pastebėta, kad dėl elektroninio balsavimo rinkėjų aktyvumas padidėjo 3-4 proc., kiti rinkėjai tik pakeitė balsavimo būdą – vietoje balsavimo popieriniu būdu jie balsuoja elektroniniu būdu. Taip pat pastebėta, kad elektroninį būdą dažniau renkasi rinkėjai, kuriems nuvykti į rinkimų apylinkes užtrunka ilgiau nei 30 min. Elektroniniu būdu, kaip ir balsuojant paprastu paštu, galima balsuoti tik iš anksto, septynias dienas. Šiuo laikotarpiu balsuoti elektroniniu būdu galima kiek nori kartų, užskaitomas paskutinis balsavimas. Likus trims dienoms iki rinkimų, balsuoti nebegalima. Rinkimų dieną negali balsuoti asmenys, kurie balsavo elektroniniu būdu arba paprastu būdu iš anksto.
Komiteto delegacijos nariams pasiteiravus apie elektroninio balsavimo perspektyvas, P. VINKEL akcentavo keletą aspektų. Jo nuomone, labai svarbu užtikrinti elektroninio balsavimo skaidrumą ir patikimumą. Rinkimų organizatoriai privalo būti ir rinkėjams atrodyti nepriklausomais. Siekiama, kad Estijoje elektroniniu būdu ateityje būtų galima balsuoti ne tik kompiuteriu, pasinaudojant digi-ID, bet ir mobiliuoju telefonu, t.y. pasitelkiant mobil-ID. Riigikogu atstovai mato galimybių ateityje, pasitelkiant elektroninį balsavimą, savivaldybių lygiu organizuoti referendumus, pavyzdžiui, kaip galėtų būti panaudojamas 1 proc. savivaldybės biudžeto, arba organizuoti partijų primininkų rinkimus ir pan.
Baigiantis susitikimui-posėdžiui, Lietuvos ir Estijos parlamentų komitetų atstovai pripažino tarpparlamentinio bendradarbiavimo svarbą ir sutarė ateityje reguliariai organizuoti susitikimus aktualiausioms temoms aptarti. Seimo komiteto pirmininkas V. Bukauskas susitikimo dalyviams pasiūlė pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą, kuris taptų tolimesniu bendradarbiavimo tarp parlamentų komitetų pagrindu.
Apibendrinant vizito metu vykusias diskusijas, pažymėtina, kad Komiteto delegacija išsamiai susipažino su Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos patirtimi rinkimų srityje. Įgyta išsamių žinių apie rinkimų apygardų formavimą, elektroninį balsavimą, ID kortelių naudojimą, administracinių reformų įgyvendinimą ir kitas aktualijas. Komiteto delegacijos narių susitikimai su Saeimos ir Riigikogu nariais ir kitų institucijų įgaliotais asmenimis leido apsikeisti nuomonėmis dėl iššūkių, kylančių organizuojant savivaldybių tarybų ir parlamento rinkimus, sužinoti gerąją Latvijos ir Estijos patirtį. Vizito metu įgytos žinios ir vykusios diskusijos pasitarnaus Seime svarstant Lietuvos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, kuriuos numatoma priimti dar šiais metais. Šie sprendimai lems rinkimų sistemos modelį, kuriuo remiantis kitų metų pabaigoje bus organizuojami rinkimai į Seimą.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
