Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją?
1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Maloniai kviečiame Jus į jau tradiciniu tapusį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti. Jis vyks 2016 m. gegužės 23 d. (pirmadienį) 16 val. Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, 2 aukšte, adresu Laisvės al. 39, Kaunas.
Pranešimai:
BRONISLOVAS LIESIS – KAUKAS, ĖGLIS, NAKTIS (1922 04 16) (1949 m. Signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys ir visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas). Pranešimą skaitys – Deimantas Ramanauskas, istorikas, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas.
BRONISLOVAS LIESIS – KAUKAS, ĖGLIS, NAKTIS (1922 04 16) (1949 m. Signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys ir visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas). Pranešimą skaitys – Deimantas Ramanauskas, istorikas, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas.
JURGIS ŠAULYS (1879 05 05) (1918 m. Signataras, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras). Pranešimą skaitys – Česlovas Tarvydas, J. Šaulio giminaitis, Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus steigimo iniciatorius, Gargždų miesto garbės pilietis.
PETRAS BARTKUS - ŽADGAILA (1925 05 30) (1949 m. Signataras, Lietuvos laisvės armijos narys, LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius). Pranešimą skaitys – Jūratė Tarasevičiūtė, istorikė, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovė.
1948 m. gegužės 22-23 dienomis vyko masiniai trėmimai, koduoti cinišku pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). Iki gegužės 23 dienos 14 val. ešelonuose jau buvo sugrūsta 11 tūkst. šeimų, t. y. apie 40 tūkst. asmenų, iš kurių buvo apie 11 tūkst. vaikų. Operacijos metu iš Lietuvos ištremti partizanai, jų šeimų nariai, partizanų pagalbininkai.
Pranešimą skaitys – Ramunė Driaučiūnaitė, Genocido aukų muziejaus, istorijos skyriaus vedėja.
Renginio globėja – LR Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ
Organizatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga,
LPKTS Kauno filialas, TS-LKD Centro skyrius